Byla 2A-1733-479/2012
Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-06-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui viešajai įstaigai „Brotaura“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

2Kolegija

Nustatė

3ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Šilutės rajono apylinkės teismą ir nurodė, kad 2011-07-05 atsakovui A. M. pardavė automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. ( - ). Atvykęs pasiimti automobilio atsakovas ieškovui paaiškino, jog negali sumokėti automobilio kainos ir prašė leidimo išdėstyti kainos sumokėjimą. Ieškovas nurodė, kad sutiko parduoti automobilį išsimokėtinai ir pasirašė atsakovo pasiūlytą pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį. Šalys sutartyje sutarė, jog už automobilį bus mokama dalimis po 1500 Lt kas mėnesį, iki kiekvieno mėnesio 20 dienos, o iškart atsakovas turėjo sumokėti 3000 Lt. Ieškovas teigė, kad atsakovas pasiėmė automobilį, tačiau ne tik nesumokėjo sutartyje nurodytos pradinės įmokos, bet ir dviejų įmokų, tai yra 3000 Lt. Vėliaus atsakovas vengė bendrauti su ieškovu, nesumokėjęs skolos perleido iš ieškovo įsigytą automobilį trečiajam asmeniui „Brotaura“. Ieškovas nurodė, kad atsakovas pažeidė pareigą vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus, per sutartyje nustatytą terminą nesumokėjo pradinės ir dar dviejų įmokų, yra skolingas 3000 Lt skolos bei delspinigius, kurie pagal sutarties 2.4 p. (0,2 procento už kiekvieną praleistą dieną) sudaro – 567 Lt. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovas, perleidęs išsimokėtinai pirktą automobilį trečiajam asmeniui be ieškovo sutikimo, pažeidė CK 6.414 str., dėl to privalo sumokėti likusią kainos dalį, t. y. 4400 Lt. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 10 400 Lt skolą, 567 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-06-04 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 17,19 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu 2011-07-05 sudarė pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė atsakovui automobilį Peugeot 307, valst. Nr. ( - ), o atsakovas įsipareigojo už jį sumokėti. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis apie ginčo automobilio savininkų pasikeitimą, nustatė, kad 2010-12-03 ieškovas automobilį pirko iš D. M., tačiau ši sutartis pagal teisės aktų reikalavimus nėra įregistruota. Taip pat sprendime teismas konstatavo, kad 2011-07-05 sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, neįrodo, kad automobilis buvo parduotas atsakovui Ši sutartis taip pat prieštarauja 2011-07-07 tarp D. M. ir J. M. sudarytai sutarčiai, kuria parduotas ieškovo nurodytas automobilis. Teismas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis taip pat turėjo būti įregistruota registre. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad automobilis jam priklausė nuosavybės teise ir kad jis turėjo teisę jį parduoti.

5Apeliaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-06-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė, kad teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovas pripažino neturėjęs nuosavybės teisių į automobilį. Apeliantas teigė, kad tik parduodant automobilį atsakovui paaiškėjo, jog jis įregistruotas

6D. M. vardu. Apeliantas pažymėjo, kad nors 2011-07-07 buvo sudaryta ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartis ir ji įregistruota viešame registre, teisėtai automobilį valdė, juo naudojosi bei pardavė atsakovui A. M. ieškovas. Apeliantas tvirtino, kad D. M. negalėjo parduoti jam nepriklausančio daikto, tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai nenustatė. Teismas neteisingai vertino viešojo registro duomenų reikšmę ir neatsižvelgė į teismų praktiką.

7Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, savo iniciatyva patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10Byloje kilo ginčas skolos už automobilį „Peugeot 307“ Nr. ( - ) priteisimą. Ieškovas teigė, kad pardavė automobilį atsakovui išsimokėtinai, tačiau šis pinigų nesumokėjo, dėl to prašė sutartimi nustatytą kainą 10 400 Lt bei delspinigius ir palūkanas priteisti iš atsakovo. Ieškovas skunde teigė ir tai, jog teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu tarp D. M. ir J. M.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo ieškovo teiginiu. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendime rėmėsi faktu, jog viešajame registre neįregistruota automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovo

11M. Š. ir D. M., ir dėl to nenustatyta, kad ieškovas M. Š. įsigijo automobilį bei turėjo teisę parduoti automobilį atsakovui. Tokia teismo pozicija nepagrįsta. LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms. Taigi ši įstatymo nuostata nereglamentuoja transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo aplinkybių. Automobilio pirkimo - pardavimo sutarčių registravimas nenustatytas ir Vyriausybės 2005-11-28 nutarimu Nr. 1286 patvirtintuose LR kelių transporto priemonių registro nuostatuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (LR CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.), o automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas.

12Daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Nagrinėjamoje byloje automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas įrodinėjamas ne automobilio įregistravimo faktu, o kitais įrodymais. Ieškovas teismui pateikė sutartį, pagal kurią atsakovui pardavė automobilį ir susitarė dėl jo kainos bei kainos sumokėjimo terminų (b. l. 5, 6). Byloje yra pateikta tarp ieškovo M. Š. ir D. M. 2010-12-03 sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 35), pagal kurią ieškovas įsigijo automobilį Peugeot 307 Nr. ( - ) ir ieškovas turėjo teisę automobilį parduoti. Faktas, kad ši sutartis nebuvo įregistruota viešame registre nereiškia, kad ieškovui automobilis nepriklausė, nes viešasis registras atlieka teisių išviešinimo funkciją, bet ne teises nustatančią funkciją.

13Byloje yra pateikta 2011-07-07 automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp

14D. M. ir J. M., tačiau 2010-12-03 sutartis patvirtina faktą, kad automobilis buvo parduotas ir ieškovui M. Š.. Taigi liko nenustatyta, kokiu pagrindu po 7 mėnesių D. M. M. Š. priklausantį automobilį pardavė J. M.. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nesiaiškino šių aplinkybių ir apsiribojo fakto konstatavimu, jog 2010-12-03 sutartis tarp ieškovoM. Š. ir D. M. nebuvo įregistruota viešame registre ir dėl to ieškovas neturėjo teisės jos parduoti. Taigi pirmosios instancijos teismas privalo svarstyti dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis D. M., J. M.. Tokiu būdu bus galima nustatyti, kad buvo teisėtu ginčo automobilio savininku 2011-07-05, dėl kokių priežasčių automobilis buvo įregistruotas

15J. M. vardu, koks ryšys yra tarp atsakovo A. M. ir J. M..

16Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė materialinės teisės normas, o pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl to Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-06-04 sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 326 str. 4 p.).

17Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

18Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-06-04 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai