Byla eB2-1891-527/2015

Dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Soteros grupė“ iškėlimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, susipažinusi su ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Soteros grupė“ iškėlimo,

Nustatė

2Kauno apygardos teisme elektroninio ryšio priemonėmis gautas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Soteros grupė“ iškėlimo. Pareiškime ieškovas nurodė, kad atsakovei 2015-03-04 registruotu laišku išsiuntė pranešimą dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau įsiskolinimas nebuvo likviduotas.

3Pareiškimą atsisakytina priimti.

4Įmonių bankroto įstatyme yra nustatyta išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka, kurios kreditorius privalo laikytis, prieš paduodamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos. Ši tvarka yra skirta tam, kad tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą ir nekeliant bankroto bylos, t. y. ji atitinka ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos sampratą. Kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atveju ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje kreditoriui nustatyta pareiga pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus pateikti įmonei. Pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka yra įvykdyti ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, bei minėto pranešimo kopija (ĮBĮ 6 str. 1 d.).

5Klausimas dėl ĮBĮ 6 straipsnio reikalavimų įvykdymo tinkamumo turi būti sprendžiamas įvertinus šio reikalavimo tikslus. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio antrąją dalį, kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu, o pranešime nurodyti įmonės neįvykdytus įsipareigojimus bei įspėti, kad jei jie nebus įvykdyti per ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Ši nuostata yra skirta skolininko, tai yra bendrovės, kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių, arba kreiptis į teismą dėl kreditoriaus reikalavimo nuginčijimo ir pan. Šia norma siekiama, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią bendrovės veiklą, todėl norma turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1062/2009).

6Susipažinus su ieškovo pareiškimu ir jo priedais nustatyta, kad ieškovas kartu su pareiškimu teismui pateikė 2015-03-03 pranešimą, adresuotą atsakovei, kuriuo įmonė įspėta apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos jai iškėlimo, jei su ieškovu per nustatytą terminą neatsiskaitys. Kartu pateiktas 2015-03-04 Registruotų siuntų, pateiktų UAB „Greitasis kurjeris“ sąrašas, tačiau duomenų, patvirtinančių minėto pranešimo įteikimą UAB „Soteros grupė“ ar pakartotinio pranešimo išsiuntimą įmonės buveinės adresu, jeigu pirminio pranešimo įmonei įteikti nepavyko, kaip tokiu atveju numato ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies normos, teismui nėra pateikta.

7Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovei apie jos atžvilgiu ketinamą inicijuoti bankroto procesą, jei neatsiskaitys su ieškovu, buvo tinkamai informuota, kas duoda pagrindą išvadai, jog ieškovas nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnyje nustatytos privalomos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, todėl, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo atsisakytinas priimti ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

8Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) priemonėmis teismo proceso dalyviams teikiamų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 4.2–4.5 punktuose apibrėžta, kad elektroninių paslaugų, numatytų taisyklių 4.1 punkte, gavėjas yra civilinių ir administracinių bylų teismo proceso dalyvis (fizinis asmuo (jo įstatyminis atstovas) ar juridinis asmuo), įgyjantis teises ir pareigas civiliniame, administraciniame ar administracinių teisės pažeidimų teismo procese ir gaunantis paslaugas. Paslaugų gavėjo administratorius – fizinis asmuo, kuriam paslaugų gavėjas (tik juridinis asmuo), šių taisyklių nustatyta tvarka suteikė paslaugų gavėjo teises, nurodytas šių taisyklių 11.2–11.4 punktuose (t. y. paskirti ar atšaukti vieną ar kelis paslaugų gavėjo atstovus, suteikiant jiems ribotą arba neribotą prieigą prie paslaugų gavėjo paskyros Vartotojo vadove nustatyta tvarka; naudotis LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus; gauti informaciją apie paslaugos teikimo būklę). Paslaugų gavėjo atstovas yra fizinis asmuo, kuriam paslaugų gavėjas šių taisyklių nustatyta tvarka suteikė paslaugų gavėjo teises, nurodytas šių taisyklių 11.3 ir 11.4 punktuose (t. y. naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus; gauti informaciją apie paslaugos teikimo būklę). Paslaugų vartotojas yra paslaugų gavėjas (kai jis yra fizinis asmuo) arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo), paslaugų gavėjo administratorius ar paslaugų gavėjo atstovas, savo ar pagal suteiktus įgaliojimus paslaugų gavėjo vardu naudojantis LITEKO VEP posistemį.

9Atsižvelgiant į tai, spręstina, elektroninių paslaugų gavėjas, ieškinio pareiškimu ketinantis įgyti teises civiliniame procese, yra juridinis asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius.

10Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiuo atveju laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 str.). CPK 56 straipsnis įtvirtina, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą (1 d. 1–3 p., 2 d.). Kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, taip pat su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis (kai atstovaujama juridiniams asmeniui) atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys (CPK 56 str. 3 d.). Vadovaujantis CPK 111 straipsnio 5 dalimi, procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti nurodyti CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) priemonėmis teismo proceso dalyviams teikiamų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 25 punktas įtvirtina, kad paslaugų vartotojai, kurie neturi teisės įstatymų nustatyta tvarka atstovauti paslaugų gavėjams teisme, turi teisę paslaugų gavėjo vardu pateikti procesinius dokumentus į LITEKO VEP posistemį tik jei šių procesinių dokumentų rinkmena yra pasirašyta paslaugų gavėjo ar tokią teisę turinčio jo atstovo saugiu elektroniniu parašu.

11Kaip matyti iš ieškinio, jame nurodyta, jog ieškinį pasirašo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus direktorė D. S., tačiau iš LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškinį padavė (ir jį elektroniniu parašu pasirašė) ne ieškinyje nurodyta ieškovo vadovė D. S., o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus darbuotoja G. J..

12Prie ieškinio nesant pridėto įgaliojimo, kuriuo G. J., kaip darbuotojai, suteikiama teisė pasirašyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus teikiamus ieškinius (CPK 56 str. 2 d., 59 str.), toks ieškinys, kurį suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, atsisakytinas priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

13Pažymėtina, kad atsisakymas priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 ir 8 punktų pagrindais neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tinkamai pasinaudojus ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka bei pašalinus kliūtis, susijusias su netinkamu atstovavimu.

14Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 ir 8 punktais, 137 straipsnio 5 dalimi, 290-291 straipsniais, teismas

Nutarė

15atsisakyti priimti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Soteros grupė“ iškėlimo ir pareiškimą bei jo priedus grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

16Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui.

17Nutartis gali būti skundžiama per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.