Byla 2S-2562-431/2014

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens UAB „Senamiesčio svečių namai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank Lietuvos filialą, dėl sandorių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, – BUAB „Senamiesčio vystymo grupė“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Versluva“, UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“, UAB „Senamiesčio svečių namai“, BUAB „Patria Domi“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Pacta Servanda“ ir UAB „Alovė“.

3Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovė prašė pripažinti 2005 m. rugpjūčio 24 d. kredito linijos sutarties Nr. KL200508-0852 vienašališką nutraukimą neteisėtu; pripažinti 2007 m. liepos 24 d. kredito linijos sutarties Nr. KL200707-08-18 vienašališką nutraukimą neteisėtu; pripažinti 2007 m. gegužės 21 d. kredito sutarties Nr. K200705-0562 vienašališką nutraukimą neteisėtu; pripažinti 2006 m. birželio 12 d. kredito sutarties Nr. KL200606-1251 vienašališką nutraukimą neteisėtu. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio V. M. vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0240/12-04879, Nr. 0240/13/00183, Nr. 0240/13/00302. Nurodė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškiniu ginčijant sutarčių, kurių pagrindu išduoti vykdomieji dokumentai ir vykdomi skolos išieškojimo veiksmai vykdomosiose bylose, yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas stabdyti atskirų sutarčių nutraukimo pagrindu vykdomus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręsti byloje pareikšti materialiniai reikalavimai. Byloje bus nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl kredito sutarčių Nr. K200606-1251, Nr. KL200508-0852, K200705-0562 galiojimo ir nutraukimo teisėtumo. Tai turės esminę reikšmę banko reikalavimų, dėl kurių pradėta išieškojimo procedūra, pagrįstumui. Tik išsprendus šioje byloje reiškiamus reikalavimus, bus galima nustatyti tikrąjį UAB „Senamiesčio vystymo grupė“, UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ prievolių, kurių vykdymo užtikrinimui įkeistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, mastą bei pagrįstumą. Antstolis V. M. hipotekos teismo ir notaro vykdomųjų įrašų pagrindu trijose atskirose vykdymo bylose vykdo priverstinio skolos išieškojimo veiksmus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto, įkeisto šio ieškinio ginčo kredito sutarčių vykdymui užtikrinti. Ginčijamų kredito sutarčių pagrindu užregistruotų hipotekos lakštų pagrindu išduotų vykdomųjų įrašų vykdymas susijęs su byloje pareikštais reikalavimais. Prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – vykdymo proceso sustabdymas – būtinas, nes teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą gali susiklostyti tokia teisinė situacija, kai hipoteka įkeistas ieškovei priklausantis turtas jau bus realizuotas. Nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, vėlesnis įkeisto turto išieškojimas iš hipotekos kreditoriaus ar kitų trečiųjų asmenų bus apsunkintas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. netenkino ieškovės I. R. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

8Teismas pažymėjo, jog viena iš sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimus (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nėra ginčijamų sutarčių šalimi. Be to, pažymėtina, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. tarp Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir UAB „Senamiesčio svečių namai“ buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 200808-0402, kuria bankas įsipareigojo šioje sutartyje numatytomis sąlygomis suteikti kreditą klientui, o pastarasis įsipareigojo pasinaudoti kreditu, nustatyta tvarka grąžinti pasiskolintas lėšas ir mokėti bankui palūkanas bei vykdyti kitus įsipareigojimus (1 punktas). Sutarties 6 punktas numatė, kad kreditas išmokamas tiesiai į UAB „Senamiesčio vystymo grupė“, UAB „Senamiesčio svečių namai“, UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ tranzitines sąskaitas banke, iš kurių lėšos bus skirtos minėtų juridinių asmenų įsipareigojimų bankui pagal Kredito sutartis, tarp jų Nr. K200705-0562, KL200508-0852, KL-200707-0818, K200606-1251 dengti. Sutarties 58 punktas numatė, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo kliento skolinių įsipareigojimų bankui įvykdymo pagal šios sutarties sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad paminėtos kredito sutarties Nr. 200808-0402 nutraukimo ginčijimas inicijuotas kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. 2-1611-819/2014.

9Teismas padarė išvadą, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovės šioje byloje pareikštų materialių reikalavimų pobūdis – pripažinti vienašališką sutarčių nutraukimą neteisėtu. Būtent toks reikalavimų pobūdis ir apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o teismas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ši byla turės esminę reikšmę banko reikalavimų, dėl kurių pradėta išieškojimo procedūra, pagrįstumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3412/2013). Ieškovės materialaus pobūdžio reikalavimai – pripažinti nurodytų kredito linijos sutarčių nutraukimą neteisėtais, gi prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose) nėra susijusios su materialaus pobūdžio reikalavimais. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės argumentai, kurie siejami su 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutartimi Nr. 200808-0402, šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingi, nes nagrinėjamoje byloje nekeliamas šios sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas, dėl to yra nagrinėjama atskira civilinė byla.

10Teismo vertinimu, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su reiškiamais materialaus pobūdžio reikalavimais bei neatitinka CPK 145 straipsnio 2 dalies nuostatų, proporcingumo principo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tokio pobūdžio priemonės buvo prašytos taikyti ir kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. 2-1611-819/2011, tačiau toje byloje du prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmesti. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-48-656/2014, spręsdamas klausimą dėl apskųstos nutarties apeliacine tvarka, išaiškino, kad ieškovui nereiškiant reikalavimo dėl restitucijos taikymo, prašomos laikinosios apsaugos priemonės išeina už ieškinio ribų. Teismo vertinimu, netaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje nepasunkėtų. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad išieškojimas būtų pradėtas pažeidžiant norminius teisės aktus ar būtų vykdomas neteisėtai. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl teismas padarė išvadą, kad pagal ieškovės prašymą bei ieškinyje išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio svečių namai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.

13Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141) Teismas netinkamai, siaurinamai aiškino byloje pareikšto materialinio reikalavimo dalyką ir pagrindą bei būsimo teismo sprendimo teisinius padarinius, todėl nepagrįstai sprendė, jog byloje priimtas sprendimas neturės įtakos Danske Bank reikalavimų, dėl kurių pradėta išieškojimo procedūra ir ieškovei nuosavybės teise priklausančio hipoteka įkeisto turto, pagrįstumui. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tik tuo atveju, jeigu skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipimosi dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Jei sutartis nutraukta pažeidus imperatyviųjų teisės normų reikalavimus, toks sutarties nutraukimo sandoris yra niekinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.178 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis), o pradėti priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto nėra pagrindo. Šios bylos ginčo dalyką būtent ir sudaro kredito sutarčių, kurių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas ieškovės nekilnojamasis turtas, nutraukimo teisėtumas, tai yra byloje ginčijamas pagrindinių skolininkų UAB “Senamiesčio vystymo grupė” ir UAB “Palangos nekilnojamojo turto investicijos” prievolės grąžinti kreditą atsiradimo pagrindas. Taigi, šiuo atveju susidaro ydinga teisinė situacija – ginčijant kredito sutarčių nutraukimo teisėtumą ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, priverstiniai skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto gali būti tęsiami, taip apsunkinant ieškovės teisinę padėtį bei neužkertant kelio nuostolių atsiradimui. Teismas nepagrįstai nevertino to, jog Danske Bank A/S naudai vykdomi priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto pagal hipotekos procedūrų metu priimtus vykdomuosius dokumentus. Hipotekos teismo funkcijos nėra susijusios su ginčo dėl sutarties, iš kurios kildinamas reikalavimas, vykdymo sąlygų, pažeidimo nagrinėjimu. Šias aplinkybes turi nagrinėti teismas. Išieškojimo veiksmai vykdomi, neįvertinus banko reiškiamų reikalavimų dėl delspinigių, palūkanų pagrįstumo, kadangi jų pagrįstumo hipotekos teismas ar vykdomąjį įrašą atliekantis notaras netiria. Byloje nagrinėjamas ginčas tiesiogiai susijęs tiek su vykdymo veiksmų pagrindų teisėtumu, tiek ir su banko reiškiamų reikalavimų dėl skolos ir netesybų pagrįstumu. Teismų praktika patvirtina, jog tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių ginčija vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumą, paprastai jokie papildomi reikalavimai nėra reiškiami, kadangi būtent reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu ir yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurį pritaikius šalys būtų gražintos į pradinę padėtį. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareikštu ieškiniu neprašoma taikyti restituciją ir tai sudaro pagrindą atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra nepagrįsti ir atmestini. Sutarties nutraukimas sukuria ieškovei teisines pasekmes kurios yra akivaizdžiai turtinio pobūdžio: esant galiojantiems sutarties nutraukimams atsakovas turi teisę reikalauti prievolių įvykdymo iš ieškovės, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Tuo tarpu, teismui pripažinus sutarčių nutraukimą neteisėtu, būtų nustatyta, jog ir ieškovės atžvilgiu atliekami vykdymo veiksmai neturi teisinio pagrindo, t. y. būtų paneigtas įsipareigojimų privalomumas. Nėra pagrindo teigti, jog prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki byla bus išspręsta kaip nors pažeistų ekonomiškumo ar proporcingumo principą. Šių priemonių pritaikymas būtų Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamos teisės į nuosavybę įgyvendinimas ir gynimas.

152) Teismas, nepagrįstai sprendė, jog ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Šie argumentai yra nemotyvuoti ir išdėstyti formaliai. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, ieškinys nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių irodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

163) Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymo yra pasisakęs, jog nesustabdžius vykdymo proceso ir vėliau priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, vykęs priverstinis išieškojimas iš ieškovo turto galėtų būti traktuojamas kaip žalos jam padarymas. Siekiant atitaisyti žalą, reikėtų inicijuoti naujus teisinius procesus, neišvengiant rizikos, kad tam tikras turtas natūra gali būti ir negrąžintas (CPK 760 straipsnio 3 dalis). Nustačius šias aplinkybes yra pakankamas pagrindas teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. 2-27/2012). Šie apeliacinio teismo išaiškinimai yra aktualūs nagrinėjamoje byloje, kadangi prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užkirsti žalos ieškovui padarymą, priverstinai išieškant skolą, kurios pagrįstumui ir pagrindams, esminę reikšmę turi nagrinėjamos bylos ginčo objektas, t.y. šioje byloje priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, priverstiniai vykdymo veiksmai nebetektų faktinio pagrindo.

174) Vien ta aplinkybė, kad byloje nėra duomenų, jog išieškojimas pradėtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nesudaro pagrindo ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių atmetimui ir nėra teisiškai reikšminga, kadangi antstolio vykdomų priverstinių skolos išieškojimo vykdymo veiksmų teisėtumas nėra šios bylos ginčo dalykas.

18Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Senamiesčio svečių namai“ atskirąjį skundą atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašo atmesti trečiojo asmens skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovė ieškiniu neprašo vienu ar kitu CK l.138 straipsnio nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, o tiesiog prašo konstatuoti neteisėtus veiksmus. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti, akivaizdu, kad taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo pagrindo, nes ieškovė nereiškė jokių materialinio pobūdžio reikalavimų jos pažeistoms teisėms apginti. Trečiojo asmens pozicija, kad pats ieškinio reikalavimas pripažinti kredito sutarčių nutraukimą jau savaime turėtų sukurti padarinius, nėra pagrįstas ir neatitinka teismų praktikos. Iki 2012 liepos 1 d. galiojusios CK 4.192 straipsnio redakcija nustatė, kad jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius. Kreiptis dėl skolos išieškojimo galima ir tuomet, kai suėjo kredito sutartyje (hipotekos lakšte) nustatytas terminas ir skolininkas prievolės neįvykdė. Vadovaudamasis tuo, kad dviejų kreditų grąžinimo terminai suėjo ir kreditai nebuvo grąžinti bei remdamasis Įmonių bankroto įstatymo 16 straipsniu, 21 straipsnio 1 dalimi, Bankas pareiškė UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ bankroto byloje finansinį reikalavimą. Akivaizdu, kad net ir hipotetiškai svarstant, kad ieškovės reikalavimas dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu galėtų būti patenkintas, tai niekaip nepaveiktų išieškojimo iš įkeisto turto, kadangi išieškojimas pradėtas CK 4.192 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi pasibaigė kredito sutartyse nustatytas kredito grąžinimo terminas ir hipotekos lakšte nurodytas įsipareigojimų įvykdymo terminas. Ieškovė, teikdama prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus, akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu siekia vilkinti išieškojimo procesą ir pratęsti kredito grąžinimo terminą, kuris pasibaigęs dar 2008 ir 2009 metais.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

23Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

24Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

25Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

26Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti 2005 m. rugpjūčio 24 d. kredito linijos sutarties Nr. KL200508-0852, 2007 m. liepos 24 d. kredito linijos sutarties Nr. KL200707-08-18, 2007 m. gegužės 21 d. kredito sutarties Nr. K200705-0562, 2006 m. birželio 12 d. kredito sutarties Nr. KL200606-1251 vienašališkus nutraukimus neteisėtais. Trys iš minėtų sutarčių buvo sudarytos tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Senamiesčio vystymo grupė“, o ketvirtoji – tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“. Pagal šias sutartis suteikto kredito grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto, priklausančio ieškovei, hipoteka. Trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio svečių namai“ 2008 m. rugpjūčio 18 d. sudarė su atsakovu kredito sutartį Nr. 200808-0402, pagal kurią UAB „Senamiesčio svečių namai“ perėmė visas kitų trečiųjų asmenų prievoles pagal anksčiau nurodytas kredito sutartis. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio V. M. vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0240/12-04879, Nr. 0240/13/00183, Nr. 0240/13/00302.

27Pažymėtina, kad pagrindinis motyvas, dėl kurio pirmos instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, buvo tikėtinas pareikšto ieškinio nepagrįstumas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovei palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Preliminarus ieškinio pagrįstumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius įvertinti kitaip, nei tai padaryta pradinėse civilinio proceso stadijose, taip pat nesudaro pagrindo abejoti teismo, sprendžiančio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nešališkumu. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiamoje nutartyje preliminariai buvo teisingai įvertintas ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Nurodytų kredito sutarčių, kurių nutraukimą ieškovė prašo pripažinti neteisėtu, įvykdymo terminai buvo nustatyti iki 2008-2009 m. Byloje nėra duomenų apie kredito gavėjų galimybes toliau tęsti sutartinius įsipareigojimus ir grąžinti atsakovui suteiktą kreditą. Be to, kredito gavėjų įsipareigojimai pagal minėtas sutartis buvo perimti trečiojo asmens UAB „Senamiesčio svečių namai“ pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutartį Nr. 200808-0402. Tačiau ši sutartis taip pat buvo nutraukta. Jos nutraukimo teisėtumas yra ginčijamas pagal ieškovo UAB „Senamiesčio svečių namai“ ieškinį atsakovui Danske Bank A/S Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1611-819/2014. Šioje byloje taip pat buvo pareikštas prašymas dėl vykdymo veiksmų, tai yra išieškojimo iš įkeisto turto, sustabdymo. Tačiau teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ši nutartis buvo palikta nepakeista ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-48-656/2014. Minėtoje pirmos instancijos teisme nagrinėjamoje byloje ieškovui pakartotinai pareiškus prašymą dėl tokių pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi paliko minėtą nutartį nepakeistą. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie kredito gavėjų galimybes tiek pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d., 2007 m. liepos 24 d., 2007 m. gegužės 21 d., 2006 m. birželio 12 d. kredito sutartis, tiek pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutartį toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus, konstatuotina, kad preliminariai vertinant ieškinį, jis nėra tikėtinai pagrįstas.

28Sutiktina su trečiojo asmens argumentu, jog hipotekos teismas netikrino kredito sutarčių sąlygų bei jų nutraukimo teisėtumo. Tačiau pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Todėl nesutiktina ir su trečiojo asmens argumentu, kad pirmos instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Šiuo atveju pagrįstai nebuvo atsižvelgta į galimos žalos vykdymo proceso veiksmais ieškovei padarymą, kadangi buvo konstatuota, jog preliminariai įvertinus įrodymus, ieškovei palankus sprendimas negalėtų būti priimtas.

29Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o trečiojo asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).

30Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

32Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens UAB... 3. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovė prašė pripažinti 2005 m. rugpjūčio 24 d. kredito linijos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. netenkino... 8. Teismas pažymėjo, jog viena iš sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos... 9. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovės... 10. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio svečių namai“ prašo... 13. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 14. 1) Teismas netinkamai, siaurinamai aiškino byloje pareikšto materialinio... 15. 2) Teismas, nepagrįstai sprendė, jog ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.... 16. 3) Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl išieškojimo... 17. 4) Vien ta aplinkybė, kad byloje nėra duomenų, jog išieškojimas pradėtas... 18. Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Senamiesčio svečių namai“... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 20. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 21. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 23. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti... 26. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti 2005 m. rugpjūčio 24 d.... 27. Pažymėtina, kad pagrindinis motyvas, dėl kurio pirmos instancijos teismas... 28. Sutiktina su trečiojo asmens argumentu, jog hipotekos teismas netikrino... 29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios... 30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti...