Byla 2S-1471-826/2016

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo G. J. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį atsakovams V. J., V. J., G. E. J., V. J., Ž. J. ir G. J., tretiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, valstybės įmonei Valstybės turto fondui bei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl netinkamai laikomos kultūros vertybės dalies paėmimo valstybės nuosavybėn ir dėl nekilnojamosios kultūros vertybės daliai padarytos žalos atlyginimo bei atsakovų V. J., V. J., G. E. J., V. J., Ž. J. ir G. J. priešieškinį ieškovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, tretiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, valstybės įmonei Valstybės turto fondui bei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2

  1. Ieškovas 2013 m. kovo 6 d. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai atsakovams 10 139,59 Eur už paimamus valstybės nuosavybėn išlikusius kultūros vertybės dalies fragmentus ir iš atsakovų dėl padarytos žalos nekilnojamajai kultūros vertybei priteisti 101 508,34 Eur.
  2. Atsakovai pateikė priešieškinį, prašydami priteisti iš ieškovo 49 501,85 Eur nuostolių.
  3. Atsakovas G. J. 2016 m. birželio 8 d. teismui pateikė prašymą stabdyti civilinę bylą Nr. 2-5-588/2016, iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) išnagrinės bylas Nr. eA-1091-438/2016, Nr. eA-3452-602/2016 bei nekilnojamojo Kultūros paveldo vertinimo taryba iš naujo įvertins Palangos kurhauzo, adresu ( - ), Palanga, reikšmingumą ir patikslins vertingąsias savybes.
  4. Nurodė, kad LVAT pateikė 2016 m. balandžio 5 d. papildomus dokumentus, kurie įrodo, jog Palangos kurhauzo mūrinėje pastato dalyje atliktais nauji statybos darbais panaikintos saugomo objekto vertingosios savybės. Teismo priimtas sprendimas turės įtakos Palangos miesto apylinkės teismui sprendžiant dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo. Be to, Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2016 m. vasario 24 d. sprendimu atmetus jo skundą, byla Nr. eA-3452-602/2016 bus nagrinėjama LVAT.
  5. Nurodė, kad būtina stabdyti civilinę bylą, nes kultūros viceministras 2016 m. gegužės 25 d. raštu Nr. S2-1360 informavo, kad kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą, kad ši vadovaudamasi Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo, patvirtinto kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150, 24 punktu inicijuotų pakartotinį šio kultūros paveldo objekto reikšmingumo nustatymą ir (ar) vertingųjų savybių patikslinimą. Šie duomenys svarbūs sprendžiant dėl Palangos kurhauzo pastato reikšmingumo ir vertingųjų savybių.
  6. Atsakovo G. J. atstovė advokatė A. P. 2016 m. birželio 9 d. pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su paklausimu: ar Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. 1-733 (Žin., 1995, Nr. 3-37) naujos redakcijos įstatymo Nr. IX-2452 (Žin., 2004, Nr. 153-5571) 30 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatoma, kad netinkamai laikoma nekilnojamoji kultūros vertybė teismo sprendimu gali būti paimama valstybės nuosavybėn įstatymų nustatyta tvarka, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 1 daliai, kad nuosavybė neliečiama ir valstybinės valdžios galias riboja Konstitucija, bei 23 straipsnio 3 daliai, kad nuosavybė gali būti paimama tik esant visuomenės poreikiams. Ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. V1II-1864 (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 1 straipsniu patvirtinto CK visas 4.66 straipsnis, nustatantis, kad jeigu asmuo netinkamai laiko jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, turinčius visuomenei didelę istorinę, meninę ar kitokią vertę, tai pagal valstybės institucijos, į kurios uždavinius įeina tokios rūšies daiktų apsauga, ieškinį teismas gali šiuos daiktus iš savininko paimti valstybės nuosavybėn, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 1 daliai, kad nuosavybė neliečiama ir valstybinės valdžios galias riboja Konstitucija, bei 23 straipsnio 3 daliai, kad nuosavybė gali būti paimama tik esant visuomenės poreikiams.
  7. Nurodė, kad Konstitucijos 23 straipsnyje yra numatytas tik vienas atvejis, kai nuosavybė paimama, – kai ji būtina visuomenės poreikiams ir nėra jokios kitos konstitucinės sąlygos, taip pat ir dėl netinkamai laikomo daikto, turinčio visuomenei didelę istorinę, meninę ar kitokią vertę. Įstatymo leidėjas yra įgyvendinęs Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, tačiau galimai viršijęs savo įgaliojimus ir pažeidęs Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį nustatė reguliavimą 30 straipsnio 3 dalimi ir atvejį, kai netinkamai laikoma nekilnojamoji kultūros vertybė teismo sprendimu gali būti paimama valstybės nuosavybėn, taip pat nustatė tvarką ir CK 4.66 straipsniu. Įstatymų normos, kurios nustato teisę valstybei bei valstybės institucijai reikšti reikalavimus ir teismo sprendimu paimti nuosavybę, jeigu asmuo netinkamai laiko jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, turinčius visuomenei didelę istorinę, meninę ar kitokią vertę, galimai prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 2 ir 3 dalims.
  8. Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi netenkino atsakovo G. J. ir jo atstovės advokatės A. P. prašymų dėl bylos sustabdymo.
  9. Teismas motyvavo tuo, kad atsakovas jau kreipėsi su prašymu sustabdyti civilinę bylą, iki LVAT išnagrinės bylas Nr. eA-1091-438/2016, Nr. eA-3452-602/2016. Palangos miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi netenkino šio prašymo ir Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
  10. Teismas atsisakė sustabdyti civilinę bylą, iki Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba iš naujo įvertins Palangos kurhauzo reikšmingumą ir patikslins vertingąsias savybes, nes byloje yra šios tarnybos priimtas aktas, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka.
  11. Teismas atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą motyvuodamas tuo, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies nuostata aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad įstatymai nustato turto paėmimo pagrindus, tvarką ir sąlygas. Visuomenė nėra juridinis asmuo, tai socialinių individų visuma, todėl jai ir valstybei priklausantį turtą visuomenė gali valdyti ir juo naudotis per valstybės turtą administruojančius subjektus. Be to, Konstitucinis Teismas savo nutarimais yra ne kartą pasisakęs dėl nuosavybės teisės ribojimo bei jos negrąžinimo, todėl pakartotinai kreiptis su tuo pačiu klausimu netikslinga.
  12. Atsakovas G. J. dėl pirmosios instancijos teismo nutarties padavė atskirąjį skundą ir prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.
  13. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo ir pasisakydamas, kad turtas gali būti perduodamas trečiajam asmeniui Palangos miesto savivaldybei, veikė šališkai, turėdamas išankstinį nusistatymą. Tokiais veiksmais buvo pažeistos jo teisės į tinkamą teismo procesą.
  14. Mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes įstatymų normos, kurios nustato teisę valstybei bei valstybės institucijai reikšti reikalavimus ir teismo sprendimu paimti nuosavybę, jei asmuo netinkamai laiko jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, turinčius visuomenei didelę istorinę, meninę ar kitokią vertę, galimai prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 2 ir 3 dalims. Priimdamas sprendimą, teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. ir 1999 m. kovo 16 d. priimtais nutarimais, kurie su nagrinėjamu atveju nesusiję.
  15. Atsakovė V. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
  16. Atsakovas Ž. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
  17. Atsakovė V. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
  18. Atsakovė V. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
  19. Atsakovė G. E. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
  20. Atsakovė V. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
  21. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir atsakovo G. J. skundo netenkinti.
  22. Ieškovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir atsakovo G. J. skundo netenkinti.
  23. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo pateiktą prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, iki LVAT išnagrinės administracines bylas, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog Palangos miesto apylinkės teismas šioje civilinėje byloje jau buvo išsprendęs šį sustabdymo klausimą. Teismas tokiu savo procesiniu sprendimu užkirto kelią atsakovui vilkinti bylos nagrinėjimą.
  24. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą nekilnojamoji kultūros vertybė – Palangos kurhauzas, įrašyta į Kultūros vertybių registrą Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1997 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 317, o kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 pripažinta saugomu kultūros paveldo objektu viešajam pripažinimui ir naudojimui. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis nekilnojamosios kultūros vertybės – Palangos kurhauzo, apskaitos duomenys buvo tikslinami 2006 m. rugpjūčio 29 d., naujas Vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM-828 priimtas 2008 m. liepos 9 d. Kultūros ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-483 patvirtintas nekilnojamosios kultūros vertybės specialusis paveldosauginis planas. Vertinimo taryba yra nustačiusi, kad šios kultūros vertybės vertingųjų savybių pobūdis yra istorinis ir architektūrinis, o objekto reikšmingumo lygmuo – nacionalinis. Vertinimo akte yra įvertinta aplinkybė – 2002 m. gaisras, tačiau nebuvo nustatyta, kad išnykusios vertingosios savybės, ar suabejota apsaugos reikalingumu. Departamento direktoriaus 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. Į-121 „Dėl valstybės saugomos kultūros paveldo objekto – Palangos kurhauzo pastato medinės dalies atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo“ komisija yra priėmusi 2013 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. RG-34, kad kultūros vertybės medinė dalis turi būti atstatyta, o dėl nepriežiūros padaryti nuostoliai laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2013 m. atlyginti įstatymo nustatyta tvarka. Kad Palangos kurhauzas yra kultūros vertybė, patvirtina ir Kultūros vertybių registro duomenys, kurie yra vieši ir nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.

3Apeliacinis procesas nutrauktinas.

4

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. Lietuvos civilinio proceso teisėje nenumatyta galimybė apeliacine tvarka skųsti visus pirmosios instancijos teismo priimtus tarpinius procesinius sprendimus byloje. Pagal CPK 334 straipsnio pirmąją dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis).
  3. Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. netenkino atsakovo G. J., jo atstovės A. P. prašymų dėl bylos sustabdymo ir nurodė, kad ši nutartis yra skundžiama per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos.
  4. Teismo nutartis dėl bylos sustabdymo priklausomai nuo procesinio rezultato gali sukelti skirtingus teisinius padarinius. Kai teismas nutartimi bylą sustabdo, reiškia, jog neapibrėžtam terminui yra sustabdomas procesinių veiksmų atlikimas joje. Dėl šios priežasties gali gerokai pailgėti bylos nagrinėjimo trukmė. Siekiant užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo greičiau atkurta teisinė taika tarp ginčo šalių (CPK 2, 7 straipsniai), CPK 165 straipsnyje numatyta, kad dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Procesinis teismo veiksmas – atsisakymas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar atsisakymas stabdyti civilinę bylą, iki LVAT išnagrinės bylas bei Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba iš naujo įvertins Palangos kurhauzo reikšmingumą ir patikslins vertingąsias savybes, neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, nutarčių, kuriomis atsisakoma stabdyti bylą, apskundimo nenumato civilinio proceso kodekso antrojo skirsnio nuostatos, be to tai netrukdo byloje dalyvaujančiam asmeniui, nesutinkančiam su pirmosios instancijos teismo galutiniu sprendimu (nutartimi), kuriuo byla išspręsta iš esmės, į apeliacinį skundą įtraukti motyvų dėl nutarties, kuria buvo atsisakyta stabdyti šią civilinę bylą šiais aspektais, teisėtumo bei pagrįstumo.
  5. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad 2016 m. birželio 15 d. pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo stabdyti bylą negali būti apeliacijos objektas. Dėl šios priežasties apeliacinis procesas pagal atsakovo G. J. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5-588/2016 nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

5Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

Nutarė

6nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo G. J. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties.

Proceso dalyviai