Byla e2-5882-835/2019
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė ,,C.“

1Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos ,,L.“ atstovui advokatui J. S., atsakovui bankroto administratoriui E. R.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,L.“ ieškinį atsakovui bankroto administratoriui E. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė ,,C.“.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) ,,L.“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 1 205,00 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovės atstovas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. Reikalavimo perleidimo susitarimu pradinis kreditorius L. G. perleido savo reikalavimo teises į atsakovą bankroto administratorių E. R. naujajam kreditoriui MB „L.“. 2014 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3832-560/2014 R. G. individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas atsakovas E. R.. Pradinis kreditorius L. G. su įmonės savininku R. G. ( - ) Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudarę santuoką, kuri buvo nutraukta įsiteisėjusiu 2019 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. Šiuo sprendimu tarp sutuoktinių buvo padalintas bendras turtas, nenukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Įmonės bankroto procedūrų metu, neužtekus R. G. IĮ (toliau ir – įmonei) turto kreditorių reikalavimams patenkinti, bankroto administratorius 2017 m. gegužės mėn. pardavė įmonės savininko R. G. vardu registruotą 1986 m. automobilį ,,T.“, valstybinis Nr. ( - ) 2006 m. automobilinę priekabą ,,T.“, valstybinis Nr. ( - ) ir 1985 m. krovininį automobilį ,,V.“, valstybinis Nr. ( - ) iš viso už 2 410,00 Eur sumą. Po santuokos sudarymo įgytas turtas buvo bendra jungtinė sutuoktinių R. G. ir L. G. nuosavybė, todėl jis atsakovo buvo neteisėtai pardavinėjamas be šio turto bendrasavininkės L. G. sutikimo. Neteisėtai pardavus šį turtą, iš jo gautos lėšos taip pat neteisėtai nebuvo padalintos tarp sutuoktinių lygiomis dalimis. Todėl pradinė kreditorė 2019 m. kovo 1 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas šią pretenziją tenkinti atsisakė. Prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 1/2 turto pardavimo lėšų – 1 205,00 Eur, kaip žalos atlyginimą. Atsakovas parduodamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą, taip pat iš šio turto pardavimo gautų lėšų 1/2 dalimi neatsiskaitydamas su L. G., akivaizdžiai elgėsi neteisėtai.

6Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė, dėstydama faktines aplinkybes, remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalimi. Turtas, dėl kurio pardavimo reiškiamas ieškinys, buvo parduotas vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įmonės savininkas privalo pateikti viso turto sąrašą, tame tarpe ir turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje. Paaiškinime dėl įvykio aplinkybių R. G. nenurodė, kad automobiliai yra bendras sutuoktinių turtas. Jis, būdamas savininku, puikiai žinojo, kad turimo įmonės turto neužteks atsiskaityti su kreditoriais ir šiuos automobilius pats perdavė pirkėjams. Pardavimo aktai, sąskaitos ir sutartys nebuvo nuginčytos. 2016 m. balandžio 18 d. Vilniaus apygardos teismas leido R. G. priklausantį turtą parduoti, apie ką žinojo R. G. ir L. G.. Administratorius, vadovaudamasis ĮBĮ nuostatomis, kreditorių susirinkimų protokolų nutarimais bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis, teisėtai vykdė bankroto procedūrą ir pardavė R. G. priklausantį turtą. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, tai ir priežastinio ryšio su žala nėra. Kadangi nėra neteisėtų veiksmų, tai nėra ir kaltės. Nesant civilinės atsakomybės bei priežastinio ryšio žala negali atsirasti.

7Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės (toliau – UADBB) ,,C.“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

8Teismas

konstatuoja:

9Dėl žalos atlyginimo

10Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi nutarė iškelti R. G. IĮ, įmonės kodas ( - ), registruotos buveinės adresas – ( - ), bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskirti E. R.. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutarė pripažinti R. G. IĮ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

11ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įmonės bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Kai įmonės bankroto administratorius yra fizinis asmuo, jis pats atsako už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės atsakomybės subjektas.

12Bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į jo profesinei veiklai keliamus standartus. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016). Pagal bendrąją civilinės atsakomybės taisyklę ji taikoma tada, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ši taisyklė taikytina ir bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, teismai turi nustatyti visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016).

13CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta neteisėtų veiksmų sąvoka – tai įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų atlikimas, kuriuos atlikti draudžia įstatymai ar sutartis (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Taigi civilinėje teisėje neteisėtais veiksmais pripažįstami ne tik veiksmai (neveikimas), prieštaraujantys įstatymams, kitiems teisės aktams ar sutarčiai, bet ir pažeidžiantys bendrojo pobūdžio pareigą elgtis taip, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai. Sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), turi būti taikomos ne tik Įmonių bankroto įstatymo normos, reglamentuojančios bankroto administratoriaus veiklą, pareigas ir kompetenciją, bet ir CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta neteisėtų veiksmų sąvoka.

14Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, jog atsakovas neteisėtai pardavė įmonės savininkui R. G. bei jo sutuoktinei L. G. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį turtą ir iš šio turto pardavimo gautomis lėšomis neteisėtai neatsiskaitė su L. G., tokiu būdu jai padarė 1 205 Eur žalą, kuri reikalavimo teisę į šios žalos atlyginimą perleido ieškovei.

15Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ši įstatymo nuostata susijusi su CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

16Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalimi. Individualios įmonės savininko prievolė atsiskaityti už įmonės skolas yra subsidiari. Subsidiariai atsakingas už individualios įmonės prievoles yra tas sutuoktinis, kuris yra įmonės savininkas. Individualios įmonės steigėju yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 ir 6 straipsniai). Individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas yra bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą. Individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto (CPK 178 straipsnis). Jeigu tokia aplinkybė įrodyta, tai pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių prievolė yra solidari, bet įmonės atžvilgiu ši jų solidarioji prievolė yra subsidiari. Tai reiškia, kad pirmiausia prievolė vykdoma iš individualios įmonės turto, o jo nesant ar nepakankant – iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, o šios nesant ar nepakankant – iš asmeninio kiekvieno sutuoktinio turto. Jei kreditorius neįrodo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo individualios įmonės kaip šeimos versle, tai individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė atsakyti pagal individualios įmonės prievoles neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012).

17Šios civilinės bylos kontekste aktualu tai, kad Vilniaus apygardos teismas bankroto byloje, išsiaiškinęs, kad neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkas yra tik R. G., 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi Nr. B2-167-560/2016, iš VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ informacinių sistemų duomenų nustatęs, kad R. G. priklauso 1986 m. automobilis ,,T.“, valstybinis Nr. ( - ) 2006 m. automobilinė priekaba ,,T.“, valstybinis Nr. ( - ) ir 1985 m. krovininis automobilis ,,V.“, valstybinis Nr. ( - ) leido bankrutavusios R. G. IĮ bankroto administratoriui E. R. juos parduoti. Ši nutartis apskųsta nebuvo.

18Bankroto administratorius, gavęs teismo leidimą parduoti turtą, R. G. 2017 m. kovo 2 d. paaiškinimą ir perėmęs turtą, 2017 m. gegužės mėn. jį pardavė už 2 410,00 Eur sumą. L. G. ir R. G. apie tai buvo žinoma, jie su tuo sutiko, nes nekėlė klausimo, kad turtas buvo parduotas neteisėtai ar pažeidė kurio nors iš sutuoktinių teisėtus interesus. Tiek 2017 m. rugsėjo 8 d. L. G. ir R. G. prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-561-931/2018 paliko nenagrinėtą, tiek L. G. ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1076-1019/2019 tenkino iš dalies, šalys nereiškė jokių reikalavimų dėl parduotų transporto priemonių ar dėl santuokinio turto sumažinimo, taip pripažindami šio turto pardavimą teisėtu.

19Bankroto administratoriaus E. R. sprendimai ir veiksmai buvo svarstyti ir patvirtinti kreditorių susirinkimuose, patikrinti bankroto bylą nagrinėjančio teismo, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas elgėsi neatidžiai, nerūpestingai ir neteisėtai, siekdamas bankroto procese patenkinti kreditorių reikalavimus.

Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta, jog atsakovas, vykdydamas bankroto administratoriaus pareigas, būtų pažeidęs konkrečias Įmonių bankroto įstatymo normas, veikęs priešingai bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių interesais, todėl byloje nenustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, o nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, jam negali kilti civilinė atsakomybė. Tokiu būdu ieškovės ieškinys atsakovui atmestinas kaip nepagrįstas.

20Dėl bylinėjimosi išlaidų

21Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos valstybei priteisiamos iš antrosios šalies. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais,

Nutarė

23Ieškinį atmesti.

24Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) ,,L.“ kreipėsi į teismą... 5. Ieškovės atstovas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. Reikalavimo... 6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad... 7. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios... 8. Teismas... 9. Dėl žalos atlyginimo... 10. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Vilniaus... 11. ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įmonės bankroto administratorius... 12. Bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės... 13. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta neteisėtų veiksmų sąvoka – tai... 14. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, jog atsakovas neteisėtai pardavė... 15. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai... 16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad individualiai įmonei neturint... 17. Šios civilinės bylos kontekste aktualu tai, kad Vilniaus apygardos teismas... 18. Bankroto administratorius, gavęs teismo leidimą parduoti turtą, R. G. 2017... 19. Bankroto administratoriaus E. R. sprendimai ir veiksmai buvo svarstyti ir... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 23. Ieškinį atmesti.... 24. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti...