Byla Ik-735-428/2013
Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2012 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 32414, panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2012 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 32414 bei priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 1149,48 Lt neišmokėtos piniginės socialinės paramos

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, susipažinusi su pareiškėjo D. U. skundu,

Nustatė

2Kauno apygardos administraciniame teisme 2013 m. vasario 12 d. buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2012 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 32414, panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2012 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 32414 bei priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 1149,48 Lt neišmokėtos piniginės socialinės paramos.

3Pareiškėjas nurodė, kad skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pirmiausia padavė 2012 m. rugsėjo 13 d., tačiau skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimų. Tuomet pareiškėjas kreipėsi pagalbos į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalvos tarnybą, kuri nusprendė pareiškėjui skirti teisinę pagalbą. Pareiškėjas nurodė, jog visuose teisės aktuose turi būti aiškiai išdėstyti jų įsigaliojimo ir apskundimo terminai, kurie skundžiamame akte nebuvo nurodyti. 2013 m. vasario 12 d. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė skundą ir nurodė, kad terminą skundui paduoti praleido dėl teisinių žinių stokos.

4Prašymas netenkintinas.

5ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Ši įstatymo nuostata be kita ko suponuoja išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike, todėl asmeniui, kurio teises įtakoja administracinis aktas, sužinojus apie tokio akto priėmimą ir jam siekiant realizuoti teisę ginčyti administracinį aktą, jis turi būti apdairus ir veikti operatyviai siekiant savo teisių gynybos. Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje bylose Nr. AS525-575/2010, AS858-403/2012). Trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama užtikrinti teisinių santykių stabilumą, kitos teisinio santykio šalies teisinės padėties apibrėžtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS602-70/2012, AS602-89/2012).

6ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose.

7Pažymėtina, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008). Tuo tarpu tai, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju ir, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-553/2010).

8Pareiškėjas ginčija 2012 m. balandžio 17 d. atsakovo sprendimą. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, matyti, kad pareiškėjas su analogišku skundo reikalavimu į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi 2012 m. spalio 8 d. jau praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, nurodant, kad pareiškėjas nustatytu laiku nepašalino teismo nustatytų skundo trūkumų. Pareiškėjas 2013 m. vasario 12 d. vėl kreipėsi į teismą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2012 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 32414 apskundimo bei prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Skunde pareiškėjas nenurodė tikslios datos kada jam tapo žinoma apie skundžiamą sprendimą, tačiau iš skundo aplinkybių laikytina, kad apie priimtą skundžiamą sprendimą pareiškėjui tapo žinoma iš pridėto priedo (skundžiamo sprendimo) prie atsakovo 2012 m. rugsėjo 6 d. ir 2012 m. gruodžio 7 d. raštų siųstų pareiškėjui. Todėl laikytina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių akivaizdžiai praleidęs įstatyme nustatytą terminą.

9Pareiškėjas svarbia termino praleidimo priežastimi įvardina nežinojimą. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), t.y. asmuo turi žinoti įstatymus, elgtis taip, kad jų nepažeistų, ir negali pasiteisinti įstatymo nežinojimu, nes valstybėje visi įstatymai yra skelbiami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-681/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007). Taigi, galiojant teisės principui ignorantia legis neminem excusat (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės), įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo pareigos tinkamai vykdyti įstatymus, laikytis juose nustatytų pareigų, įpareigojimų, terminų.

10Pareiškėjo argumentas dėl nežinojimo, kaip svarbios aplinkybės termino atleidimui, atmestinas dar ir dėl to, kad iš prie skundo pateiktų duomenų patyti, jog pareiškėjui nuo 2012 m. lapkričio 13 d. buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, kuri 2013 m. sausio 9 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-3835-4565 pratęsta ir paskirtas advokatas. Atsižvelgus į tai, jog nuo 2012 m. lapkričio 13 d. paskyrus pareiškėjui advokatą, pareiškėjui keltini aukštesni reikalavimai būti apdairiam ir rūpestingam nei eiliniam pareiškėjui. Šiuo atveju pareiškėjo, veikusio per advokatą, delsimas imtis teisinių priemonių, dėl ko iš dalies ir buvo praleistas skundo padavimo terminas, negali būti vertinamas kaip svarbi priežastis praleisto skundo padavimo terminui atnaujinti. Pareiškėjas nurodė skunde, kad nebuvo nurodyta skundžiamo sprendimo apskundimo tvarka, tačiau turint galimybę konsultuotis su profesionaliu teisininku – advokatu, šią aplinkybę pareiškėjas galėjo išsiaiškinti kuo greičiau, be to teismui nėra pateikti jokie įrodymai, kad būtų kreiptasi į instituciją, kuri priėmė skundžiamą sprendimą, dėl sprendimo apskundimo tvarkos išaiškinimo ar kitokie būdai, kuriais pareiškėjas būtų siekęs apginti savo pažeistas teises ar interesus. Todėl pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, priklausė nuo paties pareiškėjo valios ir sietinos su pareiškėjo nepakankamu rūpestingumu, todėl negali būti pripažintos svarbiomis. Akcentuotina, jog iš skundo ir prie jo pridėtų priedų matyti, kad pareiškėjas teisę į teisminę gynybą realizavo neoperatyviai, praleidęs terminą dėl skundžiamo sprendimo skundo padavimui. Tuo tarpu savo teisėmis asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiaujant jomis, laikantis įstatymais nustatytos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apribotais skundų padavimo terminais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. TA858-69/2010).

11Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog pareiškėjas neįrodė objektyvių nuo jo valios nepriklausančių svarbių priežasčių sutrukdžiusių skundą pateikti laiku, todėl nėra pagrindo praleistą terminą atnaujinti.

12Esant minėtoms aplinkybėms, skundo padavimo terminas neatnaujintinas ir skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

13Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teisėja

Nutarė

14Neatnaujinti skundo padavimo termino.

15Pareiškėjo D. U. skundą atsisakyti priimti.

16Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai