Byla 3K-3-149/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Marčiulionio ir Janinos Stripeikienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. R., V. M., J. M., B. M., J. V. (M.), V. K. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. nutarties ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį, pareikštą ginant valstybės interesus, dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų ir įsakymų, nuosavybės teises patvirtinančių pažymų, sandorių pripažinimo negaliojančiais (byloje ieškovu dalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; atsakovais – Vilniaus apskrities viršininko administracija, G. O., V. P. O., V. M., J. M., B. M., J. V. (M.), A. R., B. R., V. K., D. K., M. K.; trečiaisiais asmenimis – Finansų ministerija, valstybės įmonė Registrų centras, Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė J. M., A. K., A. K., A. V., S. Ž., A. Ž., S. V.), ir atsakovo M. K. priešieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas valstybės interesus, kreipėsi į teismą su ieškiniu ir vėlesniais jo patikslinimais, prašydamas:

61) pripažinti negaliojančiomis 2001 m. sausio 25 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus pažymas Nr. 267 ir Nr. 268 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų (V. P. O. ir G. O.);

72) pripažinti negaliojančia 2001 m. sausio 26 d. sutartį ( - ), sudarytą V. P. O. ir B. R., A. R. bei V. K., dėl teisės perleidimo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą;

8priteisti iš V. P. O. 15 000 Lt A. R., B. R. ir V. K. lygiomis dalimis;

93) pripažinti negaliojančia 2001 m. sausio 26 d. sutartį ( - ), sudarytą G. O. ir V. M., J. M., B. M., J. M., dėl teisių perleidimo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą;

10priteisti iš G. O. 15 000 Lt V. M., J. M., B. M., J. V. (M.) lygiomis dalimis;

114) pripažinti negaliojančiomis 2001 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus pažymas Nr. 650, 651, 652, 653, 654, 655, 656 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų (M., R., V. K.);

125) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 01-1445 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo piliečiui V. K.“;

136) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 01-1447 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo piliečiui V. M.“;

147) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 01-1449 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo piliečiui J. M.“;

158) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 01-1446 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pilietei B. M.“;

169) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 01-1448 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pilietei J. M.“;

1710) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 01-1444 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pilietei A. R.“;

1811) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 01-1443 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pilietei B. R.“;

1912) pripažinti negaliojančiais 2001 m. vasario 28 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 581-01 ,,Dėl piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teises į žemę Vilniaus mieste nagrinėjimo tvarkos ir eiliškumo“ penkto priedo (1.4 punktas) ,,Piliečių, kuriems bus suteikti nauji žemės sklypai pagal prašymo padavimo datas“ 699 ir 700 punktus;

2013) pripažinti negaliojančiais 2001 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2602-01 ,,Dėl piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę Vilniaus (Grigiškių) mieste sąrašų patvirtinimo“ penkto priedo (1.4 punktas) ,,Piliečių, kuriems bus suteikti nauji žemės sklypai pagal prašymo padavimo datas" 613 ir 614 punktus;

2114) pripažinti negaliojančia 2001 m. liepos 20 d. dovanojimo sutartį ( - ), sudarytą V. K. ir D. K. su M. K., patvirtintą Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro, dėl 0,051 ha žemės sklypo, esančio ( - );

2215) pripažinti negaliojančia valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale žemės sklypo, esančio ( - ), teisinę registraciją V. K. ir M. K. vardu;

2316) įpareigoti M. K. grąžinti Vilniaus apskrities viršininko administracijai 0,0510 ha žemės sklypą, esantį ( - );

2417) priteisti iš V. M., J. M., B. M., J. V. (M.) po 216 000 Lt iš kiekvieno į valstybės biudžetą;

2518) priteisti iš B. R. ir A. R. po 144 000 Lt iš kiekvienos į valstybės biudžetą.

26Prokuroras nurodė, kad Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus darbuotojai, nesant patikimų duomenų dėl V. O. (V. O.) nuosavybės teise turėto ir valdyto žemės ploto, rengė dokumentus nuosavybės teisėms į žemę V. O. turto paveldėtojams atkurti. Šiais veiksmais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punkto nuostatos. Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus 2001 m. sausio 25 d. pažymos Nr. 267 ir Nr. 268 buvo išduotos pažeidžiant Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 12 punkto reikalavimus, t .y. neturint nutarime nurodytų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, todėl, remiantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 47 straipsniu, pažymos pripažintinos negaliojančiomis. Minėtų pažymų pagrindu V. P. O. ir G. O. 2001 m. sausio 26 d. už 15 000 Lt kiekvienas perleido savo teises į išlikusio nekilnojamojo turto (0,7280 ha žemės kiekvienas) nuosavybės atkūrimą Vilniaus mieste: G. O. – lygiomis dalimis atsakovams V. M., J. M., B. M. ir J. M. (V.); o V. P. O. – A. R.., B. R., V. K. Pripažinus 2001 m. sausio 25 d. Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus išduotas pažymas Nr. 267 ir Nr. 268 negaliojančiomis, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.145 straipsniu, pripažintinos negaliojančiomis 2001 m. sausio 26 d. notaro patvirtintos teisių perleidimo sutartys, šalys privalėtų grąžinti viena kitai, ką yra gavusios.

27Prokuroras nurodė, kad atsakovams B. R., A. R., V. K., V. M., J. M., B. M., J. V. (M.) Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrius 2001 m. birželio 13 d. išdavė pažymas dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, t. y. dėl jų nuosavybės teisių atkūrimo į 0,2426 ha (R. ir V. K.) bei į 0,1820 ha (M. ir V.) buvusio savininko V. O. ( - ) nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Šios pažymos buvo parengtos trimis mėnesiais vėliau, nei buvo pasiūlyti nauji žemės sklypai statyboms. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2001 m. birželio 25 d. skundžiamais sprendimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo perdavė neatlygintinai atsakovų nuosavybėn septynis naujus žemės sklypus individualioms statyboms: B. R. – 0,1190 ha, A. R. – 0,0900 ha, V. K. – 0,0510 ha, V. M. – 0,0900 ha, J. M. – 0,0900 ha, B. M. – 0,0900 ha, J. M. – 0,0900 ha, vietoje pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 5 dalyje numatytų galimų dviejų naujų žemės sklypų ir kompensacijos už likusią žemę, t. y. perdavė neatlygintinai nuosavybėn papildomai penkis naujus žemės sklypus individualioms statyboms. Atsakovai nuosavybės teises atkūrė ne į savo turėtą ar paveldėtą žemę, bet pagal teisių perleidimo sutartis. Teisių perleidėjai neturėjo pirmenybės teisės gauti naujų žemės sklypų individualioms statyboms. Atsakovai, kaip nuosavybės teisių perėmėjai (pirkėjai), negalėjo naudotis tremtiniams ir jų šeimų nariams taikomomis pirmenybės lengvatomis atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Taigi žemės sklypai individualiai statybai atsakovams buvo suteikti pažeidžiant Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 37 ir 106 punktuose nustatytą eiliškumą.

28Prokuroras teigė, kad atsakovai G. O. ir V. P. O., 2001 m. sausio 26 d. sudarę teisių į atkurtas nuosavybės teises perleidimo sutartis, patys nebeteko teisės toliau pretenduoti atkurti nuosavybės teises į jiems tenkančią buvusio savininko V. O. turto dalį. Nepaisant to, Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 581-01 G. O. 699-uoju, o V. P. O. 700-uoju numeriais buvo įrašyti į šiuo įsakymu patvirtintą 5 priedą ,,Piliečių, kuriems bus suteikti nauji žemės sklypai pagal prašymų padavimo datas“. Sąraše buvo nurodyta ta pati nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 1057. 2001 m. rugpjūčio 17 d., t. y. praėjus daugiau nei pusei metų po teisių perleidimo sutarties sudarymo, Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2602-01 G. O. 613-uoju, o V. P. O. 614-uoju numeriu buvo įrašyti į minėtu įsakymu patvirtintą sąrašą ,,Piliečių, kuriems bus suteikti nauji žemės sklypai pagal prašymų padavimo datas“. Šios nurodytų įsakymų dalys pripažintinos neteisėtomis ir naikintinos.

29Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir naujų sklypų suteikimo atsakovams priimti pažeidžiant imperatyviąsias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bei Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos normas, todėl naikintini, kartu turi būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. Atsakovai M. ir R. jiems neatlygintinai suteiktus žemės sklypus pardavė tretiesiems asmenims kiekvieną po 25 000 Lt, todėl restitucija natūra negalima, atsakovai privalo atlyginti žemės sklypų vertę rinkos kainomis, kurios pagal VĮ Registrų centro 2005 m. birželio 15 d. rašto Nr. S-16791 duomenis žemiausios buvo šių sklypų perleidimo tretiesiems asmenims dieną. M. ir V. turi grąžinti valstybei po 216 000 Lt, o R. – po 114 000 Lt. Atsakovai laikytini sąžiningais įgijėjais, todėl išieškoma suma nustatyta pagal mažiausią turto vertę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 4.96 straipsnio 3 dalis, 6.145, 6.146, 6.147 straipsniai).

30Prokuroras taip pat nurodė, kad V. K. jam suteiktą žemės sklypą 2001 m. liepos 20 d. dovanojimo sutartimi kaip bendrąją jungtinę nuosavybę su D. K. padovanojo sūnui M. K. Kadangi V. K. žemės sklypas buvo suteiktas neteisėtai, jis neturėjo teisės jo perleisti kitiems asmenims, tai, vadovaujantis CK 1.80 straipsniu, 4.96 straipsnio 3 dalimi, žemės sklypo dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia bei naikintina šio žemės sklypo teisinė registracija V. K. ir M. K. vardu, o žemės sklypas grąžintinas valstybei.

31Atsakovas M. K. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė 2001 m. liepos 20 d. dovanojimo sutartį, kuria V. K. ir D. K. padovanojo jam 0,051 ha žemės sklypą, esantį ( - ), pripažinti pirkimo-pardavimo sutartimi. Atsakovas nurodė, kad jis sumokėjo tėvams 7500 Lt; kad tai nebuvo neatlygintinas dovanojimo sandoris, juo tik buvo pridengtas kitas, t.y. pirkimo-pardavimo sandoris, nes taip siekta sumažinti sutarties sudarymo išlaidas, tačiau tikslas buvo įsigyti žemės sklypą savo nuosavybėn (CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

32II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

33Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2006 m. vasario 20 d. sprendimu prokuroro ieškinį tenkino iš dalies: patenkino prokuroro pareikšto ieškinio reikalavimus, išskyrus reikalavimus pripažinti negaliojančiomis 2001 m. sausio 25 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus pažymas Nr. 267 ir Nr. 268 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų V. P. O. ir G. O., reikalavimus pripažinti negaliojančiomis nuosavybės teisių perleidimo sutartis, sudarytas V. P. O. ir B. R., A. R., V. K. ( - ), ir G. O. ir V. M., J. M., B. M., J. M. ( - ). Teismas M. K. priešieškinį atmetė; priteisė iš V. M., J. M., B. M., J. V. po 5320 Lt iš kiekvieno, iš A. R. ir B. R. – po 3880 Lt iš kiekvienos, iš V. K. – 3652 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

34Teismas padarė išvadą, kad atsakovams G. O. ir V. P. O. nuosavybės teisės į buvusio savininko V. O. ( - ) nuosavybės teise turėtą 1,9874 ha žemės sklypą buvo atkurtos pagrįstai ir teisėtai. Ieškinyje nurodyti nuosavybės teisių atkūrimo tvarkos pažeidimai buvo padaryti dėl neteisingos įstatymo taikymo praktikos, kuriai pretendentai įtakos nedarė.

35Teismas nurodė, kad G. O. ir V. P. O. 2001 m. sausio 25 d. buvo išduotos jų nuosavybės teises į 0,7280 ha kiekvienam patvirtinančios pažymos Nr. 267 ir 268, kuriose nurodyta, jog atkuriamos nuosavybės teisės į V. O. nuosavybės teisėmis valdytą 2,1840 ha žemės. Taigi buvo atkurtos nuosavybės teisės į didesnio, nei faktiškai priklausė, dydžio žemės sklypą, t. y. į 2,1840 ha vietoj 1,9874 ha, pažeidžiant Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 12 punkto nuostatas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu tretysis asmuo S. V. – pretendentė į V. O. nuosavybės teisėmis valdytą žemę – notaro patvirtintu pareiškimu sutiko, kad, atkuriant nuosavybės teises, jai tenkanti dalis natūra būtų sumažinta iki 0,5314 ha, pripažinus G. O. ir V. P. O. nuosavybės teisių atkūrimą į 0,7280 ha žemės plotą kiekvienam. Teismas konstatavo, kad, atsiradus galimybei tokiu būdu pašalinti nurodytus trūkumus, siekiant išsaugoti prieš penkerius metus susiklosčiusių civilinių santykių stabilumą, atsižvelgiant į atsakovų amžių bei sveikatą, remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nurodytos pažymos bei šių pažymų pagrindu sudarytos teisių perleidimo sutartys paliktinos galioti.

36Teismas nurodė, kad po to, kai G. O. ir V. P. O. sudarė teisių į atkurtas nuosavybės teises perleidimo sutartis, jie asmeniškai negalėjo toliau pretenduoti atkurti nuosavybės teises į jiems tekusią buvusio savininko V. O. turto dalį. Dėl to nebuvo pagrindo jų įrašyti į Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. vasario 28 d. ir 2001 m. rugpjūčio 17 d. įsakymais patvirtintus sąrašus ,,Piliečių, kuriems bus suteikti nauji žemės sklypai pagal prašymų padavimo datas”.

37Teismas nurodė, kad pretendentai V. P. O. ir G. O. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas (1999 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija) turėjo teisę atkurti nuosavybės teisę kiekvienas taip: gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą iki 0,20 ha Vilniaus mieste individualiai statybai, už likusį žemės plotą gauti valstybės atlyginimą pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Taigi atsakovai, kuriems V. P. O. ir G. O. perleido teises į atkurtas nuosavybės teises, galėjo pretenduoti tik į du naujus žemės sklypus individualioms statyboms ir kompensacijas. Septynių naujų žemės sklypų (vietoje dviejų) suteikimas neatlygintinai V. P. O. ir G. O. teisių perėmėjams pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1274 redakcija) patvirtintos Tvarkos 3 punkto nuostatas.

38Teismas laikė, kad nustatyta, jog žemės sklypai individualiai statybai atsakovams buvo suteikti pažeidžiant ir minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintos Tvarkos 37 punktu nustatytą eiliškumą, nes jie nebuvo pasiūlyti prieš atsakovus pirmiau eilėje esantiems asmenims. Teisių perleidėjai atsakovai G. O. ir V. P. O. neturėjo pirmenybės teisės gauti neatlygintinai naujų žemės sklypų individualioms statyboms, todėl jų nuosavybės teisių perėmėjai negalėjo naudotis tremtiniams ir jų šeimų nariams taikomomis lengvatomis, atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio, šio įstatymo įgyvendinimo Tvarkos 37, 106 punktų, Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatos.

39Teismas konstatavo, kad atsakovams B. R., A. R., V. K., V. M., J. M., J. M., B. M. išduotos pažymos dėl jų nuosavybės teisių į V. O. ( - ) nuosavybės teisėmis valdytą žemę ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimai dėl septynių naujų žemės sklypų individualioms statyboms visiems nurodytiems teisių perėmėjams suteikimo neatlygintinai pripažintini negaliojančiais (1964 m. CK 47 straipsnis, CK 1.80 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Pripažinus sprendimus negaliojančiais, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi ir 44 straipsniu, taikytinos 2000 m. CK nuostatos ir restitucija, grąžinant šalims tai, ką jos yra gavusios pagal sandorį (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Tačiau kai restitucija natūra negalima, ji atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Teismas konstatavo, kad atsakovai M., V., R. neatlygintinai suteiktus žemės sklypus privalėtų grąžinti valstybei (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 4.96 straipsnio 3 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis). Kadangi atsakovai žemės sklypus pardavė, tai jie privalo atlyginti žemės sklypų vertę pinigais rinkos kainomis. Taikydamas restituciją, teismas sklypų vertę nustatė pagal mažiausią jų rinkos vertę (CK 6.147 straipsnio 2 dalis), kuri tokia buvo žemės sklypų tretiesiems asmenims perleidimo metu.

40Kadangi V. K. žemės sklypas buvo neteisėtai suteiktas, tai teismas nurodė, kad jis neturėjo teisės jo perleisti kitiems asmenims. Žemės sklypo dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia bei naikintina žemės sklypo teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre V. K. ir M. K. vardu, žemės sklypas grąžintinas valstybei, įpareigojant M. K. perduoti žemės sklypą Vilniaus apskrities viršininko administracijai (CK 1.80 straipsnis, 4.96 straipsnio 3 dalis).

41Teismas atmetė M. K. priešieškinį dėl žemės sklypo dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi kaip neįrodytą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismas nurodė, kad notaro patvirtinta dovanojimo sutartis atitiko šalių valią. Šalys dėl notaro mokesčio, turto deklaravimo prieš sudarant sutartį su notare nesikonsultavo. Teismas nesirėmė liudytojų parodymais dėl neva dovanotų pinigų butui pirkti M. K., nes pinigų dovanojimo faktas M. K. nėra patvirtintas leistinais įrodymais - rašytine sutartimi (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

42Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų A. R., B. R., V. M., J. M., B. M., J. V. (M.), V. K. apeliacinius skundus, 2006 m. birželio 6 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

43Teisėjų kolegija konstatavo, kad nenustatė pagrindų pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

44III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai

45Kasaciniu skundu atsakovė A. R. prašė panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį ir bylą nutraukti arba ieškinį palikti nenagrinėtą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

461. Kasatorė prašė apylinkės teismo taikyti ieškinio senatį. Prokuroras praleido CK 1.125 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą juridinių asmenų organų sprendimams pripažinti negaliojančiais, taip pat specialaus teisės akto – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo – 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą trisdešimties dienų terminą. Apylinkės teismas šiuo klausimu nepasisakė. Teismas nesilaikė CK 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies ir CPK 78 straipsnio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apylinkės teismo padaryto pažeidimo.

472. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad prokuroras nepraleido Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyto trisdešimties dienų termino, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Baudžiamoji byla dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos neteisėtų sprendimų buvo iškelta 2001 m. spalio mėnesį. Įtarimai Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojams buvo pareikšti 2001 m. lapkričio 12 d. Vilniaus apygardos teismas, 2001 m. lapkričio 15 d. paskyręs A. Ž. kardomąją priemonę, nutartyje nurodė, kad ji įtariama piktnaudžiavimu tarnyba, pasinaudojimu tarnybine padėtimi. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad prokurorai apie pažeistus valstybės interesus sužinojo tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos specialisto išvadą, yra nepagrįsta.

483. Kasatorė apeliaciniame skunde nurodė, kad apylinkės teismas pažeidė CPK 3 straipsnio 8 dalies nuostatą, jog civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šio pažeidimo.

49Apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija, kad ,,neatsižvelgiant į piliečių, kurie pagal sutartį dėl teisės perleidimo įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, skaičių, šios teisės jiems atkuriamos tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip jos būtų atkuriamos šių teisių perleidėjui“.

50Sprendimai dėl ginčo žemės sklypų suteikimo buvo priimti iki šios įstatymo redakcijos.

514. Teismai neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių, 12 straipsnio 3 punkto, 16 straipsnio 3 dalies ir šio straipsnio 9 dalies 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl šio įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4 bei 5 dalių ir 12 straipsnio 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo 8 straipsniui“ nuostatas.

525. Teismai neteisingai aiškino ir taikė normas, susijusias su turto sąžiningo įgijėjo institutu, netaikė civilinių santykių teisinio reguliavimo, teisėtų lūkesčių (CK 1.2 straipsnis), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

53Vilniaus apskrities viršininko administracija savo veiklą organizuoja ir atlieka vadovaudamasi teisės aktais, ir tai buvo garantas atsakovei, kad ji gali siekti tam tikrų tikslų. Atsakovės reikalavimai gauti žemę buvo teisėtai pagrįsti, ji nepadarė teisės pažeidimų, žemės sklypą įsigijo sąžiningai. Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis turtas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

546. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1163/2003 pasisakė, kad jei nuosavybės teisės buvo atkurtos nepagrįstai, turi būti nustatyta, dėl kokių valstybės pareigūnų kaltės tai įvyko. Jiems gali būti taikoma deliktinė atsakomybė už padarytą žalą. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino.

557. Teismų sprendimas ir nutartis ne tik neteisėti, bet ir nelogiški ir nepagrįsti.

56Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovams neužkirstas kelias reikšti atitinkamus reikalavimus kaltiems asmenims dėl jų veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Kam pripažinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus negaliojančiais ir taikyti restituciją, jeigu Vilniaus apskrities viršininko administracija privalės iš naujo skirti žemės sklypą, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Bus privaloma atlikti projektus, detaliuosius planus, o tai valstybei brangiai kainuos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-677/2005 pasisakė, kad, panaikinus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pritaikius restituciją, atsakovas turės teisę reikalauti, jog jam vėl būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra, ir skelbiant projekto papildymą bus eikvojamos valstybės lėšos.

578. Apylinkės teismas sprendime nenurodė, ką jis priteisė – baudą ar žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-677/2005 nurodyta, kad priteisiama suma yra žalos atlyginimas.

58Jeigu šioje civilinėje byloje buvo priteistas žalos atlyginimas, tai jį atlyginti turėtų Vilniaus apskrities viršininko administracija.

599. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma tik tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai ar per klaidą. Teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų ar jos arba Vilniaus apskrities viršininko administracijos klaidos.

60CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas apskritai gali netaikyti restitucijos, jeigu vienos iš šalies padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų. Atsakovės padėtis akivaizdžiai pablogėja, nes iš jos priteista suma gerokai viršija jos gautą sumą, pardavus sklypą, o iš B. R. priteista suma jai yra nerealiai didelė, nes ji yra senatvės pensininkė ir neturi turto ar lėšų (dėl to teismas B. R. atleido nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant apeliacinį skundą).

6110. CPK 265 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo pareikštų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neišnagrinėjo visų atsakovės reikalavimų, yra nepagrįstas, nes atsakovė byloje nebuvo pareiškusi jokių reikalavimų.

62Kasaciniu skundu atsakovas V. M. prašė panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį, ieškinį palikti nenagrinėtą; prašė priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

631. Prokuroras praleido Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą trisdešimties dienų terminą ginčijamiems viršininko administracijos sprendimams teismui apskųsti. Prokurorai apie pažeistą viešąjį interesą vėliausiai sužinojo iškėlę baudžiamąją bylą. Baudžiamosios bylos iškėlimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 125 straipsnyje buvo nustatyta, kad baudžiamoji byla iškeliama tik tais atvejais, kai pakanka duomenų, įrodančių, kad yra nusikaltimo požymių.

642. Apylinkės teismas taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo redakciją, t. y. teisės aktą, įsigaliojusį jau po to, kai buvo priimti ginčijami Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimai. Teismas taip pažeidė teisinio apibrėžtumo principą (CK 1.2 straipsnis).

653. Sandoriai, kurių pagrindu atsakovai perleido ginčo žemę tretiesiems asmenims, nenuginčyti. Atsakovai teisėtai šių sandorių pagrindu gavo pinigus. Dėl to restitucijos taikymas negalimas, nes nėra nuginčyti sandoriai, kurių pagrindų gauti pinigai yra reikalaujami.

66Net jei restitucija galėtų būti taikoma, teismas turėtų atsisakyti ją taikyti, nes atsakovai yra sąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai.

67Teismas turėtų taikyti CK 6.145 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad teismas restitucijos gali netaikyti, jei dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų.

68Teismas netinkamai vertino turto įgijimo atlygintinumo ir neatlygintinumo klausimą. Teismas nurodė, kad teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra neatlygintinis turto įgijimas. Tačiau teismas neįvertino teisinę reikšmę turinčio fakto, kad atsakovai (sąžiningi įgijėjai) teisę atkurti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgijo atlygintinai. Jei vis tik teismas pripažintų restitucijos taikymą teisėtu, turėtų būti taikoma CK 4.96 straipsnio 2 dalies norma, kad atlygintinai įgytas nekilnojamasis turtas negali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo.

69Sprendimu taikyti restituciją sąžiningiems įgijėjams yra pažeidžiamas teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo principai (CK 1.2 straipsnis). Šioje civilinėje byloje sąžiningi įgijėjai yra asmenys, kurie ginasi nuo valstybės pareikšto ieškinio. Valstybė privalo garantuoti teisėtus piliečių lūkesčius.

704. Jeigu kasacinis teismas pripažintų, kad restitucija turi būti taikoma ir sąžiningiems įgijėjams, tai turėtų būti tinkamai išspręstas CK 6.147 straipsnio 2 dalies taikymas.

71Teismai nustatė nepagrįstą piniginio ekvivalento dydį, šiurkščiai pažeidę CK 6.147 straipsnio 2 dalies nuostatas.

72Nustatant piniginio ekvivalento dydį, turi būti atsižvelgta į gauto turto vertę, buvusią jo gavimo metu, nes ši vertė yra mažiausia. Ginčo žemės sklypų vertė nustatyta Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimuose dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Kiekvienam iš M., taip pat kasatoriui suteikto sklypo vertė yra 16 031,25 Lt. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, 2001 m. gruodžio 29 d. pateikdamas ieškinį, reikalavo taikyti restituciją ir piniginio ekvivalento forma priteisti iš M. po 28 000 Lt. Tokią sumą prokuroras nurodė, atsižvelgdamas į žemės sklypų perleidimo tretiesiems asmenims kainą. Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į prokuroro ieškinį prokuroro reikalavimus palaikė. 2005 m. birželio 15 d. pateikęs patikslintą ieškinio pareiškimą, Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras reikalavo iš M. priteisti po 216 000 Lt.

73Teismai, nustatydami piniginio ekvivalento dydį, negalėjo remtis VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2005 m. birželio 15 d. rašte nurodytomis kainomis, nes byloje nenustatyta, kad atsakovai buvo nesąžiningi įgijėjai.

74Taigi teismai netyrė Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimuose dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo nurodytų žemės sklypų vertės, žemės sklypų perleidimo tretiesiems asmenims sandoriuose nurodytos kainos.

75Teismui nusprendus taikyti restituciją ir vykdyti ją piniginio ekvivalento būdu, turi būti vadovaujamasi Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimuose nurodyta žemės sklypų verte.

766. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras pradinį ieškinį per trejus su puse metų pildė net tris kartus. Tokie veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, pažeidžiant CPK 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teismas turėtų atsisakyti ginti piktnaudžiavusios teisėmis šalies interesus.

77Kasaciniu skundu atsakovas J. M., B. M., J. V. (M.) prašė panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties dalis dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. birželio 25 d. sprendimų Nr. 01-1446, 01-1448, 01-1149 pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo dėl šių atsakovų ir šią ieškinio dalį atmesti. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

781. Teismai taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies redakciją, įsigaliojusią jau po to, kai buvo priimti Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimai atkurti atsakovams nuosavybės teises. Teismai taip pažeidė CK 1.7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą galiojimo laiko atžvilgiu principą.

792. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal ginčijamų sprendimų metu galiojusią Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo redakciją atsakovai galėjo pretenduoti tik į du naujus žemės sklypus individualioms statyboms bei kompensacijas, prieštarauja tuo metu galiojusiam minėtam įstatymui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

80Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu buvo pripažinta prieštaraujanti Konstitucijai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostata, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio. Įsigaliojus šiam Konstitucinio Teismo nutarimui, pretendentui G. O. turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į visą jam priklausantį žemės plotą buvusio savininko turėtoje vietoje. Taigi ir pretendento teisių perėmėjams taip pat turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į visą laisvą neužstatytą žemės plotą buvusio savininko turėtoje vietoje. Dėl to kasatoriams nuosavybės teisės Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais buvo atkurtos teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Teismai netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, galiojusią ginčijamų Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų priėmimo metu.

813. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias restituciją ir ginančias sąžiningų įgijėjų teises (CK 1.5 straipsnio, 1.80 straipsnio 4 dalies, 4.26 straipsnio 2 dalies, 4.96 straipsnio 2 dalies).

82Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas. Jeigu asmuo yra turto valdytojas, tai jo valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 straipsnio 2 dalis).

83Prokuroras, prašydamas panaikinti nuosavybės teises suteikiančius administracinius aktus ir taikyti atsakovams restituciją, privalėjo įrodyti, kad atsakovai yra nesąžiningi valdytojai. Tačiau prokuroras to neįrodė, o teismas ne tik kad nepagrindė atsakovų nesąžiningumo ar nepaneigė sąžiningumo, bet ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys iš viso nesusijęs su sklypo įgijėjų kalte ar nesąžiningumu. Civilinėje byloje nebuvo nustatyta kokių nors aplinkybių, paneigiančių atsakovų sąžiningumą.

84Kasaciniu skundu atsakovas V. K. prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys, ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

851. Ieškinį pareiškė netinkamas ieškovas. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras neturėjo teisės pareikšti ieškinio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konsultacijoje Nr. A3-97 (Teismų praktika 20, p. 282) nurodė, kad tik nuo 2003 m. balandžio 22 d. buvo praplėstos prokurorų viešojo intereso gynimo funkcijos (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnis (2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1518 redakcija)).

862. Prokuroras, paduodamas ieškinį, praleido procesinius terminus dėl administracinių aktų panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad turėtų būti taikoma specialioji teisės norma – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo.

87Terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu prašydamas panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai skaičiuoja ieškinio senaties terminą nuo specialisto išvados gavimo datos, t. y. nuo 2001 m. gruodžio 18 d. Prokuratūra jau 2001 m. spalio mėnesį žinojo apie pažeistą viešąjį interesą.

88Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, o prokuroras neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino.

893. Teismai neteisingai taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 ir 5 straipsnius. Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 13 punkto 2 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Toks dokumentas yra Nemenčinės valsčiaus žemės sklypų sąrašas, kuriame V. O. nurodytas turėjęs 2 dešimtines žemės (2 x 1,092 ha =2,1840 ha).

90Teismas neteisingai vertino nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir klaidingai nustatė grąžintinos žemės kiekį.

914. Sandorio sudarymo metu ir ginčijamų Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų priėmimo metu dar nebuvo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcijos, kad ,,neatsižvelgiant į piliečių, kurie pagal sutartį dėl teisės perleidimo įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, skaičių, šios teisės jiems atkuriamos tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip jos būtų atkuriamos šių teisių perleidėjui“. Kasatorius turėjo teisę pasinaudoti tremtiniams taikoma lengvata pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą. Bet pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad naujo žemės sklypo gavimas nėra nuosavybės teisių sąlyga ir tvarka, tai yra nuosavybės teisių atkūrimo būdas.

925. Ieškovas neįrodė, kad daiktas prarastas dėl padaryto nusikaltimo, todėl CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatos negali būti taikomos.

936. Teismai pažeidė ekonomiškumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes konstatavo, kad atsakovai nepraranda teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal įstatymą. Vilniaus apskrities viršininko administracija vis tiek privalės atsakovams skirti žemės sklypus, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, dėl ko be reikalo bus eikvojamos valstybės lėšos.

94IV. Asmenys, pateikę pareiškimus dėl prisidėjimų prie kasacinių skundų

95Atsakovė B. R. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės A. R. kasacinio skundo.

96Atsakovas V. M. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės A. R. kasacinio skundo.

97Atsakovės A. R. ir B. R. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovų V. M., taip pat J. M., B. M., J. V. (M.) kasacinių skundų.

98Atsakovas V. M. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovų J. M., B. M., J. V. (M.) kasacinio skundo.

99Atsakovas V. M. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo V. K. kasacinio skundo.

100Atsakovės A. R. ir B. R. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo V. K. kasacinio skundo.

101Tretysis asmuo A. Ž. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovų A. R., V. M., J. M., B. M., J. V. (M.), V. K. kasacinių skundų.

102V. Atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

103Atsiliepimais į kasacinius skundus Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašė apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodomi argumentai daugeliu atvejų sutampa. Prokuroras nurodė:

1041. Teismas nustatė, kad ieškinio senaties terminas nebuvo pasibaigęs, todėl pagrįstai netaikė ieškinio senaties. Ieškinio senaties terminas yra skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad institucijų sprendimai pažeidžia viešąjį interesą. Vilniaus apygardos prokuratūroje 2001 m. gruodžio 21 d. gavus specialisto išvadą, buvo įsitikinta, kad yra pažeistas ir viešasis interesas, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo šios datos.

1052. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai išaiškino, nuo kada skaičiuotinas ieškinio senaties terminas, nenukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo praktikos (2005 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677/2005, 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2006).

1063. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisės normomis, galiojusiomis ginčijamų sprendimų priėmimo dieną. Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1, 2, 5 straipsnius, teisių perleidėjas sutartimi gali perleisti tik įstatymo jam suteiktą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1204/2003). V. P. O. ir G. O. pagal šio įstatymo 5 straipsnio 3, 5 dalis turėtų teisę atkurti kiekvienas iš to ploto gaudamas neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą iki 0,20 ha Vilniaus mieste individualiai statybai, už likusį žemės plotą gaudami valstybės atlyginimą pagal įstatymo 16 straipsnį.

1074. Teismai tinkamai taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 5 straipsnius, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 3 punkto nuostatas, nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų.

1085. Prokuroras sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiavo, bylos nevilkino. Pagal 1964 m. CPK prokuroras turėjo teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus ir kt.

109Atsiliepimuose į kasacinius skundus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nurodomi argumentai daugeliu atvejų sutampa. Tarnyba nurodė:

1101. Remiantis 1961 m. BPK 25 straipsnio 9 punkto 2001 m. gruodžio 13 d. redakcija ir žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos nuostatų 1 punkto nuostatomis, Nacionalinės žemės tarnybos specialistai galėjo būti laikomi specialistais BPK prasme. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, pateikęs ieškinį teismui, neturėjo šių specialių žinių, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo Nacionalinės žemės tarnybos specialistų 2001 m. gruodžio 18 d. išvados gavimo dienos.

1112. Teismai tinkamai taikė CK 1.125 straipsnio, 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo.

1123. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų panaikinimo pagrindė sisteminiu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo aiškinimu. Teismas nurodė, kad, sistemiškai aiškinant šio įstatymo 1, 2, 5 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad G. O. ir V. P. O. nuosavybės teisės galėjo būti atkurtos tik perduodant neatlygintinai nuosavybėn po vieną naują įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą individualiai statybai, už likusį žemės plotą atlyginant pagal įstatymo 16 straipsnį. G. O. ir V. P. O. galėjo perleisti tik tokias teises, kokias patys turėjo.

1134. Konstitucinio Teismo nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio neatitikimai Konstitucijai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

1145. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad administraciniai aktai, kuriais teisių perėmėjams pagal sutartį nuosavybės teisės nepagrįstai atkurtos į septynis naujus žemės sklypus individualiai statybai vietoje dviejų, yra neteisėti ir pažeidžia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. Juos panaikinus, turi būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2000). Kasatoriaus atveju restitucija natūra neįmanoma ir ji turi būti atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civilinės bylos Nr. 3K-7-713/2003, 3K-3-1204/2003, 3K-3-132/2004) atsakovai privalo atlyginti už gautą žemės sklypą rinkos kainomis. Sklypų rinkos kainos nurodytos VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2005 m. birželio 15 d. rašte Nr. S-16791.

1156. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad teismai turėjo atsisakyti taikyti restituciją CK 6.145 straipsnio 2 dalies pagrindu. Byloje neįrodyti pagrindai restitucijai netaikyti.

1167. Panaikinus ginčijamus Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus, atsakovams nebus vėl perduota neatlygintinai nuosavybėn tiek naujų žemės sklypų individualiai statybai, kiek buvo perduota.

117Teisėjų kolegija

konstatuoja:

118Dėl nuosavybės teisės atkūrimo

119Teismai konstatavo, kad G. O. ir V. P. O. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į jų tėvui V. O., nuosavybės teise priklausiusią žemę. Tokia jų teisė pagrįsta tiek pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (2 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tiek pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (2 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šis teismų konstatavimas kasaciniuose skunduose neginčijamas.

120Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija; Žin., 1999, Nr. 48-1522) buvo nustatyta, kad nuo 1999 m. birželio 2 d. teisę atkurti nuosavybės teisę galima perleisti notariškai patvirtinta sutartimi ir kitiems asmenims. Taigi esant tokiai įstatymo nuostatai G. O. ir V. P. O. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į jų tėvo žemę perleisti notariškai patvirtinta sutartimi ir kitiems asmenims, t y. ir šios bylos atsakovams: V. M., J. M., B. M., J. V. (M.), A. R., B. R. ir V. K. Ši įstatymo nuostata panaikinta 2002 m. sausio 15 d. įstatymu Nr. IX-708 (Žin., 2002, Nr. 5-161) nuo 2002 m. sausio 18 d. Taigi įstatymas pakeistas po to, kai sutartys buvo sudarytos, todėl prokuroro prašymai, suformuluoti 1-3 punktuose, atmesti pagrįstai.

121Dėl teisės gauti naujus žemės sklypus individualiai statybai

122G. O. ir V. P. O. savo teisę atkurti nuosavybės teises į žemę perleido atsakovams: V. M., J. M., B. M., J. V. (M.), A. R., B. R., V. K. Bendroji teisės taisyklė yra tokia, kad asmuo negali perleisti daugiau teisių, negu jų turi (CK 4.48 straipsnio 2 dalis, 4.21 straipsnis). Pagal šią taisyklę Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies norma, kurioje įtvirtinta teisė perleisti teisę atkurti nuosavybės teises į žemę kitiems asmenims, negali būti aiškinama taip, kad kiti asmenys, t. y. atsakovai V. M., J. M., B. M., J. V. (M.), A. R., B. R., V. K. įgijo daugiau teisių, nei jų turėjo teisių perleidėjai (G. O. ir V. P. O.). Tokia taisyklė buvo įtvirtinta 2001 m. rugpjūčio 3 d. priimto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 4, 6, 10, 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje (Žin., 2001, 71-2518) nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d. Joje buvo nustatyta, kad neatsižvelgiant į piliečių, kurie pagal sutartį dėl teisės perleidimo įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, skaičių, šios teisės jiems atkuriamos tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip jos būtų atkuriamos šių teisių perleidėjui. Nors ši norma žodine forma įtvirtinta vėliau negu buvo perleista nuosavybės teisės atkūrimo teisė, tačiau tai nereiškia, kad teisės perleidimo sutarčių sudarymo metu minėta bendroji taisyklė negaliojo ir įgijėjai įgijo daugiau teisių, nei jų turėjo perleidėjai. Tokia teismų praktika formuojama šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginant Vilniaus apskrities viršininko administracijos interesus v atsakovės K. S., V. R., B. P., bylos Nr. 3K-3-1204).

123Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. O. ir V. P. O. turėjo teisę neatlygintinai gauti naujus žemės sklypus individualiai statybai Vilniaus mieste. Tačiau šie asmenys neturėjo pirmenybės teisės juos gauti. Jų teisių perėmėjai atsakovai V. M., J. M., B. M., J. V. (M.), A. R., B. R., V. K. tokios teisės taip pat neįgijo. Tuo tarpu kiekvienam šių atsakovų suteikta po atskirą žemės sklypą žemės individualiai statybai Vilniaus mieste, t. y. jiems suteikti 7 sklypai. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir konstatavo, kad šie atsakovai savo teises, nors ir per administracinius valstybės organus, įgyvendino pažeisdami imperatyviąsias įstatymo normas.

124Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad šiems atsakovams žemės sklypai buvo suteikti nesilaikant eiliškumo, t. y. šie sklypai nebuvo pasiūlyti asmenims, esantiems toje pačioje eilėje pirmiau negu atsakovai. Teismo išvada dėl Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1274 redakcija) patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 37 ir 106 punktų pažeidimų yra pagrįsta. Šis pažeidimas taip pat buvo pagrindas konstatuoti žemės sklypų suteikimą atsakovams neteisėtu ir pripažinti negaliojančiais Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. birželio 25 d. sprendimus atkurti nuosavybės teises atsakovams perduodant jiems nuosavybės teise naujus žemės sklypus individualiai statybai.

125Dėl ieškinio senaties termino

126Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atitinkamų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per trisdešimt dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Šios normos nuostata, kad sprendimai gali būti apskųsti teismui per trisdešimt dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos, yra nustatyta asmeniui (asmenims), kurie yra nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo dalyviai. Prokuroras toks asmuo nėra, todėl ši įstatymo nuostata negali būti gramatiškai aiškinama taip, kad prokurorui taikomas trisdešimties dienų terminas nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises jam įteikimo dienos. 1964 m. CPK 55 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši procesinė įstatymo norma galiojo atkuriant nuosavybės teises atsakovams (tiek G. O. ir V. P. O., tiek V. M., J. M., B. M., J. V. (M.), A. R., B. R. ir V. K.). Pagal šią įstatymo nuostatą prokuroras turėjo vykdyti jam nustatytą funkciją – apginti valstybės ir kitų asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Aukščiausiojo Teismo formuluojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas ir P. R. (P. R.), tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-677/2005), teisingai išaiškino ir taikė minėtą teisės normą, nustatančią terminą, per kurį gali būti apskųstas sprendimas atkurti nuosavybės teises. Pažymėtina, kad tokią praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo ir kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta byloje Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v Kauno rajono savivaldybė, Kauno apskrities viršininko administracija, R. M., tretieji asmenys: G. M., V. D. E., L. J. (P.), B. P., P. P., Kauno rajono II notarų biuro notarė R. R., valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-666). Šioje byloje teisėjų kolegija konstatavo, kad prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal analogijos principą jie gali kreiptis per trisdešimt dienų terminą, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą.

127Žemesnės instancijos teismai konstatavo, kad prokuroras į teismą su ieškiniu kreipėsi po to, kai surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. birželio 25 d. sprendimai atkurti nuosavybės teises perduodant atsakovams V. M., J. M., B. M., J. V. (M.), A. R., B. R., ir V. K. jiems nuosavybės teise naujus žemės sklypus individualiai statybai Vilniaus mieste, pažeidė valstybės ir kitų asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus. Taigi teismai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad prokuroras padavė ieškinį, nepraleidęs įstatyme nustatyto trisdešimties dienų senaties termino. Be to, senaties termino taikymas yra fakto klausimai, ir tai konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 14 d nutartis, priimta byloje S. R. v. O. A., V. A., L. A., tretieji asmenys Trakų rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Elektrėnų savivaldybės notarų biuro notarė D. M. U., Trakų rajono notarų biuro notarė J. K., bylos Nr. 3K–3–571). Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vadovaudamasi šia įstatymo norma, teisėjų kolegija patikrino senaties termino taikymą teisės aspektu. Teismai teisės normas taikė tinkamai.

128Dėl restitucijos

129Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Tai reiškia, kad asmuo turi žinoti įstatymus ir elgtis taip, kad jų nepažeistų. Pažeidus įstatymą, atsiranda atitinkamos teisinės pasekmės. Taigi apie tai, kad nuosavybės teisės V. M., J. M., B. M., J. V. (M.), A. R., B. R., ir V. K. atkuriamos pažeidžiant imperatyviąsias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normas, šie atsakovai turėjo žinoti. Juolab, kad byloje yra duomenų, jog jie tiesiogiai bendravo ir buvo konsultuojami V. M. giminaičio E. K., dirbusio Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus vyriausiuoju specialistu, V. K. pažįstamo Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo S. Ž., žemėtvarkos specialistės A. Ž. (T. 1, b. l. 90-97).

130Pagal CK 1.80 straipsnio nuostatas imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Minėta, kad atsakovai tokias normas pažeidė, todėl žemės sklypų suteikimas jiems yra niekinis. Jei administraciniu aktu vienai šaliai (atsakovams) buvo neatlygintinai suteikti žemės sklypai, tai, teismine tvarka panaikinus neteisėtą administracinį aktą ir žemės sklypo negalint išreikalauti natūra, restitucija turi būti atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Teismai konstatavo, kad atsakovai V. M., J. M., B. M., J. V. (M.), A. R. ir B. R. atlygintinai pagal pirkimo-pardavimo sutartis žemės sklypus perleido kitiems asmenims o šios sutartys nepripažintos negaliojančiomis, taigi pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 6.145 straipsnio 1 dalį ir 6.146 straipsnį. Nustatydamas priteistiną ekvivalentą pinigais teismas rėmėsi valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto administravimo skyriaus 2004 m. birželio 11 d. pažyma (T. 4, b. l. 13).

131Atsakovas M. K. žemę gavo pagal dovanojimo sutartį, todėl jam neatlygintinai perduotas žemės sklypas pagrįstai valstybei grąžintas natūra (CK 6.146 straipsnis).

132Dėl prokuroro teisės pareikšti ieškinį

1331964 m. CPK 55 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši įstatymo norma galiojo tuo metu, kai prokuroras pareiškė ieškinį. Prokuratūros įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka galima pateikti ieškinius ir pareiškimus teisme. Nei CPK, nei šiame įstatyme nebuvo nustatyta, kad ieškinį teismui gali paduoti tik generalinis prokuroras. Taigi apygardos prokuroras turėjo teisę pareikšti ieškinį.

134Dėl bylinėjimosi išlaidų

135Kasatorius V. K. už kasacinį skundą sumokėjo 1000 Lt žyminio mokesčio (T. 6, b. l. 350). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartimi likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki kasacinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (T. 6, b. l. 364). Šio atsakovo kasacinis skundas atmestas, todėl iš jo priteistina 2652 Lt valstybės biudžetui.

136Remdamasis išdėstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai materialinės teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes jas taikė tinkamai, todėl šių instancijų teismo sprendimas ir nutartis paliktini galioti.

137Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

138Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistus.

139Priteisti iš V. K. 2652 Lt žyminio mokesčio valstybės biudžetui.

140Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas valstybės interesus,... 6. 1) pripažinti negaliojančiomis 2001 m. sausio 25 d. Vilniaus apskrities... 7. 2) pripažinti negaliojančia 2001 m. sausio 26 d. sutartį ( - ), sudarytą V.... 8. priteisti iš V. P. O. 15 000 Lt A. R., B. R. ir V. K. lygiomis dalimis;... 9. 3) pripažinti negaliojančia 2001 m. sausio 26 d. sutartį ( - ), sudarytą G.... 10. priteisti iš G. O. 15 000 Lt V. M., J. M., B. M., J. V. (M.) lygiomis dalimis;... 11. 4) pripažinti negaliojančiomis 2001 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto... 12. 5) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 13. 6) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 14. 7) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 15. 8) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 16. 9) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 17. 10) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 18. 11) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 19. 12) pripažinti negaliojančiais 2001 m. vasario 28 d. Vilniaus apskrities... 20. 13) pripažinti negaliojančiais 2001 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus apskrities... 21. 14) pripažinti negaliojančia 2001 m. liepos 20 d. dovanojimo sutartį ( - ),... 22. 15) pripažinti negaliojančia valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus... 23. 16) įpareigoti M. K. grąžinti Vilniaus apskrities viršininko... 24. 17) priteisti iš V. M., J. M., B. M., J. V. (M.) po 216 000 Lt iš kiekvieno... 25. 18) priteisti iš B. R. ir A. R. po 144 000 Lt iš kiekvienos į valstybės... 26. Prokuroras nurodė, kad Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus darbuotojai,... 27. Prokuroras nurodė, kad atsakovams B. R., A. R., V. K., V. M., J. M., B. M., J.... 28. Prokuroras teigė, kad atsakovai G. O. ir V. P. O., 2001 m. sausio 26 d.... 29. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimai dėl nuosavybės... 30. Prokuroras taip pat nurodė, kad V. K. jam suteiktą žemės sklypą 2001 m.... 31. Atsakovas M. K. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė 2001 m. liepos 20 d.... 32. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 33. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2006 m. vasario 20 d. sprendimu prokuroro... 34. Teismas padarė išvadą, kad atsakovams G. O. ir V. P. O. nuosavybės teisės... 35. Teismas nurodė, kad G. O. ir V. P. O. 2001 m. sausio 25 d. buvo išduotos jų... 36. Teismas nurodė, kad po to, kai G. O. ir V. P. O. sudarė teisių į atkurtas... 37. Teismas nurodė, kad pretendentai V. P. O. ir G. O. pagal Lietuvos Respublikos... 38. Teismas laikė, kad nustatyta, jog žemės sklypai individualiai statybai... 39. Teismas konstatavo, kad atsakovams B. R., A. R., V. K., V. M., J. M., J. M., B.... 40. Kadangi V. K. žemės sklypas buvo neteisėtai suteiktas, tai teismas nurodė,... 41. Teismas atmetė M. K. priešieškinį dėl žemės sklypo dovanojimo sutarties... 42. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nenustatė pagrindų pirmosios instancijos... 44. III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai... 45. Kasaciniu skundu atsakovė A. R. prašė panaikinti pirmosios ir apeliacinės... 46. 1. Kasatorė prašė apylinkės teismo taikyti ieškinio senatį. Prokuroras... 47. 2. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad prokuroras nepraleido Lietuvos... 48. 3. Kasatorė apeliaciniame skunde nurodė, kad apylinkės teismas pažeidė CPK... 49. Apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės... 50. Sprendimai dėl ginčo žemės sklypų suteikimo buvo priimti iki šios... 51. 4. Teismai neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d.... 52. 5. Teismai neteisingai aiškino ir taikė normas, susijusias su turto... 53. Vilniaus apskrities viršininko administracija savo veiklą organizuoja ir... 54. 6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. gruodžio 3 d. nutartyje... 55. 7. Teismų sprendimas ir nutartis ne tik neteisėti, bet ir nelogiški ir... 56. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovams neužkirstas kelias... 57. 8. Apylinkės teismas sprendime nenurodė, ką jis priteisė – baudą ar... 58. Jeigu šioje civilinėje byloje buvo priteistas žalos atlyginimas, tai jį... 59. 9. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma tik tada,... 60. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas apskritai gali netaikyti... 61. 10. CPK 265 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl... 62. Kasaciniu skundu atsakovas V. M. prašė panaikinti pirmosios ir apeliacinės... 63. 1. Prokuroras praleido Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į... 64. 2. Apylinkės teismas taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės... 65. 3. Sandoriai, kurių pagrindu atsakovai perleido ginčo žemę tretiesiems... 66. Net jei restitucija galėtų būti taikoma, teismas turėtų atsisakyti ją... 67. Teismas turėtų taikyti CK 6.145 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad... 68. Teismas netinkamai vertino turto įgijimo atlygintinumo ir neatlygintinumo... 69. Sprendimu taikyti restituciją sąžiningiems įgijėjams yra pažeidžiamas... 70. 4. Jeigu kasacinis teismas pripažintų, kad restitucija turi būti taikoma ir... 71. Teismai nustatė nepagrįstą piniginio ekvivalento dydį, šiurkščiai... 72. Nustatant piniginio ekvivalento dydį, turi būti atsižvelgta į gauto turto... 73. Teismai, nustatydami piniginio ekvivalento dydį, negalėjo remtis VĮ... 74. Taigi teismai netyrė Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 75. Teismui nusprendus taikyti restituciją ir vykdyti ją piniginio ekvivalento... 76. 6. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras pradinį ieškinį per trejus su... 77. Kasaciniu skundu atsakovas J. M., B. M., J. V. (M.) prašė panaikinti... 78. 1. Teismai taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į... 79. 2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal ginčijamų sprendimų metu... 80. Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu buvo pripažinta... 81. 3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės... 82. Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas. Jeigu asmuo yra... 83. Prokuroras, prašydamas panaikinti nuosavybės teises suteikiančius... 84. Kasaciniu skundu atsakovas V. K. prašė panaikinti pirmosios instancijos... 85. 1. Ieškinį pareiškė netinkamas ieškovas. Vilniaus apygardos vyriausiasis... 86. 2. Prokuroras, paduodamas ieškinį, praleido procesinius terminus dėl... 87. Terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į... 88. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, o prokuroras neprašė atnaujinti... 89. 3. Teismai neteisingai taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės... 90. Teismas neteisingai vertino nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir... 91. 4. Sandorio sudarymo metu ir ginčijamų Vilniaus apskrities viršininko... 92. 5. Ieškovas neįrodė, kad daiktas prarastas dėl padaryto nusikaltimo, todėl... 93. 6. Teismai pažeidė ekonomiškumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes... 94. IV. Asmenys, pateikę pareiškimus dėl prisidėjimų prie kasacinių skundų... 95. Atsakovė B. R. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės A. R.... 96. Atsakovas V. M. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės A. R.... 97. Atsakovės A. R. ir B. R. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie... 98. Atsakovas V. M. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovų J. M.,... 99. Atsakovas V. M. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo V. K.... 100. Atsakovės A. R. ir B. R. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo... 101. Tretysis asmuo A. Ž. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovų A.... 102. V. Atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai... 103. Atsiliepimais į kasacinius skundus Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras... 104. 1. Teismas nustatė, kad ieškinio senaties terminas nebuvo pasibaigęs, todėl... 105. 2. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai išaiškino, nuo kada... 106. 3. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisės normomis, galiojusiomis... 107. 4. Teismai tinkamai taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių... 108. 5. Prokuroras sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir jomis... 109. Atsiliepimuose į kasacinius skundus Nacionalinės žemės tarnybos prie... 110. 1. Remiantis 1961 m. BPK 25 straipsnio 9 punkto 2001 m. gruodžio 13 d.... 111. 2. Teismai tinkamai taikė CK 1.125 straipsnio, 1.126 straipsnio 2 dalies,... 112. 3. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl Vilniaus apskrities viršininko... 113. 4. Konstitucinio Teismo nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės... 114. 5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad administraciniai... 115. 6. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad teismai turėjo atsisakyti taikyti... 116. 7. Panaikinus ginčijamus Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 117. Teisėjų kolegija... 118. Dėl nuosavybės teisės atkūrimo... 119. Teismai konstatavo, kad G. O. ir V. P. O. turėjo teisę atkurti nuosavybės... 120. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 121. Dėl teisės gauti naujus žemės sklypus individualiai statybai... 122. G. O. ir V. P. O. savo teisę atkurti nuosavybės teises į žemę perleido... 123. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. O. ir V. P. O. turėjo teisę... 124. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad šiems atsakovams... 125. Dėl ieškinio senaties termino... 126. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo... 127. Žemesnės instancijos teismai konstatavo, kad prokuroras į teismą su... 128. Dėl restitucijos... 129. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad... 130. Pagal CK 1.80 straipsnio nuostatas imperatyviosioms įstatymo normoms... 131. Atsakovas M. K. žemę gavo pagal dovanojimo sutartį, todėl jam... 132. Dėl prokuroro teisės pareikšti ieškinį... 133. 1964 m. CPK 55 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad įstatymų numatytais... 134. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 135. Kasatorius V. K. už kasacinį skundą sumokėjo 1000 Lt žyminio mokesčio (T.... 136. Remdamasis išdėstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios... 137. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 138. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.... 139. Priteisti iš V. K. 2652 Lt žyminio mokesčio valstybės biudžetui.... 140. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...