Byla 2A-1739-640/2012
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Trakų rajono savivaldybės administracijai, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu (b.l. 2-3) prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 12,8808 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) buvo pareiškėjos seneliui J. (I.) B. priklausanti sodyba. Nurodė, kad jos senelis J. (I.) B. gyveno Kudrionių Girios Kaime ir ten turėjo sodybą, kurią sudarė gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kluonas, malkinė, laiko rūsys. Po J. (I.) B. mirties jo sūnus A. B. naudojosi šia sodyba, o vėliau šalia pasistatė kitą gyvenamąjį namą, kuriame gyveno. A. B. sodyba yra arčiau ežero. Nurodė, kad nori turimame žemės sklype atkurti senelio sodybą, tačiau Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija nurodė, kad nepakanka duomenų, patvirtinančių J. (I.) B. sodybos buvimo faktą.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Trakų rajono apylinkės teismas 2011-12-01 sprendimu pareiškėjos pareiškimą patenkino. Nustatytė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus kurio unikalus Nr. ( - ) esančiame ( - ), buvo sodyba, priklausiusi J. (I.) B.. Nurodė, kad A. B. sodyba buvo arčiau ežero, o jo tėvų sodyba – toliau nuo ežero. Ši sodyba su sunyko: kolūkis išardė ir išvežė kluoną, sunaikino sodą, tačiau dar apie 1995 m. buvo gyvenamasis namas, nors jau be stogo, dabar dar yra likę keli pamatų akmenys, rūsio duobė. A. B. sodyba ir žemės sklypas, kuriame ji stovi dabar priklauso kitiems žmonėms. Nurodė, jog iš specialisto dr. J. V. paaiškinimų (b.l.24-31) matyti, kad ( - ), prie ežero ir prie jo pridėtos kartografinės medžiagos, matomos dvi sodybos, užfiksuotos 1995 m. aeronuotraukoje (b.l.27), viena iš jų - pareiškėjos sklypo ribose (b.l.30).(b. l. 67-68).

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7Suinteresuotas asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau - TINP) direkcija apeliaciniu skundu (b.l. 70-71) prašo pripažinti Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą nepagrįstu. Nurodo, kad dr. J. V. tyrime, nėra teigiama kad J. K. priklausančiame sklype kada nors buvo atskira sodyba ar gyvenamasis namas. Iki teismo posėdžio, to neteigė nei apklaustieji liudytojai, nei pareiškėjos atstovė, o naujame teismo sprendime atsiradęs teiginys apie buvusias dvi sodybas apeliantui yra nesuprantamas. Kadangi sodyba, kurią bandoma įrodyti buvus J. K. priklausančiame sklype ir kurios gyvenamas namas esą dar stovėjo 1995 m., iš tikrųjų yra ta pati sodyba, kuri šiuo metu yra gretimame sklype. Nurodo, kad šis teismo sprendimas prieštarauja, gausiais duomenimis paremtam, prejudicinę galią turinčiam 2011-04-28 sprendimui civilinėje byloje Nr. A2-127-239-2011, kuriuo buvo pripažinta, kad J. K. priklausančioje žemėje Kudrionių girios k. sodybos nebuvo. Taip pat nurodo, kad ( - ) TINP teritorijoje nėra.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 75-77) pareiškėja prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skunde yra tik išvardinti teisės aktai, tačiau nėra nurodyta kokias teisės aktuose išvardintas nuostatas, pažeidžia skundžiamas Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas. Taip pat nurodo, kad apeliantė civilinėje byloje Nr. 2-2426-424/2011 savo atsiliepime pažymėjo, kad Teismui įvertinus pareiškėjos J. K. pateiktus įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais bei nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. priklausančiame žemės sklype yra buvusi sodyba, TINP direkcija neprieštaraus tokios sodybos atkūrimui įstatymų nustatyta tvarka. Nurodo, kad į bylą yra pateikti duomenys patvirtinantys, kad J. K. priklausančiame 12,8808 ha sklype, u/n ( - ), buvo statiniai. Šią aplinkybę patvirtina ir 2008-10-03 Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros specialisto dr. Volungevičiaus pateikta specialisto išvada. Nurodo, kad apelianto minimas 2011-04-28 sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-127-239/2011 prejudicinės galios neturi – minėtų bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos. Apelianto skundžiamu teismo sprendimu yra nustatyta, kad pareiškėjos J. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio u/n 7984-0001-0048, esančiame ( - )buvo sodyba, priklausanti J. (I.) B., pareiškėjos seneliui. Taip pat nurodo, kad įvyko techninė spausdinimo klaida, kur vietoj ( - ) turėjo būti nurodyta ( - ), todėl ši klaida nėra pagrindas skųsti Teismo sprendimą apeliacine tvarka.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

11Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo jos seneliui J. B. priklausanti sodyba. Savo reikalavimą pareiškėja grindė rašytiniais įrodymais – J. V. kaip specialisto paaiškinimais (b.l. 24-31) bei liudytojų paaiškinimais (b.l. 64-66). Pirmosios instancijos teismas būtent šių įrodymų pagrindu konstatavo, jog pareiškėjos seneliui priklaususiame sklype buvo dvi sodybos, iš kurių viena priklausė A. B., o kita buvo pareiškėjos dabartinio sklypo ribose.

12Apeliantas nurodo, kad nei pagal specialisto išvadą, nei liudytojai byloje nepatvirtino to fakto, jog buvo dvi sodybos. Be to, LR Generalinė prokuratūra išnagrinėjusi duomenis, nustatė, jog pareiškėjai priklausančiame sklype jokios sodybos nebuvo. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas prieštarauja 2011-04-28 sprendimui civilinėje byloje Nr.A2-127-239-2011, kuriuo buvo pripažinta, jog pareiškėjai priklausančioje žemėje, sodybos nebuvo.

13Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl naikintinas.

14Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-04-28, atnaujinus civilinės bylos pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jai priklausiančiame sklype buvo jos tėvo A. B. sodyba, buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo pareiškimas buvo atmestas (b.l. 42-44). Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl juo nustatytų aplinkybių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Minėtu teismo sprendimu yra nustatyta, kad pareiškėjai priklausančiame 12,8808 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame Kudronių ( - )., nebuvo jokios sodybos, t.y. 1918 m. statybos gyvenamo namo ir ūkinio pastato bei 1938 m. statybos pirties. Kadangi faktas, jog pareiškėjai priklausančiame sklype jokios sodybos nebuvo, yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tai darytina išvada, kad toks juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjai priklausančiame žemės sklype buvo jos senelio sodyba, negalėjo būti nustatytas. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti faktą. Nei byloje esanti specialisto išvada (b.l. 31), nei apklausti liudytojai nepatvirtina to fakto, kad pareiškėjai priklausančiame sklype buvo sodyba. Specialistas savo paaiškinimuose nurodė, kad nei pastatų skaičiaus, nei jų funkcinės paskirties pagal žemėlapį nėra galimybės nustatyti. Apklausti liudytojai taip pat nenurodė, kad buvo dvi atskiros sodybos. Jokių kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą, byloje nėra pateikta. Todėl darytina išvada, jog pareiškėja nepateikė jokių naujų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti kitokią išvadą, nei jau nustatyta įsiteisėjusiu 2011-04-28 teismo sprendimu, jog pareiškėjai priklausančiame žemės sklype sodybos nebuvo.

15Remiantis aukščiau aptartais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus byloje, ir pareiškėjos pareiškimas atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

16Kadangi bylinėjimosi išlaidas valstybei pareiškėja jau yra sumokėjusi (b.l. 72), tai dėl jų nepasisakoma.

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str., teismas

Nutarė

18Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

19Pareiškėjos J. K. pareiškimą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai