Byla 2A-502/2014
Dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mulga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal UAB Mulga ieškinį atsakovui UAB Ogmios Real Estate dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, nurodė, kad su atsakovu 2006 m. birželio 2 d. sudarė sutartį, kuria susitarė dėl elektros energijos tiekimo ieškovui per atsakovo nuosavybės teisėmis valdomas elektros pastotes. Sutartimi nustatyta, kad „elektros energijos kaina negali būti didesnė už valstybės nustatytą žemos įtampos kainų lygį“. Nurodė, kad pagal LR energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu ( - ) „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 54.3p., ieškovo, kaip subabonento mokama kaina atsakovui kaip tiekėjui susidaro iš dviejų dalių: i) atsakovui perduotos elektros energijos kainos; ii) pagrįstų ir būtinų išlaidų, kurias patiria atsakovas siekdamas užtikrinti elektros energijos perdavimą ieškovui. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai skaičiuoja padidintą elektros energijos kainą, nepateikia ieškovui duomenų apie kainą, mokamą tretiesiems asmenims už gautą ir ieškovui perduotą elektros energiją, taip pat nepateikia duomenų apie pagrįstas ir būtinas išlaidas, patiriamas perduodant elektros energiją ieškovui. Tuo remdamasis ieškovas nurodė, kad atsakovas neįrodė būtinų ir pagrįstų išlaidų energijos perdavimui pagal sutartį, todėl ieškiniu reikalavo grąžinti permokėtą kainos dalį, ieškinio teisiniu pagrindu nurodydamas ir faktiškai ieškinį grįsdamas atsakovo nepagrįstu praturtėjimu (CK 6.242 str.). Viso prašė priteisti iš atsakovo 1 081 552 Lt, nurodydamas, kad tokia suma yra ieškovo permokėta pagal sutartį su atsakovu.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsikirto į ieškinį argumentuodamas tuo, kad ieškovas nepatyrė jokių nuostolių, nes sumokėtas ieškovui lėšas susigrąžino iš savo patalpų, į kurias tiekiama elektros energija pagal ginčo sutartį, nuomininkų, įsipareigojusių ieškovui apmokėti į nuomojamas patalpas tiekiamos energijos kainą. Atsikirto ir tuo, kad visą ginčo laikotarpį kaina, ieškovo mokama atsakovui pagal sutartį, atitiko ieškovo interesus ir tą parodo ieškovo elgesys neieškant kito energijos tiekėjo. Papildomai nurodė, kad po šalių teisinio santykių reglamentavimo energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu, šalių sudaryta sutartis ar jos dalys neprarado teisinės galios, todėl ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kadangi nepagrįstas praturtėjimas kaip teisių gynimo būdas galimas tik tuomet, kai negalimi kiti teisių gynimo būdai ir negalimas, kai šalis sieja sutartis, kurios pagrindu atlikti mokėjimai, kuriuos reikalaujama pripažinti įvykdytus nesant pagrindo.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 5 200 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Ogmios Real Estate“. Teismas nurodė, kad CK 6.242 straipsnio 1dalyje numatyta prievolė skolininkui atsiranda tik tuomet, kai skolininkas be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja kito asmens sąskaita. Nesąžiningam praturtėjimui būtinos sąlygos yra skolininko praturtėjimas, praturtėjimą atitinkantis kreditoriaus netekimas, ryšys tarp praturtėjimo ir netekimo, teisinio pagrindo praturtėjimui bei netekimui nebuvimas ir kitų, be minėtame straipsnyje numatytų, teisinių priemonių kreditoriaus teisėms apginti nebuvimas, t.y. kai turto, sudarančio praturtėjimo dalyką, neįmanoma išreikalauti kitomis priemonėmis, taikant restituciją ar vindikaciją. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kadangi šalys yra sudariusios sutartį dėl elektros energijos tiekimo ir sutartimi aptarusios tiekimo sąlygas, tarp kurių – ir tiekiamos sutarties kainą, o faktiškai tarp šalių kilęs ginčas yra ginčas dėl sutarties sąlygų, pagal kurias turi būti nustatoma parduodamos elektros energijos kaina, todėl, teismo nuomone, ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas, numatantis prievolės be teisės akto arba sandorio kaip jos pagrindo buvimą, negali būti taikomas, todėl teismas ieškinį atmetė.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovo 1 081 552 Lt bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

81. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas pasirinko netinkamą civilinių teisių gynimo būdą. Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti pinigų sumą, o tai, ar tai yra nuostoliai, ar nepagrįstas praturtėjimas yra teisinio kvalifikavimo dalykas, kurį turi atlikti teismas. Teismo ir atsakovo veiksmai patvirtina, kad ieškinio dalykas ir pagrindas yra suformuluoti aiškiai ir tinkamai, laikantis CPK 135 straipsnio reikalavimų, todėl teismas pareikštą reikalavimą turėjo nagrinėti iš esmės. Teismas sprendime tik nurodė dėl netinkamo ginčo kvalifikavimo, bet ne dėl netinkamo civilinių teisių gynimo būdo. Teismas dėl ieškovo argumentų nepasisakė ir jų nevertino, nors ieškovo nurodytos aplinkybės buvo tiriamos bylos nagrinėjimo metu. Teismas neturi teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti ieškinį vien dėl to, kad ieškovas reikalavimą grindė netinkama norma, nes būtent teismas privalo tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį.

92. Pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos kvalifikuoti ginčo teisinį santykį. Ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, tačiau CPK normos jo neįpareigoja teisiškai kvalifikuoti ginčą. Ieškovo pateiktas teisinis ginčo kvalifikavimas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Nustatęs, kad tarp ginčo šalių yra sudaryta galiojanti elektros energijos tiekimo sutartis, teismas turėjo spręsti dėl sutartinės atsakomybės taikymo ir tai nebūtų laikoma ieškinio ribų peržengimu.

103. Teismui atmetus reikalavimą, ieškovas negalės kreiptis į teismą su kitu ieškiniu, nes egzistuos CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas.

114. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad ginčo sutartyje šalys nebuvo susitarusios dėl elektros energijos pardavimo kainos, todėl atsakovas kainą turėjo skaičiuoti vadovaudamasis ne CK 6.198 straipsnio 4 dalimi, bet CK 6.313 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta kaina ar nenurodyta tvarka jai nustatyti ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omeny kainą, kuri sutarties sudarymo metu buvo įprastai toje prekybos srityje mokama už tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – protingumo kriterijus atitinkanti kaina. Dėl atsakovo nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė nuostolių, kuriuos teismas turėjo priteisti, o dabar ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo klaidą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Ogmios Real Estate“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp šalių esant sudarytai elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčiai, negalimas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas. Sutartyje šalys buvo nustačiusios elektros energijos kainos apskaičiavimo taisyklę, t.y. susitarusios, kad kaina negali viršyti žemos įtampos elektros energijos reguliuojamos kainos. Tokio susitarimo atsakovas laikėsi. Ieškovas iki ieškinio pateikimo dienos jokių pretenzijų dėl elektros kainos nereiškė, prašymų pagrįsti kainą neteikė. Pažymėjo, kad ieškovas, kildinęs ieškinį iš administracinio akto – Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių – ir ieškinio dydį grindęs būtent juo, apeliaciniame skunde apie šį teisės aktą neužsimena ir daro nuorodas į CK 6.613 straipsnio 2 dalį neleistinai apeliaciniame skunde pateikdamas naują argumentą. Atsakovas nurodė, kad ieškovas įsigydavo iš atsakovo elektros energiją už kainą, atitinkančią rinkos kainą. Iš atsakovo pateiktų paskaičiavimų akivaizdu, kad ieškovas skaičiuodamas kainą, kurią jis neva turėjo sumokėti atsakovui, elgėsi nesąžiningai, nes neinvestavęs į elektros tiekimo įrenginius ir transformavimo įrenginius, į elektros energijos įgijimo kainą įtraukė elektros energijos persiuntimo kainą už persiuntimą vidutinės įtampos tinklais, t.y. mažesnę kainą nei už persiuntimą žemos įtampos tinklais. Atsakovas laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, kadangi ieškovas neįrodė, jog patyrė prašomus priteisti nuostolius.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Šioje byloje kilo ginčas dėl elektros energijos kainos skaičiavimo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2006 m. birželio 2 d. sudarė sutartį, kuria susitarė dėl elektros energijos tiekimo ieškovui per atsakovo nuosavybės teisėmis valdomas elektros pastotes. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas netinkamai skaičiavo elektros energijos kainą, todėl privalo atlyginti nepagrįstai gautą 1 081 552 Lt sumą.

14Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė tuo pagrindu, jog šalys yra sudariusios sutartį dėl elektros tiekimo ir sutartimi aptarusios tiekimo sąlygas, tarp kurių – ir tiekiamos sutarties kainą, o faktiškai tarp šalių kilęs ginčas yra ginčas dėl sutarties sąlygų, pagal kurias nustatoma parduodamos elektros energijos kaina, todėl ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas, numatantis prievoles be teisės akto arba sandorio kaip jo pagrindo buvimą, negali būti taikomas. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą argumentuoja iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tik nurodė, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas negali būti taikomas. Teismas dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, argumentų, įrodymų, kuriais buvo grindžiamas reikalavimas, nepasisakė ir jų nevertino, nors ieškovo nurodytos aplinkybės buvo tiriamos bylos nagrinėjimo metu. Apelianto nuomone, teismas neturi teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti ieškinį vien dėl to, kad ieškovas nurodė netinkamą teisinį ieškinio pagrindą.

15Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis, pateikė duomenis apie nupirktą elektros energijos kiekį. Pažymėjo, kad suabonemento mokama kaina tiekėjui susidaro iš dviejų dalių: atsakovui perduotos elektros energijos kainos ir pagrįstų ir būtinų išlaidų, kurios patiriamos siekiant užtikrinti elektros energijos perdavimą subabonementams lokaliniu elektros tinklu. Paaiškino, kokiu būdu, ieškovo nuomone, turi būti skaičiuojama elektros energijos kaina ir kiek ieškovas yra permokėjęs atsakovui. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių nevertino ir neanalizavo, t.y. pasisakė tik dėl to, jog nagrinėjamu atveju negali būti taikoma ieškovo ieškinyje nurodyta teisės norma.

16Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija motyvuodamas taip pat tuo, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, tačiau CPK normos jo neįpareigoja teisiškai kvalifikuoti ginčą. Ieškovo pateiktas teisinis ginčo kvalifikavimas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Nustatęs, kad tarp ginčo šalių yra sudaryta galiojanti elektros energijos tiekimo sutartis, teismas turėjo spręsti dėl sutartinės atsakomybės taikymo ir tai nebūtų laikoma ieškinio ribų peržengimu.

17Teisėjų kolegija, sutikdama su apelianto argumentu, pažymi, kad iš CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų ieškinio turiniui matyti, kad ieškinyje turi būti tiksliai suformuluoti ieškinio elementai – ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus), nes ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių, jas patvirtinančių įrodymų, šalių procesinių dokumentų matyti, kad ieškinio faktinis pagrindas šiuo atveju yra aiškus: ieškovas reikalauja iš atsakovo grąžinti nepagrįstai gautą piniginių lėšų sumą, kuri susidarė, ieškovo nuomone, netinkamai skaičiuojant elektros energijos, kuri tiekiama ieškovui pagal sutartį, kainą.

18Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodytų aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, nenagrinėjo, o ieškinį atmetė motyvuodamas tik tuo, kad šiuo atvejų negali būti taikoma nepagrįsto praturtėjimo teisės norma. Teisėjų kolegija nurodo, kad teisinis ieškinio pagrindas – tai konkrečios materialiosios teisės normos, kuriose reglamentuojami materialieji ginčo teisiniai santykiai ir kurios yra pagrindas teismui patenkinti ieškinį, tačiau ieškinyje teisinio pagrindo nurodyti neprivaloma, nes parinkti byloje taikytinas teisės normas yra teismo pareiga (CPK 3 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010). Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, darytina išvada kad ieškovo nurodoma taikytina teisės norma (teisinis ieškinio pagrindas) teismo neįpareigoja ir netinkamas jos nurodymas nesudaro pagrindo atmesti ieškovo pareikštą ieškinį neišnagrinėjus visų byloje nurodytų faktinių aplinkybių.

19Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį motyvuojamoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Taigi motyvuotu sprendimu galima pripažinti tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame argumentuotai įvertinti tiek faktiniai, tiek ir teisiniai ieškinio reikalavimų bei atsikirtimų į juos aspektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į teismo sprendimo motyvavimui keliamus reikalavimus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, neatliko byloje pateiktų ir surinktų įrodymų vertinimo, byloje taikytinų teisės normų analizės, o ieškovo reikalavimus atmetė iš esmės motyvuodamas tik netinamu ieškovo nurodytu teisiniu ieškinio pagrindu.

20Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad neatskleista bylos esmė, sprendime nenurodyta, kokias aplinkybes teismas nustatė, nėra motyvų dėl ieškovo argumentų, nurodytų aplinkybių ir įrodymų vertinimo bei atsakovo atsikirtimų vertinimo, t.y. pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl atmetamas ieškovo reikalavimas, o pasisakė tik dėl netinkamo ieškovo nurodyto teisinio ieškinio pagrindo šio ginčo išsprendimui, dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą, nurodė, kad su atsakovu 2006 m. birželio 2 d.... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsikirto į ieškinį argumentuodamas tuo,... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį... 7. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 8. 1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas pasirinko netinkamą civilinių... 9. 2. Pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos kvalifikuoti ginčo... 10. 3. Teismui atmetus reikalavimą, ieškovas negalės kreiptis į teismą su kitu... 11. 4. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad ginčo sutartyje šalys nebuvo... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Ogmios Real Estate“... 13. Šioje byloje kilo ginčas dėl elektros energijos kainos skaičiavimo. Iš... 14. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė tuo pagrindu, jog... 15. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovas, kreipdamasis į pirmosios... 16. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija motyvuodamas taip... 17. Teisėjų kolegija, sutikdama su apelianto argumentu, pažymi, kad iš CPK 135... 18. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodytų aplinkybių,... 19. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį motyvuojamoje sprendimo dalyje glausta forma... 20. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir...