Byla e2A-447-381/2018
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „CHANITA“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Konstantino Gurino,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.e2-5095-340/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ ieškinį atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „CHANITA“.

3Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kongera“ (toliau – UAB „Kongera“ arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (toliau –atsakovė arba perkančioji organizacija), kuriame prašė:
    1. pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos 2017 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nenagrinėtą UAB „Kongera“ 2017 m. liepos 24 d. pretenziją, kaip pateiktą dėl to paties dalyko, kaip ir ankstesnė 2017 m. birželio 28 d. pretenzija, išnagrinėta supaprastintame atvirame konkurse „Vilniaus r. Paberžės Šv. Stanislavo Kostkos gimnazijos atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimas“ (toliau – viešasis pirkimas), pirkimo Nr. 185386;
    2. išnagrinėti UAB „Kongera“ 2017 m. liepos 24 d. pretenziją ir ją tenkinti – a) panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jungtinės veiklos grupės uždarosios akcinės bendrovės „CHANITA“ (toliau – UAB „CHANITA“) ir uždarosios akcinės bendrovės „ALVORA“ (toliau – UAB „ALVORA“) kvalifikacijos pripažinimo tinkama ir tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo; b) atmesti jungtinės veiklos grupės UAB „CHANITA“ ir UAB „ALVORA“ pasiūlymą kaip neatitinkantį kvalifikacijos reikalavimų (pirkimo sąlygų 60.1.7 punktas); c) sudaryti naują tiekėjų pasiūlymų eilę;
    3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  1. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pateikė pasiūlymą dalyvauti ginčo viešajame pirkime, kuris buvo pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus. 2017 m. birželio 15 d. perkančioji organizacija informavo tiekėjus apie sudarytą tiekėjų pasiūlymų eilę ir sprendimą sudaryti viešojo pirkimo sutartį su jungtinės veiklos grupe UAB „CHANITA“ ir UAB „ALVORA“. 2017 m. birželio 28 d. UAB „KONGERA“ pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurioje prašė: a) pakartotinai įvertinti UAB „CHANITA“ ir jungtinės veiklos partnerės UAB „ALVORA“ kvalifikacijos atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams; b) pateikti įrodymus, patvirtinančius UAB „CHANITA“ ir jungtinės veiklos partnerės UAB „ALVORA“ kvalifikacijos atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams; c) atmesti UAB „CHANITA“ ir jungtinės veiklos partnerės UAB „ALVORA“ pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų kvalifikacijos reikalavimų. Pretenzijoje UAB „Kongera“ nurodė, kad UAB „CHANITA“ ir jungtinės veiklos partneris UAB „ALVORA“ neturi reikiamų resursų (specialistų) tinkamam sutarties vykdymui, t. y. neatitinka pirkimo sąlygų 5 priedo techninės užduoties 3 punkte numatyto reikalavimo turėti specialistus, turinčius reikiamą kvalifikaciją atlikti žemės sklypo plane geodezinius patikslinimus įbraižant pastatytus statinius su tiksliomis koordinatėmis. Perkančioji organizacija 2017 m. liepos 7 d. sprendimu atmetė UAB „Kongera“ 2017 m. birželio 28 d. pretenziją bei nurodė, kad tinkamai įsitikimo UAB „CHANITA“ ir jungtinės veiklos partnerės UAB „ALVORA“ kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygų 5 priedo techninės užduoties 3 punkte numatytam reikalavimui. 2017 m. liepos 24 d. UAB „Kongera“ pateikė perkančiajai organizacijai dar vieną pretenziją, kurioje prašė: a) panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti UAB „CHANITA“ ir jungtinės veiklos partnerės UAB „ALVORA“ kvalifikaciją atitinkančia pirkimo dokumentų reikalavimus; b) atmesti UAB „CHANITA“ ir jungtinės veiklos partnerės UAB „ALVORA“ pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų kvalifikacijos reikalavimų; c) sudaryti naują tiekėjų pasiūlymų eilę. UAB „Kongera“ 2017 m. liepos 24 d. pretenzijoje nurodė, kad tiekėjos UAB „CHANITA“ ir jungtinės veiklos partnerės UAB „ALVORA“ kvalifikacija negali būti pripažinta atitinkančia pirkimo sąlygų reikalavimų dėl šių priežasčių: a) tiekėjas tinkamai nepagrindė turintis teisę (nepateikė specialaus leidimo, atestato, kvalifikacijos pažymėjimo, atestato) atlikti visų modernizuotų pastatų (mokyklos, katilinės, kelio-aikštelės, tinklų) kadastrinius matavimus, paruošiant nekilnojamųjų turto kadastro objektų bylas (popierinės bylos ir CD) (Technines užduoties 1 punktas); b) tiekėjas tinkamai nepagrindė turintis teisę (nepateikė specialaus leidimo, atestato, kvalifikacijos pažymėjimo, atestato) atlikti žemės sklypo plane geodezinius patikslinimus įbraižant pastatytus statinius (katilinė, aikštelės, tinklai ir pan.) su tiksliomis koordinatėmis, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimais, pateikiant dvi popierines bylas ir CD (Techninės užduoties 3 punktas); c) tiekėjas tinkamai nepagrindė turintis teisę atlikti Įkainotos veiklos sąraše numatytas veiklas/paslaugas, apimančias išpildomosios-vykdomosios dokumentacijos parengimą (energinio naudingumo sertifikatas, nekilnojamųjų turto kadastro objektų bylos, žemės sklypo plano geodeziniai patikslinimai, techniniai pasai, valstybinės energetikos inspekcijos pažyma ir kt.). Perkančioji organizacija 2017 m. liepos 25 d. sprendimu nutarė palikti nenagrinėtą UAB „Kongera“ 2017 m. liepos 24 d. pretenziją, kaip pateiktą dėl to paties dalyko, kaip ir ankstesnė ieškovės 2017 m. birželio 28 d. pretenzija. Toks perkančiosios organizacijos sprendimas yra nepagrįstas ir pažeidžiantis UAB „Kongera“ interesus. Pirmoje pretenzijoje buvo keliamas klausimas dėl tiekėjo galimybės atlikti geodezinius matavimus pagal pirkimo sąlygų 5 priedo techninės specifikacijos 3 punktą, tačiau 2017 m. liepos 24 d. pretenzijoje keliami visai kiti klausimai dėl teisės atlikti kadastrinius matavimus pagal techninės užduoties 1 punktą ir įkainotos veiklos sąraše (pirkimo sąlygų priedas tęsinys) numatytas veiklas/paslaugas, apimančias išpildomosios – vykdomosios dokumentacijos parengimą. Pretenzijose pateikti argumentai ir aplinkybės dėl keliamų reikalavimų skiriasi, todėl perkančioji organizacija neturėjo pagrindo laikyti, kad abi pretenzijos yra paduotos dėl to paties dalyko. Perkančioji organizacija, nagrinėdama pirmąją pretenziją, nepasisakė dėl tiekėjo teisės verstis atitinkama veikla pagal pirkimo sąlygų priedo techninės užduoties 1 punktą ir pagal pirkimo sąlygų priedo tęsinį – įkainotos veikos sąraše numatytą pastatų energinio naudingumo nustatymą bei sertifikato išdavimą. Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi pirmąją pretenziją, pateikė labai formalų atsakymą, kad tiekėjas turi teisę atlikti geodezinius matavimus, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų nenurodė ir neleido su jais susipažinti, laikydamasi pozicijos, kad šie dokumentai yra konfidencialūs. Tokia perkančiosios organizacijos pozicija taip pat yra neteisinga, kadangi teisė atlikti kadastrinius matavimus suteikiama išduodant atitinkamą kvalifikacijos pažymėjimą, tokie duomenys negali būti laikomi konfidencialia informacija. Tą patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimai dėl konfidencialios informacijos. Perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, neįsitikino, ar UAB „CHANITA“ ir jungtinės veiklos partnerės UAB „ALVORA“ kvalifikacija yra pakankama, tiekėjas yra pajėgus ir pasiruošęs įvykdyti prisiimamus įsipareigojimus pagal techninį, profesinį pajėgumą, pagal teisę verstis tam tikra veikla. Nors pirkimo sąlygose tiesiogiai nebuvo nurodyti reikalavimai atlikti kadastrinius (geodezinius) matavimus bei pastatų energinio naudingumo sertifikavimą, tačiau tai nepanaikino perkančiosios organizacijos pareigos reikalauti iš tiekėjų pateikti nurodytus imperatyviai privalomus leidimus (atestatus, kvalifikacijos pažymėjimus), kadangi be jų neįmanoma, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų, atlikti ginčo viešuoju pirkimu perkamų darbų ir paslaugų. UAB „Kongera“ atstovams susipažinus su pirmos vietos laimėtojo pateiktu pasiūlymu, buvo įsitikinta, kad jungtinės veiklos grupė UAB „CHANITA“ ir UAB „ALVORA“ tokių dokumentų nėra pateikusi. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad perkančioji organizacija tinkamai neįvertinusi jungtinės veiklos grupės UAB „CHANITA“ ir UAB „ALVORA“ kvalifikacijos dėl teisės aktuose nurodytų privalomų leidimų turėjimo, nepagrįstai pripažino šio tiekėjo kvalifikaciją tinkama bei priėmė sprendimą jo pasiūlymą pripažinti laimėjusiu.
  1. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.
  2. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ginčo viešojo pirkimo metu ieškovė pateikė ne dvi, o tris pretenzijas. Pirmąją pretenziją ieškovė grindė argumentais, kad trečiasis asmuo neturi reikiamų resursų (specialistų) tinkamam sutarties vykdymui. Perkančioji organizacija, gavusi ieškovės pirmąją pretenziją, sustabdė viešojo pirkimo procedūras, kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu paaiškinti, ar jis turi reikiamą kvalifikaciją atlikti žemės sklypo plane geodezinius patikslinimus įbraižant pastatytus statinius su tiksliomis koordinatėmis, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimais, pateikiant dvi popierines bylas ir CD, bei pateikti tai įrodančius dokumentus. 2017 m. liepos 3 d. trečiasis asmuo pateikė perkančiajai organizacijai paaiškinimus ir įrodymus (dokumentai pažymėti kaip konfidenciali informacija), kuriuos išnagrinėjus buvo priimtas sprendimas atmesti ieškovės pirmąją pretenziją. Ieškovė perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti jos pirmąją pretenziją Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatyta tvarka neskundė. Antrąją pretenziją ieškovė pateikė 2017 m. liepos 14 d. dėl to paties perkančiosios organizacijos sprendimo nustatyti trečiąjį asmenį ginčo viešojo pirkimo laimėtoju. Antroji pretenzija buvo grindžiama argumentais, kad trečiojo asmens pasitelktas subrangovas UAB „Orvėsa“ neturi teisės atlikti šilumos gamybos įrenginių montavimo darbų. Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi ieškovės antrąją pretenziją, 2017 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą atmesti šią pretenziją ir tęsti viešojo pirkimo procedūras. Ieškovė perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti jos antrąją pretenziją VPĮ nustatyta tvarka taip pat neskundė. 2017 m. liepos 24 d. ieškovė pateikė trečiąją pretenziją dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo nustatyti ginčo viešojo pirkimo laimėtoją. Trečioje pretenzijoje ieškovė vėl kėlė abejones, ar trečiasis asmuo turi teisę verstis tam tikra veikla: parengti išpildomąją – vykdomąją dokumentaciją, atlikti kadastrinius matavimus, atlikti geodezinius patikslinimus. Perkančioji organizacija, susipažinusi su 2017 m. liepos 24 d. pretenzija, priėmė sprendimą nenagrinėti šios pretenzijos ir tęsti viešojo pirkimo procedūras, kadangi ji buvo pateikta dėl to paties dalyko, kaip ir pirmoji ieškovės pretenzija (VPĮ 94-941 straipsniai). Abiejose pretenzijose buvo keliamas klausimas dėl trečiojo asmens teisės verstis veikla, reikalinga sutarčiai tinkamai įvykdyti, t. y. atlikti geodezinius, kadastrinius matavimus, parengti dokumentaciją. Perkančiosios organizacijos sprendimų atmesti pirmąją ir antrąją pretenzijas ieškovė neskundė, nors tokią galimybę ir turėjo. Viešojo pirkimo metu perkančioji organizacija pareikalavo iš trečiojo asmens dokumentų, kurie leido įsitikinti trečiojo asmens galimybėmis tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, todėl atmesti šio tiekėjo pasiūlymą nebuvo jokio pagrindo. Be to, ieškovė praleido VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą terminą ieškiniui pareikšti, todėl šiuo pagrindu ieškinys taip pat turi būti atmestas.
  1. Trečiasis asmuo UAB „CHANITA“ atsiliepimo į ieškovės UAB „Kongera“ ieškinį nepateikė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „Kongera“ ieškinį.
  2. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje taikytina VPĮ redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d., nes ginčo dalykas – perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas 2017 m. birželio 15 d., t. y. iki naujos įstatymo redakcijos įsigaliojimo.
  3. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis ir dokumentais, Nustatė
    1. Perkančioji organizacija 2017 m. balandžio 3 d. paskelbė ir vykdė viešąjį pirkimą „Vilniaus r. Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazijos atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimas“ supaprastinto atviro konkurso būdu, pirkimo Nr. 185386.
    2. 2017 m. birželio 15 d. perkančiosios organizacijos pranešimu tiekėjai informuoti apie priimtą sprendimą nustatyti tiekėjų pasiūlymų eilę ir paskelbti viešojo pirkimo laimėtoju trečiąjį asmenį UAB „CHANITA“ su jungtinės veiklos partneriu UAB „ALVORA“.
    3. 2017 m. birželio 28 d. ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl 2017 m. birželio 15 d. sprendimo sudaryti tiekėjų pasiūlymų eilę ir nustatyti viešojo pirkimo laimėtoją. Pretenziją grindė argumentais, kad viešojo pirkimo laimėtojas neturi reikiamos kvalifikacijos įvykdyti pirkimo sąlygų 5 priedo techninės užduoties 3 punkto reikalavimą. Perkančiosios organizacijos 2017 m. liepos 7 d. sprendimu ieškovės 2017 m. birželio 28 d. pretenzija atmesta kaip nepagrįsta.
    4. 2017 m. liepos 14 d. ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl 2017 m. birželio 15 d. sprendimo sudaryti tiekėjų pasiūlymų eilę ir nustatyti viešojo pirkimo laimėtoją. Pretenzijoje nurodė, kad kyla abejonių dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasitelkto subrangovo UAB „Orvėsa“ kvalifikacijos tinkamumo. Perkančiosios organizacijos 2017 m. liepos 19 d. sprendimu ieškovės 2017 m. liepos 14 d. pretenzija atmesta kaip nepagrįsta.
    5. 2017 m. liepos 24 d. ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai trečiąją pretenziją dėl to paties dalyko – perkančiosios organizacijos 2017 m. birželio 15 d. sprendimo sudaryti tiekėjų pasiūlymų eilę ir nustatyti viešojo pirkimo laimėtoją. Pretenzijoje ieškovė kėlė abejones, ar viešąjį pirkimą laimėjęs trečiasis asmuo turi teisę parengti išpildomąją - vykdomąją dokumentaciją, atlikti kadastrinius matavimus, geodezinius patikslinimus. Perkančiosios organizacijos 2017 m. liepos 25 d. sprendimu ieškovės 2017 m. liepos 24 d. pretenzija palikta nenagrinėta, kadangi buvo pateikta dėl to paties dalyko, kaip ir 2017 m. birželio 28 d. pretenzija.
  4. Teismas nurodė, kad tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis, CPK 4232 straipsnio 1 dalis); pretenzijos pareiškimas ir atsakymas į pretenziją yra privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme stadija, teisme ginčo ribas apibrėžia viešojo pirkimo dalyvio pretenzijos turinys. Teismas konstatavo, kad ieškovė pareiškė net 3 pretenzijas dėl to paties perkančiosios organizacijos sprendimo, todėl nagrinėjamoje byloje būtina apibrėžti ginčo ribas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo ieškinį grindžia 2017 m. birželio 28 d. ir 2017 m. liepos 24 d. pretenzijose nurodytomis aplinkybėmis, 2017 m. liepos 14 d. pretenzija (dėl subrangovo kvalifikacijos) ieškinyje nepaminėta, kas sudaro pagrindą išvadai, jog 2017 m. liepos 14 d. pretenzija ir joje išdėstytos aplinkybės nesudaro teisminio ginčo nagrinėjimo ribų.
  5. Teismas nurodė, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  6. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ženkliai praleido 2017 m. liepos 25 d. (pateikta 2017 m. liepos 24 d., registruota – 2017 m. liepos 25 d.) pretenzijos, pareikštos dėl 2017 m. birželio 15 d. perkančiosios organizacijos sprendimo, pateikimo terminą, neprašė šio termino atnaujinti ir nenurodo jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad terminas pretenzijai pareikšti buvo praleistas dėl objektyvių kliūčių.
  7. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad nors 2017 m. liepos 25 d. (pateikta 2017 m. liepos 24 d., registruota – 2017 m. liepos 25 d.) pretenzija pateikta dėl to paties perkančiosios organizacijos sprendimo, joje keliami kiti klausimai - pateikiamos abejonės dėl trečiojo asmens teisės atlikti kadastrinius matavimus pagal techninės užduoties 1 punktą, atlikti išpildomąją – vykdomąją dokumentaciją, geodezinius patikslinimus. Teismas sprendė, kad visos ieškovės pretenzijos pareikštos dėl to paties perkančiosios organizacijos sprendimo, tuo pačiu pagrindu - dėl viešojo pirkimo laimėtojo kvalifikacijos tinkamumo.
  8. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad perkančioji organizacija nepateikė ieškovei susipažinti viešojo pirkimo laimėtojo pasiūlymo konfidencialių dokumentų, dėl ko pastaroji negalėjo patikrinti, ar viešojo pirkimo laimėtojo kvalifikacija atitinka pirkimo sąlygų keliamus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodytų perkančiosios organizacijos veiksmų neginčijo, neprašė pagrįsti trečiojo asmens pateiktų dokumentų konfidencialumo.
  9. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog 2017 m. liepos 24 d. pretenzijoje ieškovė ginčijo viešojo pirkimo laimėtojo (ar jo jungtinės veiklos partnerių) kvalifikaciją platesne apimtimi, nurodė faktines aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos 2017 m. birželio 28 d. pretenzijoje, neturi reikšmės, nes keliamo ginčo esmė yra ta pati - ginčijama viešojo pirkimo laimėtojo kvalifikacija. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė privalėjo veikti sąžiningai ir pateikti visus argumentus dėl viešojo pirkimo laimėtojo galimo kvalifikacijos neatitikties pirmoje pretenzijoje.
  10. Nurodytų argumentų pagrindu, teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos sprendimą palikti ieškovės 2017 m. liepos 24 d. pretenziją dėl perkančiosios organizacijos 2017 m. birželio 15 d. sprendimo nenagrinėtą.
  11. Teismas taip pat nurodė, kad pagal VPĮ 94 straipsnio 1 dalį tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie priimtą sprendimą dienos (nagrinėjamų atveju – apie sprendimą atmesti pretenziją). Teismas konstatavo, kad ieškovės 2017 m. birželio 28 d. pretenzija buvo atmesta perkančiosios organizacijos 2017 m. liepos 7 d. sprendimu, 2017 m. liepos 24 d. pretenzija pagrįstai ir teisėtai palikta nenagrinėta. Ieškinys pareikštas teisme 2017 m. rugpjūčio 7 d., t. y. praleidus įstatymo numatytą terminą ieškiniui pareikšti. Teismas nurodė, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1dalis); ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė, kad procesiniuose dokumentuose (atsiliepime ir triplike) atsakovė nurodė, kad senaties terminas ieškiniui pareikšti 2017 m. birželio 28 d. pretenzijos pagrindu ieškinio pateikimo metu jau buvo pasibaigęs, kas sudaro pagrindą atmesti ieškinį šiuo pagrindu. Teismas sutiko su tokia atsakovės pozicija, taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė dėl ieškinio senaties termino pabaigos iki ieškinio pareiškimo teisme (CK 131 straipsnio 1 dalis).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Ieškovė UAB „Kongera“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
  2. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „Kongera“ trečioji pretenzija (2017 m. liepos 24 d.) yra pateikta dėl to paties dalyko – perkančiosios organizacijos 2017 m. birželio 15 d. sprendimo sudaryti tiekėjų pasiūlymų eilę ir nustatyti viešojo pirkimo laimėtoją. Iš esmės UAB „Kongera“ kvestionuoja tą patį perkančiosios organizacijos sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir viešojo pirkimo laimėtojo paskelbimo, tačiau visose pirkimo metu pateiktose pretenzijose kėlė skirtingus reikalavimus, susijusius su trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties atskirais elementais. 2017 m. liepos 24 d. UAB „Kongera“ pateiktoje pretenzijoje keliami reikalavimai aiškiai skyrėsi nuo reikalavimų, nurodytų pirmoje 2017 m. birželio 28 d. pateiktoje pretenzijoje. 2017 m. liepos 24 d. pateiktoje pretenzijoje UAB „Kongera“ ketino išsiaiškinti ne tik tai, ar trečiasis asmuo gali atlikti kadastrinius (geodezinius) matavimus, bet ir tai, ar trečiasis asmuo gali atlikti įkainotos veiklos sąraše (1 konkurso sąlygų priedas tęsinys) nurodytas kitas veiklas/paslaugas - konkrečiai - energinio naudingumo sertifikavimo paslaugas. Minėta aplinkybė iki šiol nėra atskleista.
    2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad perkančioji organizacija, gavusi UAB „Kongera“ 2017 m. liepus 24 d. pretenziją, nepareikalavo iš trečiojo asmens jokio dokumento tam, kad galėtų įsitikinti jo galimybėmis ir pajėgumais teikti energinio sertifikavimo paslaugas.
    3. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ginčo viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo ieškinyje nurodytų argumentų kontekste, neatskleidė bylos esmės. Perkančioji organizacija pripažino trečiąjį asmenį viešojo pirkimo laimėtoju, tinkamai neįsitikinus, ar jo pasiūlymas visiškai atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus. Laikantis VPĮ nustatytų procedūrų, perkančioji organizacija turėjo pareikalauti trečiojo asmens visų dokumentų, įskaitant ir tuos, kurie įrodo jo teisę teikti energinio naudingumo paslaugas, o minėtų dokumentų nepateikus – tokį pasiūlymą atmesti. Viešojo pirkimo metu trečiojo asmens kvalifikacija dėl pastatų energinio sertifikavimo nebuvo tikrinta. Byloje nėra nė vieno dokumento, susijusio su trečiojo asmens galimybe atlikti pastato energinio naudingumo sertifikavimą. Atitinkamai perkančiosios organizacijos 2017 m. birželio 15 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta pripažinti tiekėjo UAB „CHANITA“ kvalifikaciją atitinkančia pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus bei paskelbti šį tiekėją laimėtoju, negali būti laikomas teisėtu.
    4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad praleistas VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas terminas ieškiniui teisme pareikšti. Nagrinėjamu atveju VPĮ numatytas 15 dienų terminas ieškiniui pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo perkančiosios organizacijos atsakymo į UAB „Kongera“ 2017 m. liepos 24 d. pretenziją pateikimo dienos (2017 m. liepos 25 d.), įvertinant aplinkybę, jog 2017 m. liepos 24 d. pretenzija buvo pareikšta visai kitais pagrindais (naujomis aplinkybėmis), nei ankstesnės pretenzijos.
  1. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  2. Atsakovės atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad visos apeliantės pretenzijos buvo pareikštos dėl to paties perkančiosios organizacijos sprendimo, tuo pačiu pagrindu – dėl viešojo pirkimo laimėtojo kvalifikacijos tinkamumo. VPĮ 94-941 straipsniuose nenumatyta galimybės tiekėjui pakartotinai, juo labiau tuo pačiu klausimu, reikšti pretenziją perkančiajai organizacijai. Naujoje VPĮ redakcijoje, galiojančioje nuo 2017 m. liepos 1 d., yra tiesiogiai įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nenagrinėti pakartotinės pretenzijos dėl to paties sprendimo (VPĮ 103 straipsnio 1 dalis). Apeliantei nebuvo jokių objektyvių kliūčių nustatyti galimą savo teisių pažeidimą jau teikiant pirmąją pretenziją, todėl teikdama pakartotines pretenzijas tuo pačiu klausimu apeliantė elgėsi nesąžiningai.
    2. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad perkančioji organizacija, pareikalavusi ir įvertinusi trečiojo asmens kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, priėmė teisingą sprendimą, jog trečiojo asmens kvalifikacija atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus, tarp jų ir tuos reikalavimus, kurių atitiktį ginčijo apeliantė.
    3. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad perkančiosios organizacijos atsisakymą panaikinti sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo apeliantė turėjo teisę apskųsti per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie tokio sprendimo priėmimą, kad ieškovei praleidus 15 dienų terminą ir perkančiajai organizacijai prašant taikyti ieškinio senatį, tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

12

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

13Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

  1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė esmines teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jų nenustatinėja.
  2. Apeliacijos ribas byloje sudaro klausimas, ar ieškovė ir perkančioji organizacija tinkamai laikėsi VPĮ nustatytos perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo peržiūros procedūros.
  3. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje ginčo viešojo pirkimo procedūra pradėta iki 2017 m. birželio 30 d., todėl šalių ginčui spręsti aktuali VPĮ redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.

14Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo peržiūros procedūros.

  1. Lietuvoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis). Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia, turi perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją. Pretenzija turi būti pateikta: (1) per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas); (2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo tos dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams.
  2. Šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba, inter alia, dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015).
  3. Tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų. Jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai. Tokiu teisiniu reguliavimu įtvirtinama tiekėjo pareiga domėtis vykdomu konkursu, jo sąlygomis ir eiga bei operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, taip pat siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą. Be to, terminų nustatymas suponuoja teisinės situacijos apibrėžtumą ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjui, su kuriuo ji rengiasi sudaryti sutartį. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Toks ribojimas tiesiogiai išplaukia iš įstatymo nuostatų (VPĮ 93, 94 straipsniai) ir jo aiškinimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą Uniplex, C-406/08, ECLI:EU:C:2010:45).
  4. Tačiau vien pretenzijos padavimo termino kriterijus nėra pakankamas tam, jog būtų galima spręsti apie tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, nes tiekėjai, net ir praėjus pretenzijų padavimo terminui, skaičiuojamam po sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą, gali paduoti pretenziją, o perkančiosios organizacijos turi teisę nuspręsti tokią pretenziją ne atmesti, bet nagrinėti ir nepatenkinti. Pažymėtina, kad pretenzijos padavimo terminas yra tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės į valstybės priverstinai užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme. Šio termino praleidimas nelemia tiekėjo teisės pareikšti pretenziją ir perkančiosios organizacijos teisės nagrinėti pretenziją pasibaigimo. Tokiu atveju, t. y. perkančiajai organizacijai išnagrinėjus pavėluotai paduotą pretenziją, bet jos nepatenkinus, pripažįstama, kad šį terminą perkančioji organizacija atnaujino, todėl tiekėjas gali kreiptis į teismą ir ginti savo galbūt pažeistas teises teisminės peržiūros būdu. Perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tiekėjo pretenzijos priėmimas šiuo atveju reiškia įvykdytą įstatyme nustatytą privalomą kreipimosi į teismą prielaidą. Vien ta aplinkybė, kad perkančioji organizacija priėmė ir išnagrinėjo tiekėjo skundą, pateiktą pažeidžiant pretenzijos pateikimo terminą, nėra pakankama pripažinti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija yra neteisėta ir nesuteikia tiekėjui teisės kreiptis teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009).
  5. Kita vertus, perkančiosios organizacijos valia atnaujinti praleistą pretenzijos pateikimo terminą turi būti aiškiai nustatyta; tai, inter alia, gali būti konstatuojama, kai perkančioji organizacija tiekėjo pretenziją nagrinėja iš esmės, bet jos, kaip nepagrįstos, netenkina; jei perkančioji organizacija pretenziją atmeta ne tik dėl, jos manymu, nepagrįstų tiekėjo argumentų, bet ir dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino, laikytina, kad tokie jos veiksmai de jure nelemia pretenzijos pateikimo terminų atnaujinimo, o tokia situacija atitinka CPK 4232 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl atsisakymo nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka; tais atvejais, kai byloje nustatoma, jog perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti tiekėjo pretenziją, šie jos veiksmai atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, o ieškovo pateiktos priežastys, dėl kurių jis nesutinka su tokiu jos sprendimu, nepagrįstos ir nepakankamos pateisinti termino praleidimą, teismai privalo spręsti dėl ieškovo veiksmų, kuriais nesilaikyta išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, padarinių taikymo (CPK 293 straipsnio 2 punktas), išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar šalių kitų teisinių santykių aspektų spręsti ex officio; dėl CPK 4232 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo bylos nenagrinėjimo iš esmės ir proceso nutraukimo atveju teismai sprendžia savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015, 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
  6. Vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui, – ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo pretenzijoje apskųstais perkančiosios organizacijos sprendimais. Kasacinio teismo praktikoje šios pozicijos laikomasi nuosekliai, ji įtvirtinta CPK 4233 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę, pavyzdžiui, skųsti konkurso sąlygas po to, kai jo pasiūlymas nebuvo vertinamas dėl kvalifikacijos neatitikties arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
  7. Nurodytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, taikomos tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus teismui, teisinio reglamentavimo, kad ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje, aiškinimas taikytinas atsižvelgiant į sisteminius teisės aiškinimo ryšius su teismo pareigų apimčių vertinimu ex officio spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo.
  8. Teismų iniciatyvos teisė spręsti tam tikrus klausimus ex officio koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015). Jeigu tiekėjas praleidžia terminus pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka arba teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik teismui pripažinus perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą.
  9. Nagrinėjamai bylai aktualioje VPĮ redakcijoje įtvirtinta tiekėjų teisė dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų paduoti vieną pretenziją, vėliau teikti ieškinį teismui, jei pretenzija nepatenkinta ar neišnagrinėta, o perkančiosios organizacijos turi teisę pakartotines (dėl to paties sprendimo tuo pačiu pagrindu) pretenzijas palikti nenagrinėtas, tokiu atveju ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie pirmosios pretenzijos išnagrinėjimą ar nuo datos, kai ji turėjo būti išnagrinėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2012). Tačiau kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad tiekėjas, perkančiajai organizacijai pateikęs vieną pretenziją, dėl to pagal VPĮ neribojamas pateikti naujų, jeigu šios nelaikytinos pakartotinėmis. Pretenzijų pakartotinumui vertinti svarbus ne perkančiųjų organizacijų ginčijamų sprendimų priėmimo momentas, o šių sprendimų atskirtis turinio atžvilgiu (pvz., atskiromis pretenzijomis ginčijamos skirtingos pirkimo sąlygos) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015).
  10. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančioje VPĮ redakcijoje tiesiogiai yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nenagrinėti pakartotinės pretenzijos dėl to paties sprendimo (VPĮ 103 straipsnio 1 dalis).
  11. Bylos duomenys patvirtina, kad perkančioji organizacija 2017 m. birželio 16 d. pranešimu raštu informavo tiekėjus apie priimtą sprendimą sudaryti tiekėjų pasiūlymų eilę ir paskelbti viešojo pirkimo laimėtoją. Tai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pretenzijos pateikimo termino pradžia siejama su perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams diena bei taikomas 15 dienų terminas pretenzijai pateikti (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė UAB „Kongera“ pirmąją pretenziją dėl perkančiosios organizacijos 2017 m. birželio 15 d. sprendimo nustatyti tiekėjų pasiūlymų eilę ir viešojo pirkimo laimėtoją pateikė 2017 m. birželio 28 d., t. y. nepraleidusi VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto 15 dienų termino, skaičiuojamo nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos. Perkančioji organizacija pirmąją ieškovės pretenziją išnagrinėjo iš esmės bei 2017 m. liepos 7 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovė VPĮ nustatyta tvarka ir terminais neskundė perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pirmąją jos pretenziją.
  12. Antrąją pretenziją dėl perkančiosios organizacijos 2017 m. birželio 15 d. sprendimo nustatyti tiekėjų pasiūlymų eilę ir viešojo pirkimo laimėtoją ieškovė pateikė 2017 m. liepos 14 d. (perkančioji organizacija užregistravo dokumentą 2017 m. liepos 17 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei pateikiant antrąją pretenziją VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas terminas jau buvo praleistas, todėl perkančioji organizacija turėjo galimybę dėl praleisto termino šią pretenziją atmesti (palikti nenagrinėtą). Bylos duomenys patvirtina, kad perkančioji organizacija antrąją ieškovės pretenziją išnagrinėjo iš esmės bei 2017 m. liepos 19 d. sprendimu taip pat atmetė kaip nepagrįstą. Remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, konstatuojama, kad perkančiajai organizacijai išnagrinėjus ieškovės pavėluotai paduotą antrąją pretenziją, bet jos nepatenkinus, pripažįstama, jog terminą antrosios pretenzijos pateikimui perkančioji organizacija ieškovei atnaujino, todėl ieškovė turėjo galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo galbūt pažeistas teises teisminės peržiūros būdu šios pretenzijos pagrindu. Kaip minėta, tokia teise ieškovė taip pat nepasinaudojo bei ieškinio reikalavimų negrindė antroje pretenzijoje nurodytomis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl jų pagrįstumo.
  13. Trečiąją pretenziją dėl perkančiosios organizacijos 2017 m. birželio 15 d. sprendimo nustatyti tiekėjų pasiūlymų eilę ir viešojo pirkimo laimėtoją ieškovė pateikė 2017 m. liepos 24 d. (perkančioji organizacija dokumentą užregistravo kitą darbo dieną, t. y. 2017 m. liepos 25 d.). Ieškovė iš esmės neginčija, kad trečioje pretenzijoje, kaip ir prieš tai pateiktose, ji ginčijo perkančiosios organizacijos 2017 m. birželio 15 d. sprendimą nustatyti tiekėjų pasiūlymų eilę ir viešojo pirkimo laimėtoją, tačiau, ieškovės teigimu, tai ji darė skirtingais pagrindais. Kaip minėta, pagal VPĮ yra neribojama pateikti naujų pretenzijų, jeigu šios nelaikytinos pakartotinėmis ir pateiktos per VPĮ nustatytus terminus. Jeigu perkančioji organizacija netenkina tiekėjo pretenzijos arba palieka ją nenagrinėtą, tiekėjas neturėtų reikšti naujos pretenzijos, juo labiau išplėsdamas prieš tai pateiktoje ir perkančiosios organizacijos išnagrinėtoje pretenzijoje nurodytus argumentus, bet turi teisę teikti ieškinį teismui dėl tokio perkančiosios organizacijos sprendimo. Priešingu atveju, jeigu tiekėjui būtų leidžiama vėlesnėje pretenzijoje dėstyti naujas aplinkybes ir argumentus, taip būtų nesąžiningai išvengiama VPĮ nustatyto termino pretenzijai pateikti taikymo. Pirmosios pretenzijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pateikimas nenutraukia VPĮ nustatyto termino pretenzijai pateikti, todėl terminas kitai pretenzijai pateikti skaičiuojamas ne nuo perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pirmąją pretenziją priėmimo dienos, bet nuo perkančiosios organizacijos sprendimo, kuris skundžiamas vėlesnėje pretenzijoje, priėmimo dienos. Analogiškai ir su ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimu – ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie pirmosios pretenzijos išnagrinėjimą dienos ar nuo datos, kai ji turėjo būti išnagrinėta, bet ne nuo sužinojimo apie paskesnių pretenzijų išnagrinėjimą dienos. Aiškinant šias teisės nuostatas priešingai, netektų prasmės ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka ir įstatyme nustatyti trumpi terminai pasinaudoti veiksminga perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo peržiūros procedūra.
  14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ženkliai praleido trečiosios 2017 m. liepos 25 d. pretenzijos pateikimo terminą, kuris skaičiuojamas nuo perkančiosios organizacijos 2017 m. birželio 16 d. pranešimo apie priimtą sprendimą nustatyti tiekėjų pasiūlymų eilę ir viešojo pirkimo laimėtoją priėmimo dienos, o ne nuo sužinojimo apie pirmosios ar antrosios pretenzijų išnagrinėjimo rezultatą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neprašė praleisto termino atnaujinti ir nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog terminas trečiajai pretenzijai pareikšti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl termino trečiajai pretenzijai pateikti praleidimo, taip pat nenurodo jokių priežasčių, kurias įvertinus galima būtų padaryti išvadą, kad terminas trečiajai pretenzijai pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
  15. Bylos duomenys patvirtina, kad perkančioji organizacija ieškovės trečiosios pretenzijos palikimą nenagrinėtos argumentavo ne pretenzijos pateikimo termino praleidimu, tačiau pretenzijos dėl to paties, kaip ir pirmoji pretenzija, perkančiosios organizacijos 2017 m. birželio 15 d. sprendimo nustatyti tiekėjų pasiūlymų eilę ir viešojo pirkimo laimėtoją pakartotinumu. Perkančioji organizacija konstatavo, kad abejose pretenzijose keliamos abejonės dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos tinkamumo ir pajėgumo įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Tokiam perkančiosios organizacijos sprendimui pritarė ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės ir perkančiosios organizacijos veiksmus peržiūros procedūros metu, iš esmės sutinka su perkančiosios organizacijos ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmojoje ir trečiojoje pretenzijose ieškovė ginčijo viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos tinkamumą plačiąja prasme, kas sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti šių pretenzijų pakartotinumą.
  16. Kaip minėta, pretenzijų pakartotinumui įvertinti svarbus ne perkančiųjų organizacijų ginčijamų sprendimų priėmimo momentas, o šių perkančiosios organizacijos sprendimų bei tiekėjo pretenzijų turinys. Bylos duomenys patvirtina, kad iki pirmosios pretenzijos pateikimo, t. y. 2017 m. birželio 16 d., ieškovė buvo pateikusi perkančiajai organizacijai prašymą leisti jai susipažinti su viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo konkursinio pasiūlymo duomenimis. Perkančioji organizacija 2017 m. birželio 19 d. pranešimu informavo ieškovę, kad jai leidžiama susipažinti su viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymu. Ieškovės atstovas 2017 m. birželio 23 d. susipažino su viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo dokumentais, tarp jų ir dokumentais, pagrindžiančiais jo atitiktį pirkimo sąlygų 5 priedo techninės užduoties 3 punkte keliamiems reikalavimams, dėl kurių ieškovė kėlė abejones savo pirmoje pretenzijoje. Taigi, nuo susipažinimo su viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymu momento ieškovė, veikdama rūpestingai ir atidžiai, turėjo galimybę tinkamai įvertinti viešąjį pirkimo laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams bei VPĮ nustatyta tvarka ir terminais tinkamai pasinaudoti perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo peržiūros procedūra. Priešingai nei teigia ieškovė, bylos duomenys (perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. liepos 5 d. protokolas) patvirtina, kad ieškovės pirmosios pretenzijos nagrinėjimo metu perkančioji organizacija kreipėsi į viešąjį pirkimą laimėjusį tiekėją, kad pastarasis pateiktų paaiškinimus dėl ieškovės pirmoje pretenzijoje išdėstytų abejonių, o tiekėjui pateikus paaiškinimus – pakartotinai įvertino jo kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų 5 priedo techninės užduoties 3 punkte keliamiems reikalavimams bei sprendė, kad tiekėjas šiuos reikalavimus atitinka. Perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti pirmąją ieškovės pretenzija motyvuotas, išsamus – sprendime išvardinti viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pateikti dokumentai, remiantis kuriais ir buvo padaryta išvada dėl jo atitikties pirkimo sąlygų 5 priedo techninės užduoties 3 punkte keliamiems reikalavimams. Be to, tiek perkančiosios organizacijos sprendime atmesti ieškovės pirmąją pretenziją, tiek kituose viešojo pirkimo dokumentuose, pažymėta, kad ieškovės atstovui su viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo dokumentais, pagrindžiančiais jo kvalifikacijos atitiktį ieškovės pirmoje pretenzijoje nurodytiems reikalavimams, buvo leista susipažinti dar 2017 m. birželio 19 d., t. y. iki pirmosios pretenzijos pateikimo. Priešingai nei teigia ieškovė, tokie perkančiosios organizacijos veiksmai nelaikytini formaliais ir netinkamais, bet vertintini kaip atitinkantys viešojo pirkimo procedūros pagrindinius tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus. Atsižvelgiant į išdėstyta, atmetami kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad viešojo pirkimo metu jai buvo apribota galimybė susipažinti su viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo dokumentais, pagrindžiančiais jo atitiktį pirmoje pretenzijoje nurodytiems reikalavimams ir tai galimai apsunkino ieškovei galimybę tinkamai įvertinti šio tiekėjo pasiūlymą bei jau pirmoje pretenzijoje pateikti visus argumentus bei keliamas abejones dėl jo atitikties pirkimo sąlygų kvalifikacijos reikalavimams.
  17. Netgi ir pritarus apeliantės išvadai, kad pirmojoje ir trečiojoje pretenzijose ji ginčijo tą patį perkančiosios organizacijos sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo bei viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, bet skirtingais pagrindais, tai nepaneigia prieš tai padarytos išvados, kad nagrinėjamu atveju VPĮ nustatytas terminas trečiajai pretenzijai pareikšti buvo praleistas, todėl perkančioji organizacija turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti tokią pretenziją nagrinėti. Nors perkančioji organizacija atsisakymą nagrinėti tiekėjos pretenziją argumentavo pretenzijos pakartotinumu, tokie perkančiosios organizacijos veiksmai nereiškia, jog ji atnaujino terminą trečiosios tiekėjo pretenzijos pateikimui, nes šios pretenzijos perkančioji organizacija iš esmės nenagrinėjo. Pagal CPK 4232 straipsnio 3 dalies prasmę perkančioji organizacija gali atsisakyti nagrinėti tiekėjo pretenziją ne tik dėl termino jai pateikti praleidimo, bet ir kitais pagrindais, taigi ir dėl pretenzijos pakartotinumo, vadinasi tokio perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumas gali būti tikrinamas ne tik termino pateikti pretenziją laikymosi aspektu. Teismas ginčą iš esmės nagrinėja tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, jog ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su perkančiosios organizacijos priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti. Kadangi ieškovė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių priežasčių, dėl kurių ji nesilaikė VPĮ nustatytos tvarkos bei praleido terminą trečiajai pretenzijai pateikti (terminas antrajai pretenzijai taip pat praleistas, tačiau šis klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas), todėl esant tokiai situacijai ir nenustačius pagrindo dėl ieškovės iškeltų reikalavimų ar šalių kitų teisinių santykių aspektų spręsti ex officio, perkančiosios organizacijos sprendimas atsisakyti nagrinėti trečiąją ieškovės pretenziją, kaip pateiktą pakartotinai ir praleidus pretenzijos pateikimo terminą, laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Šiuo atveju nėra pagrindo, konstatavus ieškovės argumentus nepagrįstais, bylą nutraukti, kadangi išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka ieškovė visgi pasinaudojo, pateikdama pirmąją (2017 m. birželio 28 d.) pretenziją.
  18. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė praleido ir terminą ieškiniui pareikšti (VPĮ 94 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį ieškinys pagrįstai buvo atmestas remiantis šiuo pagrindu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie pirmosios pretenzijos išnagrinėjimą dienos ar nuo datos, kai ji turėjo būti išnagrinėta, bet ne nuo sužinojimo apie paskesnių pretenzijų išnagrinėjimą dienos. Tokiu teisiniu reguliavimu įtvirtinama tiekėjo pareiga domėtis vykdomu konkursu, jo sąlygomis ir eiga bei operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, taip pat siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą. Be to, terminų nustatymas suponuoja teisinės situacijos apibrėžtumą ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjui, su kuriuo ji rengiasi sudaryti sutartį. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas teisme 2017 m. rugpjūčio 7 d., nors perkančioji organizacija atsakymą į pirmąją pretenziją pateikė 2017 m. liepos 7 d., kas patvirtina, jog VPĮ nustatytas terminas ieškiniui dėl pirmosios ieškovės pretenzijos pareikšti ieškinio pateikimo metu jau buvo pasibaigęs (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  19. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog perkančioji organizacija, vykdydama ginčo viešąjį pirkimą pažeidė VPĮ nuostatas ir viešųjų pirkimų principus, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai