Byla Iv-2505-624/2010
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjui J. K., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Danutei Martinkevičienei, trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato atstovui Sauliui Klebavičiui, nedalyvaujant pareiškėjai I. S. ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjų J. K. ir I. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2pareiškėjai J. K. ir I. S. skunde teismui prašo priteisti 70 000 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl Vilniaus miesto 4 policijos komisariato pareigūnų akivaizdaus neveikimo. Nurodo, kad 2010-04-13 kreipėsi į LR vidaus reikalų ministrą su pareiškimu išsiaiškinti situaciją jų sodininkų bendrijoje „Jurginas“, dėl neteisėto I. A. ir SB „Jurginas“ valdybos valdžios uzurpavimo, piktnaudžiavimo savo padėtimi, dėl savavališko atjungimo nuo sezoninio vandens 24 sodininkų bendrijos narius, dėl pinigų reikalavimo šiuo metu iš 24 sodininkų bendrijos narių už prijungimą prie to paties jų įrengto 1968 m. giluminio vandens gręžinio, dėl nario mokesčių iššvaistymo, t. y. atlyginimas niekam nežinomam buhalteriui bei advokatams, dėl I. A., V. K., A. J. neteisėtų veiksmų ir grasinimų. Jų pareiškimas buvo persiųstas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, vėliau - Vilniaus m. 4 PK viršininkui. Iš Vilniaus m. 4 PK viršininko I. V. gavo 2010-05-25 raštą Nr. 10-15-S-3108, kuriame parašyta, kad jų pareiškimas, neva patikrintas, dėl pareiškime išdėstytų faktų neva įvairiose institucijose buvo priimti atitinkami sprendimai ir jų pareiškime jokių naujų aplinkybių nenurodoma, todėl pareiškimo patikrinimas baigtas. Tačiau Vilniaus m. 4 PK viršininkas nenurodė konkrečiai kokiose institucijose buvo priimti sprendimai ir nenurodė, kokie konkretūs sprendimai buvo priimti. Todėl mano, kad Vilniaus m. 4 PK nieko netikrino, eilinį kartą jiems nepadėjo ir jie gavome eilinį raštą, kurio pagrindu policijos pareigūnai šališkai dangsto jų sodo bendrijos neteisėtos valdybos, G. J. ir I. A. neteisėtus veiksmus. Vilniaus m. 4 PK viršininkas, baigęs patikrinimą ir rašant 2010-05-25 raštą dėl jų pareiškimo neteisėtai ir netinkamai panaudojo LR Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. Civilinė atsakomybė ir atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas), arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti ( CK 6.246 str. 1 d.). Viešojo administravimo institucija, vykdanti administracinę procedūrą, prireikus gali atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys turi būti informuoti apie patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti patikrinime. Tačiau policijos pareigūnai nieko nedarė, o tik akivaizdžiai šališkai ir sąmoningai dangstė sodo bendrijos valdybos neteisėtus veiksmus, nuolat rašydami nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą arba administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėti. Tačiau pagal vadinamos valdybos narių pareiškimus, policijos pareigūnai iš kart rašo protokolus ir nutarimais skiria baudas. Dėl LR viešojo administravimo įstatymo pažeidimų ir neveikimo Vilniaus m. 4 PK pareigūnai pažeidė jų teises ir padarė jiems turtinę ir neturtinę žalą. Kadangi Vilniaus m. 4 PK pareigūnai sistemingai netikrina jų sodo bendrijos „Jurginas“ narių pareiškimus dėl susiklosčiusios situacijos su sodo bendrijos turtu ir piktnaudžiavimu padėtimi sodo bendrijos neteisėtos valdybos ir pirmininkų: buvusio G. J. ir I. A., pastarieji paliko juos be jų sodo bendrijos nuosavybės (vandens gręžinio) ir be vandens. Neturėdami vandens ir galimybės laistyti vasaros metu šiltnamiuose augančias daržoves, o ypač gegužės mėnesį - ankstyvas daržoves, jie patyrė turtinę žalą, kurią sudaro ir sodo bendrijos „Jurginas“ 160 m giluminio vandens gręžinio kaina - apie 70 000 Lt (CK 6.249 str. 1 d.) Neturtinę žalą įvertina 10 000 Lt. Dabar jie priversti patys rūpintis vandens šaltiniu savo žemės sklypuose. Visi nesupratimai ir nesutarimai dėl nario mokesčio mokėjimo ir dėl aprūpinimo sodo bendrijos narius vandeniu prasidėjo nuo 2000 metų, t. y. atsiradus naujam vandens gręžiniui, kuris, kaip mano, tampa pasipelnymo šaltiniu G. J., I. A., A. J., V. K. ir A. Š. (b. l. 3-5).

3Teismo posėdyje pareiškėjas J. K. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad skundėsi policijai dėl sodininkų bendrijos „Jurginas“ administracijos veiksmų, dėl kurių jie neteko galimybės naudotis vandeniu, tačiau jų skundai nebuvo tenkinti. Policijos pareigūnų priimtų procesinių sprendimų neskundė, į teismą dėl sodininkų bendrijos „Jurginas“ administracijos veiksmų nesikreipė.

4Pareiškėja I. S. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jai adresu, nurodytu skunde ir Gyventojų registre, nėra įteikiamas. Pagal ABTĮ 77 str. 1 d. nuostatas proceso dalyviai ir atstovai privalo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą bylos proceso metu, o nesant tokio pranešimo, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę. I. S. nepranešė teismui apie savo adreso ar procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą proceso metu, todėl šaukimas, išsiųstas paskutiniu teismui žinomu adresu, laikytas įteiktu tinkamai ir byla išnagrinėta pareiškėjai I. S. nedalyvaujant.

5Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.273 str. 1 d. nustatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-26 nutarimą Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, bylose dėl žalos atlyginimo valstybei atstovauti yra įgaliota valstybės institucija (valstybinio administravimo subjektas), dėl kurios arba dėl kurios pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 14 str., teritorinės policijos įstaigos yra vyriausieji policijos komisariatai, atliekantys šio įstatymo ir kitų teisės aktų jiems nustatytas funkcijas, reikalingas policijos uždaviniams apskrities teritorijoje įgyvendinti. Teritorinės policijos įstaigos generalinio komisaro nustatyta tvarka už savo veiklą atsiskaito policijos generaliniam komisarui, savivaldybės, kurios teritorijoje vykdo nustatytas funkcijas, tarybai ir bendruomenei. Pažymėtina, kad teritorinė policijos įstaiga yra Policijos sistemos dalis. Pagal to paties įstatymo 13 str. 3 d., Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o ne Vidaus reikalų ministerija (toliau – ir VRM), todėl pastaroji nėra atsakinga už kito juridinio asmens - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato pareigūnų veiksmus ar neveikimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai patikslintame skunde nenurodo jokių VRM, kaip valstybinio administravimo subjekto, arba jos pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o skundžia iš esmės tik Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato pareigūnų, jų manymu, neteisėtus veiksmus, mano, kad VRM šioje administracinėje byloje apskritai neturėtų būti traukiama atsakovu, kadangi jokių pareiškėjų teisių ir/ar teisėtų interesų nėra pažeidusi, o tinkamas atsakovo atstovas šioje administracinėje byloje yra Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nurodo, kad valstybės atsakomybė gali kilti tik įstatymų nustatyta tvarka konstatavus viešojo administravimo institucijos ar jos darbuotojų veiksmų neteisėtumą. Neteisėtumas gali pasireikšti įstatyme numatytos pareigos neatlikimu (neveikimu) arba netinkamu atlikimu. Abiem atvejais konstatuojamas teisės viešpatavimo principo pažeidimas, todėl visi valstybinio valdymo institucijų priimami sprendimai (administraciniai aktai) turi būti pagrįsti įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-11-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007 išaiškino, kad atsakomybės už turtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų veiksmų, būtinąsias sąlygas reglamentuoja LR CK 6.271, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, kad LR CK 6.271 str. įtvirtinta valstybės valdžios institucijų civilinė atsakomybė be kaltės, nagrinėjamu atveju turi būti konstatuoti Vidaus reikalų ministerijos neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Tik nustačius visas paminėtas sąlygas atsiranda prielaidos pareiškėjų patirtų nuostolių atlyginimui. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas Civilinio kodekso normų taikymą sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės atsiradimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, taikoma iš esmės ta pati taisyklė atitinkamai atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą LR CK 6.250 str. 1 d., ir minėtos žalos specifiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 pažymėjo, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Taigi, įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas - materialiojo teisinio pobūdžio faktas (šiuo atveju - neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Pažymėjo, kad pareiškėjai reikalaudami iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neįrodo, kad minėta institucija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t. y. nepagrindžia civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Patikslintame skunde nurodyta turtinė žala nepagrįsta jokiais įrodymais, o remiamasi tik pareiškėjų samprotavimais apie galimai patirtą žalą ir galimą jos dydį. Pareiškėjų patirta neturtinė žala nėra pagrįsta įrodomaisiais faktais, kurių pagrindu būtų galima logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja neturtinės žalos padarymo faktas (b. l. 65-67).

6Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.

7Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad nagrinėdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis LR CK normomis. LR CK 6.246-6.250 str. nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti, t. y, neteisėti veiksmai, asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagal LR CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t.y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių. Tos pačios taisyklės taikomos sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmetamas. LR CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijos veiksmais. Kad atsirastų valstybės atsakomybė, yra svarbu nustatyti, kad valdžios institucija ar jos tarnautojas nesilaikė įstatymų ir dėl to asmeniui buvo padaryta žala. Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos (veiksmų) neteisėtumo klausimą, kiekvienų konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios tos institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A11- 944/2007). Šiuo atveju pareiškėjų teiginiai dėl pareigūnų neveikimo grindžiami tik asmeninėmis prielaidomis ir neturi jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjai patikslintame skunde nurodė, kad 2010-04-13 pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą situacijos, susiklosčiusios sodininkų bendrijoje „Jurginas“ (toliau – ir s/b), t. y. dėl pareiškime nurodytų asmenų veiksmų, kuriais pareiškėjai yra nepatenkinti. Pareiškimas buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Atlikus procedūrą, 2010-05-13 buvo surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 10-8-IS-l 117, kurio esmė - nebuvo gauta objektyvių duomenų, kad Vilniaus m. ketvirtojo PK pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas, nagrinėjant pareiškimus konkrečiais atvejais. Taip pat konstatuota, kad dėl neišspręstų klausimų (išskyrus grasinimo atvejų, kas priklauso policijos kompetencijai) pareiškėjai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymu ir LR CK normomis. 2010-05-13 atsakymas dėl pareiškime nurodytų aplinkybių patikrinimo Nr. 10-S-8422 buvo pateiktas pareiškėjams ir jie papildomai informuoti, kad dėl grasinimų informacija bus pateikta nagrinėti Vilniaus m. ketvirtajam PK. Nustatyta, kad pagal J. K. ir I. S. skundą dėl galimai 2010-02-01 V. Kunickio išsakytų grasinimų 2010-03-20 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., nesant veikoje nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., požymių. Atsakymas pateiktas 2010-03-23 Nr. 10-15-S-1770. Pagal I. S. pareiškimą registruotą 2009-11-23 dėl V. K. veiksmų konflikto metu, kuris įvyko 2009-11-19 tvarkant aplinką, 2009-12-11 buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 250 str. 1 p., nesant teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 174 str. sudėties. V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 19 str. 1 d. 1 p. numatyta tvarka, buvo oficialiai įspėtas dėl netinkamo elgesio. Apie priimtą sprendimą pareiškėjai informuoti pranešimu Nr. 10-15-S-6935. Nurodytais atvejais pareiškėjai buvo informuoti raštu, jiems nurodyta apskundimo tvarka. Apibendrinus esamą situaciją ir nustačius, kad pareiškime išdėstyti faktai jau buvo ištirti, naujų aplinkybių nenurodyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 p., 2010-05-24 buvo paruoštas teikimas su sprendimu skundo nenagrinėti, apie ką 2010-05-25 raštu Nr. 10-15-S-3108 buvo informuoti pareiškėjai. Taip pat nurodo, kad žalos atlyginimo klausimo sprendimui šioje byloje yra svarbus galimos žalos padarymo faktas ir jo priežastis. LR CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 str. Taigi, žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiais įstatymais, nustatančiais tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir kt. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą ar atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais vykdant teisingumą. Turi būti įrodyti ne tik teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta. Pareiškėjai jokiais rašytiniais dokumentais nepagrindę turtinės ir neturtinės žalos buvimo fakto, bei jos dydžio. Pareiškėjai nepagrindę žalos padarymo fakto ir taip pat nenurodė priežastinio ryšio egzistavimo tarp neva neteisėtos veikos ir žalos padarymo. Teisiškai reikšmingu pripažįstamas tik tiesioginis priežastinis ryšys tarp valdžios aktų ir atsiradusios žalos. Taigi, pareiškėjai nepagrindę, neįrodė fakto, kad jiems kilo žala, tiksliai neapibrėžę dėl kokių valdžios institucijos darbuotojų veiksmų galėjo kilti žala. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 29 str. 1 d. nurodyta, kad ginčai tarp bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų spendžiami Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos policija nėra kompetentinga vertinti 2010-04-13 skunde, adresuotame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui ir persiųstame nagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nurodytas aplinkybes dėl sodininkų bendrijos „Jurginas“ pirmininko, valdybos narių veiksmų, kuriais sodininkų bendrijos nariams neleidžiama susipažinti su dokumentais, trukdoma atlikti geodezinius matavimus ir t. t. Nors pareiškėjai skundu prašo atlyginti žalą dėl pareigūnų neveikimo, tačiau iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjai savo skundą kildina iš civilinių (privačiųjų), o ne administracinių teisinių santykių. Mano, kad pareiškėjų skundas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, kaip nepriklausantis administracinių teismų kompetencijai (b. l. 69-71).

8Teismo posėdyje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.

9Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjai 2010-04-13 pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą dėl situacijos, susiklosčiusios sodininkų bendrijoje „Jurginas“ (toliau – ir s/b „Jurgina“), t. y. dėl pareiškime nurodytų asmenų veiksmų, kuriais pareiškėjai yra nepatenkinti. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad minėtas pareiškimas per PD prie LR VRM buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, apie pareiškimo nagrinėjimą pareiškėjai buvo informuoti raštu 2010-05-10 Nr. 10-S-8036. Atlikus procedūrą 2010-05-13 buvo surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 10-8-IS-1117, kurio esmė - nebuvo gauta objektyvių duomenų, kad Vilniaus m. 4 policijos komisariato pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas, nagrinėjant pareiškimus konkrečiais atvejais. Taip pat konstatuota, kad dėl neišspręstų klausimų (išskyrus grasinimo atvejų, kas priklauso policijos kompetencijai) pareiškėjai privalo vadovautis LR sodininkų bendrijų įstatymu ir LR CK normomis. 2010-05-13 atsakymas dėl pareiškime nurodytų aplinkybių patikrinimo Nr. 10-S-8422 buvo pateiktas pareiškėjams ir jie papildomai informuoti, kad dėl grasinimų informacija bus pateikta nagrinėti Vilniaus m. 4 policijos komisariatui. Taip pat nustatyta, kad pagal J. K. ir I. S. skundą dėl galimai 2010-02-01 V. K. išsakytų grasinimų 2010-03-20 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., nesant veikoje nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d., požymių. Atsakymas pateiktas 2010-03-23 Nr. 10-15-S-1770. Pagal I. S. pareiškimą registruotą 2009-11-23 dėl V. K. veiksmų konflikto metu, kuris įvyko 2009-11-19 tvarkant aplinką, 2009-12-11 buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., nesant teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 174 str. sudėties. V. K., vadovaujantis LR policijos veiklos įstatymo 19 str. 1 d. 1 p. numatyta tvarka, buvo oficialiai įspėtas dėl netinkamo elgesio. Apie priimtą sprendimą pareiškėja informuota raštu Nr. 10-15-S-6935. Nurodytais atvejais pareiškėjai buvo informuoti raštu, jiems nurodyta apskundimo tvarka. Apibendrinus esamą situaciją ir nustačius, kad faktai, išdėstyti pareiškime, adresuotame ministrui, ir išnagrinėtame Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate jau buvo ištirti, naujų aplinkybių nenurodyta, vadovaujantis LR Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., 2010-05-24 buvo paruoštas teikimas su sprendimu skundo nenagrinėti, apie ką 2010-05-25 raštu Nr. 10-15-S-3108 buvo informuoti pareiškėjai. Atsakyme nėra išvardinti visi konkretūs atvejai, kokiose institucijose buvo priimti sprendimai dėl pareiškėjų skundų, kadangi patys pareiškėjai skundo, adresuoto ministrui, priede pateikė turimus įvairių institucijų, taip pat ir policijos, atsakymus, todėl mano, kad pareiškėjai galėjo suvokti apie kokius jau žinomus, ištirtus įvykius eina kalba. Mano, kad s/b „Jurginas“ pakankamai seniai susiklostė komplikuota situacija, kurios esmė - gilūs vidiniai nesutarimai tarp atskirų narių, trūksta priimtų sprendimų, valdymo metodų skaidrumo, kas lemia atskirų narių nepasitikėjimą priimtais sprendimais ir daugybę skundų į įvairias institucijas. Pareiškėjams ne kartą buvo siūlyta kreiptis į Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininką arba teismą. Vilniaus m. 4 policijos komisariatas neturi informacijos ar dėl pagrindinės konflikto priežasties - gręžinio naudojimosi - pareiškėjai ėmėsi veiksmų, kuriuos nustato įstatymai. Savo iniciatyva Vilniaus m. 4 policijos komisariatas 2009-12-10 raštu Nr. 10-15-S-6886 kreipėsi į susivienijimą „Sodai“, siekiant informuoti apie susiklosčiusią situaciją s/b „Jurginas“. Informacijos, kokių buvo imtasi veiksmų, siekiant šalinti trūkumus, neturi (b. l. 42-43).

10Teismo posėdyje Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 4 PK atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.

11Skundas netenkinamas.

12Kaip nustatyta pareiškėjo J. K., atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimais, pareiškėjai J. K. ir I. S. kreipėsi į LR vidaus reikalų ministrą 2010-04-13 skundu, įteiktu 2010-04-19, kuriuo prašė imtis priemonių pašalinti jų teisių pažeidimus, padarytus sodininkų bendrijos „Jurginas“ administracijos, taip pat policijos pareigūnų, kurie tik formaliai nagrinėja jų pareiškimus dėl minėtų pažeidimų, neveikimą (b. l. 80-91). Šį skundą LR vidaus reikalų ministerija perdavė išnagrinėti Policijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos, o pastarasis – Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuris skundą dalyje dėl sodininkų bendrijos „Jurginas“ administracijos veiksmų pavedė ištirti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 4 PK (b. l. 75), o skundą dalyje dėl policijos pareigūnų neveikimo - Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriui (b. l. 78). Išnagrinėję pareiškėjų skundą, Vilniaus apskrities VPK 2010-05-13 raštu informavo pareiškėjus, kad skundo tyrimo metu nenustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 4 PK pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas, taip pat kad ginčai, kylantys tarp bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, nagrinėjami civilinio proceso nustatyta tvarka, todėl pareiškėjai dėl skunde minimų aplinkybių gali kreiptis į Vilniaus m. 4 apylinkės teismą (b. l. 45-48) , o Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 4 PK 2010-05-25 raštu - kad dėl skunde nurodytų aplinkybių yra priimti atitinkami sprendimai, todėl skundas iš naujo nėra nagrinėjamas (b. l. 61-62).

13Pateiktu skundu pareiškėjai J. K. ir I. S. teigia, kad dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y. neveikimo, tiriant jų skundus dėl sodininkų bendrijos „Jurginas“ administracijos veiksmų, jie neteko galimybės naudotis vandens gręžiniu, todėl tokiais policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais padaryta 70 000 Lt turtinė žala, kurią sudaro naujo vandens gręžinio įrengimas, taip pat 10 000 Lt neturtinė žala.

14Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. CK 6.271 str. 3 d. numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

15Įvertinus byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, galima teigti, kad šiuo atveju nėra būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal LR CK 6.271 str. 1 d. atsirasti: kaip matyti iš pareiškėjo J. K. paaiškinimo teismo posėdyje, apie Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 4 PK procesinius sprendimus, kuriais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenas pagal pareiškėjų pateiktus skundus, taip pat pareiškėjai informuoti apie galimybę dėl ginčų, kilusių tarp jų ir sodininkų bendrijos „Jurginas“ administracijos, kreiptis į teismą civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 49-52, 100, 106, 108) pareiškėjai buvo informuoti, tačiau šių sprendimų įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Kadangi minėti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 4 PK procesiniai sprendimai nebuvo skundžiami ir nėra panaikinti, naujos aplinkybės pareiškėjų 2010-04-13 skunde LR vidaus reikalų ministrui nebuvo nurodytos, Vilniaus apskrities VPK neturėjo jokio pagrindo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 4 PK pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais, o Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 4 PK – pradėti naują tyrimą dėl pareiškėjų 2010-04-13 skunde LR vidaus reikalų ministrui nurodytų aplinkybių. Be to, nors pareiškėjai teigia, kad turtinė žala, kuri padaryta apribojant jiems galimybę naudotis iš vandens gręžinio tiekiamu vandeniu, atsirado dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y. neveikimo, kaip matyti iš pareiškėjo J. K. paaiškinimo teismo posėdyje, vanduo pareiškėjams nėra teikiamas kilus ginčui tarp pareiškėjų ir sodininkų bendrijos „Jurginas“ dėl teisės naudotis vandens gręžiniu, kuris savo esme yra civilinis ir, atsižvelgiant į LR sodininkų bendrijų 29 str. 1 d. nuostatas, nagrinėjamas ne viešojo administravimo subjektų, o bendros kompetencijos teisme.

16Kadangi pareiškėjai jiems padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą sieja su policijos pareigūnų veiksmais (neveikimu), kuriais netinkamai tirti jų skundai dėl sodininkų bendrijos „Jurginas“ administracijos veiksmų, šių policijos pareigūnų veiksmų, kaip minėta anksčiau, nesant pagrindo įvardinti neteisėtais, taip pat nesant priežastinio ryšio tarp policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), kuriuos pareiškėjai įvardija esant neteisėtais, ir atsiradusios žalos, žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo: nesant minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

18pareiškėjų J. K. ir I. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas,... 2. pareiškėjai J. K. ir I. S. skunde teismui prašo priteisti 70 000 Lt... 3. Teismo posėdyje pareiškėjas J. K. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti... 4. Pareiškėja I. S. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jai adresu,... 5. Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos... 6. Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta... 7. Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus... 8. Teismo posėdyje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė... 9. Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities... 10. Teismo posėdyje Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 4 PK atstovas su skundu... 11. Skundas netenkinamas.... 12. Kaip nustatyta pareiškėjo J. K., atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens... 13. Pateiktu skundu pareiškėjai J. K. ir I. S. teigia, kad dėl policijos... 14. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato,... 15. Įvertinus byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, galima teigti, kad... 16. Kadangi pareiškėjai jiems padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą... 17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 18. pareiškėjų J. K. ir I. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 19. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...