Byla 2-76-620/2013
Dėl nuosavybės teisės gynimo atsakovams E. R. ir A. R., trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovų E. R. bei A. R. priešieškinį dėl 15.000 Lt priteisimo

1Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, sekretoriaujant Jūratei Meiluvienei, dalyvaujant ieškovams J. S. ir R. S., jų atstovui advokatui Irmantui Ruželei, atsakovų E. R. ir A. R. bei trečiojo asmens UAB „( - )“ atstovui advokatui V. M. civilinėje byloje pagal ieškovų J. S. ir R. S. ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo atsakovams E. R. ir A. R., trečiasis asmuo UAB „( - )“ ir atsakovų E. R. bei A. R. priešieškinį dėl 15.000 Lt priteisimo ir

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovai ieškinyje nurodė bei jie ir jų atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2009 m. gegužės 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovų įgijo butą, unikalus numeris ( - ) su rūsiu R-115, esantį ( - ).

4Buto kainą pardavėjai nurodė-60 000 litų. Už butą mokėjo dalimis, t.y. 20 000 litų sumokėjo ieškovas J. S. kartu su E. Č. nuvykęs į atsakovui E. R. priklausantį butą, esantį ( - ) mieste. 20 000 litų sumokėjo praėjus maždaug trims mėnesius, o likusią dalį sumokėjo sudarydami notarinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, t.y.17100 litų pervesdami į atsakovo sąskaitą ir 3 000 litų duodami grynais. Nors ir pagal dvišalį susitarimą jie vėlavo sumokėti visas sutartas sumas, tačiau atsakovas tam neprieštaravo ir jie gavę paskutinę įmokos sumos dalį, t.y.13000 litų pardavę mišką , kitus pasiskolinę, galutinai su atsakovu E. R. yra atsiskaitę.

5Sudaryti buto pirkimo-pardavimo sandorį pas notarę ieškovai atvyko kartu. Pas notarę vieni atvažiavo ir atsakovai.2009 m. gegužės 14 d. sandorio sudaryti iš karto nepavyko, nes notarė nurodė, kad dar reikalinga VĮ Registro centras pažyma, kurią atsakovas skubiai užsakė ir galutinė sutartis buvo pasirašoma 2009 m. gegužės 18 d. Vėl dalyvavo tie patys asmenys, jokių kitų asmenų nebuvo, atsakovai atvyko dviviete mašina, priklausančia įmonei UAB“ ( - )“. Prieš einant pas notarą 2009-05-14 , atsakovas E. R. paprašė J. S. pasirašyti lapelį, kad neva už parduodamą rūsį jis iš E. R. gavo 15 000 litų, sakė, kad jei lapelio nepasirašys, nebegrąžins 40 000 litų sumokėto avanso. Jie išsigandę, jog gali neatgauti tokios didelės sumos, pasirašė susitarimą, kad gavo užstatą 15 000 Lt už parduodamą ( - ) priklausinį rūsį Nr.R-115. Tariantis su atsakovu dėl buto pirkimo, jis nenurodė, kad butą nori parduoti be rūsio, kai jau buvo perduoti dalis pinigų, atsakovas buvo užsiminęs apie tai, kad rūsys jam reikalingas, tačiau nei pas notarę, nei prieš, nei po buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo nebuvo kalbos, kad jie turėtų rūsį atskirti ir vėl parduoti atsakovui.2009 m. sausio 5 d. pasirašė dvišalį susitarimą, kuriame be kitų sąlygų buvo nurodyta, kad butas parduodamas be rūsio patalpos, neatkreipė dėmesio, be to buto be priklausinio ir nebūtų galima parduoti. Kai atsakovo prašydavo atlaisvinti rūsį arba mokėti už jo nuomą, atsakovas ieškovą J. S. gąsdindavo, kad turi raštą, jog gavo 15000 litų, sakė, kad ieškovui yra blogai su širdimi ir kol pinigų neatiduos, tol ir naudosis rūsiu.

6Atsakovas E. R. yra UAB „( - )“ direktorius. Nupirkus butą, atsakovas jo dar neiškraustė apie pusantro mėnesio, bute buvo bendrovei priklausantį įranga, dirbo įmonės darbuotojai. Vėliau įrangą pernešė į butui priklausantį rūsį ir prašė leisti dar neilgai juo pasinaudoti, sakydami, kad butą tvarkytųsi, remontuotų. Atsakovas, pardavęs butą, su elektrą teikiančia įmone nenutraukė sutarties ir jie negalėjo sudaryti naujos. Atsakovas žadėdavo iš patalpų išsikraustyti, net kalbėjo apie jo nuomą, tačiau iki šiol rūsio patalpos nėra atlaisvintos. Atlaisvinti rūsio patalpas prašė atsakovo ir žodžiu ir raštu, net kreipėsi į Rokiškio rajono policijos komisariatą, tačiau tai rezultatų nedavė.

7Kadangi savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, o kiti asmenys turi susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savininko teises, t.y. atsakovas laikydamas UAB „( - )“ kompiuterinę įrangą jų rūsyje pažeidžia ieškovų teisę į nuosavybę, dėl ko jie negali naudotis rūsiu pagal jo paskirtį, todėl vadovaujantis CK 4.37 str.1d.,4.98 str. teismo prašo:

8Įpareigoti atsakovus E. R. ir A. R., atlaisvinti rūsį R-115, priklausantį butui, unikalus numeris ( - ), esančiam adresu: ( - ) bei priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

9Atsakovai atsiliepime į ieškinį (b.l.38-42) bei jų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka bei prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ,o jei ieškinys būtų patenkintas, nustatyti teismo sprendimo įvykdymui ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai teisingai nurodo, kad jie pagal 2009-05-18 pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo iš atsakovų butą su 1,62 kv.m. ploto rūsiu, pažymėtu indeksu R-l15, esančius adresu ( - ), tačiau ieškovai ieškinyje nieko neužsimena apie kitus tarp jų ir atsakovų buvusius susitarimus, kurių pagrindų butui priskirta rūsys turėjo likti atsakovams.

10Pagal 2009-01-05 dvišalį susitarimą, kuris laikytinas preliminaria pirkimo - pardavimo sutartimi, buvo susitarta, kad butas bus parduodamas be rūsio patalpos, o paaiškėjus, kad buto negalima parduoti atskirai nuo rūsio, pagal 2009-05-14 dvišalį susitarimą buvo susitarta, kad J. S. vėliau parduos rūsį atgal ieškovams, ir atsakovai iš anksto kaip užstatą sumokėjo ieškovams už rūsį 15 000 litų sumą. Šių susitarimų pagrindu atsakovai ir toliau naudojosi rūsio patalpa savo įmonės (UAB „( - )") reikmėms, o ieškovai nereiškė jokių pretenzijų. Po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo iki 2011 metų vasario mėnesio už visą elektrą sunaudotą tiek buto, tiek rūsio reikmėms, mokėjo UAB „( - )", kuris dar nuo 2006 metų buvo sudaręs elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį su AB „Rytų skirstomieji tinklai". Tik 2011 metų pavasarį, kai UAB „( - )" rūsio patalpai įsirengė atskirą elektros skaitiklį ir nustojo mokėti už ieškovų sunaudotą bute elektros energiją ieškovai pradėjo reikalauti išsikraustyti. Bandė su jais tartis gražiuoju, dalyvaujant ir liudytojams, tačiau jie nieko nenorėjo girdėti ir reikalavo išsikraustyti.

11Kadangi atsakovai yra sumokėję ieškovams 15 000 Lt sumą už rūsį, kurį ieškovai turėjo jiems perleisti pagal 2009-05-14 dvišalį susitarimą jie sutiktų išsikraustyti iš rūsio tik su ta sąlyga, kad ieškovai grąžintų jiems visus sumokėtus pinigus (15 000 Lt). Dėl to atsakovai kartu su šiuo atsiliepimu į ieškinį teikė teismui atskirą priešieškinį dėl 15 000 Lt priteisimo iš ieškovų.

12Kadangi ginčo rūsyje yra laikoma UAB „( - )" kompiuterinė įranga, prijungta prie interneto tinklų ir prie gyventojų kompiuterių, ja yra teikiamos interneto paslaugos gyventojams, jos sklandžiam išmontavimui ir perkėlimui į kitą vietą reikia tinkamai pasiruošti, kad nenukentėtų trečiųjų asmenų - vartotojų interesai. Todėl jeigu teismas nuspręstų patenkinti ieškovų ieškinį, atsakovas, vadovaujantis LR CPK 271 str., prašo teismo sprendime nustatyti teismo sprendimo įvykdymui ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo.

13Trečiasis asmuo UAB „( - )“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l.35-36) ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė , kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad UAB „( - )" yra žinoma, kad ieškovai S. ir atsakovai R. buvo susitarę, jog pardavus butą S., rūsys bus paliktas R. Tai buvo įforminta raštu, bet vėliau S. savo įsipareigojimo nevykdė. Šiame rūsyje UAB „( - )" laiko savo kompiuterinę įrangą, kuri yra pastoviai naudojama. UAB „( - )" nuo 2006 metų buvo sudariusi elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį su AB „Rytų skirstomieji tinklai" ir iki 2011 metų vasario mėnesio mokėjo už visą elektrą, sunaudotą tiek rūsyje, tiek bute ( - ). Toks buvo susitarimas tarp buvusių savininkų R. ir UAB „( - )", kad už naudojimąsi rūsiu UAB „( - )" apmokės visas elektros energijos sąnaudas. Vėliau, po buto pardavimo S., kadangi tarp pirkėjų ir pardavėjų buvo susitarta rūsį palikti R., ir UAB „( - )" ketino toliau naudotis rūsio patalpa, ji kreipėsi į AB „Rytų skirstomieji tinklai", kad įrengtų atskirą elektros apskaitą rūsio patalpai. 2010 metais buvo gautos techninės sąlygos ir atlikti reikiami darbai, įrengtas atskiras elektros skaitiklis. Ieškovai S. tam neprieštaravo. Nuo 2011 metų vasario mėnesio UAB „( - )" moka tik už rūsio patalpoje jos sunaudotą elektrą. Todėl tuo atveju, jeigu teismas įpareigotų atsakovus atlaisvinti rūsio patalpą, UAB „( - )" turės teisę reikalauti iš buto savininkų J. S. ir R. S. padengti jos turėtas išlaidas atskiro elektros skaitiklio įrengimui, taip pat kompensuoti jos išlaidas už elektros energiją, S. sunaudotą bute nuo 2009 metų gegužės mėnesio iki 2011 metų vasario mėnesio. Jeigu teismas nuspręstų patenkinti ieškinį, prašo teismo nustatyti protingą terminą patalpų atlaisvinimui, ne trumpesnį kaip vienas mėnuo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes įrangos išmontavimui ir sumontavimui kitoje vietoje reikia numatyti technines galimybes, tinkamai pasiruošti, suplanuoti darbus.

14Atsakovai byloje pateikė priešieškinį (b.l.79-82),kuriame nurodyta ir atsakovų atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dar prieš sudarant buto su rūsiu pirkimo - pardavimo sutartį, 2009 m. sausio 5 d. jie sudarė su ieškovais dvišalį susitarimą. Šiame susitarime be kita ko šalys susitarė, kad butas bus parduodamas be rūsio patalpos. Ieškovai nepageidavo pirkti rūsio, sutiko palikti jį atsakovams. Tačiau vėliau, ruošiantis pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymui, paaiškėjo, kad butas negali būti parduodamas atskirai be rūsio. Tada atsakovai susitarė su ieškovais, kad parduos jiems butą su rūsiu, įforminant tai notarine pirkimo - pardavimo sutartimi, o vėliau sutvarkys reikiamus dokumentus ir ieškovai perleis rūsį atgal atsakovams už 15000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) sumą. Šį susitarimą šalys įformino raštu, 2009-05-14 J. S. ir E. R. pasirašytu dvišaliu susitarimu, kurį J. S. pasirašė netoli notaro kontoros. Pasirašant šį susitarimą J. S. gavo iš E. R. 15 000 Lt sumą, kuri sumokėta grynais pinigais kaip užstatas už numatytą perleisti rūsį.

15Tam, kad rūsį galima būtų perleisti atskirai nuo buto, jis turi būti atskirtas nuo buto, parengtas atskyrimo projektas, jis turi būti suderintas su savivaldybe, turi būti suteiktas atskiras adresas, įvykdyti kiti įstatymų reikalavimai ir rūsys turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas. Po 2009-05-18 pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre šiuose veiksmus turi teisę atlikti tik buto savininkai, t.y. J. ir R. S. Tačiau jie neatliko jokių veiksmų, kad rūsį atskirti nuo buto ir įvykdyti šalių sudarytus susitarimus, t.y. perleisti j į atsakovams.

16Kadangi po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo atsakovai ir toliau naudojosi rūsio patalpomis, ieškovai dėl to pretenzijų nereiškė, tai atsakovai turėjo pagrindo tikėtis, kad jų susitarimas bus vykdomas. Todėl UAB „( - )" ir toliau mokėjo už visą ieškovų ir UAB „( - )" sunaudotą elektros energiją bute ir rūsyje, nes elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis nuo 2006 metų buvo sudaryta UAB „( - )" vardu. Atsižvelgiant į pasyvų ieškovų elgesį ir tikintis tolimesnio sutarčių vykdymo, UAB „( - )" kreipėsi į AB „Rytų skirstomieji tinklai", gavo technines sąlygas atskiro elektros skaitiklio įrengimui rūsyje ir tokį skaitiklį įsirengė 2011 m. vasario mėn. Nuo tada UAB „( - )" nustojo mokėti už ieškovų sunaudotą elektros energiją. Netrukus po to, 2011 metų pradžioje, ieškovai pradėjo reikalauti, kad atsakovai išsikraustytų iš rūsio. Šalys bandė tartis gražiuoju, derėtis, tačiau susitarti nepavykdavo.

17Gavus iš teismo ieškovų ieškinį dėl įpareigojimo atlaisvinti rūsį, tapo aišku, kad ieškovai nėra linkę laikytis tarpusavio susitarimo, ir galutinai atsisako perleisti rūsį atsakovams. Todėl atsakovai turi teisė reikalauti, kad ieškovai grąžintų jiems sumokėtus 15 000 litų, kurie buvo mokėti kaip užstatas rūsio pirkimui.

182009-05-14 Dvišalis susitarimas laikytinas preliminaria sutartimi dėl rūsio pirkimo -pardavimo sutarties sudarymo ateityje (LR Civilinio kodekso 6.165 str.). Šio straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Be to, tokia sutarties šalis privalo grąžinti viską ką yra gavusi pagal sutartį.

19Remiantis priešieškinyje išdėstytais pagrindais ir motyvais bei vadovaujantis LR CPK 143 str., LR CK 6.315 str., 6.37 str., 6.210 str., prašė teismo:

20Priteisti atsakovams iš ieškovų sumokėtą 15000 Lt dydžio užstatą už rūsį, esantį adresu ( - ), ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti atsakovams iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas .

21Ieškovai pateikė atsiliepimą į priešieškinį (b.l.89-93) ir jie bei jų atstovas teismo posėdžio metu prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. sausio 5d. tarp atsakovo E. R. ir ieškovo J. S. buvo sudarytas susitarimas dėl buto, esančio ( - ), pardavimo. Susitarime buvo nurodyta, kad butas yra parduodamas be rūsio patalpų. Po šio susitarimo sudarymo paaiškėjo, kad buto atskirai be rūsio parduoti nebus galima. Atsakovams žinant šią aplinkybę, kad ir ateityje nebus galima atskirai parduoti rūsio, jie sutiko butą parduoti su rūsiu. Jokio susitarimo kad ieškovams nusipirkus butą su rūsių, ieškovai parduos atgal atsakovams rūsį nebuvo, nes toks susitarimas yra negalimas. Šalys negali susitarti dėl sutarties dalyko, kurio negalima objektyvai įvykdyti.

22Šalys, vykstant deryboms dėl tam tikros sutarties sudarymo, gali pasirašyti įvairius ikisutartinius dokumentus. CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Šiuo ginčo atveju, kaip ir teigia atsakovai, paaiškėjus, kad buto atskirai be rūsio parduoti neįmanoma, buvo susitarta dėl kitų sutarties sąlygų. Kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų ir pasirašo sutartį, baigiasi ikisutartinių santykių etapas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis, jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. l d.). 2009 m. gegužės 18 d. sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, kuria ieškovai, J. S. ir R. S., bendrosios jungtinės nuosavybės teise nusipirko butą, unikalus Nr.: ( - ), su rūsiu R-115, esantį adresu: ( - ) iš atsakovų E. R. ir A. R. Buto su rūsiu pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta notarinės formos.

23Anot atsakovų, 2009 m. sausio 5d. susitarimas turėtų būti laikomas preliminariąja sutartimi. Pagal nuoseklią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vienas iš kriterijų kvalifikuojant šalių santykius kaip preliminariąją sutartį - šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų.

24Ieškovų nuomone, 2009 m. sausio 5d. susitarimo negalima laikyti preliminariąja sutartimi, nes šiame susitarime aptartos sąlygos iš esmės skiriasi nuo 2009 m. gegužės 18d. sudarytos notarinės pirkimo - pardavimo sutarties. Šiame susitarime yra tik pinigų mokėjimo patvirtinimas, jame nėra susitarimo dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje, sandorio kaina skiriasi nuo sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties, nenurodytas sutarties sudarymo terminas (CK 6.165 str. 1 d., 3 d.). Todėl, nesant 2009 m. sausio 5d. susitarime visų būtinų preliminariosios sutarties sąlygų, susitarimo pripažinti preliminariąja sutartimi nėra pagrindo.

25Nurodė, kad nors ir 2009-05-14 dvišalį susitarimą atsakovas pasirašė, tačiau visai kitomis aplinkybėmis nei nurodo atsakovai. Susitarimas buvo pasirašytas atsakovo E. R. iniciatyva, atsakovas šį susitarimą prašė pasirašyti prie notaro kontoros, atvykus ieškovams ir atsakovams sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutarties. E. R. nurodė, kad jei J. S. nepasirašys šio dvišalio susitarimo, jis negrąžins jau iki tol sumokėto avanso už perkamą butą, taip pat, kad notarė be tokio susitarimo netvirtins pirkimo-pardavimo sutarties. Kadangi suma buvo sumokėta didelė (40 000 litų) , jis išsigando, kad nebeatgaus jų ir pasirašė dvišalį susitarimą, tačiau jokių pinigų , kaip teigia atsakovas-15000 litų, jis negavo. Pasirašant šį susitarimą šalys žinojo ,ką pripažįsta ir atsakovai, kad rūsio atskirai nuo buto jiems ieškovai niekada negalės parduoti, todėl ir negalėjo perduoti 15000 litų užstato už sandorį, kurio negalės įvykdyti. Atsakovas nuvykdamas pas notarę, negalėjo numatyti pasekmių, kad sutartis nebus tvirtinama, turėti tokią pinigų sumą grynais ir dar turėti atsispausdintą dvišalės sutarties variantą, be to kaip jis galėjo ieškovams , t.y. jo buto pirkėjams, mokėti tokią sumą, kol jie dar nebuvo galutinai atsiskaitę už perkamą butą (tai dienai buvo skolingi 20 000 litų).

26Nurodė, kad šalys prieš pasirašant buto pirkimo-pardavimo sutartį sutarė, kad kurį laiką ieškovai leis atsakovui naudotis rūsiu, nes ten yra sumontuota įmonės UAB „( - )“ kompiuterinė įranga ir jos išmontavimas užtruks, todėl ieškovai neprieštaravo, kad atsakovas kurį laiką dar naudotųsi rūsiu patalpomis, kol jis susiras kitas patalpas, kuriose galės eksploatuoti įranga interneto tiekimui. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad atsakovas E. R. net neketino išsikraustyti iš rūsio, o ieškovams pradėjus reikalauti, kad jis atlaisvintų užimtas patalpas, atsakovas pradėjo grasinti, kad jis reikalaus pagal 2009-05-14 pasirašytą susitarimą, neva tai sumokėtų 15000 litų. Tuomet paaiškėjo atsakovo tikslas sudaryti minėta dvišalį neteisėtą susitarimą, kad galėtų šantažuoti ieškovus ir toliau neteisėtai naudotis svetimu turtu.

27Ieškovai bute pradėjo daryti remontą maždaug praėjus pusantro mėnesio nuo buto įsigijimo, nes ir bute buvo įvairios aparatūros, dirbo bendrovės darbuotojai, o į patalpas įsikėlė tik 2009 m. gruodžio mėnesį prieš Naujuosius metus. Praėjus metams laiko, ieškovai pradėjo raginti atsakovus atlaisvinti rūsio patalpas. Atsakovas E. R. ne tik atsisakė išsikelti iš rūsio patalpų, tačiau pradėjo ten vykdyti darbus (gręžti sienas, montuoti įrangą). Atsakovams, nereaguojant į žodinius ieškovų raginimus,2011-02-18 ieškovai kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatą prašydami pagalbos, tačiau buvo gautas atsakymas kreiptis į teismą civiline tvarka. Jie taip pat negalėjo persirašyti elektros energijos tiekimo sutarties savo vardu, nes kreipėsi į elektros teikimo įmonę, kur gavo atsakymus, kad E. R. nėra nutraukęs elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties ir ją gali nutraukti tik pats. Nepavykus išspręsti nesutarimo geruoju, ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą.

28Trečiasis asmuo UAB „( - )“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį (b.l.101-103) ir jų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad priešieškinys yra pagrįstas ir turi būti patenkintas. UAB „( - )" patvirtino, kad nuo 2006 metų buvo sudariusi elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį su AB „Rytų skirstomieji tinklai" ir iki 2011 metų vasario mėnesio mokėjo už visą elektrą, sunaudota tiek rūsyje, tiek bute ( - ). UAB „( - )" yra žinoma, kad ieškovai S. ir atsakovai R. buvo susitarę, jog pardavus butą S., rūsys bus paliktas R. Atsižvelgiant į šį susitarimą, UAB „( - )" ketindama toliau naudotis rūsio patalpa kreipėsi į AB „Rytų skirstomieji tinklai", kad įrengti atskirą elektros apskaitą rūsio patalpai. 2010 metais gavus technines sąlygas, buvo įrengtas atskiras elektros skaitiklis. Nuo 2011 m. vasario mėnesio UAB „( - )" mokėjo pagal šio skaitiklio parodymus už rūsyje sunaudotą elektrą. UAB „( - )" pažymėjo, kad jie nebuvo ir nėra gavę jokių reikalavimų ar pretenzijų iš J. S. ar R. S. dėl rūsio patalpos atlaisvinimo. Atsakovų pateikti prie priešieškinio dokumentai įrodo, kad ieškovai nevykdė savo prisiimto įsipareigojimo dėl rūsio pardavimo atgal atsakovams už 15 000 kainą, todėl privalo grąžinti 15 000 Lt sumą, kurią jie gavo avansu iš atsakovų, bei sumokėti palūkanas.

29Ieškinys tenkintinas, o priešieškinys atmestinas.

30Įstatymas numato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (LR CPK 178, 185 str. ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-569/2002; 2004-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-149/2004).

31Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

32Nagrinėjamoje byloje ieškovų pareiga įrodyti, kad jie yra turto savininkai ir kad jų teisės yra pažeistos.

33Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2009 m. gegužės 18 d. atsakovai A. R. ir E. R. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė, o ieškovas J. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko butą Nr.7 su rūsiu R-115, 1,62 kv.m. registro įrašo Nr. ( - ), turintį 64,34 kv.m. bendro ploto, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), kuris yra įregistruotas Valstybės įmonėje registrų centre (b.l.4-5,6-11).

34Tiek byloje apklausti ieškovai, tiek ir liudytojai V. D., A. P. (b.l.139-140) teigė, kad ieškovai negali tinkamai naudotis 1,62 kv.m. ploto rūsiu R-115, priklausančiu butui, esančiam ( - ). Atsakovas laiko ieškovams priklausančiam rūsyje UAB „( - )“ , kurios direktorius jis yra, kompiuterinę įrangą ir kaip matyti tiek iš atsiliepimų į ieškinį (b.l.38-42,35), tiek ir iš priešieškinio (b.l.79-82) bei posėdžio metu jų atstovo paaiškinimų tokių aplinkybių atsakovai neneigia, be to nurodo, kad buvo mokama už elektros sunaudojimą, tenkantį ne tik butui, bet ir naudojant rūsio patalpas, vėliau 2010 metais buvo gautos techninės sąlygos, atlikti reikiami darbai, įrengtas atskiras skaitiklis ir nuo 2011 m. vasario mėnesio bendrovė moka tik už rūsio patalpoje sunaudotą elektros energiją (b.l.47-75).

35Ieškovai buvo kreipęsi į atsakovus raštu 2011-05-12 pateikdami jiems pranešimą, prašydami atlaisvinti jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, kadangi nuo 2009-05-18 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo momento iki pranešimo rašymo neatlaisvino ir jie negali naudotis rūsiu, į jį įeiti, nurodydami, kad jau ne kartą buvo kreipęsi į juos žodžiu su prašymais atlaisvinti patalpas (b.l.22).2011-02-18 ieškovai taip pat dėl tų pačių aplinkybių kreipėsi ir į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatą, kuris nurodė, kad nesutarimų objektas yra turtiniai interesai ir pasiūlė juos spręsti civilinio proceso tvarka (b.l.21).

36LR CK V skyrius reglamentuoja nuosavybės teisę, t.y. teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), ieškovai negali tinkamai naudotis jiems priklausančia rūsio patalpa, todėl konstatuotina, kad atsakovai pažeidė ieškovų nuosavybės teises valdyti ir naudotis turimu turtu, jokio teisės normomis pateisinamo savo elgesio (pasyvumo), atsisakant patalpas atlaisvinti atsakovai neįrodė, todėl ieškovų ieškinys tenkintinas ir atsakovai įpareigotini atlaisvinti rūsį R-115, priklausantį butui, unikalus numeris ( - ), esančiam adresu: ( - ). Kadangi ginčo rūsyje yra laikoma kompiuterinė įranga, prijungta prie interneto tinklų ir prie gyventojų kompiuterių, ja yra teikiamos paslaugos gyventojams ir jų išmontavimui ir perkėlimui į kitą vietą reikia tinkamai pasiruošti, kad nenukentėtų trečiųjų šalių-vartotojų interesai, todėl nustatytinas terminas teismo sprendimo įvykdymui (CPK 271 str.). Atsižvelgiant į tai, kad nurodytus veiksmus gali atlikti tik atsakovai, todėl nurodytina ir kokio dydžio bauda yra skiriama atsakovui, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo (CPK 273 straipsnio 3 dalis).

37Atsakovai pateiktame priešieškinyje pateikdami reikalavimą dėl 15000 Lt užstato už rūsį, esantį adresu ( - ) priteisimo savo reikalavimą grindžia tiek tarp ieškovo J. S. ir atsakovo E. R. 2009-01-05 pasirašytu dvišaliu susitarimu, kuriame nurodyta, kad pardavėjai E. ir A. R. gavo užstatą 20 000 litų už parduodamą butą adresu ( - ) ir pirkėjo J. S. Pirkėjas J. S. įsipareigojo likusią sumą 40 000 litų sumokėti per tris mėnesius, tai yra iki 2009-03-31.Pardavėjas E. R. įsipareigojo neparduoti buto kitam pirkėjui iki 2009-03-31.Ranka ant dvišalio susitarimo taip pat yra nurodyta, kad 2009-03-28 pirkėjas J. S. sumokėjo dar 20 000 litų ir likusią dalį 20 000 litų įsipareigojo sumokėti iki 2009 m. balandžio 30 d. (b.l.40). Minėto dvišalio susitarimo pasirašymo metu dalyvavo ir liudininkas E. Č., kuris tą patvirtino ir apklaustas teismo posėdžio metu (b.l.140). Nors dvišaliame susitarime yra nurodyta, kad butas parduodamas be rūsio patalpos, o atsisakius pirkti butą užstatas negrąžinamas, tačiau tiek ieškovas, tiek ir liudytojas E. Č. neigia buvusį susitarimą dėl rūsio nepardavimo. Tuo labiau, kad 2009 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria butas buvo parduotas kartu su priklausiniu (CK 4.19 straipsnis)-rūsiu.

38Atsakovai taip pat pateikė 2009-05-14 dvišalį susitarimą, kuriame nurodyta, jog pardavėjas J. S. gavo užstatą 15 000 litų už parduodamą adresu ( - ) priklausinį rūsį Nr.R-115 ir pirkėjo E. R. (b.l.41).

39Sutarčių teisėje reglamentuojami tam tikri ikisutartinių santykių aspektai, vienas iš jų – šalių derybų dėl sutarties sudarymo pradžia ir jų eiga. Šalių santykiai nuo derybų pradžios iki to laiko, kai galima konstatuoti, jog šalys sudarė pagrindinę sutartį, yra ikisutartiniai santykiai.

40Ikisutartinių arba derybinių santykių metų šalys gali sudaryti sutartis, kurios laikytinos parengiamosiomis (preliminariosiomis) sutartimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad preliminarioji sutartis sudaroma šalių derybų etape arba ikisutartinių santykių stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-474/2008; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.).

41CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

42Atsakovai priešieškinyje nurodo, kad ginčo šalių sudarytas 2009 m. gegužės 14 d. dvišalis susitarimas (b.l.41) laikytinas preliminaria sutartimi dėl rūsio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Teismas konstatuoja, kad minėtas dvišalis susitarimas neatitinka visų preliminariosios sutarties požymių, nes nors jis ir sudarytas rašytine forma (CK 6.165 straipsnio 2 dalis), tačiau nėra kitų preliminariosios sutarties požymių, t.y. jame nėra nurodytas susitarimas dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje, iš anksto aptartos sąlygos , nenurodyta net kaina (CK 6.165 straipsnio 1 dalis) ,joje nėra nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Dvišaliame susitarime nurodyta, kad „J. S. gavo užstatą 15 000 litų už parduodamą šiuo adresu ( - ) priklausinį rūsį iš pirkėjo E. R.“, tačiau tuomet pardavėjas J. S. net nebuvo buto ir jo priklausinio rūsio savininkas ir turtas tuomet priklausė raštelyje įvardintam pirkėju-E. R., be to ir rūsio parduoti atskirai nuo buto, kurio priklausinys jis yra ,negalėjo. Nors ir atsakovas teigia, kad buvo susitarta, jog J. S. turėjo paruošti rūsio atskyrimo projektą, įregistruoti nekilnojamojo turto registre kaip atskirą objektą, tačiau šios sąlygos minėtame dvišaliame susitarime net nebuvo aptartos, o kitų įrodymų patvirtinančių atsakovų teiginius byloje nėra pateikta. Priešingai, tuomet būdamas buto savininku, atsakovas E. R. visus šiuos veiksmus galėjo atlikti pats.

43Reikšdamas reikalavimą dėl 15000 Lt užstato už rūsį priteisimo, sumokėtų pagal 2009-05-14 dvišalį susitarimą priteisimo, atsakovai , ieškovams neigiant, kad gavo nurodytą pinigų sumą, privalėjo įrodyti, jog perdavė šiuos pinigus ieškovams (CPK 12, 178 straipsniai). Nurodytos pinigų sumos perdavimo ieškovams pagal 2009-05-14 dvišalį susitarimą faktą atsakovai įrodinėjo savo paaiškinimais, susitarimo nuostata, jog „J. S. gavo užstatą 15 000 litų už parduodamą šiuo adresu ( - ) priklausinį rūsį iš pirkėjo E. R.“, taip pat liudytojo Ž. J. parodymais.

44Nors ieškovas J. S. neneigė, kad 2009-05-14 dvišalį susitarimą pasirašė jis, tačiau tiek jis, tiek ir jo sutuoktinė R. S. byloje nuosekliai neigė, kad jiems buvo sumokėta tokia didelė pinigų suma ir dar grynaisiais, nes tuomet E. R. vertė juos pasirašyti šį susitarimą, motyvuodamas, kad nebeatiduos jam sumokėtų 40000 litų už perkamą butą, kad notarė be tokio susitarimo netvirtins buto pirkimo-pardavimo sutarties, kuris kaip vėliau paaiškėjo, tapo jų šantažavimo ir kelerius metus neteisėto naudojimosi jiems priklausančiu rūsiu pagrindu. Ieškovai patys nurodė, kad iš pradžių neprieštaravo, kad jų rūsyje dar kurį laiką bus kompiuterinė įranga, nes jos išmontavimas, taip pat kitų patalpų susiradimas, kuriose bus galima eksploatuoti įranga interneto tiekimui gali užtrukti, tačiau atsakovai iš rūsio neišsikraustė ir patalpas naudoja iki šiol.

45Šalys skirtingai nurodo minėto susitarimo pasirašymo aplinkybes: ieškovai teigia, kad jie minėta dieną susitiko su atsakovais, nes atvyko pas notarą sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutarties. Šią dieną trūko Valstybės įmonės Registrų centras pažymos ir atsakovas E. R. pasirūpino skubiu pažymos užsakymu ir prie notarų biuro pateikė pasirašyti susitarimą, motyvuodamas, jeigu ieškovas nepasirašys, negrąžinsiąs jo sumokėtų 40 000 litų. Ieškovas išsigandęs, todėl dvišalį susitarimą pasirašė, nors jokių pinigų negavo, be to pasirašymo metu dalyvavo tik jie keturiese ir nebuvo jokių liudininkų. Ieškovai nurodė, kad apklaustas liudininkas Ž. J. pasakojo netiesą, jis nebuvo atsakovų atvežęs prie notarų biuro, teigė, kad tai buvo iki pietų, o E. ir A. R. buvo atvykę dviviete Citroen markės automašina , jau besibaigiant darbo laikui, (buvo penktadienis, notarų biuro darbo darbas iki 16.45 val.) ir joks vairuotojas, įmonės darbuotojas jų nebuvo atvežęs ir negalėjo matyti , kad E. R. perdavė pinigus ieškovui. Be to atsakovai negalėjo žinoti, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis nebus pasirašyta, nes teigė, jog prieš tai nesiaiškino, ar rūsį galima parduoti atskirai nuo buto ir jokios kalbos , kad J. S. turės sutvarkyti rūsio atskyrimo projektus, parengti dokumentus ir vėl parduoti E. R. nebuvo ir jie su tokiomis sąlygomis net nebūtų sutikę. E. R. taip pat negalėjo žinoti, kad notarė netvirtins sutarties ir iš anksto būti pasiruošęs net 15 000 litų grynaisiais, paruošęs atspausdintą dvišalį susitarimą, tuo labiau, kad dar jie patys nebuvo galutinai atsiskaitę su buto pardavėjais ir galutinę sumą 17 000 litų pervedė į E. R. sąskaitą 2009-05-18 pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dieną (b.l.122,123), o 3 000 litų perdavė grynaisiais, nes 13 000 litų gavo už parduotą mišką 2009-04-23 (b.l.121), likusią dalį skolinosi. Tuo tarpu atsakovai teigia, kad pinigai buvo perduoti, liudytojas Ž. J. apklaustas posėdžio metu teigė, kad E. R. yra jo darbdavys, jis dirba UAB „( - )“, direktorius kartu su žmona buvo atvykę į Rokiškio m. ir jis buvo nuvežęs prie notarų kontoros, esančios ( - ) gatvėje. Žinojo, kad E. R. norėjo parduoti butą, esantį ( - ), bet jo priklausinys –rūsys jiems buvo reikalingas, nes jis buvo reikalingas įmonės veiklai. Matė kaip E. R. šnekėjosi su J. S. ir perdavinėjo pinigus, jis jų neskaičiavo,100 litų kupiūromis (atrodo), pasirašė kažkokį dokumentą, R. S. nedalyvavo, o E. R. įlipęs į mašiną pasakė kiek konkrečiai už rūsį sumokėjo J. S., jog apie 15 000 litų ir kad J. S. turi padaryti rūsio atskyrimo dokumentus (b.l.140-141).

46Liudytojo Ž. J. parodymai, teismo nuomone, yra nekonkretūs ir abstraktūs bei nėra pakankami ir objektyvūs įrodymai, kurie neginčijamai patvirtina, kad 15 000 litų suma buvo perduota ieškovui J. S. ir jie kaip įrodymai vertinami tiek, kiek neprieštarauja visų įrodymų visumai nustatytoms bylos aplinkybėms. Ši išvada daroma dėl to , kad šis liudytojas yra atsakovui E. R. priklausančios bendrovės, kurios vadovas jis yra, darbuotojas, taip pat kaip duoti asmens, kuris suinteresuotas palankia darbdaviui ir pačiam bylos baigtimi (kaip įmonės UAB“ ( - )“ darbuotojui, atsakingam už paslaugų teikimą Rokiškio mieste bus reikalinga spręsti kompiuterinės įrangos tinkamų patalpų suradimo, išmontavimo, perkėlimo ir kitus klausimus) , pats atvykęs liudyti pasakė, kad liudyti byloje liepė direktorius (b.l.140). Be to 2009 m. gegužės 14 d. ieškovai nebuvo sumokėję visos pagal 2009-01-05 dvišalį susitarimą nurodytos pinigų sumos už perkamą butą, t.y. 20 000 litų, todėl ir teismui kyla pagrįstų abejonių ar buto savininkas perdavė J. S. net 15 000 litų ,kai pastarieji su juo nėra visiškai atsiskaitę, atsakovas E. R. net nežinodamas, kad tą dieną nepavyks sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutarties, jau buvo pasiruošęs ir atsispausdinęs ir dvišalio susitarimo tekstą ir turėjo paruošęs grynais pinigais tokią didelę sumą ir ją neva perdavė J. S.

47Teismas konstatuoja, kad vien ta aplinkybė, jog 2009-05-14 dvišalio susitarime tekste nurodyta, kad „J. S. gavo užstatą 15 000 litų už parduodamą šiuo adresu ( - ) priklausinį rūsį iš pirkėjo E. R. “, nesant kitų pakankamai patikimų ir objektyvių šios pinigų sumos perdavimo ieškovams faktą patvirtinančių įrodymų, o ieškovams neigiant, jog gavo nurodytą pinigų sumą, nepripažintina patvirtinančia, kad atsakovas perdavė ieškovui pagal 2009-05-14 dvišalį susitarimą 15 000 litų.

48Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovų pateiktas priešieškinys laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

49Ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 1644 Lt, iš kurių: 144 Lt žyminio mokesčio (b.l.3) ir 1500 Lt atstovavimo išlaidų ( b.l.111-112).Tenkinant ieškinį visiškai iš atsakovų ieškovų naudai priteistina iš viso 1644 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 92,93 str. 2 d., 98 str.) .

50Iš atsakovų priteistina ir išieškotina iš kiekvieno po 25 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

51Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 263-265,269 str. teismas

Nutarė

52ieškovų J. S. ir R. S. ieškinį tenkinti .

53Įpareigoti atsakovus E. R., a.k( - ) ir A. R. , a.k( - ) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti rūsį R-115, priklausantį butui, unikalus numeris ( - ), esančiam adresu: ( - ). Nurodyti atsakovams, kad jeigu jie per teismo nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo, jiems gali būti skirta iki vieno tūkstančio litų dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo dieną ieškovų naudai.

54Priteisti ieškovui J. S., a.k( - ) iš atsakovų E. R., a.k( - ) ir A. R. , a.k( - ) iš kiekvieno atsakovo po 411 Lt ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

55Priteisti ieškovei R. S., a.k( - )iš atsakovų E. R., a.k( - ) ir A. R. , a.k( - ) iš kiekvieno atsakovo po 411 Lt ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

56Atsakovų E. R. ir A. R. priešieškinį atmesti.

57Priteisti iš atsakovų E. R., a.k( - ) ir A. R., a.k( - ) iš kiekvieno po 25 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteistą valstybei sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM ( gavėjo kodas 188659752) sąskaitą Nr.( - ), “Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660,o mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti į Rokiškio rajono apylinkės teismo raštinę (Respublikos 82,Rokiškio m.).

58Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, sekretoriaujant... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. Ieškovai ieškinyje nurodė bei jie ir jų atstovas teismo posėdžio metu... 4. Buto kainą pardavėjai nurodė-60 000 litų. Už butą mokėjo dalimis, t.y.... 5. Sudaryti buto pirkimo-pardavimo sandorį pas notarę ieškovai atvyko kartu.... 6. Atsakovas E. R. yra UAB „( - )“ direktorius. Nupirkus butą, atsakovas jo... 7. Kadangi savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius... 8. Įpareigoti atsakovus E. R. ir A. R., atlaisvinti rūsį R-115, priklausantį... 9. Atsakovai atsiliepime į ieškinį (b.l.38-42) bei jų atstovas teismo... 10. Pagal 2009-01-05 dvišalį susitarimą, kuris laikytinas preliminaria pirkimo -... 11. Kadangi atsakovai yra sumokėję ieškovams 15 000 Lt sumą už rūsį, kurį... 12. Kadangi ginčo rūsyje yra laikoma UAB „( - )" kompiuterinė įranga,... 13. Trečiasis asmuo UAB „( - )“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l.35-36)... 14. Atsakovai byloje pateikė priešieškinį (b.l.79-82),kuriame nurodyta ir... 15. Tam, kad rūsį galima būtų perleisti atskirai nuo buto, jis turi būti... 16. Kadangi po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo atsakovai ir toliau naudojosi... 17. Gavus iš teismo ieškovų ieškinį dėl įpareigojimo atlaisvinti rūsį,... 18. 2009-05-14 Dvišalis susitarimas laikytinas preliminaria sutartimi dėl rūsio... 19. Remiantis priešieškinyje išdėstytais pagrindais ir motyvais bei... 20. Priteisti atsakovams iš ieškovų sumokėtą 15000 Lt dydžio užstatą už... 21. Ieškovai pateikė atsiliepimą į priešieškinį (b.l.89-93) ir jie bei jų... 22. Šalys, vykstant deryboms dėl tam tikros sutarties sudarymo, gali pasirašyti... 23. Anot atsakovų, 2009 m. sausio 5d. susitarimas turėtų būti laikomas... 24. Ieškovų nuomone, 2009 m. sausio 5d. susitarimo negalima laikyti... 25. Nurodė, kad nors ir 2009-05-14 dvišalį susitarimą atsakovas pasirašė,... 26. Nurodė, kad šalys prieš pasirašant buto pirkimo-pardavimo sutartį sutarė,... 27. Ieškovai bute pradėjo daryti remontą maždaug praėjus pusantro mėnesio nuo... 28. Trečiasis asmuo UAB „( - )“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį... 29. Ieškinys tenkintinas, o priešieškinys atmestinas.... 30. Įstatymas numato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 31. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo... 32. Nagrinėjamoje byloje ieškovų pareiga įrodyti, kad jie yra turto savininkai... 33. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2009 m. gegužės 18 d. atsakovai A.... 34. Tiek byloje apklausti ieškovai, tiek ir liudytojai V. D., A. P. (b.l.139-140)... 35. Ieškovai buvo kreipęsi į atsakovus raštu 2011-05-12 pateikdami jiems... 36. LR CK V skyrius reglamentuoja nuosavybės teisę, t.y. teisė savo nuožiūra,... 37. Atsakovai pateiktame priešieškinyje pateikdami reikalavimą dėl 15000 Lt... 38. Atsakovai taip pat pateikė 2009-05-14 dvišalį susitarimą, kuriame nurodyta,... 39. Sutarčių teisėje reglamentuojami tam tikri ikisutartinių santykių... 40. Ikisutartinių arba derybinių santykių metų šalys gali sudaryti sutartis,... 41. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių... 42. Atsakovai priešieškinyje nurodo, kad ginčo šalių sudarytas 2009 m.... 43. Reikšdamas reikalavimą dėl 15000 Lt užstato už rūsį priteisimo,... 44. Nors ieškovas J. S. neneigė, kad 2009-05-14 dvišalį susitarimą pasirašė... 45. Šalys skirtingai nurodo minėto susitarimo pasirašymo aplinkybes: ieškovai... 46. Liudytojo Ž. J. parodymai, teismo nuomone, yra nekonkretūs ir abstraktūs bei... 47. Teismas konstatuoja, kad vien ta aplinkybė, jog 2009-05-14 dvišalio... 48. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovų pateiktas priešieškinys... 49. Ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 1644 Lt, iš kurių:... 50. Iš atsakovų priteistina ir išieškotina iš kiekvieno po 25 Lt bylinėjimosi... 51. Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 263-265,269 str. teismas... 52. ieškovų J. S. ir R. S. ieškinį tenkinti .... 53. Įpareigoti atsakovus E. R., a.k( - ) ir A. R. , a.k( - ) ne vėliau kaip per... 54. Priteisti ieškovui J. S., a.k( - ) iš atsakovų E. R., a.k( - ) ir A. R. ,... 55. Priteisti ieškovei R. S., a.k( - )iš atsakovų E. R., a.k( - ) ir A. R. ,... 56. Atsakovų E. R. ir A. R. priešieškinį atmesti.... 57. Priteisti iš atsakovų E. R., a.k( - ) ir A. R., a.k( - ) iš kiekvieno po 25... 58. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...