Byla 3K-3-258/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Vinco Versecko (pranešėjas), sekretoriaujant Nijolei Radevič, dalyvaujant kasatorei R. T., jos atstovui advokatui Artūrui Šukevičiui,

2atsakovei L. G., jos atstovei advokatei Violetai Savickienei,

3trečiajam asmeniui K. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. T. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovei L. G. dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles bei ikisutartinius ir sutartinius pirkimo–pardavimo teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo. Ieškovė 2001 metų vasarą vietinėje spaudoje paskelbė, kad išsimokėtinai pirktų keturių kambarių butą; į skelbimą atsiliepė atsakovė, su kuria ieškovė susitarė, jog butą ( - ) pirks už 8900 JAV dolerių, pinigai bus mokami dalimis. Atsakovė iš karto po susitarimo perdavė butą valdyti ieškovei; sutartis buvo sudaryta 2001 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovė teigė, kad 2001 m. liepos 27 d. už perkamą butą sumokėjo atsakovei 1000 Lt avansą; po to už butą mokėjo dalimis po 500 Lt, iš viso iki 2003 m. kovo 19 d. sumokėjo 7500 Lt; nuo 2001 m. spalio mėnesio iki 2002 m. vasario mėnesio už perkamą butą atsakovei kiekvieną mėnesį mokėjo ieškovės sūnus, iš viso sumokėjo 2500 Lt. Taigi, ieškovės nuomone, 2003 metų pavasarį jau buvo sumokėjusi atsakovei daugiau kaip 2500 JAV dolerių ir ragino atsakovę įforminti buto pirkimą notarine tvarka. Tačiau tokia sutartis nebuvo sudaryta; šalys 2003 m. spalio 1 d. sudarė kitą ginčo buto nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei po 100 Lt nuomos. Atsakovei atsisakius sudaryti notarinę ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė prašė teismo patvirtinti sutarties, pagal kurią atsakovė įsipareigojo už 8900 JAV dolerių parduoti ieškovei keturių kambarių butą su rūsiu ( - ), o ieškovė – šį butą priimti ir už jį sumokėti 8900 JAV dolerių, sudarymą; nustatyti, kad ieškovė už šį butą yra sumokėjusi atsakovei 12 000 Lt.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

8Šiaulių rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: patvirtino, kad šalys sudarė ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, nustatė, jog ieškovė už šį butą buvo sumokėjusi atsakovei 10 000 Lt. Teismas, aiškindamasis tikruosius šalių ketinimus 2001 m. rugpjūčio 1 d. sudarant sutartį, nustatė, kad būtent atsakovė atsiliepė į ieškovės skelbimą pirkti butą išsimokėtinai, butas buvo apžiūrėtas ir ieškovė iš karto įsikėlė į butą gyventi; atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad 8900 JAV dolerių suma į 2001 m. liepos 27 d. raštelį buvo įrašyta dėl to, jog buvo tariamasi ateityje parduoti butą išsimokėtinai. Teismas, vertindamas atsakovės argumentą, kad 500 Lt suma per mėnesį buvo tik nuomos mokestis, pažymėjo, jog toks teiginys prieštaravo duomenims apie butų nuomos kainas 2001 metais Šiaulių mieste. Teismas nurodė, kad atsakovės valia parduoti butą išsimokėtinai buvo aiškiai išreikšta 2001 m. rugpjūčio 1 d. ginčo buto nuomos sutarties 5 punkte, t. y. šalys susitarė dėl buto kainos mokėjimo dalimis, o mėnesio įmokos suma negalėjo būti mažesnė kaip 500 Lt. Byloje nebuvo ginčo dėl 7500 Lt, kuriuos ieškovė sumokėjo atsakovei, tačiau ginčas kilo dėl 2500 Lt, kuriuos, kaip nurodo ieškovė, atsakovei mokėjo ieškovės sūnus tuo metu, kai pati buvo išvykusi į Vokietiją. Teismas, atsižvelgdamas į liudytojų parodymus ir bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovė buvo sumokėjusi atsakovei 2500 Lt, ieškovės sūnui perduodant po 500 Lt grynais pinigais atsakovei kiekvieną mėnesį nuo 2001 metų spalio iki 2002 metų vasario mėnesių. Teismas šią išvadą padarė įvertinęs civilinės bylos Nr. 2-0021-207/2006 medžiagą, iš kurios matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teisme dėl ieškovės iškeldinimo iš ginčo buto ir nuomos mokesčio priteisimo pati atsakovė ieškinyje nurodė 800 Lt nuompinigių skolą, o pasirašydama taikos sutartį sutiko su 600 Lt skola už buto nuomą ir ją skaičiavo nuo 2004 m. gegužės mėnesio, t. y. netiesiogiai patvirtino, kad ieškovė iki 2004 m. gegužės mėnesio neturėjo atsakovei jokių piniginių įsipareigojimų. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, konstatavo, kad 2003 metų kovo mėnesį ieškovė jau buvo sumokėjusi atsakovei 10 000 Lt, taigi visiškai įvykdė 2001 m. rugpjūčio 1 d. sutarties 5 punkte nustatytus reikalavimus. Teismas taip pat nurodė, kad 2003 m. spalio 1 d. ginčo buto nuomos sutartyje, kuria atsakovė perdavė ieškovei nuomos teise naudotis butą laikotarpiui iki 2004 m. spalio 1 d., o nuomininkė įsipareigojo už nuomojamą butą kiekvieną mėnesį mokėti po 100 Lt nuomos mokesčio, šildymo sezono metu – tik už komunalines paslaugas, visiškai neminima 2001 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutartis, nebuvo įrašyta jokios sąlygos apie šios sutarties nutraukimą arba pasibaigimą, todėl, ieškovei 2003 metų kovo mėnesį įvykdžius 2001 m. rugpjūčio 1 d. sutarties 5 punktą dėl 2500 JAV dolerių sumokėjimo, buvo galima įforminti ginčo buto pirkimą–pardavimą notarine tvarka, atsakovė nevykdė savo įsipareigojimo parduoti butą nuomininkei. Be to, teismas, nustatęs, kad byloje nebuvo duomenų apie tai, jog atsakovė prieš trisdešimt dienų būtų pranešusi ieškovei apie 2001 m. rugpjūčio 1 d. sutarties nutraukimą. Teismo nuomone, byloje esančios dvi šalių sutartys buvo sudarytos dėl skirtingo prievolės dalyko: 2001 m. rugpjūčio 1 d. sutartis – dėl buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai, 2003 m. spalio 1 d. sutartis – dėl to paties buto nuomos nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2004 m. spalio 1 d., 2006 m. balandžio 26 d. taikos sutartimi pratęsiant nuomos teisinius santykius pagal tą sutartį iki 2006 m. rugpjūčio 1 d. Teismas konstatavo, kad 2001 m. rugpjūčio 1 d. sutartis nebuvo nutraukta ar kitaip pasibaigusi, atsakovė vengė įforminti ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį notarine tvarka, todėl buvo pakankamas pagrindas patvirtinti šios sutarties sudarymą CK 6.309 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, o pagal 2003 m. spalio 1 d. ginčo buto nuomos sutartį mokėti nuompinigiai nebuvo pripažinti įmokomis pagal 2001 m. rugpjūčio 1 d. sutartį, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti, kad ji už ginčo butą buvo sumokėjusi 12 000 Lt, buvo atmestas ir nustatyta, kad ieškovė už ginčo butą buvo sumokėjusi atsakovei 10 000 Lt.

9Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimu atsakovės apeliacinį skundą tenkino, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Kolegija laikė, jog nustatyta, kad 2001 m. liepos 13 d. ieškovei paskelbus spaudoje apie buto pirkimą išsimokėtinai ir atsakovei atsiliepus į šį skelbimą, ieškovė šalių susitarimu apsigyveno ginčo bute. Vertindama šalių civilinius teisinius santykius, kolegija pažymėjo, kad 2001 m. liepos 27 d. susitarimu šalys sudarė dvi sutartis (susitarimus) – susitarė dėl buto nuomos sąlygų ir sudarė preliminarų susitarimą ateityje sudaryti kitą pirkimo-pardavimo sutartį. Šalių sudaryta sutartis, kolegijos nuomone, atitiko visus preliminariosios sutarties požymius, nes iš jos turinio matyti šalių valia ateityje sudaryti buto pirkimo-pardavimo su mokėjimo atidėjimu sutartį, šiame susitarime iš anksto aptartomis sąlygomis. Apie dviejų sutarčių (nuomos ir preliminariosios) buvimą kolegija sprendė iš šalių elgesio vykdant šiuos susitarimus. Kolegija pažymėjo, kad šalys 2003 m. spalio 1 d. abipusiu susitarimu pakeitė 2001 m. rugpjūčio 1 d. sutartį ir tęsė tik nuomos santykius.

10Vertindama 2001 m. rugpjūčio 1 d. sutartį, teisėjų kolegija nurodė, kad tam, jog būtų įvykdytas šalių preliminarus susitarimas sudaryti buto pirkimo sutartį ateityje, turėjo atsirasti kelios sąlygos: ieškovė turėjo sumokėti ne mažiau kaip 10 000 Lt (2500 JAV dolerių) nuomos ir avanso per 18 (20) mėnesių ir nevėluoti mokėti daugiau kaip du mėnesius; atsakovė turėjo nenutraukti sutarties 7 punkto pagrindu. Kolegija laikė, kad, nuomininkei laiku neatsiskaičius, atsakovė turėjo teisę nutraukti tiek nuomos sutartį, tiek preliminarų susitarimą dėl buto pardavimo; sutarties 5 punkte nustatyta teisė nuomininkei pirkti butą nėra besąlygiškas nuomotojos įsipareigojimas parduoti butą. Pasirašydamos 2001 m. liepos 1 d. sutartį, šalys turėjo suprasti, kad atsiradus 7 punkto sąlygoms (nesumokėjus daugiau kaip du mėn. nuomos) būsimas pardavimas nebegalimas.

11Kolegija pažymėjo, kad preliminariame susitarime šalys nenurodė konkretaus termino, pagrindinės sutarties sudarymą apibrėždamos kitomis sąlygomis – konkrečios pinigų sumos sumokėjimu ir pareigos mokėti kas mėnesį nuomos mokestį pažeidimu ilgiau kaip du mėnesius. Pagal šią kolegijos išvadą terminas buvo nustatytas įvykiu, kuris turėjo įvykti 2003 m. sausio-kovo mėnesiais, t. y. po 18-20 mėnesių (1000 Lt avanso sumokėta prieš sutarties sudarymą ir ne mažiau kaip 500 Lt kiekvieną mėnesį). Vertindama byloje surinktus įrodymus, kolegija nustatė, kad ieškovė iki 2003 m. kovo 19 d. sumokėjo atsakovei 7500 Lt. Taigi kolegija padarė išvadą, kad, ieškovei nesumokėjus sutartyje nustatytos 10 000 Lt sumos, suėjus preliminariam terminui ir per protingą laiką šalims nesudarius papildomo buto pirkimo-pardavimo susitarimo bei per vienerius metus nesudarius pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties įstatymo nustatyta tvarka, sutarties 5 punkto susitarimas (sutartis) nebegalioja (CK 6.165 straipsnio 3, 5 dalys). Tokią išvadą, kad šalys atsisakė susitarimo dėl buto pirkimo-pardavimo vykdymo, patvirtina faktas, jog 2003 m. spalio 1 d. nuomos sutartimi buvo pratęsti tik buto nuomos santykiai. Dėl to kolegija konstatavo, kad neįvykdžius šalių sutarties 5 punkte nurodyto preliminaraus susitarimo, šalių susitarimas pasibaigė, o ieškovei liko teisė išsiieškoti avansą ar nuostolių atlyginimą.

12III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šalių sutartinius santykius ir 2001 m. rugpjūčio 1 d. sutartį, pažeidė CK 6.193 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos sutarčių aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. UAB ,,Vaidluvė“, bylos Nr. 3K-3-406/2000; 1998 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo valdybos Visagino m. skyrius v. UAB ,,Rina“, bylos Nr. 3K-21/1998; 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. , A. N. , bylos Nr. 3K-P-382/2006). Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad šalys sudarė du susitarimus (nuomos ir preliminariosios pirkimo-pardavimo), nepagrįstai pirmenybę teikė lingvistiniam pažodiniam sutarties aiškinimui, neatsižvelgė į sutarties šalių ketinimus, sutarties objekto formavimąsi, prieš sutarties sudarymą šalių surašyto 2001 m. liepos 27 d. raštelio turinį. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė išsamių motyvų, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl sutarties objekto formavimosi. Kasatorė nurodo, kad kolegija, aiškindama šalių sutartinius santykius, neįvertino aplinkybių, jog ginčo sutartį parengė atsakovės pasirinktas teisininkas ir sutartis buvo sudaryta atsakovės darbo vietoje, todėl sutarties sąlygos turėjo būti aiškinamos kasatorės naudai. Teismų nustatyta aplinkybė, kad kasatorė kiekvieną mėnesį mokėjo ne mažesnę kaip 500 Lt sumą, turi būti vertinama ne kaip nuomos santykius patvirtinanti aplinkybė, o kaip buto kainos mokėjimo dalis. Apeliacinės instancijos teismas kasatorės įmokas, didesnes kaip 100 Lt, vertino kaip avansinius įnašus pagal preliminarųjį susitarimą, kurie sudarant pagrindinę sutartį būtų įskaitomi į buto kainą. Tačiau pagal CK 6.165 straipsnyje pateiktą preliminariosios sutarties sampratą preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, pagal kurią pinigai atlieka mokėjimo-atsiskaitymo funkciją.

152. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, nesiaiškino, kodėl kasatorė sutartyje įsipareigojo mokėti ne mažiau kaip 500 Lt kiekvieną mėnesį, o 2003 m. spalio 1 d. sudaryta sutartimi susitarė dėl kitokios nuomos mokesčio sumos. Teismas netyrė ir nevertino abiejų šalių pripažinto fakto dėl 7500 Lt sumokėjimo, nesiaiškino, kokia šių pinigų paskirtis. Nors kasacinės instancijos teismas buvo nurodęs, kad sutartyje nenustatytas joks terminas, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatorė laiku ir tinkamai neįvykdė sutarties. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas paviršutiniškai ir nesigilindamas į esmę vertino šalių sudarytą sutartį ir neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas 2001 m. rugpjūčio 1 d. sutartį aiškino atsižvelgdamas į visas bylai reikšmingas aplinkybes, tikruosius šalių ketinimus, tikrąją valią, šalių derybas dėl sutarties sudarymo ir šalių elgesį po sutarties sudarymo ir vadovaudamasis CK 6.193 straipsnio nuostatomis. Atsakovė nurodo, kad šalių sudaryta sutartis turi ir nuomos, ir preliminariosios sutarties požymių. Kasatorei neįvykdžius sutarties sąlygos sumokėti 10000 Lt, šalys sudarė naują sutartį ir tęsė tik nuomos santykius. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas 2001 m. rugpjūčio 1 d. sutarties turinį bei jos įvykdymo laipsnį, visapusiškai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo savo išvadą.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl šalių sudarytų sutarčių aiškinimo

20Kasatorė pagrindiniu kasacinio skundo argumentu nurodo tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.

21CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą sutarčių aiškinimo praktiką sutartys aiškinamos ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, jo lingvistine prasme, bet pirmiausia nustatomi tikrieji sutarties dalyvių ketinimai, tikroji šalių valia; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Bivainis“ v. A. Bartkevičiaus firma ,,Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v.

22UAB „Baltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,NT Service“ v. SIA ,,Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Via Unica“ v. UAB ,,Interselas“, UAB ,,Hansa lizingas“, Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarė N. Kadžienė, bylos Nr. 3K-3-107/2009).Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas aptartą teisės normą ir jos pagrindu suformuotą teismų praktiką iš esmės taikė tinkamai, todėl šį kasatorės argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

23Kasatorė, prašydama patvirtinti 2001 m. rugpjūčio 1 d. jos su atsakove sudarytą sutartį, nurodo, kad tai nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiškia asmens universalią teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sudaryti preliminariąją sutartį dėl pagrindinės sutarties, sudaryti vienos ar kelių rūšių sutarčių elementų turinčią sutartį, nurodyti sąlygines sandorio sąlygas ir pan. Tai reiškia, kad sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti CK normomis reglamentuotas ir šiomis normomis tiesiogiai nereglamentuotas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančias sutartis. Kasatorės nurodomos pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties sudarymas nustatytas CK 6.411 straipsnyje. CK normose nustatytos ir kitų rūšių sutartys, kurių pagrindu per šalių sutartą laiką periodinėmis įmokomis sumokėjus visą kainą, daiktas pereina kito asmens nuosavybėn. Tai finansinė nuoma (CK 6.567 straipsnis), išperkamoji nuoma (CK 6.503 straipsnis), kitos sutartys. Nuosavybės teisė į daiktą, mokant už jį sutartą laiką periodines įmokas, atsiranda sumokėjus visą daikto kainą, jeigu įstatyme ar sutartyje nenurodyta kitaip. Šios rūšies sutartys, kurios sudaromos dėl nekilnojamojo daikto, turi būti forminamos notarine tvarka (CK 1.74 straipsnis).

24Teismai, spręsdami ginčą, nustatė, kad kasatorė 2001 m. liepos mėnesį spaudoje paskelbė pageidaujanti pirkti išsimokėtinai keturių kambarių butą. Į šiuos skelbimus atsiliepė atsakovė, nuosavybės teise valdanti tokį butą. Šalys nustatė buto kainą – 8900 JAV dolerių; kasatorė 2001 m. liepos 27 d. sumokėjo atsakovei 1000 Lt. Šie šalių ikisutartiniai veiksmai rodo, kad kasatorė ir atsakovė ketino sudaryti buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį.

25CK 6.503 straipsnio, kuriame nustatytas nuomojamo daikto išpirkimas, 2 dalyje nurodyta, kad daikto nuomos sutartyje išpirkimo sąlyga gali būti nenustatyta. Tokiu atveju ji gali būti nustatyta šalių papildomu susitarimu, kuriame šalys nurodo, kad anksčiau sumokėtas nuomos mokestis įskaitomas į daikto kainą. Pagal šią teisės normą asmenys, kuriuos sieja nuomos sutartis, gali įstatymo nustatyta forma sudaryti kitą (papildomą) sutartį dėl daikto perleidimo ir šioje sutartyje nurodyti, kad anksčiau sumokėtas nuomos mokestis įskaitomas į daikto kainą. Teismai nustatė, kad ginčo šalys 2001 m. rugpjūčio 1 d. sudarė rašytinę buto nuomos sutartį; nors sutartyje šalys nenurodė, kad ji yra pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ar išperkamosios nuomos sutartis, ir, sumokėjus visą buto kainą, butas pereis kasatorės (nuomininkės) nuosavybėn, tačiau sutarties 3 punktu nustatė, jog kasatorė kiekvieną mėnesį už buto nuomą mokės ne mažiau kaip 500 Lt nuomos mokestį, t. y. kelis kartus daugiau negu tokių butų rinkos nuomos kaina; sutarties 5 punktu nustatė, kad atsakovė (nuomotoja) įsipareigoja kasatorei sumokėjus už buto nuomą 2500 JAV dolerių (pagal tuometinį JAV dolerio ir lito kursą – 10 000 Lt), nutraukti nuomos sutartį ir parduoti kasatorei butą išsimokėtinai už 6400 JAV dolerius, sudarant buto pardavimo sutartį pagal galiojančius įstatymus; sutarties 7 punktu šalys nustatė, kad atsakovė turi teisę nutraukti šią sutartį, jei kasatorė du mėnesius nemoka sutarto nuomos mokesčio. Taigi sutarties turinys apima kelių rūšių sutarčių elementus. Nuomos kaina, kuri kelis kartus viršija rinkos kainą, ir nuomos kainos įskaitymas į buto kainą vėliau sudarant pirkimo-pardavimo sutartį turi išperkamosios nuomos sutarties elementą, tačiau ji neturi visų būtinų išperkamosios nuomos sutarčiai elementų, nes sutartyje nenustatytas nuomojamo daikto visos kainos sumokėjimas ir jo perleidimas nuomininko nuosavybėn. Sutartis sudaryta rašytine forma ir jos 5 punkte nurodytas papildomas susitarimas, kasatorei sumokėjus pagal šioje sutartyje nustatytą 10 000 Lt nuomos kainą, sudaryti kitą, pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį. Teisėjų kolegijos nuomone, sutartyje aiškiai išdėstytos šalių teisės ir pareigos, sutartis atitiko šalių ikisutartinius ketinimus, kurie turėjo būti įgyvendinti sudarant antrąją sutartį, po to, kai kasatorė įvykdys šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovės teigimu, šia sutartimi ji siekė įsitikinti kasatorės patikimumu ir pajėgumu įsigyti butą išsimokėtinai, kasatorė sutiko tokia tvarka įsigyti butą nuosavybėn. Aplinkybė, kad sutartį dėl pirkimo-pardavimo išsimokėtinai parengė atsakovės pasirinktas teisininkas ir ji buvo pasirašyta atsakovės darbo vietoje, neturi lemiamos reikšmės aiškinant šią sutartį ir šalių sutartinius teisinius santykius. Taigi ginčo šalys rašytine forma susitarė, kad kasatorė nuomos iš atsakovės butą ir mokės didesnę negu rinkos nuomos kainą (ne mažiau kaip 500 Lt per mėnesį), sumokėjusi dalį buto kainos (10 000 Lt) įgys teisę reikalauti, o atsakovei, gavus minėtą sumą, atsiras pareiga sudaryti buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, ir įforminti ją įstatymo reikalaujama forma. Sutartis atitinka pirmiau aptartas sutarties laisvės principo ir daikto išsimokėtinai (išperkant – CK 6.503 straipsnio 2 dalis) įsigijimo normų nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės tinkamai kvalifikavo šalių sutartinius teisinius santykius.

26Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad kasatorė nuo 2001 m. liepos 27 d. iki 2003 m. kovo 19 d. sumokėjo atsakovei 7500 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas šią faktinę aplinkybę nustatė, nepažeisdamas bendrųjų įrodinėjimo taisyklių, ir atkreipia dėmesį į tai, jog kasatorė kasacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, kad nuo 2003 m. kovo mėn. nemokėjo atsakovei 2001 m. rugpjūčio 1 d. sutartyje nustatyto nuomos mokesčio. Iš civilinės bylos (Šiaulių m. apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-0021-207/2006), nagrinėtos 2006 m. pagal atsakovės L. G. ieškinį kasatorei R. T. dėl iškeldinimo iš buto, dokumentų matyti, kad kasatorė tuo metu pripažino, jog pagal 2001 m. rugpjūčio 1 d. sutartį yra sumokėjusi atsakovei 7500 Lt, reikalavimo šios sutarties pagrindu pripažinti jai nuosavybės teises į butą nekėlė ir iki šioje byloje pareikšto ieškinio pateikimo neteigė sumokėjusi atsakovei aptartoje sutartyje nurodytą 10 000 Lt sumą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorė neįvykdė 2001 m. rugpjūčio 1 d. sutarties sąlygos sumokėti atsakovei 10 000 Lt nuomos mokesčio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorė, neįvykdžiusi sutarties sąlygos sumokėti 10 000 Lt, neįgijo teisės reikalauti sudaryti sutartį, o atsakovei neatsirado pareigos sudaryti nuomojamo buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties.

27Be to, minėta, kad atsakovė, kasatorei nemokant nuomos mokesčio pagal 2001 m. rugpjūčio 1 d. sutarties 7 punkto sąlygą, turėjo teisę sutartį nutraukti. Teismai nenustatė, kad sutartis buvo nutraukta, tačiau šalys 2003 m. spalio 1 d. sudarė kitą to paties buto nuomos sutartį. Šioje sutartyje šalys nustatė realią, atitinkančią rinkos nuomos kainą (100 Lt per mėnesį) ir nurodė sutarties galiojimo terminą (vienerius metus). Sutartyje nenurodytos šalių teisės ir pareigos dėl nuomojamo buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ar išperkamosios nuomos. Tai aiškintina, kad šalys, nenutraukdamos neįvykdytos 2001 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutarties, ją pakeitė, nustatydamos kitą nuomos kainą ir pašalindamos teises bei pareigas dėl buto perleidimo kasatorės nuosavybėn. Dėl to 2003 m. spalio 1 d. pasibaigė 2001 m. rugpjūčio 1 d. sutarties galiojimas ir nuo to laiko šalis siejo įprasti nuomos teisiniai santykiai pagal pakeistas sąlygas (CK 6.233 straipsnio 1 dalis), kurie pasibaigė minėtoje civilinėje byloje dėl kasatorės iškeldinimo sudarytos taikos sutarties sąlygomis.

28Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorė neįvykdė 2001 m. rugpjūčio 1 d. sutarties sąlygų ir prarado teisę kita, pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi įsigyti nuosavybę į nuomojamą butą. Ši sutartis buvo pakeista 2003 m. spalio 12 d. nuomos sutartimi, kurioje tokios teisės nenustatyta, todėl kasatorės ieškinio reikalavimas patvirtinti 2001 m. rugpjūčio 1 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ir galiojimą negali būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas šioje byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties nurodymus, išaiškino faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai kvalifikavo šalių sutartinius teisinius santykius ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą sprendimą. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti.

29Dėl atstovavimo išlaidų bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

30Kasacinės instancijos teisme patirta iš viso 79,22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis). Taip pat iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos. Atsakovė pateikė duomenis, kad advokatei yra sumokėjusi 1000 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą bei 1000 Lt už atstovavimą teismo posėdyje. Atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir atsakovės advokatės darbo bei laiko sąnaudas, atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 1000 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

32Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Priteisti iš ieškovės R. T. (asmens kodas ( - )) 79,22 Lt (septyniasdešimt du litus 22 centus) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, bei 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų atsakovės L. G. (asmens kodas ( - )) naudai.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. atsakovei L. G., jos atstovei advokatei Violetai Savickienei,... 3. trečiajam asmeniui K. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Ginčo esmė... 6. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarčių... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 8. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį... 9. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 10. Vertindama 2001 m. rugpjūčio 1 d. sutartį, teisėjų kolegija nurodė, kad... 11. Kolegija pažymėjo, kad preliminariame susitarime šalys nenurodė konkretaus... 12. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 14. 1. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šalių sutartinius santykius... 15. 2. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinės instancijos... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti, o... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl šalių sudarytų sutarčių aiškinimo... 20. Kasatorė pagrindiniu kasacinio skundo argumentu nurodo tai, kad apeliacinės... 21. CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Pagal... 22. UAB „Baltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d.... 23. Kasatorė, prašydama patvirtinti 2001 m. rugpjūčio 1 d. jos su atsakove... 24. Teismai, spręsdami ginčą, nustatė, kad kasatorė 2001 m. liepos mėnesį... 25. CK 6.503 straipsnio, kuriame nustatytas nuomojamo daikto išpirkimas, 2 dalyje... 26. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus... 27. Be to, minėta, kad atsakovė, kasatorei nemokant nuomos mokesčio pagal 2001... 28. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorė... 29. Dėl atstovavimo išlaidų bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 30. Kasacinės instancijos teisme patirta iš viso 79,22 Lt išlaidų, susijusių... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 33. Priteisti iš ieškovės R. T. (asmens kodas ( - )) 79,22 Lt (septyniasdešimt... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...