Byla 2A-1066-450/2018
Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Ž. M. (Z. M.), J. S., V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kopranas“ ieškinį atsakovams A. S., M. D., R. J., G. S., I. M., Ž. M. (Z. M.), J. Ž., I. S., J. S., T. S., A. S., B. U., V. S., V. A., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ž. L., dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė UAB „Kopranas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. yra ( - ), kadastrinis adresas ( - ), turinčiu 0,1876 ha ploto, naudojimosi tvarką, pagal kurią: ieškovei naudojimuisi priskirti dalį, sudarančią 1472/1876, pagal UAB „Geodezija ir topografija“ 2016-10-31 parengtą žemės sklypo planą, pažymėtą indeksu „A“ ir linijomis bei skaičiais 1-2-3-10-7-8-9 pagal šias XY koordinates: 1(X6065356.36 - Y587104.69) - 2(X6065386.83 - Y587128.81) -3(X6065383.35 - Y587138.22) -10(X6065345.30 - Y587131.43) - 7(X6065365.60 - Y587161.16) -8(X6065351.66 - Y587150.33) -9(X6065337.12-Y587151.21), o atsakovams ir trečiajam asmeniui naudojimuisi priskirti dalį, sudarančią 404/1876, pagal „Geodezija ir topografija“ 2016-10-31 parengtą žemės sklypo planą, pažymėtą indeksu „B“ ir skaičiais 5-6-10 pagal šias XY koordinates: 3(X6065383.35 - Y5871038.22) - 4(X6065401.86 – Y587149.99) - 5(X6065395.89-Y587165.94) 6(X6065369.90 - Y587151.08) 10(X6065345.30-Y587131.43); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinį grindė tuo, kad ieškovė ir atsakovai yra žemės sklypo bendraturčiai. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimo poreikis atsirado, nes ieškovė nori vystyti priklausančio žemės sklypo dalyje gyvenamųjų namų statybos projektą. Atsakovai žemės sklypo nenaudoja ir nesutinka nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio sklypo naudojimosi tarp bendraturčių tvarkos. Ieškovė ne kartą siūlė bendraturčiams jų dalis nupirkti. Daugelis bendraturčių savo dalis ieškovei pardavė, tačiau atsakovai savo dalių nesutiko parduoti. Ieškovė kreipėsi į specialistus žemės matininkus UAB „Geodezija ir topografija“, kurie 2016-10-31 parengė reikalingus projektus - sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendrasavininkų planą (projektą). Ieškovė per notarų biurą išsiuntė atsakovams visą reikalingą dokumentaciją dėl naudojimosi tvarkos sutarties sudarymo. Nurodytą dieną (2016-11-15) atvyko tik ieškovės atstovas ir atsakovas V. A., tačiau ieškovės siūlyto ir notaro parengto susitarimo dėl naudojimosi tvarkos nepasirašė, kito pasiūlymo nepateikė. Ž. L. su pasiūlyta naudojimosi tvarka 2016-11-16 sutiko. Visi kiti atsakovai jokio prieštaravimo ar kitokio siūlymo notarui ar ieškovei nepateikė. Ieškovės siūlomas naudojimosi tvarkos planas yra parengtas specialistų, atsakovai ir trečiasis asmuo gali naudotis sklypo B dalimi, turėdami privažiavimą prie šios dalies. Atsakovei A. S. trečiajam asmeniui pardavus jai nuosavybės teise priklausiusią žemės sklypo dalį, atsakovams tenka 3,30 arų žemės sklypo dalis. Tarp sklypo bendrasavininkių nėra nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarkos.
  3. Atsakovai A. S., A. S., G. S., V. S., I. M., V. A., J. S., Z. M., T. S., R. J. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad apie jų neprieštaravimą detaliojo plano rengimui ir sklypo padalinimui ieškovė buvo informuota jos pageidaujamu būdu. Ieškovės teiginiai, kad dėjo visas pastangas rasti tinkamiausią problemos išsprendimą, neatitinka tikrovės, nes pasiūlymas išpirkti kitų bendrasavininkų dalis už ženkliai mažesnę nei rinkos vertė kainą negali būti laikomas pastangomis spręsti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimą. Nepaisant atsakovų sutikimo dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, ieškovė pakartotinai 2016-10-31 per notarų biurą atsiuntė pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos sutarties pasirašymo pagal savo pateiktą planą. Ieškovės planas atsakovams nepriimtinas, nes atsakovai yra bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo bendrasavininkai, kuriems atkurtos nuosavybės teisės į žemę, turėtą iki nacionalizacijos. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, naudojimo būdas nenustatytas, todėl žemės sklype gali būti vystoma veikla, susijusi su statinių statyba, ir tam turi būti parengtas žemes sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Kol projektas neparengtas ir nepatvirtintas, nėra galimybės nustatyti, ar atsakovams siūlomoje žemės sklypo dalyje bus galima vystyti veiklą lygiavertėmis sąlygomis kaip ir sklypo dalyje, kurią ieškovė numatė sau. Ieškovė pasirinko pavienį (paprastą) atidalijimą iš bendrosios nuosavybės, t. y. siekia atskirti tik savo bendrasavininko dalį, tačiau bendrosios nuosavybės teisė į likusią bendro sklypo dalį išlieka vieno, t. y. atsakovai lieka ir toliau bendrosios nuosavybės teisės dalyviai. Ieškovė, veikdama kaip verslininkė, turėjo tinkamai įvertinti sklypo teisinį statusą, o to tinkamai nepadariusi negali reikalauti perkelti riziką ir atsakomybę atsakovams. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. L. 1/1876 dalį žemės sklypo įgijo tik 2016-10-11 dovanojimo sutarties pagrindu, todėl yra susijusi su ieškove. Nepagrįstas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, nes patenkinus ieškinį ieškovė gautų naudą, kaip žemės didžiausias bendrasavininkas visiškai išvengtu išlaidų, susijusių su bendro turto pertvarkymu.
  4. Atsakovas J. S. taip pat nurodė, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio sklypo dalis sudaro 30 m2. Jis neteikė ieškovei pasiūlymų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Sklypo dalimi nesinaudoja. Ieškovės siūlomas naudojimosi žemės sklypu variantas netinka, nes ieškovės siūlomo naudojimosi tvarkos plane žemės sklypo dalimi pažymėta „B“ naudosis ir trečiasis asmuo, kuris nėra žemės sklypo dalį įgijęs paveldėjimo keliu. Be to, nėra padarytas detalusis planas.
  5. Atsakovė Z. M. taip pat nurodė, kad į žemės sklypo dalį, plane pažymėta „B“, patenka miškas. Ši sklypo dalis suformuota taip, jog joje negalima statyba, nes sklypo riba 3-4 apie 50 cm viršija leistiną 10 metrų ilgį. Ji pasikonsultavo su architektu mano, kad galima bus statyti tik 60 m2 ploto namą. Jai priklausanti žemės sklypo dalis sudaro 20 m2 plotą. Savo naudojimosi tvarkos ar atidalijimo varianto nėra ieškovei siūliusi. Sklypo ribos ilgis 11 metrų mažina sklypo vertę. Nesinaudoja jokia sklypo dalimi.
  6. Atsakovas V. A. nurodė, kad jam tenkanti sklypo dalis yra 65 m2. Atsakovams ieškovės siūloma sklypo dalis patenka į žaliąją zoną, per siauras sklypas. Pageidautų, kad sklypo ribos atkarpos būtų 14 -14,5 m ilgio.
  7. Atsakovas B. U. nenurodė jam priklausančios žemės sklypo dalies ploto. Patvirtino, kad sklypu nesinaudoja. Nepaaiškino, kodėl netinka ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka.
  8. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Ž. L. nurodė, kad ji sutinka su ieškovės siūloma naudojimosi sklypu tvarka.

3II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

4

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu priėmė ieškovės UAB „Kopranas“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovei A. S. ir civilinę bylą Nr. 2-9627-862/2017 šioje dalyje nutraukė; ieškinį tenkino visiškai ir nustatė naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. yra ( - ), kadastrinis adresas ( - ), turinčiu 0,1876 ha ploto, naudojimosi tvarką, pagal UAB „Geodezija ir topografija“ 2016-10-31 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų M. D., R. J., G. S., I. M., Ž. M. (Z. M.), J. Ž., I. S., J. S., T. S., A. S., B. U., V. S., V. A., ieškovei 404 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 30,07 Eur; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei 78,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 6,06 Eur.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė atsisakė reikalavimų pareikštų atsakovei A. S., kadangi ši 2017-05-10 jai priklausančiąją žemės sklypo dalį pardavė trečiajam asmeniui Ž. L., todėl teismas priėmė atsisakymą nuo ieškinio dalyje, kuris pareikštas atsakovei A. S., ir bylą šioje dalyje nutraukė.
  3. Teismas taip pat nustatė, kad šalys ir trečiasis asmuo yra 0,1876 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), bendrasavininkiai. Ieškovės pateiktas 2016-10-31 pareiškimas Vilniaus rajono 1 –jam notarų biurui ir šio dokumento priedas Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas, parengtas UAB „Geodezija ir topografija“, Lietuvos pašto siuntimo dokumentai su įteikimo pranešimais patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į atsakovus, siūlydama 2016-11-15 Vilniaus rajono 1 notarų biure bendrasavininkiams nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės siūlomą planą. Tarp šalių nėra ginčo, kad naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta, nes į ieškovės kvietimą sureagavo tik atsakovas V. A., kuris nurodytu laiku buvo atvykęs į notarų biurą. Šią aplinkybę patvirtino ir notarės 2016-11-15 liudijimas.
  4. Teismui pateikti įrodymai, šalių paaiškinimai, atsakovų kartu su atsiliepimu teismui pateiktas ieškovės UAB „Kopranas“ 2015-06-03 pranešimas, kuriame atsakovams siūloma atidalinti į atskirus sklypus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ) ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), atsakovų pateiktas jų 2015-07-01 parengtas atsakymas ieškovei į 2015-05-11 ir 2015-06-03 ieškovės pranešimus, patvirtino, kad žemės sklypo bendraturčiai tarpusavyje daugiau nei du metus negebėjo rasti visiems priimtinų sprendimų dėl žemės sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos, o tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą vienam iš bendraturčių kreiptis į teismą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.
  5. Atsakovų 2015-07-01 parengtame atsakyme ieškovei į 2015-05-11 ir 2015-06-03 ieškovo pranešimus nurodyta, jog atsakovai iš esmės neprieštarauja sklypo padalijimui, tačiau jiems nepatinka, kad į atsakovams priskirtino sklypo dalimi naudosis tretieji asmenys. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad atsakovai neprieštarauja tam, kad būtų rengiamas sklypo detalusis planas, kuriame būtų parinktas visiems bendrasavininkiams priimtinas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, atskirų žemės sklypų suformavimo variantas arba nustatoma naudojimosi tvarka. Šiame rašte atsakovai ieškovei išdėstė ir sąlygą – ieškovei padengti visas detaliojo plano bei naudojimosi tvarkos/atidalijimo plano išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai taip pat išdėstė savo pozicijas dėl trečiojo asmens, nurodydami, kad jiems nepriimtinas trečiasis asmuo, su kuriuo jie kartu turės naudotis žemės sklypo dalimi „B“, nes šis asmuo galimai susijęs su ieškove, jis nėra įgijęs nuosavybės teisių į žemės sklypą tais pagrindais, kuriais nuosavybės teisę įgijo į bylą įtraukti atsakovai.
  6. Teismas nustatė, kad atsakovų pateikti įrodymai patvirtino, jog 2016-11-15 ieškovė atsakovams siūlė sudaryti naudojimosi sklypu tvarką ne vieną kartą. Atsakovų atsiliepime išdėstyti argumentai, jų paaiškinimai ir pateiktame 2015-07-01 rašte išdėstyti argumentai leido teismui daryti išvadą, kad atsakovai kartu su ieškove ir trečiuoju asmeniu būdami žemės sklypo bendrasavininkais, esant visiškai nesvarbiai aplinkybei, kokiu pagrindu tiek ieškovė, tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo yra įgiję nuosavybės teises į žemės sklypą, iš esmės neprieštarauja tam, kad žemės sklypas būtų atidalintas ar nustatyta naudojimosi juo tvarka, tačiau siekia perkelti ieškovei žemės sklypo atidalinimo, detaliojo plano parengimo naštą ir kaštus vien todėl, kad ieškovė – juridinis asmuo. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 straipsnis), todėl tokią atsakovų poziciją teismas laikė neteisinga ir nesąžininga, ir laikė, kad ja negali būti vadovaujamasi sprendžiant naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo klausimą.
  7. Atsakovų išsakytus argumentus dėl trečiojo asmens, kuriam kartu su atsakovais siūloma naudotis „B“ raide pažymėta žemės sklypo dalimi, ir kuris žemės sklypo dalį įgijo kitais pagrindais nei dauguma atsakovų, teismas laikė nereikšmingais sprendžiant naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimą.
  8. Pasak teismo, atsakovams bylos nagrinėjimo metu buvo siūloma pateikti savo naudojimosi tvarkos žemės sklypu plano variantą. Atsakovai tokio dokumento teismui nepateikė, nurodydami, jog tai yra brangu, atsakovams nepavyksta surasti vienas kito. Atsakovai patvirtino, kad savo pasiūlymų dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo ar atidalijimo ieškovei taip pat nėra pateikę. Teismo posėdyje dalyvavusių atsakovų paaiškinimai patvirtino, kad atsakovai žemės sklypu nesinaudoja, tarp bendrasavininkių iki bylos iškėlimo teisme dienos nebuvo faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos.
  9. Nesutikimą su ieškovės siūloma naudojimosi tvarka atsakovai grindė ir tuo, jog jiems siūloma naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėta „B“ raide nėra tinkamai statybai, tačiau atsakovai nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad visi atsakovai, ar dalis jų ginčo žemės sklype siekia statyti gyvenamąjį namą.
  10. Tai leido teismui sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovai kaip žemės sklypo bendrasavininkiai yra pasyvūs, neturi realių ketinimų naudotis žemės sklypu ir siekia sudaryti kliūtis ieškovei realizuoti savo planus nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje.
  11. Atsakovų argumentus dėl „B“ sklypo ribų ilgių paneigė ieškovės patektame naudojimosi tvarkos plane nurodyti ribų ilgiai, kurie nėra trumpesni nei 10,95 m. Atsakovams naudotis siūlomo sklypo dalies riba 10-6, einanti palei gatvę, yra 21,42 m ir tai sudaro bet kuriam iš atsakovų turėti galimybę netrukdomai patekti į nuosavybės teise priklausančio sklypo dalį.
  12. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-10-25 išraše nėra įrašų apie tai, jog minėtame žemės sklype būtų nustatytos žaliosios zonos. Ieškovės pateiktas Teritorijų planavimo suvestinis skaitmeninis žemėlapis, sudarytas 2016-07-29, leido teismui daryti išvadą, kad į ginčo žemės sklypo ribas patenka valstybinis miškas. Tai patvirtino ir ieškovės atstovas, aiškindamas priežastis, kodėl neprašo žemės sklypo atidalinimo. Kaip matyti iš 2016-07-29 plano, valstybinis miškas įsiterpia tiek į pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano „A“, tiek į „B“ dalis, todėl atsakovų argumentus, kad jų teisės pažeidžiamos dėl žaliųjų zonų buvimo „B“ sklypo dalyje, teismas taip pat nelaikė pakankamais tam, kad nebūtų patenkintas ieškovės ieškinys.
  13. Atsižvelgdamas į išdėstytą, nesant pagrindo išvadai, kad ieškovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas neatitinka teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių stabilumo reikalavimams, teismas ieškovės ieškinį tenkino ir nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pateiktą UAB „Geodezija ir topografija“ 2016-10-31 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.
  14. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: žyminis mokestis 41 Eur ir atstovavimo išlaidos – 363 Eur; iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteisė 78,90 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

6

  1. Apeliaciniu skundu atsakovai Ž. M., J. S., V. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
    1. Atsakovai pritaria bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovu ir trečiuoju asmeniu pasibaigimui. Atsakovai sutinka žemės sklypą padalinti į atskirus nekilnojamojo turto objektus, nes tai leistų sumažinti bendraturčių skaičių ir taip išvengti konfliktų bei operatyviau valdyti turtą, tačiau ieškovas į teismą dėl atsakovams nesuprantamų priežasčių kreipėsi dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismas neatsižvelgė, kad naudojimosi tvarkos nustatymas neišspręs bendrosios dalinės nuosavybės valdymo problemų.
    2. Teismas neišnagrinėjo atsakovų argumentų dėl Ž. L. ryšių su ieškove, kokiu pagrindu ieškovė padovanojo trečiajam asmeniui dalį žemės sklypo, kodėl Ž. L. nepageidauja naudoti žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“.
    3. Kadangi atsakovai preziumuoja, kad ieškovė Ž. L. ir ieškovė yra susiję asmenys, todėl Ž. L. trukdys jiems naudotis priklausančia žemės sklypo dalimi.
    4. Būtina atsižvelgti, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, kurių daugumai buvo atkurtos nuosavybės teisės.
    5. Kadangi neaišku kokiai veiklai ir kokiomis sąlygomis gali būti naudojamas žemės sklypas, todėl juo naudotis neturi galimybės nei ieškovė, nei atsakovai. Kol teritorijai, kurioje yra žemės sklypas, nėra konkretizuoti bendrojo plano sprendiniai, tol nėra galimybės nustatyti, ar ieškovės atsakovams siūlomoje naudotis dalyje bus galima vykdyti veiklą bent jau tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir ieškovės norimoje naudoti. Į atsakovams siūlomą naudotis dalį, pažymėtą „B“, patenka miškas, sklypo forma nėra tinkama statyboms.
    6. Nepagrįstas ieškovės reikalavimas iš atsakovų priteisti išlaidas, susijusias su žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymu, nes atsakovai neturėtų padengti išlaidų, kurias patyrė ieškovė savo iniciatyva ir rizika.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai M. D., R. J., G. S., I. M., J. Ž., I. S., T. S., A. S., B. U., V. S. prašo jį tenkinti.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Ž. L. prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Kopranas prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
    1. Argumentai dėl Ž. L. dovanojimo sutarties neturi jokios teisinės reikšmės. Be to, trečiasis asmuo jau iškėlus bylą įsigijo pirkimo sutarties pagrindu iš atsakovės A. S. jai priklausiusią žemės sklypo dalį.
    2. Argumentas dėl atsakovų teisių prioriteriškumo yra negrįstas, nes atsakovai neįrodinėjo, kad toje žemės sklypo dalyje, kuria nori naudotis ieškovė, atsakovų tėvai, seneliai ar kiti protėviai turėjo savo turto (statinius, užsodintus medžių masyvus ar kitas vertybes), dėl ko teismas būtinai turėjo spręsti, kad bendraturčių sklypo dalis A turi atitekti to sklypo tikrųjų savininkų paveldėtojams.
    3. Visas ginčo sklypas patenka į funkcinę zoną „Miškas ir miškinga teritorija“ arba taip vadinamą žalią zoną. Dabartinė ginčo sklypo paskirtis yra „Kita“, todėl nepakeitus žemės sklypo paskirties apskritai jokia statyba jame nėra galima. Miškas įsiterpia tiek į A dalį, tiek ir į B dalį. Apeliantai nepateikia jokių įrodymų, kad jeigu sklypo paskirtis būtų pakeista, tai vis tiek B dalyje pagal jos dydį ir formą nebūtų leista statyti gyvenamojo namo. Be to, nepateikta įrodymų, kad atsakovai turi vieną bendrą tikslą – suvienyti savo dalis tam, kad įgyvendinti nekilnojamojo turto sukūrimo projektą.
    4. Atsižvelgiant į tai, kad sklypas patenka į „Miško ir miškingos teritorijos“ zoną, pagal reglamentuojamą žemės naudojimo tvarką tokio sklypo kol kas atidalinti į du ar daugiau savarankiškų sklypų nėra galimybių. Norint atidalinti reikia keisti teritorinius bendrojo plano sprendinius.
    5. Bylinėjimosi išlaidos tarp atsakovų yra paskirstytos lygiomis dalimis pagrįstai, nes bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja CPK 93 str., o ne CK 4.76 str.

7IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

8Apeliacinis skundas atmetamas.

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
  3. Dėl papildomų dokumentų prijungimo. Atsakovai pateikė naują įrodymą, susijusį su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo parinkimu – 2017 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštą Dėl bendrojo plano keitimo. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas naujas įrodymas gali turėti įtakos vertinant atsakovų įrodinėjamas aplinkybes, todėl prijungtinas prie bylos.
  1. Dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, santykio tarp šių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 0,1876 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieškovės pateiktą UAB „Geodezija ir topografija“ žemės sklypo planą. Pirmos instancijos teismas sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal minėtą planą.
  2. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad naudojimosi tvarkos nustatymas neišspręs bendrosios dalinės nuosavybės valdymo problemų, todėl kol nėra parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas bei kiti dokumentai, pagal kuriuos galėtų būti vykdomas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškinį teismas turėjo atmesti.
  3. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis). Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1–2 dalys ir 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas.
  4. Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą. Vis dėlto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, nors šiuos daiktinės teisės institutus ir sieja panaši paskirtis, yra savarankiški ir kartu skirtingi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai. Aptariamų daiktinės teisės institutų skirtumai pasireiškia per, inter alia (be kita ko), sukeliamus teisinius padarinius: atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios nuosavybės pasibaigimą; naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas nelemia bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių pabaigos, kita vertus, kiekvienas bendraturtis turi teisę savo nuožiūra naudotis tik ta konkrečia bendro turto dalimi, kuri jam priskiriama pagal nustatytą naudojimosi tvarką.
  5. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).
  6. Kaip teisingai nurodo apeliantai, kilus aptariamų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, t. y. vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Kaip minėta, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės pabaigą. Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Būtent šiuo (nuosavybės teisės įgyvendinimo palengvinimo ir supaprastinimo) aspektu ir yra grindžiamas aiškinimas dėl prioriteto teikimo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui. Prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis). Kita vertus, ir aptariama taisyklė dėl prioritetinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymo nėra absoliuti. Ši taisyklė taikytina tik tada, jeigu, be kita ko, yra išlaikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas.
  7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklypas bendrajame plane patenka į teritoriją, kuriai pažymėta funkcinė zona „Miškai ir miškingos teritorijos“, todėl ginčo dėl to, jog nepakeitus teritorinių bendrojo plano sprendinių, žemės sklypo nėra galimybės atidalinti, nėra. Iš apeliantų kartu su apeliaciniu skundu pateikto 2017 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento rašto matyti, kad atsakovė Ž. M. kreipėsi su prašymu keisti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius. Minėtame rašte nurodoma, kad ar į atsakovės prašymą bus atsižvelgta, paaiškės vėlesnėje planavimo stadijoje, kai bus konkretizuojami bendrojo plano sprendiniai. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą raštą, pažymi, kad nors apeliantė ir yra pateikusi prašymą keisti bendrojo plano sprendinius, tačiau nutarties priėmimo dienai nėra aišku, ar į atsakovės prašymą iš vis bus atsižvelgta, o jei ir bus atsižvelgta, tai kada, kokia apimtimi ir pan. Taip pat pažymėtina, kad apeliantai, nors pirmosios instancijos teismas ir siūlė, nepateikė įstatymų nustatyta tvarka nei žemės sklypo atidalijimo plano, nei savo siūlomo naudojimosi tvarkos projekto.
  8. Apeliantai teigia, kad nėra galimybės nustatyti, ar ieškovės atsakovams siūlomoje naudotis dalyje bus galima vykdyti veiklą bent jau tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir ieškovės norimoje naudoti. Kaip nurodyta 30 punkte, atsakovai, nesutikdami su ieškovės pateiktu žemės sklypo naudojimosi projektu, teismui nepateikė įstatymų nustatyta tvarka nei žemės sklypo atidalijimo plano, nei savo siūlomo naudojimosi tvarkos projekto. Atsakovai tokio projekto taip pat neteikė ir ieškovei, todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus dėl jiems tenkančios „B“ sklypo dalies ydingumo. Juo labiau, kad iš ieškovės pateikto projekto matyti, jog „B“ sklypo ribų ilgiai nėra trumpesni nei 10,95 m, atsakovai turi galimybę netrukdomai patekti į jiems nuosavybės teisę priklausančią sklypo dalį. Papildomai pažymėtina ir tai, kad valstybinis miškas įsiterpia tiek į „A“, tiek ir į „B“ sklypo dalis. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo priėmė tinkamai taikydamas įrodymų vertinimo taisykles.
  9. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantų argumentų grupę, susijusią su trečiojo asmens Ž. L. ryšiais su ieškove bei jos nuosavybės įgijimo pagrindo pagrįstumo. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad Ž. L. nuosavybės teise priklauso 18/469 dalys ginčo žemės sklypo, įgijimo pagrindai – 2016 m. spalio 11 d. Dovanojimo sutartis ir 2017 m. gegužės 10 d. Pirkimo-pardavimo sutartis. Visų pirma, CK 4.62 straipsnis numato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantai jokių įrodymų, kad duomenys, susiję su trečiojo asmens nuosavybės teise, būtų ginčijami ar nuginčyti, nepateikė. Antra, bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė kartu su trečiuoju asmeniu turi tikslą trukdyti naudotis atsakovams priklausančia žemės sklypo dalimi.
  10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovų nurodomos aplinkybės dėl jų nuosavybės įgijimo pagrindo yra nereikšmingos, nes kaip teisingai nurodė ieškovė, atsakovai neįrodinėjo, kad žemės sklypo dalyje „A“ atsakovų protėviai turėjo turto (statinius, užsodintus medžių masyvus ar kitas vertybes), dėl ko teismas būtinai turėjo spręsti, kad bendraturčių sklypo dalis „A“ turi atitekti to sklypo tikrųjų savininkų paveldėtojams.
  11. Priešingai nei nurodo apeliantai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme, nepriskirtinos prie išlaidų, susijusių su žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Pagal CK 4.76 straipsnį, bendraatsakoviai privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui (turtui) išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Tuo tarpu pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas visiškai, o ieškovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patyrė viso 404 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo klausimą. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų rekomenduojamų dydžių, teisėjų kolegija nenustatė ieškovės netinkamo procesinio elgesio, todėl atsakovų apeliacinio skundo argumentacija aptartu klausimu dėl bylinėjimosi išlaidų pripažintina nepagrįsta ir atmestina.
  12. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  13. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė pateikė duomenis, kad ji patyrė 363 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų apeliacinis skundas atmestas, iš apeliantų ieškovės naudai priteistina 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno apelianto po 121 Eur.

9Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

10Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11Priteisti ieškovei UAB „Kopranas“, į. k. 300094725, iš atsakovų Ž. M. (Z. M.), a. k. ( - ) J. S., a. k. ( - ) V. A., a. k. ( - ) lygiomis dalimis 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno apelianto priteisiant po 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą).

Proceso dalyviai
Ryšiai