Byla P-261-136-09
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos P. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-438-983/2008 pagal pareiškėjos P. P. skundą atsakovams Šiaulių miesto savivaldybei ir Šiaulių apskrities viršininko administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „BA Prekyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Prioritetas“, uždarajai akcinei bendrovei „Hanza lizingas“, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja P. P. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių pagal pateiktą Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą suformuoti gražinimui apie 1,78 ha žemės sklypą Nr. 427, pažymėtą raudona spalva pagal pridedamą schemą, esantį, buvusiame ( - ) kaime, dabartinėje ( - ) Šiaulių mieste, organizuoti kadastrinių matavimų rengimą, patvirtinti šį žemės sklypo planą ir per tris mėnesius pateikti šiuos duomenis Šiaulių apskrities viršininko administracijos Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriui. Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją pagal Šiaulių miesto savivaldybės pateiktą medžiagą dėl nuosavybės teisių P. P. atkūrimo įstatymų nustatytais terminais ir tvarka atkurti P. P. nuosavybės teises į 1,78 ha žemės sklypą Nr.427, esantį buvusiame ( - ) kaime, dabartinėje ( - ) Šiaulių mieste, gražinant žemės sklypą natūra. Teismui nustačius, kad nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai procese nėra tinkamai išspręstas klausimas, ar žemė, į kurią ji pretenduoja, yra laisva ir kokia jos dalis turi būti gražinta, pareiškėja prašė įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti laisvas (neužstatytas) A. R. priklausiusio 1,78 ha žemės sklypo Nr.427, pažymėto pridedamoje schemoje raudona spalva, esančio buvusiame ( - ) kaime, dabartinėje ( - ), Šiaulių mieste teritorijas ir kartografinėje medžiagoje šią informaciją pateikti Šiaulių apskrities viršininko administracijai. Kartu pareiškėja pateikė ir prašymą iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti teismo išlaidas.

5Pareiškėja paaiškino, kad jos tėvas A. R. ( - ) kaime asmeninės nuosavybės teise valdė 11,50 ha žemės sklypą, atitinkamai ūkininkų sklypai Nr.427,455,513. Nuosavybės teisės pareiškėjai pilnai atkurtos tik į ūkininkų žemės sklypus Nr.455 ir 513, o neatkurta į sklypą Nr.427, kuris yra išnuomotas tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims. Ginčo žemės sklypas yra išnuomotas tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims, todėl laikytinas valstybės išperkamu pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimo įstatymo 12 straipsnį. Tačiau, anot pareiškėjos, darytina išvada, kad trečiųjų asmenų eksploatavimui reikalingas žemės sklypas įstatymo nustatyta tvarka, t.y. galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, nėra nustatytas. Vien tai, jog ginčo sklypas nuomos sutarties pagrindu yra perleistas tretiesiems asmenims, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad ginčo žemės sklypas nėra laisvas (neužstatytas). Todėl dalis istorinėje vietoje buvusios žemės, esančios išnuomotoje teritorijoje, turi būti gražintas natūra pareiškėjai, tuo labiau, kad konkreti vieta pastatais neužstatyta, netvarkoma, detalus planas neparuoštas.

6Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovas pabrėžė, jog ginčo teritorija yra išnuomota teisėtai tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims byloje, ką buvo galima P. P. gražinti natūra, tas ir buvo sugražinta. Tuo tarpu dėl valstybės išperkamos žemės, kurią natūra negalima gražinti pareiškėjai, nepaneigiant jos teisės į tinkamą nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, ji gali pasirinkti kitą būdą šiai teisei įgyvendinti.

8Atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija taip pat prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymėjo, kad jeigu Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateiktų atitinkamu dokumentus dėl nuosavybės teisės atkūrimo P. P., tą žemę natūra ir gražintų įstatymais nustatytais terminais.

9Tretieji suinteresuotieji asmenys prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tretieji suinteresuotieji asmenys paaiškino, kad įsigijo pastatus ir teisėtai išsinuomojo žemės sklypą, kuris yra reikalingas ūkinei veiklai vykdyti, įmonės plėtimuisi.

10II.

11Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjos P. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12Teismas konstatavo, jog tretysis suinteresuotasis asmuo UAB „Biržų agroservisas“ iš bankrutuojančio AB „Agrokomplektas“ 2002 m. birželio 6 d., pasirašius varžytinių aktą Nr.1 ir nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktą, tapo AB „Agrokomplektas“ nekilnojamojo turto- pastatų, esančių ( - ) Šiaulių mieste savininku, 2002 m. liepos 8 d. įregistruodamas įsigytus pastatus Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės Šiaulių filiale. Pastatų savininkas 2002 m. liepos 23 d. pateikė prašymą Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriui sudaryti valstybinės žemės sklypo ( - ) nuomos sutartį, tuo pagrindu, pritarus Šiaulių apskrities viršininkui, 2002 m. rugpjūčio 21 d. buvo sudaryta 8,6353 ha žemės ( - ) Šiaulių mieste nuomos sutartis Nr.N29/02-0208, pagal kurią ši žemė UAB „Biržų agroservisas“ buvo išnuomota 99 metams. Teismo nuomone, ši nuomos sutartis nenutraukta ir galiojanti, ją sudarant įstatymai nebuvo pažeisti.

13Teismas konstatavo, jog sutinkamai su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2002, Nr.41-1526) 1 straipsniu (5 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir papildymas) nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos gražinant natūra laisvą( neužstatyta) žemę turėtoje vietoje, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Šio įstatymo 2 straipsnis (12 straipsnio 3 punkto pakeitimas), nustato, kad žemė yra valstybės išperkama, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad P. P. prašymą atkurti nuosavybės teises į ginčo sklypą pateikė tik 2003 m. kovo 26 d., t. y. kai žemė, kurioje yra ir ginčo sklypas, jau buvo išnuomota.

14Teismas akcentavo ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog dar 1987 m. vasario 2 d. Šiaulių m. LDT Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 27 Šiaulių žemės ūkio statybų įrengimais ir medžiagomis komplektavimo valdybos“ Lietžemkomplektas“ gamybinės bazės išplėtimui buvo skirta 8,4 ha žemės sklypas, esantis ( - ), Šiauliuose (dabar tai ( - )). Privatizavus šią įmonę, jos teises ir pareigas perėmė AB „Agrokomplektas“ 1994 m. buvo atlikti suteikto sklypo kadastriniai matavimai ir paruoštas valdos žemės sklypo ribų planas. Vadovaujantis 1994 m. kovo 28 d. Šiaulių m. valdybos potvarkiu Nr. 169, 1994 m. gegužės 5 d. Šiaulių miesto žemėtvarkos tarnyba ir AB „Agrokomplektas“ sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr.59-1, pagal kurią bendrovei išnuomojo 8,6353 ha žemės sklypą 99 metams ir 2,0207 ha žemės sklypą terminuotai iki 1997 m. sausio 1 d. Išnuomotas žemės sklypas buvo tinkamai suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, registro įrašas Nr.29/5304. Bankrutavus AB „Agrokomplektas“, jo turtą ir teisę į 8,6353 ha žemės sklypo nuomą teisėtai įsigijo tretysis suinteresuotasis asmuo UAB „Biržų agroservisas“ nuo 2005 m. UAB „BA prekyba“. Teismo vertinimu, sutartis dėl 2,0207 ha žemės nuomos, kuri buvo sudaryta terminuotai, yra nutraukta nuomos terminui pasibaigus ir į tą žemę, kaip nereikalingą gamybai plėsti, tretysis suinteresuotasis asmuo nepretenduoja. Teismas akcentavo, jog iš byloje esančios medžiagos matyti, kad kokio dydžio žemės sklypas 99 m. buvo išnuomotas AB „Agrokomplektas“, toks pats sklypas ir tokiomis pačiomis ribomis bei sąlygomis atiteko tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims. Taigi ši išnuomota žemė, kurioje yra dalis istorinės žemės, į kurią pretenduoja P. P., laikytina valstybės išperkama žeme. Teismas konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimo P. P. procese, atsakovai įstatymų nepažeidė, tinkamai išsprendė klausimus dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo, dalį žemės gražino natūra, todėl pareiškėjos skundo motyvais tenkinti jos skundą jokio pagrindo nėra. Nepatenkinus pareiškėjos skundo, teismas teismo išlaidų iš atsakovų nepriteisė.

15III.

16Apeliaciniu skundu pareiškėja prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

17Šiaulių apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

18Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

19IV.

20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21Teismas nustatė, kad pareiškėja P. P. kreipėsi skundu į teismą prašydama įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti gražinimui (nuosavybės teisių atkūrimui) apie 1,78 ha žemės sklypą Nr. 427, esantį buvusiame ( - ) kaime, dabartinėje ( - ), Šiaulių mieste. Tuo tarpu atsakovai Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių apskrities viršininko administracija nurodė, jog šis sklypas yra teisėtai išnuomotas tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims (yra valstybės išperkama žemė), todėl jos natūra negalima gražinti pareiškėjai. Atsakovų ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų manymu, nepaneigiant pareiškėjos teisės į tinkamą nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, ji gali pasirinkti kitą būdą šiai teisei įgyvendinti.

22Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas (2006 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. X-907 redakcija) numato, jog vienas iš atvejų, kai žemė iš į ją nuosavybės teises atkurti pageidaujančių piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, yra jeigu ši žemė iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

23Teismas padarė išvadą, kad ši teisės norma įtvirtina keletą esminių sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę), į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises, išperka valstybė:

241)

25ši žemė iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose;

262)

27ši žemė yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų;

283)

29įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinti šios žemės detalieji planai, kuriuose apibrėžta atitinkama jos paskirtis (pastatų, statinių ar įrenginių eksploatacijai).

30Bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėjamu atveju ( - ), Šiaulių mieste, esantis 1,78 ha žemės sklypas Nr. 427, į kurį nuosavybės teises prašo atkurti pareiškėja, iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose (t. 1, b.l. 22). Šio fakto neginčija ir pati pareiškėja.

31Byloje esančių įrodymų pagrindu (t.1 b.l. 21–23, 133-163) teismas konstatavo, jog žemė, dėl kurios grąžinimo kelią ginčą pareiškėja, yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

32Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog 1987 m. vasario 2 d. Šiaulių m. LDT Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 27 Šiaulių žemės ūkio statybų įrengimais ir medžiagomis komplektavimo valdybos „Lietžemkomplektas“ gamybinės bazės išplėtimui buvo skirta 8,4 ha žemės sklypas, esantis ( - ), Šiauliuose (dabar ( - )). Privatizavus šią įmonę, jos teises ir pareigas perėmė AB „Agrokomplektas“, o 1994 m. buvo atlikti suteikto sklypo kadastriniai matavimai ir paruoštas valdos žemės sklypo ribų planas. Vadovaujantis 1994 m. kovo 28 d. Šiaulių m. valdybos potvarkiu Nr. 169, 1994 m. gegužės

335 d. Šiaulių miesto žemėtvarkos tarnyba ir AB „Agrokomplektas“ sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr.59-1, pagal kurią bendrovei išnuomojo 8,6353 ha žemės sklypą 99 metams ir 2,0207 ha žemės sklypą terminuotai iki 1997 m. sausio 1 d. Išnuomotas žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (registro įrašas Nr.29/5304). Bankrutavus AB „Agrokomplektas“, jo turtą ir teisę į 8,6353 ha žemės sklypo nuomą įsigijo tretysis suinteresuotasis asmuo UAB „Biržų agroservisas“ (nuo 2005 m. UAB „BA prekyba“). UAB „Biržų agroservisas“ 2002 m. liepos 23 d. pateikė prašymą Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriui sudaryti valstybinės žemės sklypo ( - )nuomos sutartį, o Šiaulių miesto savivaldybės valdyba 2002 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 223 „Dėl valstybinės žemės sklypų nuomos ir panaudos“ pasiūlė išnuomoti 8,6353 ha ploto naudojamą valstybinės žemės sklypą ( - ) UAB „Biržų autoservisas“. Atsižvelgdamas į Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimą, Šiaulių apskrities viršininkas 2002 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 2205 leido išnuomoti UAB „Biržų autoservisas“ naudojamą 8,6353 ha ploto žemės sklypą ( - ). 2002 m. rugpjūčio 21 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo ( - ) nuomos sutartis Nr. N29/02-0208.

34Teisėjų kolegija pažymėjo, jog nurodyti administraciniai aktai, taip pat ir 2002 m. rugpjūčio 21 d. valstybinės žemės sklypo ( - ) nuomos sutartis Nr. N29/02-0208 yra nepanaikinti, nenuginčyti bei galiojantys. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punkte buvo numatyta, kad išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui ar įrenginiui). Teismas padarė išvadą, jog žemė, esanti ( - ), Šiaulių mieste, buvo išnuomota tretiesiems suinteresuotiems asmenims kaip naudojamas žemės sklypas, užstatytas asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, t. y. žemės sklypas, reikalingas eksploatuoti pastatams, statiniams ar įrenginiams (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas).

35Tačiau, kaip teisingai nurodo pareiškėja ir kaip yra konstatuota Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2007 m. vasario 9 d. sprendime Nr. 3B-(7.5)-P-3/2-19, šiuo metu įstatymų nustatyta tvarka nėra parengtas minėto žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentas (detalusis planas), kuris patvirtintų nurodytą UAB „Biržų agroservisas“ išnuomoto žemės sklypo, esančio ( - ), Šiaulių mieste, paskirtį (t. 1, b.l. 27).

36Administracinių teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nustatytą sąlygą, - kad žemė yra išperkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, yra nurodyta, kad „detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra. Aiškinant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t.y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7–276–04; Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 151-177).

37Administracinėje byloje Nr. A11 – 263 - 03 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad „Aiškinant šią įstatymo normą pažymėtina, kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamuose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvada ir konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog pašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pav. toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas minėtame Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte. Tais atvejais kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra pašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas“ (Administracinių teismų praktika Nr. 8, p. 497 ) .

38Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodyta, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą <....> Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose“.

39Kolegijos nuomone, šios konstitucinės justicijos nuostatos yra taikomos ir administracinių teismų praktikos atžvilgiu. Dėl ko, nurodytos ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, yra teisės šaltiniai, kuriais būtina vadovautis priimant sprendimą tiek šioje, tiek kitose analogiškose bylose. Nagrinėjamoje byloje nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir kurti naują precedentą nėra jokio pagrindo, nes nenustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog nukrypti nuo ankstesnės teismo praktikos yra objektyviai būtina bei neišvengiama.

40Atsižvelgiant į paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, taikant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatas, teismas padarė išvadą, jog atitinkamo žemės sklypo detaliojo plano nebuvimas nėra besąlygiškas ir absoliutus pagrindas pripažinti tokią teritoriją kaip laisvą (neužstatytą) žemę, kuri gali būti grąžinama natūra asmenims, pretenduojantiems į ją atkurti nuosavybės teises. Tokiu atveju būtina papildomai atsižvelgti ar esama duomenų, jog yra atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytiems objektams. Tik tuo atveju, jei tokių duomenų (informacijos) nėra, galima konstatuoti, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra.

41Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad buvo atliekamos teritorijos (žemės sklypo) į kurį nuosavybės teises pretenduoja atkurti pareiškėja, detaliojo plano rengimo procedūros ir parengtas detaliojo plano projektas

42(t. 1, b.l. 7, 29). Dėl šios priežasties Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 22 d. nutartimi buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir atsakovams uždrausta atlikti šios teritorijos detaliojo plano rengimo bei tvirtinimo veiksmus iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos, t. y. šioje byloje inicijuotu ginču iš esmės buvo sustabdytos ginčo žemės sklypo detaliojo plano rengimo bei tvirtinimo procedūros (t. 1, b.l. 33). Todėl, esant tokiems duomenims apie minėtos teritorijos detaliojo plano rengimą ir atsižvelgiant į tai, kad faktinės aplinkybės patvirtina, jog žemės sklypas, esantis ( - ), Šiauliuose yra reikalingas pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės grąžinimas natūra nėra galimas kol toks detalusis planas bus patvirtintas, nes nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad ši žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra.

43V.

44P. P. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2008 m. lapkričio 10 d. paštu išsiuntė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-438-983/2008 vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindu.

45Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

461. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatyta) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. <...> Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

472. Grąžintino nekilnojamojo turto priskyrimą valstybės išperkamo turto kategorijai reglamentuoja Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės, jeigu ji iki 1995 m. birželio

481 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal Įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų -

49įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų, žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai, valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti, gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

503. Detalaus plano nebuvimas nėra kliūtis pradėti ir vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu

51Nr. 1057 patvirtintos „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 106 punkte. Tik tuo atveju, kai yra įžvelgiamas visuomenės poreikis konkrečiai teritorijai ar jos daliai, siekiant ją paimti visuomenės poreikiams, yra privaloma parengti tos teritorijos ar jos dalies detalųjį planą. Apeliacinės instancijos teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pateikė iš esmės priešingą aiškinimą, padarydamas aiškią materialinių normų taikymo ir aiškinimo klaidą bei nukrypdamas nuo jau suformuotos teismų praktikos (pvz., Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 16 d. apžvalga Nr. 2 „Dėl teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių, atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos“, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14 -1890/06).

524. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių, 12 straipsnio 3 punkto, 16 straipsnio 3 dalies ir šio straipsnio 9 dalies 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo 8 straipsniu“, yra išaiškinęs, kaip turi būti suprantamos ir taikomos praktikoje teisės normos, leidžiančios paimti iš savininko nuosavybę visuomenės poreikių paėmimui: „Pagal Konstituciją nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams - tai kiekvienu atveju individualus įstatymų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačia nuosavybės teise priklausančio turto paėmimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimas).

53Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, - tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų.

54Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė, - tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas“.

555. Šios bylos ginčo faktinės aplinkybės nepatvirtina akivaizdaus visuomenės (Šiaulių miesto bendruomenės) poreikio buvimo ginčo žemės sklypams.

566. Aplinkybė, kad žemės sklypas yra išnuomotas uždarajai akcinei bendrovei, negali būti pagal Atkūrimo įstatymą priežastimi priskirti tokį žemės sklypą valstybės išperkamai žemei. Toks žemės sklypas yra laikytinas laisvu (neužstatytu), jam nėra konkretaus visuomenės poreikio, todėl į šį žemės sklypą pretendentams gali būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę natūra. Tai, kad žemė yra išnuomota, nėra įstatymo nustatyta kliūtis, dėl kurios nuosavybės teisės į žemę natūra negalėtų būti atkurtos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasikeitus nuomotojui ar nuomininkui ilgalaikė nuoma išlieka, jeigu išnuomotasis nekilnojamasis daiktas naudojamas tinkamai ir vykdomi kiti ilgalaikę nuomą nustatančiame akte nustatyti įsipareigojimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

572007 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-640/2007).

587. Nei nuomojamos žemės statusas, nei tai, kad joje yra nuosavybės teise priklausantys pastatai (statiniai) nėra teisinė kliūtis grąžinti šią žemę natūra buvusiems savininkams (jų įpėdiniams), jeigu ji pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nėra priskirta valstybės išperkamai žemei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje A11 -942/2006).

598. Teismai nevertino faktinės aplinkybės, kad nesant nustatyta tvarka parengto UAB „Biržų agroservisas“ naudojamo žemės sklypo ( - ), Šiauliuose, detaliojo plano, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, negalėjo būti sudaryta 2002 m. rugpjūčio 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 29/02-0208 su UAB „Biržų agroservisas“ (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išvada, pateikta 2007 m. vasario 9 d. rašte Nr. 3B-(7.5)-P-3/2-198). Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalimi, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Tai reiškia, kad niekinis sandoris yra negaliojantis ab initio, ir nėra jokio reikalo papildomai ginčyti jį teisme.

609. Nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai procese nėra tinkamai išspręstas klausimas, ar žemė, į kurią ji pretenduoja, yra laisva ir kokia jos dalis turi būti grąžinta. Tai reiškia, kad nuosavybės teisiu atkūrimo procese turi būti iš naujo atlikti Tvarkos 106 punkto 6 dalyje numatyti veiksmai: savivaldybės administracijos direktorius žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąjį tvarka patvirtintus teritorijos planus turi pateikti informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra - apie detaliai nesuplanuotas teritorijas.

6110. Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypų formavimą kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir šių žemės sklypų planus patvirtina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1890/06).

6211. Iš prie prašymo pridėto sklypo plano matyti, kad ne visa ginčo teritorija yra užstatyta pastatais. Bendras sklypo plotas yra 86 353 kv.m. Vadovaujantis VĮ Registrų centro išrašų duomenimis (yra byloje), šio sklypo bendras užstatymo plotas yra tik 8 626 kv.m (šis skaičius: gautas sudėjus sklype registruotų statinių užstatymo plotus). Statiniai yra sukoncentruoti šiaurės vakarinėje sklypo dalyje, tuo tarpu pietrytinė sklypo dalis yra laisva neužstatyta. Teismai šių faktinių aplinkybių nevertino, tuo padarydamas esminį materialinės teisės normų pažeidimą jas taikant (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas).

6312. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2006 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A6-804-06 priėmė kitokį sprendimą. Teisėjų kolegija minėtoje byloje nurodė, kokie veiksmai privalo būti atlikti, siekiant atkurti nuosavybės teises natūra detaliai nesuplanuotose 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose esančią žemę: po 2004 gegužės 1 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestą nustatyta tvarka priskirtose teritorijose esančią žemę gali būti priimtas, jeigu yra pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintas tos teritorijos detalusis planas arba kitas Vyriausybės nustatyta tvarka parengtas to žemės sklypo planas.

64Teismas pažymėjo, kad momentą, nuo kurio pradedamas skaičiuoti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo terminas, tiksliau apibrėžia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057. Teismas nurodė, kad nuo 2004 m. rugsėjo 3 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 1101, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos 111 punktas. Įsigaliojus šiai pataisai, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 111 punkto trečia pastraipa numato, kad atkuriant nuosavybės teises į miestuose turėtą žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra turėtoje vietoje, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimamas ne per 6 mėnesius, o per 3 mėnesius nuo savivaldybės administracijos direktoriaus žemės sklypų planų patvirtinimo. Šis punktas buvo pakeistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. DC-2053 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo atkuriant nuosavybės teises į miesto žemę“, kuriuo apskrities viršininkams, savivaldybių merams ir administracijų direktoriams buvo siūloma parengti bendrus priemonių planus, kad piliečių teisės į nuosavybę būtų atkuriamos kuo greičiau, siekiant išvengti teisminių ginčų dėl valstybės ir vietos savivaldos institucijų bei jų tarnautojų jiems priskirtų funkcijų tinkamo neatlikimo (vilkinimo). Teismas sprendime nurodė, kad atsakovų - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos atstovai teismui nepateikė jokių įrodymų ar dokumentų, kad žemės sklypams, nurodytiems patikslintame skunde indeksais Nr.5 ir Nr.6 Šiaulių mieste A.G. valdytoje žemėje būtų patvirtintas kuris nors iš Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų planų ir pagal jį prašomi grąžinti natūra žemės sklypai būtų priskirtini valstybės išperkamai žemei. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto pagrindu, prašomi grąžinti sklypai turėtų būti vertinami kaip negrąžintini natūra, o valstybės išperkami, jeigu administracinis aktas, kuriuo patvirtintas nurodytas planas, nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (Administracinė byla Nr. A6-438-2005). Teismas konstatavo, kad nustačius, jog nėra patvirtintas teritorijos, kurioje yra prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas, turi būti vertinama, kad nėra parengti kiti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodyti dokumentai, nuo kurių parengimo momento pradedamas skaičiuoti 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti. Sistemiškai aiškindamas aukščiau nurodytas teisės normas bei teisinius argumentus teismas padarė išvadą, kad ginčo sklypams nėra dabartiniu metu aiškiai išreikšto konkretaus visuomeninio poreikio, todėl įstatymų nustatyta tvarka ginčo žemės sklypai turi būti gražinti pareiškėjams natūra. Teismas taip pat nurodė, kad atsiradus tokiam poreikiui ateityje, gražinta žemė gali būti išpirkta iš pareiškėjų, tinkamai už ją atlyginus. Nurodė, kad siekiant išsaugoti žemės sklypo savybes galbūt ateityje atsirasiančiam visuomeniniam poreikiui, taip pat atsižvelgiant ir įvertinant gyventojų poreikius turėti šalia gyvenamųjų namų žaliuosius plotus, atsakovams niekas netrukdo nustatyti servitutus gražinamai žemei.. Analogiška teismų praktika suformuota ir kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14 -1890/06).

6513. Aplinkybė, kad šiuo metu pradėtos teritorijos detaliojo plano rengimo bei tvirtinimo procedūros, savaime nesudaro prielaidų konstatuoti apie visuomenės poreikio buvimą ginčo teritorijai. Priešingai, iš į bylą pateikto detaliojo plano projekto akivaizdžiai matyti, kad tik dalis žemės sklypo, esančio ( - ), Šiauliuose, yra reikalinga pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Nesant šiuo metu patvirtinto teritorijos detaliojo plano, vadovaujantis aukščiau pateiktu išaiškinimu, konstatuotina, kad nėra parengti kiti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodyti dokumentai, todėl būtina vadovautis Tvarkos 106 punkto nuostatomis - atlikti kadastrinius matavimus, nustatyti neužstatytas (laisvas) vietas, suformuoti grąžintiną pareiškėjai natūra žemės sklypą, kuris yra laisvas (neužstatytas). Nesant patvirtinto ginčo teritorijos detalaus plano bei vertinant kitas faktines aplinkybes akivaizdu, kad ginčo teritorijai nėra dabartiniu metu aiškiai išreikšto konkretaus visuomeninio poreikio, todėl įstatymų nustatyta tvarka ginčo žemės sklypo dalis privalo būti grąžinta pareiškėjai natūra.

6614. Aplinkybė, kad yra sudaryta ginčo teritorijos nuomos sutartis, nesudaro pagrindo konstatuoti visuomenės poreikio buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-942/2006).

67Teisėjų kolegija

konstatuoja:

68VI.

69Procesą atsisakytina atnaujinti.

70Teismo sprendimu, išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Tačiau ABTĮ 153 straipsnis numato specialią teismo sprendimo revizavimo procedūrą, tai yra proceso atnaujinimą. Tačiau šis institutas yra ribojamas tam tikrais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šioje normoje nurodytiems pagrindams. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).

71Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.

72Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

73Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujintas jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

74Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtinta abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos sankcijos.

75Pažymėtina, kad siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo.

76Pareiškėjos manymu pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei 12 straipsnio 3 punkto nuostatas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš pareiškėjos prašymo turinio, pareiškia ginčija ne konkrečios apeliacinės instancijos teismo taikyto įstatymo normos aiškinimą ir taikymą, o iš esmės nesutinka su faktinių aplinkybių vertinimu, ir nurodo ginčo teisinių santykių teisinį reglamentavimą. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog šioje administracinėje byloje apeliacinės instancijos teismas, taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas, padarė esminį šios normos pažeidimą, nesivadovavo materialinės teisės taikymo tikslais. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo kaip pagrindą procesui atnaujinti nurodo savo faktinių aplinkybių vertinimą, kas jokiu būdu nelaikytina proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagrindu. Todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

77Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

78Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.

79Vertinant pareiškėjos prašymo pagrįstumą yra reikšminga nustatyti visumą argumentų, patvirtinančių, kad sprendžiant ginčą buvo nesivadovauta teismų praktika, suformuota nagrinėjant panašias ar analogiškas bylas. Teisėjų kolegija pažymi, kad negalima vadovautis atskiromis ištraukomis iš pareiškėjos nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo nutarčių. Būtina jas vertinti siejant su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis nagrinėjamomis šioje byloje ir teisės aiškinimu konkrečiai situacijai.

80Šioje byloje teismų praktikos aiškinimas susijęs su Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei 12 straipsnio 3 dalies taikymu. Pažymėtina, kad šių normų taikymą būtina aiškinti sistemiškai. Tik tokiu atveju gali būti teisingai nustatyti įstatymo kaip vientiso teisės akto tikslai bei uždaviniai.

81Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu nustatyta, kad „nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje (....)“. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktu nustatyta, kad „savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėtų žemės sklypų ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, savo įsakymu paskiria atsakingus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų riboms formuoti. Šios ribos formuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėto žemės ribas. Suformuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypai turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą“.

82Šiuo teisiniu reguliavimu yra nustatyta, kad gali būti grąžinamas natūra tik laisvas (neužstatytas) žemės sklypas, tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą. Tokia nuostata atitinka LVAT 2005 m. balandžio 07 d. administracinėje byloje Nr. A6-438-05, bei 2006 m. lapkričio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A14-1890/06 suformuotą praktiką.

83Tokiu būdu įstatymų leidėjas nustatė sąlygas grąžintinam žemės sklypo formavimui, t. y. kad sklypas turi būti laisvas (neužstatytas). Žemės sklypo užstatymas pagal šias normas turi būti aiškinamas ne kaip statiniu užimtas sklypo plotas, bet ir šiam statiniui eksploatuoti būtinas žemės sklypas. Toks aiškinimas grindžiamas. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1dalies 3 punktu, kuriuo nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji „ iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų“. Žemės sklypo formavimo metu nustatomas laisvas žemės sklypo ribos ir tuo pačiu gretimybių ribos. Žemės sklypo užimtumui turi reikšmę ne tik detaliuoju planu nustatytas žemės sklypo užimtumas bet ir kitais Vyriausybės nustatyta tvarka parengtais to žemės sklypo planais (LVAT 2006-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-804-06). Pažymėtina, kad šiuo atveju taip pat reikšmingas yra sklypo suteikimo bei naudojimo teisėtumas. CK 4.23 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Todėl nenuginčijus žemės sklypo suteikimo teisėtumo žemės sklypas negali būti pripažintas laisvu ir negali būti į jį atkuriamos nuosavybės teisės grąžinant žemės sklypą natūra.

84Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, jog žemės sklypas yra išnuomotas, rėmėsi ne tik nuomos sutartimi, bet ir kitais įrodymais, patvirtinančiais žemės sklypo suteikimą. Teismas vertino žemės suteikimo tikslingumą, t. y. tai , kad sklypas suteiktas gamybinės bazės išplėtimui. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog vien tik nuomos santykių pagrindu buvo pripažinta, kad žemės sklypas nėra laisvas. Todėl LVAT administracinė byloje Nr. A10-640/2007 suformuotai praktikai tokia išvada neprieštarauja. Taip pat pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalis, numatanti nuomos santykių tęstinumą, taikytina tik žemei, kuri yra kaimo vietovėje. Todėl šiai bylai LVAT 2006 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A11-942/2006 neaktuali, nes ginčas vyksta dėl žemės, esančios miestui priskirtoje teritorijoje.

85Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus argumentus, konstatuoja, kad akivaizdžių įrodymų, kad buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, ar nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos, teismui nepateikta, o pareiškėjos nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo atliktu faktiniu aplinkybių vertinimu pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį nėra proceso atnaujinimo pagrindas, kitų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų pareiškėja nenurodė, todėl darytina išvada, jog pareiškėjos prašymas nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, dėl ko jis netenkintinas ir procesas šioje byloje neatnaujintinas.

86Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

87atsisakyti atnaujinti procesą pagal P. P. prašymą.

88Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja P. P. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą,... 5. Pareiškėja paaiškino, kad jos tėvas A. R. ( - ) kaime asmeninės... 6. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė prašė pareiškėjos skundą atmesti... 7. Atsakovas pabrėžė, jog ginčo teritorija yra išnuomota teisėtai... 8. Atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija taip pat prašė... 9. Tretieji suinteresuotieji asmenys prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip... 10. II.... 11. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu... 12. Teismas konstatavo, jog tretysis suinteresuotasis asmuo UAB „Biržų... 13. Teismas konstatavo, jog sutinkamai su Lietuvos Respublikos piliečių... 14. Teismas akcentavo ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog dar 1987 m.... 15. III.... 16. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo... 17. Šiaulių apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutiko... 18. Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjos apeliacinį... 19. IV.... 20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartimi... 21. Teismas nustatė, kad pareiškėja P. P. kreipėsi skundu į teismą prašydama... 22. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į... 23. Teismas padarė išvadą, kad ši teisės norma įtvirtina keletą esminių... 24. 1)... 25. ši žemė iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka... 26. 2)... 27. ši žemė yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba... 28. 3)... 29. įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinti šios žemės detalieji planai,... 30. Bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėjamu atveju ( - ), Šiaulių mieste,... 31. Byloje esančių įrodymų pagrindu (t.1 b.l. 21–23, 133-163) teismas... 32. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog 1987 m. vasario 2 d. Šiaulių... 33. 5 d. Šiaulių miesto žemėtvarkos tarnyba ir AB „Agrokomplektas“ sudarė... 34. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog nurodyti administraciniai aktai, taip pat ir... 35. Tačiau, kaip teisingai nurodo pareiškėja ir kaip yra konstatuota... 36. Administracinių teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos piliečių... 37. Administracinėje byloje Nr. A11 – 263 - 03 Lietuvos vyriausiojo... 38. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodyta,... 39. Kolegijos nuomone, šios konstitucinės justicijos nuostatos yra taikomos ir... 40. Atsižvelgiant į paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 41. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje surinkti... 42. (t. 1, b.l. 7, 29). Dėl šios priežasties Šiaulių apygardos administracinio... 43. V.... 44. P. P. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2008 m. lapkričio 10 d.... 45. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:... 46. 1. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad... 47. 2. Grąžintino nekilnojamojo turto priskyrimą valstybės išperkamo turto... 48. 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal... 49. įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus,... 50. 3. Detalaus plano nebuvimas nėra kliūtis pradėti ir vykdyti nuosavybės... 51. Nr. 1057 patvirtintos „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į... 52. 4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime... 53. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems... 54. Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį... 55. 5. Šios bylos ginčo faktinės aplinkybės nepatvirtina akivaizdaus... 56. 6. Aplinkybė, kad žemės sklypas yra išnuomotas uždarajai akcinei... 57. 2007 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-640/2007).... 58. 7. Nei nuomojamos žemės statusas, nei tai, kad joje yra nuosavybės teise... 59. 8. Teismai nevertino faktinės aplinkybės, kad nesant nustatyta tvarka... 60. 9. Nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai procese nėra tinkamai... 61. 10. Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypų formavimą... 62. 11. Iš prie prašymo pridėto sklypo plano matyti, kad ne visa ginčo... 63. 12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2006 m.... 64. Teismas pažymėjo, kad momentą, nuo kurio pradedamas skaičiuoti sprendimo... 65. 13. Aplinkybė, kad šiuo metu pradėtos teritorijos detaliojo plano rengimo... 66. 14. Aplinkybė, kad yra sudaryta ginčo teritorijos nuomos sutartis, nesudaro... 67. Teisėjų kolegija... 68. VI.... 69. Procesą atsisakytina atnaujinti.... 70. Teismo sprendimu, išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjęs sprendimas įgyja... 71. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2... 72. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.... 73. Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujintas... 74. Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai... 75. Pažymėtina, kad siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10... 76. Pareiškėjos manymu pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai... 77. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.... 78. Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2... 79. Vertinant pareiškėjos prašymo pagrįstumą yra reikšminga nustatyti visumą... 80. Šioje byloje teismų praktikos aiškinimas susijęs su Atkūrimo įstatymo 5... 81. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo... 82. Šiuo teisiniu reguliavimu yra nustatyta, kad gali būti grąžinamas natūra... 83. Tokiu būdu įstatymų leidėjas nustatė sąlygas grąžintinam žemės sklypo... 84. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, jog žemės... 85. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo... 86. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1... 87. atsisakyti atnaujinti procesą pagal P. P. prašymą.... 88. Nutartis neskundžiama....