Byla 2A-91-370/2018
Dėl nuostolių atlyginimo (trečiasis asmuo – J. M.)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-477-601/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Langų stilius“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro, ieškinį atsakovams A. K. ir E. K. dėl nuostolių atlyginimo (trečiasis asmuo – J. M.),

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė bankrutuojanti (šiuo metu – bankrutavusi) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Langų stilius“, atstovaujama bankroto administratorės, teismo prašė solidariai iš atsakovų E. K. ir A. K. ieškovei BUAB „Langų stilius“ priteisti 119 702,27 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad administratorei patikrinus BUAB „Langų stilius“ sandorius nustatyta, jog bendrovė, atstovaujama direktoriaus E. K., kuris Juridinių asmenų registre ieškovės direktoriumi registruotas 2013-04-09, 2013-04-08 pasirašė tarptautinę didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – 2013-04-08 sutartis) su Baltarusijos įmone UAB „Baltimor grup“ (toliau – Baltarusijos įmonė „Baltimor grup“), pagal kurią pardavėja įsipareigojo parduoti 1 305 t cemento, o pirkėjas (ieškovė) – sutarties pasirašymo dieną sumokėti grynaisiais pinigais pardavėjai 100 proc. dydžio avansą, t. y. 120 000 Eur. Ieškovės teigimu, bendrovės avanso apyskaitos duomenys patvirtina, kad atsakovas A. K. (ieškovės direktorius komercijai), neva įnešdamas grynuosius pinigus į pardavėjos kasą, sumokėjo sutarties kainą (413 308 Lt), o pagal 2013-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. 74, atsakovui A. K. iš ieškovės kasos išduota 366 550 Lt (pagrindas – „atsiskaitytinai“), pagal 2013-09-30 kasos išlaidų orderį Nr. 81 – 24 601,37 Lt (pagrindas – „atsiskaitytinai“).
  3. Ieškovė pažymėjo, kad tarp bankroto administratorei perduotų bendrovės dokumentų nėra įrodymų, patvirtinančių sutarties derinimą ir jos vykdymą, prekės ieškovei nebuvo pradėtos gabenti ir nebuvo perduotos, o atsakingi asmenys nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų perduota sutartimi įsigyta prekė (cementas). Ieškovė taip pat nurodė, kad pagal sutartį prekės turėjo būti pristatytos 2013-06-30, tačiau jau 2013 m. sausio–gegužės mėn. buvo atleista net 11 įmonės darbuotojų (liko 5 darbuotojai, dirbantys po 0,5 arba 0,25 etato), nuo 2013 m. gegužės mėn. ieškovė neturėjo jokių užsakymų, vykdytinų sutarčių, o 2013 m. balandžio–gegužės mėn. įmonės veikla buvo sustabdyta UAB „Via Baltica dvaras“ neatsiskaičius už bendrovės atliktus statybos rangos darbus ir neturint lėšų atsiskaityti su subrangovais ir darbuotojais, todėl nėra pagrindo spręsti, kad tuo metu ieškovei būtų reikalingas toks didelis cemento kiekis. Atsižvelgiant į tai, visos pinigų sumos už cementą sumokėjimas sutarties sudarymo metu, nesant duomenų apie jo reikalingumą bendrovei, ieškovės teigimu, patvirtina žalos įmonei padarymą.
  4. Ieškovės nuomone, žala bendrovei padaryta abiejų atsakovų (E. K. ir A. K.) bendrais veiksmais, nes atsakovai, žinodami apie UAB „Langų stilius“ finansinę padėtį ir cemento poreikio nebuvimą, pasirašė bendrovei nenaudingą sutartį (pasirašė E. K.) ir iš karto sumokėjo visą pinigų sumą už cementą (sumokėjo A. K.); atsakovas E. K. išdavė, o atsakovas A. K. gavo pinigus pagal kasos išlaidų orderius. Be to, dėl sutarties su Baltarusijos įmone „Baltimor grup“ ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinas 119 702,27 Eur (413 308 Lt) dydžio nuostolių atlyginimas (CK 6.6 str. 3 d.).
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – solidariai iš atsakovų A. K. ir E. K. ieškovei BUAB „Langų stilius“ priteisė 113 285,26 Eur žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat iš atsakovų ieškovei priteisė po 689,7 Eur bylinėjimosi išlaidų ir po 1 132,88 Eur išlaidų valstybei.
  2. Teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, bylos duomenimis nustatytas faktines aplinkybes, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus bei 2016 m. birželio 6 d. nutartyje, kuria bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, nustatytas aplinkybes bei teisinius argumentus, sprendė nesant pagrindo pripažinti, kad atsakovas A. K. pagal kasos išlaidų orderius Nr. 74 ir Nr. 81 negavo 391 151,37 Lt (113 285,26 Eur).
  3. Teismas pažymėjo, kad A. K. išlaidų orderiuose savo parašu patvirtino, kad pinigus gavo, o įrodymų, paneigiančių pinigų gavimo faktą, į bylą nepateikta. Teismo vertinimu, kito atsakovo E. K., kuris taip pat yra pasirašęs kasos išlaidų orderiuose, pinigų išdavimo neigimas, nėra pakankamas minėtai išvadai paneigti. Teismas taip pat kritiškai vertino A. K. teiginį apie pinigų kasoje nebuvimo faktą, iš byloje esančių 2013-10-31 pelno (nuostolių) ir balanso duomenų nustatęs, kad bendrovė tuo metu vykdė veiklą, gavo pelną, turėjo turto. Be to, teismas teisiškai reikšminga aplinkybe laikė ir paties A. K. nurodytą argumentą apie sutarties, sudarytos su Baltarusijos įmone, fiktyvumą, pažymėdamas, kad tai patvirtina faktą, jog atsakovas Baltarusijos įmonei pinigų (413 308 Lt) nemokėjo, tačiau tai buvo pagrindas kasos išlaidų orderiais jam išduoti 391 151,37 Lt sumą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės, taip pat A. K. prieštaringi paaiškinimai (nagrinėjant ieškovės tyčinio bankroto klausimą, atsakovas tvirtino, kad sutartis su Baltarusijos įmone buvo galiojanti), pinigų gavimo fakto neigimas tik kreipusis į teismą dėl nuostolių atlyginimo, leidžia daryti išvadą apie bendrovės lėšų paėmimą tam nesant teisėto pagrindo, o tai suponuoja pareigą A. K. grąžinti iš bendrovės gautus pinigus.
  4. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo E. K. atsakomybės, nustatė, kad jis sutarties su Baltarusijos įmone sudarymo bei pinigų A. K. išmokėjimo metu buvo bendrovės direktorius, pasirašė kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos atsakovui A. K. buvo išduota 391 151,37 Lt suma, taip pat 2013-05-28 avanso apyskaitą, o šios bylos duomenimis nustatytos aplinkybės nepaneigtos jokiais įrodymais. Be to, teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jei E. K. nesudarė sutarties su Baltarusijos įmone, nepriėmė jokių sprendimų, o tik padėjo įgyvendinti J. M. valią, jis, sutikdamas būti UAB „Langų stilius“ vadovu, turėjo suprasti ir suprato, kad pinigų išdavimas iš bendrovės kasos, nesant tam teisėto pagrindo, taip pat savo, kaip vadovo, pareigų nevykdymas, yra neteisėti veiksmai, neatitinkantys vadovui keliamų rūpestingo, atidaus ir apdairaus asmens ir vadovo standarto. Teismas pažymėjo, kad E. K. netinkamas ar visiškas jo, kaip bendrovės vadovo, pareigų nevykdymas taip pat suponuoja jo atsakomybę už nepateisinamą pinigų išdavimą (išėmimą) iš kasos, lėmusį nuostolių bendrovei atsiradimą.
  5. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Langų stilius“ žala padaryta abiejų atsakovų veiksmais (neveikimu), todėl sprendė esant solidariajai atsakovų atsakomybei už bendrovei padarytą žalą (CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d.).
  6. Teismas sumažino ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydį nuo 413 008 Lt (119 702,27 Eur) iki 391 151,37 Lt (113 285,26 Eur), t. y. sumos, kuri buvo išimta iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderius, nustatęs, kad pinigai pagal sutartį Baltarusijos įmonei nebuvo sumokėti.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliantas A. K. apeliaciniame skunde teismo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas tinkamai neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių. Apeliantas bendrovėje įsidarbino 2012-06-01, o 2012-08-28 įsigijo 30 proc. UAB „Langų stilius“ akcijų, netikrindamas jos finansinių dokumentų. Sutartis su Baltarusijos įmone sudaryta ir kasos išlaidų orderiai pasirašyti esant lėšų trūkumui bendrovės kasoje, atsiradusiam dar akcijų įsigijimo metu, ir siekiant, kad bendrovės apskaita būtų tvarkinga (be lėšų trūkumo). Sutartį parengė ir ją J. M. perdavė ieškovės teisininkė V. P., o ją pasirašė E. K.. Po sutarties pasirašymo J. M. apeliantui pateikė pasirašyti kasos išlaidų orderius, tačiau jokių pinigų apeliantas negavo, nurodant, kad kai tik bus priteista skola iš UAB „Via Baltica Dvaras“, šie pinigai bus grąžinti į kasą. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nesudarė sutarties su Baltarusijos įmone, pinigų jai nepervedė, taip pat jų negavo iš bendrovės kasos, o dokumentus apeliantas pasirašė siekdamas, kad ji toliau tęstų veiklą ir būtų sėkmingai užbaigtas Raudondvario dvaro rekonstrukcijos projektas.
    2. Nuostolių atlyginimas iš apelianto priteistas nesant visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Bendrovės kasoje nebuvo 391 151,37 Lt sumos grynaisiais pinigais, todėl parašai ant dokumentų savaime nelėmė žalos bendrovei padarymo. Tai kartu reiškia, kad apeliantas neatliko jokių neteisėtų veiksmų (pinigai nebuvo perduoti), taip pat neegzistuoja priežastinis ryšys (bendrovė nemokia tapo ne dėl to, kad apeliantui neva iš UAB „Langų stilius“ kasos buvo sumokėti pinigai, bet todėl, kad dėl direktoriaus 2013 m. vykdytų neteisėtų veiksmų bendrovės kasoje trūko daugiau kaip 350 000 Eur). Nesant duomenų, kad apeliantas realiai pasisavino UAB „Langų stilius“ pinigus, civilinės atsakomybės taikymas vien dėl parašų padėjimo dokumentuose negalimas. Pažymėtina, kad apeliantas, kaip komercijos direktorius, niekada nedisponavo bendrovės pinigais, tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai.
    3. Teismas tinkamai netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių duomenų, patvirtinančių sunkią bendrovės padėtį, grynųjų pinigų kasoje nebuvimo faktą. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad UAB „Langų stilius“ net kelis kartus siekta iškelti bankroto bylą, jos akcijos buvo parduotos fiziniam asmeniui, kuris yra teistas, neturi jokio išsilavinimo, Gyventojų registro duomenimis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, taip pat įvertinti liudytojų parodymus, kurie patvirtina, kad UAB „Langų stilius“ realiai vadovavo ne E. K., o bendrovė pinigų nei sąskaitoje, nei kasoje neturėjo.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą BUAB „Langų stilius“ bankroto administratorė teismo prašo A. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas pagrįstai sutartį su Baltarusijos įmone ir jos vykdymą (pinigų iš UAB „Langų stilius“ kasos faktinį išmokėjimą) vertino kaip sandorį, kuriuo įmonei padaryta žala. Aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju atsakovai elgėsi neteisėtai, savo veiksmais sukeldami žalą bendrovei bei jos kreditoriams, patvirtina tiek Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-450-343/2016, kuria BUAB „Langų stilius“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1678-241/2016, kuria minėta nutartis palikta nepakeista, nustatytos aplinkybės, kurios nagrinėjamoje byloje laikytinos prejudiciniais faktais (CPK 182 str.), tiek šioje byloje surinkti įrodymai.
    2. Apeliacinis skundas grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio argumentais, kurie buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme t. y., kad apeliantas tik pasirašė ant dokumentų, tačiau jokių pinigų iš bendrovės negavo, o visus veiksmus atliko buvęs UAB „Langų stilius“ vadovas J. M.. Be to, šie argumentai negali paneigti apelianto atsakomybės už žalos bendrovei padarymą. Net ir pasitvirtinus įrodinėjamam faktui apie J. M. neteisėtą veikimą ieškovės atžvilgiu, apeliantas, būdamas apdairus ir sąžiningas įmonės akcininkas, dar 2013 m. nustatęs bendrovės nemokumą, finansinės atskaitomybės dokumentų klastojimą, turėjo užkirsti kelią šiems veiksmams atlikti, inicijuoti UAB „Langų stilius“ bankroto bylą, tačiau buvo elgiamasi priešingai – iš bendrovės kasos pasirašytinai gavus didelę pinigų sumą, pinigai pagal sutartį nesumokėti Baltarusijos įmonei.
    3. Apelianto argumentai, kad jis pinigų iš ieškovės negavo, o bendrovė tokio dydžio lėšų kasoje neturėjo, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o apeliantas neginčijo pačių orderių turinio ar juose esančių parašų tikrumo. Priešingai, byloje, kurioje buvo sprendžiamas BUAB „Langų stilius“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, A. K. teigė, kad bendrovė yra moki, o jokių duomenų apie sutarties su Baltarusijos įmone ekonominį nenaudingumą nėra, t. y. tiek sutartis, tiek pinigų mokėjimo faktas apelianto vertinti ne kaip fiktyvūs, o kaip įvykdyti ir atitinkantys UAB „Langų stilius“ interesus.
    4. Tinkamai įformintas kasos išlaidų orderis, kuriame yra pinigų mokėtojo, pinigų gavėjo ir buhalterės parašai, patvirtina, kad tokie pinigai bendrovės kasoje buvo ir jie buvo faktiškai išmokėti pinigų gavėjui.
    5. Atsakovų veiksmai, pasireiškę nenaudingos sutarties sudarymu ir bendrovės piniginių lėšų iššvaistymu, yra pakankami jų neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygai, konstatuoti. Apeliantui nepaneigus kitų pirmosios instancijos teismo išdėstytų motyvų ir konstatuotų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

4Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).
  2. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. K. ir A. K. dėl 119 702,27 Eur dydžio žalos atlyginimo ieškinio faktinį pagrindą įrodinėjant aplinkybėmis, susijusiomis su 2013-04-08 sutarties sudarymu ir jos vykdymu. Be kitų įrodymų, kartu su ieškiniu pateikta ir minėta Lietuvos Respublikoje 2013-04-08 sudaryta sutartis, kurioje sutarties šalimis įvardijamos UAB „Langų stilius“, atstovaujama direktoriaus E. K., ir Baltarusijos įmonė „Baltimor grup“, atstovaujama direktoriaus A. N. E. (A. N. E.). Sutarties 2.2 punkte įtvirtinta, kad sutarties pasirašymo dieną pirkėja (UAB „Langų stilius“) pateikė pardavėjai (Baltarusijos įmonei „Baltimor grup“) prekes – statybinio cemento užsakymą, suderino jo kiekį ir techninę-cheminę charakteristiką bei savo prievolių įvykdymo užtikrinimui sumoka pardavėjui 100 proc. dydžio avansą grynaisiais pinigais, įnešdama juos į pardavėjo kasą; pagal sutarties 1.5 punktą bendra prekės (statybinio cemento) kaina – 120 000 Eur, kurios ekvivalentas atitinka 1 350 698 600 Baltarusijos rublių. Ieškovės teigimu, į bylą pateikti 2013-05-03 kasos išlaidų orderis Nr. 74 ir 2013-09-30 kasos išlaidų orderis Nr. 81, pasirašyti E. K. ir A. K., leidžia spręsti apie A. K. iš UAB „Langų stilius“ kasos išduotą bendrą 391 151,37 Lt sumą, o kiti įrodymai (Baltarusijos įmonės „Baltimor grup“ 2013-04-09 ir 2013-04-11 kasos pajamų orderiai bei UAB „Langų stilius“ 2013-05-28 avanso apyskaita) – kad būtent A. K. tariamai sutarties kainą sumokėjo užsienio bendrovei, 413 308 Lt grynuosius pinigus įnešant į pardavėjos kasą. Ieškovė taip pat nurodė, kad duomenų apie sutarties (į)vykdymą (cemento pristatymą ieškovei) nėra, o pati sutartis (ja užsakytas cemento kiekis), pagal tuometinę UAB „Langų stilius“ situaciją (šiuo laikotarpiu bendrovė veiklos, kuriai būtų reikalinga ši statybinė medžiaga, nevykdė), vertintina kaip nereikalinga ir nenaudinga bendrovei.
  3. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikęs atsakovas A. K. apeliacinės instancijos teismui visų pirma nurodo nesutinkantis su teismo atliktu faktinių aplinkybių teisiniu įvertinimu, konkrečiai – neigia iš ieškovės UAB „Langų stilius“ gavęs pinigus ir juos perdavęs Baltarusijos bendrovei pagal 2013-04-08 sutartį, pažymint, kad šia sutartimi faktinis bendrovės vadovas J. M. siekė padengti bendrovės kasoje esantį lėšų trūkumą.
  4. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde nurodytiems argumentams pagrįsti A. K. apeliacinės instancijos teismui pateiktas Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017-12-05 nutarimas (jo turinys ir padarytos išvados) nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-48758-15, pradėtą ieškovės bankroto administratorės iniciatyva remiantis aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas ir ieškinys dėl žalos atlyginimo šioje byloje, patvirtina (atitinka) apelianto įrodinėjamą poziciją, kad jam kasos išlaidų orderiuose nurodomos pinigų sumos iš UAB „Langų stilius“ kasos negalėjo būti išduotos, nes tiek lėšų tuo metu bendrovės kasoje nebuvo.
  5. Be to, Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-07-03 gauti duomenys iš užsienio teismo apie teisminio pavedimo įvykdymą – Bresto srities ekonominio teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis byloje Nr. 13-10Ip/2018, išrašas iš valstybės registro apie Baltarusijos įmonę „Baltimor grup“, A. N. E. paaiškinimai – teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka ir (ar) netgi prieštarauja pirmosios instancijos teismo surinktiems įrodymams, kurių pagrindu priimtas skundžiamas teismo sprendimas, ir (ar) juos papildo reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis: pirma, apeliacinės instancijos teismo surinktų duomenų pagrindu nustatyta, kad ieškovė BUAB „Langų stilius“ buvo ĮPĮ „Brestata“ ir Baltarusijos įmonės „Baltimor grup“, kuri 2015-08-10 pašalinta iš Bendrojo juridinių asmenų ir individualių verslininkų valstybės registro, ją likvidavus pagal Ekonominio nemokumo (bankroto įstatymą) (Bresto srities ekonominio teismo 2015-07-17 nutartis byloje Nr. 24-3B/2015), steigėja (akcininkė) (šie duomenys nebuvo žinomi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme); antra, A. N. E. užsienio valstybės teismui teiktuose paaiškinimuose nepatvirtino fakto, kad jis apskritai buvo Baltarusijos įmonės „Baltimor grup“ vadovas ar kad jam, po atleidimo iš ĮPĮ „Brestata“ vadovo pareigų 2012-11-05 (pažymėtina, kad prašymą dėl atleidimo A. N. E. nurodo siuntęs į Lietuvą UAB „Langų stilius“ biuro adresu), būtų buvę žinoma apie tolesnę Baltarusijos įmonės „Baltimor grup“ veiklą Baltarusijos Respublikos teritorijoje ar už jos ribų, kai, nagrinėjamu atveju, 2013-04-08 sutartyje, kuria remiantis šioje civilinėje byloje grindžiamas ieškovės, atstovaujamos bankroto administratorės, reikalavimas atlyginti žalą, A. N. E. nurodytas kaip pardavėjos Baltarusijos įmonės „Baltimor grup“ direktorius, veikiantis įstatų pagrindu, ir pasirašęs sutartį.
  6. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
  7. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad surinkti duomenys gali turėti esminės reikšmės teisingam bylos, kurioje pareikštas reikalavimas iš buvusių bendrovės vadovų ir (ar) akcininkų priteisti nuostolių atlyginimą, kildinamus komercinio (ūkinio) pobūdžio sandorio su užsienio valstybės juridiniu asmeniu sudarymo pagrindu, išnagrinėjimui, tačiau faktinę ginčo situaciją atskleidžiančių aplinkybių, kurios, pagal bylos duomenis, šalių nebuvo nurodytos, pirmosios instancijos teismo nesiaiškintos, ir, atitinkamai, priimant skundžiamą sprendimą, netirtos, teisinis įvertinimas, dėl jų pobūdžio (apeliacinės instancijos teisme naujai paaiškėjusios esminės faktinės bylos aplinkybės, susijusios su 2013-04-08 sutarties sudarymu ir vykdymu), apimties dydžio (byloje reikalinga (tikslinga) iš esmės tirti tiek ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48758-15 medžiagą, tiek iš užsienio teismo gautus duomenis, juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, jų visuma) bei būtinybės pašalinti atsiradusius esminius prieštaravimus (žr. į šios nutarties 18–19 p.), apeliacinėje instancijoje neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties bei reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją. Be to, pažymėtina ir tai, kad CPK normos riboja šalių teisę apeliacinėje instancijoje kelti naujus reikalavimus (keisti šalis, ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą), savo poziciją įrodinėti naujomis aplinkybėmis ir pan., o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų ginčo aplinkybių, kurios gali turėti esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 str. 1 d., 306 str. 2 d., 312 str.).
  8. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir teisinių motyvų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pareikštas dviem atsakovams kaip solidariai atsakingiems už bendrais veiksmais padarytą bendrovei žalą asmenims, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindui panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl neatskleistos bylos esmės ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, plačiau nepasisakant dėl apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytų argumentų (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 185 str.)

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

6Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai