Byla 2K-525/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Vytauto Piesliako, sekretoriaujant Jolantai Morkytei, dalyvaujant prokurorui Alvydui Valiukevičiui, gynėjui advokatei Jolantai Litvinskienei ,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nutarties.

3Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžiu Z. D. nuteistas pagal BK 102 straipsnį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 dalies 3 punktą, nubaustas laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant būti namuose Prienų r., Jiezne, ( - ), nuo 22 val. iki 6 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nesilankyti restoranuose, kavinėse, pasilinksminimų, pramogų vietose, dukart per mėnesį atsiskaityti bausmę vykdančiai institucijai.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendis. Z. D., pagal BK 102 straipsnį paskirta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams. Kita Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario15 d. nuosprendžio dalis nepakeista. Nuteistojo Z. D. apeliacinis skundas atmesti.

5Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 20 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

6Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

8Z. D. nuteistas už tai, kad 1949 m. kovo 25 d. apie 6.00 val., būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnas – Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos Kaišiadorių apskrities skyriaus ( - ) apylinkės įgaliotinis, vykdydamas 1949 m. kovo 19 d. LSSR Ministrų tarybos nutarimą Nr. 176-ss „Dėl buožių ištrėmimo iš Lietuvos TSR teritorijos“ bei LSSR Valstybės saugumo ministerijos Kaišiadorių apskrities skyriaus viršininko M. S. ir LSSR Valstybės saugumo ministerijos įgaliotinio Kaišiadorių apskričiai I. M. nurodymus, veikdamas bendrininkų grupe kartu su sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnais, kurių atžvilgiu byla išskirta, ginkluotais šautuvais, atvyko į J. J. priklausančią sodybą Kaišiadorių r., ( - ), vykdyti Lietuvos gyventojų trėmimo, kur vienam iš sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros atstovų nušovus tremiamąjį J. J., kai šis pasipriešino sargybiniui, veikdami bendrininkų grupe iš namų išvarė nušauto tremiamojo J. J. dukrą A. J., pasodino į arkliu kinkytą vežimą, po ko ji buvo nuvežta į Kaišiadorių r., ( - ), esantį surinkimo punktą, o iš jo pristatyta į Kaišiadorių geležinkelio stoties pakrovimo punktą, perduota konvojaus viršininkui vyr. leitenantui Š., įsodinta į traukinį (ešeloną) Nr. 97357, vagoną Nr. 322-087, ir prievarta išvežta iš Lietuvos į ją okupavusios valstybės SSRS teritoriją – Krasnojarsko sritį, Bolšoje Žilkino rajoną, o vėliau – į Jarcevo rajoną, kur A. J. priverstinai gyveno iki 1959 metų, t. y. trėmė civilius gyventojus iš okupuotos Lietuvos teritorijos į okupavusios šalies SSRS teritoriją.

9Generalinio prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo teismą pakeisti Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nutartį. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria Z. D., pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 dalies 3 punktą, paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė ir paskirti Z. D. pagal BK 102 straipsnį laisvės atėmimą penkeriems metams. Kasatorius skunde teigia, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartis turi būti keistini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies 3 punkto.

10Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad Kauno apygardos teismas neteisingai nustatė Z. D. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. jo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailestį nepagrįstai traktavo kaip dvi atskiras atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Remiantis susiformavusia teismine praktika taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskirti asmeniui švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje, galima tik tuomet, kai yra nustatytos ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nustatyta tik viena Z. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jam taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų nebuvo pagrindo. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos neištaisė, nepagrįstai pripažinęs, kad Z. D. vaidmuo nusikaltime buvo antraeilis ir, šią aplinkybę įvertinęs kaip dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, konstatavo, jog Z. D. BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktas 3 dalies 3 punktas taikytas pagrįstai ir teisėtai, todėl keisti nuosprendį nėra pagrindo. Palikdamas galioti neteisėtą Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria Z. D., pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 dalies 3 punktą, buvo paskirta BK 102 straipsnio sankcijoje nenumatyta bausmė, apeliacinės instancijos teismas pats netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

11Lietuvos apeliacinio teismo išvada, kad Z. D. vaidmuo nusikaltime buvo antraeilis yra nepagrįsta, ji prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Z. D. nuo 1945 m. vasario 15 d. iki 1946 m. spalio 20 d. buvo LSSR MVD Kaišiadorių aps., ( - ) poskyrio liaudies gynėjas, nuo 1946 m. spalio 20 d. iki 1948 m. vasario 9 d. – to paties valsčiaus poskyrio milicininku, nuo 1948 m. vasario 9 d. iki 1950 m. sausio 1 d. – LSSR MVD Kaišiadorių aps. milicijos skyriaus ( - ) apylinkės įgaliotinis. 1946 metais, o po to ir 1950 metais mokėsi milicijos mokykloje, turėjo jaunesniojo seržanto laipsnį. Kaip pats patvirtino, jis žinojo, kad 1949 metais prasidėjo Lietuvos gyventojų trėmimai. 1949 m. kovo 25 d. vykdomo trėmimo metu jis nebuvo eilinis „liaudies gynėjas“ ar milicininkas, o buvo pareigūnas – ( - ) valsčiaus poskyrio apylinkės įgaliotinis, kas, be abejo, suteikė jam tam tikrus įgaliojimus betarpiškai ir tiesiogiai dalyvauti ir vykdyti okupacinio režimo struktūrų ir kitų jų pareigūnų pradėtą ir vykdytą masinio civilių Lietuvos gyventojų trėmimo akciją. Kadangi Z. D. iki įvykio jau keletą metų tarnavo statutinėje sukarintoje represinėje struktūroje – LSSR MVD, kuri kartu su kitomis okupacinėmis represinėmis, kurių viena – SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB arba VSK), Lietuvos Respublikos 1998 m. liepos 16 d. įstatymu Nr. VIII-858 pripažintas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje, o taip pat – ideologinėmis struktūromis vykdė masinius civilių Lietuvos gyventojų trėmimus, prieš tai mokėsi milicijos mokykloje, nekyla abejonių, kad jis žinojo šios represinės struktūros vykdomą politiką prieš civilius Lietuvos gyventojus. Z. D., būdamas Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (VRM arba MVD) ( - ) valsčiaus poskyrio apylinkės įgaliotinis, 1949 m. kovo 25 d., apie 6 val., vykdydamas nusikalstamos organizacijos – sovietų MGB pareigūnų nurodymą ir atvykęs į ( - ) sodybą kartu su kitais okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnais, ginkluotas šautuvu ir uniformuotas, be abejo, žinojo, koks jų važiavimo tikslas. Taip pat nekyla abejonių, kad jis kaip statutinės sukarintos represinės struktūros pareigūnas buvo apmokytas ir žinojo, kas turi būti ir kaip daroma vykdomo trėmimo metu, t. y., kad tremiamus civilius asmenis, prievarta susodintus į vežimą, juos saugojant turės pristatyti į ( - ) kaime esantį tremiamų asmenų surinkimo punktą, ką būtent ir padarė, pristatydamas A. J. ir jos daiktus į minėtą surinkimo punktą. Todėl darytina išvada, kad atlikdamas šiuo aktyvius veiksmus Z. D. buvo tiesioginis šio civilio asmens, prievarta išvaryto iš savo namų, trėmimo vykdytojas ir, be abejo, negalėjo nesuvokti savo vykdomų veiksmų prasmės ir iš to kylančių padarinių, t. y., kad jo pristatyta į surinkimo punktą A. J. vėliau bus ištremta iš Lietuvos į ją okupavusios šalies gilumą.

12Todėl tokie Z. D. veiksmai – tiesioginis dalyvavimas okupacinės valdžios ir jos represinių struktūrų, taip pat ir tos, kuri Lietuvos Respublikos įstatymu pripažinta nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje, iš anksto organizuotoje ir koordinuotai vykdytoje masinio Lietuvos civilių gyventojų trėmimo operacijoje, t. y. jo atvykimas 1949 m. kovo 25 d., apie 6 val. kartu su kitais represinės struktūros pareigūnais į ( - ) sodybą, įsiveržimas į ją, būnant ginkluotam šautuvu ir uniformuotam, A. J. prievartinis išvarymas iš namų, jos įsodinimas į arkliu kinkytą vežimą ir pristatymas į ( - ) kaime buvusį tremiamų asmenų surinkimo punktą, negali būti pateisinami nuteistojo Z. D. jaunu amžiumi, kitų asmenų įsakymo ar nurodymų vykdymu, tuo sumenkinant jo asmeninį vaidmenį labai sunkaus nusikaltimo žmoniškumui padaryme ir apsiribojant neva tik pasyviu fiziniu Z. D. buvimu ( - ) sodyboje vykdomos trėmimo operacijos metu. Tai negali būti laikoma Z. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, t. y. jo, kaip nusikaltimo bendrininko vaidmens, darant nusikalstamą veiką, antraeiliškumu.

13Taip pat kasatorius nesutinka su apeliacinio teismo padaryta išvada, kad tik vienintelis kartu nuolat su A. D. gyvenantis jos sutuoktinis Z. D. gali užtikrinti ir užtikrina visiškai neįgalios A. D. išlaikymą ir nuolatinę priežiūrą. Ši teismo išvada prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 20 d. nuosprendžiu Z. D., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 102 straipsnį, buvo paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko Pravieniškių 2-ųjų pataisos namuose-atviroje kolonijoje nuo 2008 m. liepos 30 d. iki 2008 m. gruodžio 24 d. Nuteistojo Z. D. bausmės atlikimo laikotarpiu jo neįgalia sutuoktine A. D., kuriai ir tuomet buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, rūpinosi jos dukra L. A., gyvenanti kaip ir abu jos tėvai (A. D. ir Z. D.) Jiezno miestelyje, maždaug vieno kilometro atstumu nuo savo tėvų buto. Apklaustas 2009 m. balandžio 29 d. apeliacinio teismo posėdyje Z. D. patvirtino, jog kai jis atlikinėjo paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, jo neįgalią žmoną prižiūrėjo dukra, kuri ryte ir vakare atveždavo jai valgyti. Ten pat apklausta liudytoja L. A. patvirtino, kad beveik kasdien nueina pas savo motiną, nors ir aiškina, kad ištisai būti su mama neturi galimybės, be to, nurodė, kad jie turi kaimynę, kuri padeda prižiūrėti A. D. Apklausta teismo posėdyje liudytoja V. J. patvirtino, kad ji padeda prižiūrėti A. D., atlieka medicinines priežiūros funkcijas bei nurodė, kad pas A. D. atvažiuoja ir sūnus, o dukra ateina pastoviai beveik kasdien. Apklaustas liudytoju S. D. patvirtino, kad kas 2-3 mėnesiai atvažiuoja pas tėvus.

14Kasatoriaus manymu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistajam Z. D. paskyrus bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, jo neįgalią nuolatinės priežiūros reikalaujančią žmoną A. D. prižiūrės bendru jų tarpusavio susitarimu du suaugę pilnamečiai, darbingo amžiaus, Lietuvoje gyvenantys ir turintys nuolatines gyvenamąsias vietas jos vaikai, t. y. dukra L. A., gyvenanti ir dirbanti Jiezno miestelyje, kuriame gyvena ir jos neįgali motina A. D., ir sūnus S. D., gyvenantis Kaune. Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus ir jais rūpintis įtvirtinta ir CK 3.205 straipsnyje.

15Be to, realias pilnamečių A. D. tinkamos nuolatinės priežiūros užtikrinimo galimybes patvirtina ir jau minėtos byloje konstatuotos faktinės aplinkybės, kad Z. D. atlikinėtos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu jo neįgalią žmoną prižiūrėjo jų dukra L. A., padedant liudytojai V. J., kuri atliko ir dabar atlieka medicininės A. D. priežiūros funkcijas. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad nuteistasis Z. D. tikrai nėra vienintelis asmuo, galintis prižiūrėti bei užtikrinti neįgalios savo sutuoktinės priežiūrą. Todėl, kasatoriaus teigimu, teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir Z. D. skirtina BK 102 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė.

16Kasatorius nurodo, kad skiriant bausmę Z. D. atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę, bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Z. D. padarė labai sunkų nusikaltimą, kuris yra taip pat yra ir sunkus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas. Z. D. padaryto nusikaltimo padariniai yra labai sunkūs, nulėmę ilgalaikę nukentėjusiosios A. J. tremtį, prievartinį darbą, jos izoliaciją nuo kitų artimųjų, jos tėvo J. J. netektį. Nustatyta viena nuteistojo Z. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad Z. D. padarytas nusikaltimas įvykdytas esant atitinkamoms politinėms sąlygoms, kurios vėliau pasikeitė, kad jis dalyvavo tik vieno civilio gyventojo trėmime, taip pat įvertinus nuteistojo asmenybę, jo amžių, sveikatos būklę Z. D. skirtina BK 102 straipsnio sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.

17Generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas netenkintinas.

18Dėl paskirtos bausmės

19Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalimi teismas gali paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme už padarytą nusikalstamą veiką tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

20Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktu Z. D. paskyrė švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką- t.y. laisvės apribojimo bausmę. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą pripažino, kad jog Z. D. BK 62 straipsnio nuostatos taikytos pagrįstai ir teisėtai. LR Generalinio prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu ginčija BK 62 straipsnio taikymą, skiriant bausmę, teigdamas, kad byloje nėra visų įstatyme numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme.

21Viena iš būtinų, bet ne vienintelė, sąlyga skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta bausmę, yra kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas byloje. BK 62 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę, jei byloje yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taigi turi būti nustatyta ne mažiau dviejų kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių (2K-449/2007, 2K-71/2009), iš kurių viena yra bent iš dalies atlyginimas ar pašalinimas turtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasaciniame skunde prokuroras teigia, kad byloje nėra nustatytas BK 62 straipsnio 2 dalyje reikalaujamas kiekis atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

22Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir atsiprašė nukentėjusiųjų ir tai traktavo kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nors nepasirėmė BK 59 straipsnio nuostatomis. Dėl to liko neaišku ar teismas nustatė dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ar visa tai laikė viena atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje konstatavo, kad nukentėjusiųjų atsiprašymas lengvina jo atsakomybę, tačiau pažymėjo, kad apygardos teismas neteisingai šias aplinkybes traktavo, kaip dvi skirtingas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (nors nuosprendyje taip tiesiogiai nepasakyta). Kartu Lietuvos apeliacinis teismas pripažino naują atsakomybę lengvinančią aplinkybe –kad Z. D. vaidmuo nusikaltime buvo antraeilis. Teismas pasirėmė BK 59 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, jei jos parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. Kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo nustatytą aplinkybę- antraeilį bendrininko vaidmenį.

23Atsakydama į prokuroro kasacinio skundo motyvą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimas nustatyti bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, ne visada suprantamas vienodai. Kartais jis siejamas su visu BK 62 straipsnio 2 dalies tekstu, o kartais su šioje straipsnio dalyje paminėtais žodžiais „yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių“. Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atskirai nurodyta BK 62 straipsnio 2 dalyje - bent iš dalies atlyginimas ar pašalinimas turtinės žalos. Tačiau ji privalo būti nustatyta tik tose bylose, kuriose tokia žala buvo padaryta. Šioje byloje turtinė žala nėra nustatyta. Tuo tarpu kitas BK 62 straipsnio 2 dalyje vartojamas terminas „yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės“ Baudžiamajame kodekse paprastai vartojamas daugiskaitoje, net ir tais atvejais kai, įstatymas reikalauja bent vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Antai BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkte pasakyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į „atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybės“, nepriklausomai nuo to ar nustatyta viena ar kelios tokios aplinkybės. BK 39 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustatydamas, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas tiesiai įvardija, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės galima asmenį tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu BK 62 straipsnio 2 dalyje tokių žodžių nėra. Taigi teismų praktikoje keliamas reikalavimas nustatyti bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes siejamas su visu BK 62 straipsnio 2 dalies tekstu (be 1-6 punktų), o ne vien su jame vartojamu terminu „atsakomybę lengvinančios aplinkybės“.

24Kas dėl kaltininko antraeilio vaidmens šioje byloje, nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šį aplinkybė yra numatyta BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkte kaip viena iš alternatyvių sąlygų skirti švelnesnę, negu įstatyme numatytą bausmę, vis tik ją, pasiremdamas BK 59 straipsnio 2 dalimi, pripažino Z. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kolegija laiko, kad negalima tą pačia aplinkybę įvertinti byloje kelis kartus. Ji gali būti pripažinta tik kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnį arba tik kaip viena iš sąlygų taikyti BK 62 straipsnį, (numatytų šio straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose). Teismas šią aplinkybę pripažino Z. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi jis negalėjo jos laikyti kaip vieną iš BK 62 straipsnio taikymo sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

25Prokuroras ginčija šios sąlygos (antraeilis kaltininko vaidmuo) buvimą, teigdamas kad nėra pagrindo tokiai teismo išvadai. Teismai savo išvadą dėl antraeilio kaltininko vaidmens pagrindė, tuo kad kasatorius nusikaltimą padarė būdamas jauno amžiaus, vykdydamas kitų įsakymą, nenustatytas aktyvus išskirtinis jo dalyvavimas, nustatytas tik vieno asmens trėmimas, nusikaltimas įvykdytas atitinkamomis politinėmis aplinkybėmis, kurios vėliau pasikeitusios. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais teismų motyvais ir laiko, kad Z. D. vaidmuo pagrįstai pripažintas antraeiliu darant šį nusikaltimą. Pirmaeilį vaidmenį vaidino tie pareigūnai, kurie priminėjo nutarimus dėl trėmimų, organizavo jų vykdymą, aktyviai ir sistemingai dalyvavo tremiant civilius gyventojus.

26Kasatorius nesutinka su pirmos ir apeliacinės instancijos teismo išvada ir dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos - kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, ir kad tik vienintelis kartu nuolat su A. D. gyvenantis jos sutuoktinis Z. D. gali užtikrinti ir užtikrina visiškai neįgalios A. D. išlaikymą ir nuolatinę priežiūrą. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog A. D. yra I grupės invalidė, jai neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, A. D. nustatyta diagnozė - lėtinė išeminė galvos smegenų liga, nepakankamumas galvos smegenų kraujagyslių po buvusio išeminio insulto, kairės pusės hemiparezė, išeminė kardiopatija, funkcinis pakankamumas, trečia funkcinė klasė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta A. D. gydanti specialistė G. J. paaiškino, jog A. D. prieš penkis metus įvyko insultas, po kurio sutriko kairės kūno pusės funkcija, o prieš metu laiko įvyko dar vienas insultas, kurio metu buvo visiškai paralyžiuota kairė kūno pusė, sutriko kalba, orientacija, tuštinimosi refleksai. A. D. nemato kaire akimi, yra labai išreikštas rankų drebėjimas, sunykę raumenys, ji pati nepasėdi, epizodiškai nepažįsta žmonių, nesusigaudo laike, A. D. reikalinga pagalba visą parą. Specialistė G. J. bei ekspertas J. R. patvirtino, jog A. D. reikalinga nuolatinė priežiūra. Byloje nustatyta, kad A. D. rūpinasi, ją slaugo kartu su ja gyvenantis sutuoktinis Z. D. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nustatant faktą, kad dėl teismo paskirtos bausmės nebus kam prižiūrėti kaltininko išlaikomo ir prižiūrimo asmens, kuris serga sunkia liga arba yra neįgalus, svarbu atsižvelgti į kitų asmenų faktinį galėjimą prižiūrėti sunkiai sergantį ar neįgalų asmenį. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. D. ir Z. D. turi du pilnamečius, dirbančius, turinčius nuolatines gyvenamąsias vietas, vaikus - dukrą L. A. ir sūnų S. D., kurie galėtų ir turėtų pareigą išlaikyti ir prižiūrėti savo sergančią motiną. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija minėta, ši aplinkybė turi būti vertinama ne formaliai pagal asmenų anketinius duomenis, giminystės ryšius, o būtina atsižvelgti į faktinį galėjimą prižiūrėti sunkiai sergantį arba neįgalų asmenį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojais apklausti A. D. vaikai L. A. ir S. D. nurodė, jog sergančią neįgalią motiną prižiūri jų tėvas Z. D., o jie pagal galimybes padeda tėvui. Liudytojas S. D. parodė, kad pas tėvus atvažiuoja tik retkarčiais - kartą per 2-3 mėnesius, kadangi gyvena kitame mieste, turi savo šeimą, materialiai tėvams nepadeda, nes pats yra bedarbis. Liudytoja L. A. nurodė, kad ji gyvena tame pačiame mieste kaip ir tėvai, motina yra neįgali, guli, beveik nevaldo kairės pusės, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, ji beveik kasdien nueina pas motiną, tačiau visą parą būti su mama ji neturinti galimybės, kadangi ji gyvena atskirai, dirba, turi savo šeimą. Taigi sūnus S. D. faktiškai A. D. neišlaiko, jos neprižiūri ir neturi realių galimybių tai daryti. Dukra L. A. pagal galimybes prisideda prie motinos A. D. išlaikymo ir priežiūros, tačiau nuolat kartu su motina negyvena ir neturi galimybės pastoviai ištisą parą ją prižiūrėti, kai tuo tarpu A. D. reikalinga nuolatinė priežiūra visą parą ir, nesant tokios priežiūros, iškiltų grėsmė jos gyvybei. Todėl, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tik vienintelis kartu nuolat su A. D. gyvenantis jos sutuoktinis Z. D. gali užtikrinti ir užtikrina visiškai neįgalios A. D. išlaikymą ir nuolatinę priežiūrą. Teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai pagrindė reikalaujamą švelnesnei, negu numatyta įstatyme bausmei skirti pagrindą, numatytą BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

27Spęsdamas bausmės skyrimo klausimą apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu Z. D. grėsmės nekelia, nuteistasis yra pensininkas, neteistas, nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p., 62 str. 3 d. 3 p. ir skirti Z. D. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai Z. D. paskyrė bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė prokuroro apeliacinį skundą.

28Dėl Z. D. paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės įskaitymo.

29Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pakeitus Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendį Z. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 102 straipsnį, buvo paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko Pravieniškių 2-ųjų pataisos namuose-atviroje kolonijoje nuo 2008 m. liepos 30 d. iki 2008 m. gruodžio 24 d., t.y. iki tol, kol buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 20 d. nuosprendis ir bylą perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijai atmetus prokuroro apeliacinį kasacinį skundą, paliekant galioti Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendį, kuriuo Z. D. pagal BK 102 straipsnį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 dalies 3 punktą, paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant būti namuose Prienų r., Jiezne, ( - ), nuo 22 val. iki 6 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nesilankyti restoranuose, kavinėse, pasilinksminimų, pramogų vietose, dukart per mėnesį atsiskaityti bausmę vykdančiai institucijai į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką iškilo atliktos laisvės atėmimo bausmės laiko įskaitymo į laisvės apribojimo bausmę klausimas. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija šio klausimo nesprendė. Tuo tarpu pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1punkto b papunktį keičiant bausmes viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienom. Atlikta Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis įskaitytina į Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasis BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

31Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.

32Įskaityti Z. D. į paskirtą laisvės apribojimo dvejiems metams bausmės laiką atbūtą laisvės atėmimo bausmės laiką nuo 2008 m. liepos 30 d. iki 2008 m. gruodžio 24 d.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžiu Z. D. nuteistas... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 6. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio... 8. Z. D. nuteistas už tai, kad 1949 m. kovo 25 d. apie 6.00 val., būdamas... 9. Generalinio prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo teismą pakeisti... 10. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad Kauno apygardos teismas... 11. Lietuvos apeliacinio teismo išvada, kad Z. D. vaidmuo nusikaltime buvo... 12. Todėl tokie Z. D. veiksmai – tiesioginis dalyvavimas okupacinės valdžios... 13. Taip pat kasatorius nesutinka su apeliacinio teismo padaryta išvada, kad tik... 14. Kasatoriaus manymu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada,... 15. Be to, realias pilnamečių A. D. tinkamos nuolatinės priežiūros... 16. Kasatorius nurodo, kad skiriant bausmę Z. D. atsižvelgtina į nusikaltimo... 17. Generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas netenkintinas.... 18. Dėl paskirtos bausmės... 19. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalimi teismas gali... 20. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktu... 21. Viena iš būtinų, bet ne vienintelė, sąlyga skirti švelnesnę, negu... 22. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad kaltinamasis... 23. Atsakydama į prokuroro kasacinio skundo motyvą, teisėjų kolegija atkreipia... 24. Kas dėl kaltininko antraeilio vaidmens šioje byloje, nors apeliacinės... 25. Prokuroras ginčija šios sąlygos (antraeilis kaltininko vaidmuo) buvimą,... 26. Kasatorius nesutinka su pirmos ir apeliacinės instancijos teismo išvada ir... 27. Spęsdamas bausmės skyrimo klausimą apeliacinės instancijos teismas... 28. Dėl Z. D. paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės įskaitymo.... 29. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pakeitus... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 31. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą... 32. Įskaityti Z. D. į paskirtą laisvės apribojimo dvejiems metams bausmės...