Byla 1A-12-449/2015
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo), teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Svajūno Knizlerio, sekretoriaujant Martynai Paušaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui, gynėjams Henrikui Mackevičiui, Valdui Burneikiui, Aldevinui Švedui, Anatolijui Svilai, Algimantui Kliunkai, nuteistiesiems A. Č., E. A.,V. N., nuteistojo juridinio asmens UAB „V“ atstovei advokatei Liubovei Šiušienei, išteisintajam A. Č., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistojo E. A., nuteistojo A. Č. ir jo gynėjo, nuteistojo juridinio asmens UAB „V“ atstovės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo

2A. Č. nuteistas:

3pagal BK 183 str. 2 d. dėl UAB „V“ turto - 38 997,13 Lt pasisavinimo (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją), taikant BK 62 str. 2 d., 3 d., 100 MGL dydžio (12 500 Lt) bauda;

4pagal BK 183 str. 2 d. dėl UAB „V" turto - 48 580,01 Lt pasisavinimo (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją), taikant BK 62 str. 2 d., 3 d, 120 MGL dydžio (15 000 Lt) bauda;

5pagal BK 183 str. 1 d. dėl UAB „V“ turto - 25 805,71 Lt pasisavinimo (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) 50 MGL dydžio (6 250 Lt) bauda;

6pagal BK 183 str. 1 d. dėl UAB „V“ turto - 11 947,50 Lt pasisavinimo (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) 50 MGL dydžio (6 250 Lt) bauda;

7pagal BK 182 str. 1 d., apgaule UAB „V“ naudai įgijus turtines teises į 3 936 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikinus turtines prievoles - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 3 936 Lt pridėtinės vertės mokesčio (2000 m. rugsėjo 26 d. [statymo Nr. VIII-1968 redakciją) 40 MGL dydžio (5 000 Lt) bauda;

8pagal BK 182 str. 1 d., apgaule UAB „V“ naudai įgijus turtines teises į 5 948,71 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikinus turtines prievoles - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 5 948,71 Lt pridėtinės vertės mokesčio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) 40 MGL dydžio (5 000 Lt) bauda;

9pagal BK 182 str. 1 d., apgaule UAB „V“ naudai įgijus turtines teises į 1 823 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikinus turtines prievoles - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 1 823 Lt pridėtinės vertės mokesčio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) 40 MGL dydžio (5 000 Lt) bauda;

10pagal BK 182 str. 1 d., apgaule UAB „V“ naudai įgijus turtines teises į 7 410 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikinus turtines prievoles - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 7 410 Lt pridėtinės vertės mokesčio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) 40 MGL dydžio (5000 Lt) bauda;

11pagal BK 220 str. 1 d., į UAB „V 2005 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašius aiškiai neteisingus duomenis apie pelną ir juos pateikus K. apskrities VMI K. skyriui (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) 40 MGL dydžio (5000 Lt) bauda;

12pagal BK 220 str. 1 d., į UAB „V“ 2006 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašius iškiai neteisingus duomenis apie pelną ir juos pateikus K. apskrities VMI K. skyriui (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) 40 MGL dydžio (5200 Lt) bauda;

13pagal BK 222 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciįą) 80 MGL (10 000 Lt) bauda.

14Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam A. Č. paskirta 200 MGL dydžio (25 000 Lt) bauda.

15E. A. nuteistas:

16pagal BK 183 str. 1 d., dėl A. Č. žinioje buvusio UAB „V“ turto - 25 805,71 Lt pasisavinimo (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) 50 MGL dydžio (6 250 Lt) bauda;

17pagal BK 182 str. 1 d. apgaule UAB „V“ naudai įgijus turtines teises į 3 936 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikinus turtines prievoles - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 3 936 Lt pridėtinės vertės mokesčio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) 40 MGL dydžio (5 000 Lt) bauda.

18Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam E. A. paskirta 70 MGL dydžio (8 750 Lt) bauda.

19V. N. nuteistas:

20pagal BK 183 str. 2 d. dėl A. Č. žinioje buvusio UAB „V“ turto – 38 997, 13 Lt pasisavinimo (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

21pagal BK 183 str. 2 d. dėl A. Č. žinioje buvusio UAB „V“ turto – 48 580, 01 Lt pasisavinimo (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

22pagal BK 182 str. 1 d. apgaule UAB „V“ naudai įgijus turtines teises į 5 949 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikinus turtines prievoles – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 5 949 Lt pridėtinės vertės mokesčio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

23pagal BK 182 str. 1 d. apgaule UAB „V“ naudai įgijus turtines teises į 7 410 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikinus turtines prievoles – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 7 410 Lt pridėtinės vertės mokesčio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

24Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam V. N. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

25Juridinis asmuo UAB „V“, įmonės kodas 300147722, nuteistas:

26pagal BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., apgaule įgijus turtines teises į 3936 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikinus turtines prievoles - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 3 936 Lt pridėtinės vertės mokesčio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) 80 MGL dydžio (10 000 Lt) bauda;

27pagal BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., apgaule įgijus turtines teises į 5 949 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikinus turtines prievoles - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 5 949 Lt pridėtinės vertės mokesčio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) 80 MGL dydžio (10 000 Lt) bauda;

28pagal BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., apgaule įgijus turtines teises į 1 823 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikinus turtines prievoles - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 1 823 Lt pridėtinės vertės mokesčio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) 80 MGL dydžio (10 000 Lt) bauda;

29pagal BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., apgaule įgijus turtines teises į 7 410 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikinus turtinės prievolės - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 7 410 Lt pridėtinės vertės mokesčio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) 80 MGL dydžio (10 000 Lt) bauda;

30pagal BK 20 str. 2 d. ir 220 str. 1 d., į UAB „V“ 2005 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašius aiškiai neteisingus duomenis apie pelną ir juos pateikus K. apskrities VMI K. skyriui (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) 80 MGL dydžio (10 000 Lt) bauda;

31pagal BK 20 str. 2 d. ir 220 str. 1 d., į UAB „V“ 2006 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašius aiškiai neteisingus duomenis apie pelną ir juos pateikus K. apskrities VMI K. skyriui (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) 80 MGL dydžio (10 400 Lt) bauda;

32pagal BK 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) 80 MGL dydžio (10 000 Lt) bauda.

33Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė UAB „V“ paskirta 200 MGL dydžio (25 000 Lt) bauda.

34A. Č. pagal BK 25 str. 3 d. ir 183 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) dėl kaltinimo pasisavinus A. Č. žinioje buvusį UAB „V“ turtą – kasoje buvusius grynuosius pinigus – 38 997, 13 Lt išteisintas neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

35A. Č. pagal BK 25 str. 3 d. ir 183 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) dėl kaltinimo pasisavinus A. Č. žinioje buvusį UAB „V“ turtą – kasoje buvusius grynuosius pinigus – 48 580, 01 Lt išteisintas neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

36A. Č. pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) dėl kaltinimo apgaule UAB „V“ naudai įgijus turtines teises į 5 949 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikinus turtines prievoles išteisintas neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

37A. Č. pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) dėl kaltinimo apgaule UAB „V“ naudai įgijus turtines teises į 7 410 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikinus turtines prievoles išteisintas neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

38Nuteistasis V. N. nuosprendį apskundė apeliacine tvarka, tačiau savo apeliacinį skundą atšaukė. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 23 d. priėmė nutartį V. N. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą dėl šio skundo nutraukti.

39Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

40A. Č. nuteistas už tai, kad pasisavino svetimą turtą, apgaule įgijo turtinę teisę ir panaikino turtinę prievolę, apgaulingai tvarkė apskaitą. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

41A. Č., būdamas UAB „V“, įregistruotos 2005-09-27 Valstybės įmonės Registrų centro K. filiale, įmonės kodas XXXXX, adresu ( - ), direktoriumi ir kasininku, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „V“ turtą, 2005 m. gruodžio - 2006 m. sausio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su G. L. (G. L.), dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, bei E. A. įmonės vadovu E. A., turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti jo žinioje esantį svetimą turtą - UAB „V“ pinigines lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, kad šis pateiks netikrus E. A. įmonės dokumentus apie tai, kad E. A. įmonė bendrovei „V“ pardavė prekių, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus. A. Č. 2005 m. gruodžio - 2006 m. sausio mėnesiais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste, G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie statybinių medžiagų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus E. A. įmonės dokumentus. G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, 2005 m. gruodžio-2006 m. sausio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku K. mieste A. Č. perdavė netikrus E. A. įmonės dokumentus: 2005- 12-01 serija EAI Nr. 0000058, 2005-12-05 serija EAI Nr. 0000059, 2005-12-09 serija EAI Nr. 0000061, kasos pajamų orderių kvitus: 2005-12-01 serija EAK Nr. 0000013, 2005-12-05 serija EAK Nr. 0000014, 2005-12-09 serija EAK Nr. 0000016, kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad E. A. įmonė pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 25 805,71 Lt, o UAB „V“ už prekes E. A. įmonei grynaisiais pinigais sumokėjo 25 805,71 Lt. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas UAB „V“ kasininku ir pats saugodamas bendrovės grynuosius pinigus, savo parašu patvirtino minėtuose E. A. įmonės dokumentuose įrašytus netikrus duomenis, iš UAB „V" kasos pasisavino 25 805,71 Lt, o siekdamas pateisinti šių pinigų paėmimą nurodė UAB „V" buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „AV“ darbuotojai D. Ž. duomenis iš E. A. įmonės dokumentų įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu A. Č. kartu G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir E. A., UAB „V“ vardu imitavęs prekių pirkimą iš E. A. įmonės ir UAB „V“ atsiskaitymą su E. A. įmone grynaisiais pinigais, pasisavino jo žinioje buvusį UAB „V“ turtą - kasoje buvusius grynuosius pinigus - 25 805,71 Lt. Šiuos pinigus A. Č. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis pasidalijo su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, o šis pasidalijo su E. A.

42A. Č. pasisavino didelės vertės svetimą turtą:

43A. Č., būdamas UAB „V“ direktoriumi ir kasininku, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „V“ turtą, 2006 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, bei UAB „S“ IR K atstovu V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti jo žinioje esantį svetimą turtą - UAB „V“ pinigines lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, kad šis pateiks netikrus UAB „S“ IR K dokumentus apie tai, kad UAB „S“ IR K. bendrovei „V“ pardavė prekių, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus. A. Č. 2006 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste, G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie statybinių medžiagų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus UAB „S" IR K. dokumentus. G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, 2006 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste, A. Č. perdavė netikrus dokumentus: UAB „S“ IR K PVM sąskaitas faktūras: 2006-08-09 serija S LT Nr. 36, 2006-08-11 serija SLT Nr. 38, 2006-08-17 serija S LT Nr. 39, 2006-08- 21 serija SLT Nr. 41, 2006-08-24 serija SLT Nr. 43, 2006-08-28 serija SLT Nr. 44, kasos pajamų orderio kvitus: 2006-08-09 serija SLT Nr. 36, 2006-08-11 serija SLT Nr. 38, 2006-08-17 serija SLT Nr. 39, 2006-08-21 serija SLT Nr. 41, 2006-08-24 serija SLT Nr. 43, 2006-08-28 serija SLT Nr. 44, kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „S“ IR K pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 38 997,13 Lt, o UAB „V“ už prekes UAB „S“ IR K grynaisiais pinigais sumokėjo 38 997,13 Lt. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas UAB „V“ kasininku ir pats saugodamas bendrovės grynuosius pinigus, iš UAB „V“ kasos pasisavino 38 997,13 Lt. Siekdamas pateisinti šių pinigų paėmimą nurodė UAB „V“ direktoriaus pavaduotojui M. B., nesupratusiam jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašyti minėtuose UAB „S“ IR K dokumentuose ir tokiu būdu patvirtinti prekių priėmimą, taip pat UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „AV“ darbuotojai D. Ž. nurodė duomenis iš UAB „S“ IR K dokumentų įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą. Taigi A. Č. kartu su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis UAB „V“ vardu imitavęs prekių pirkimą iš UAB „S“ IR K ir UAB „V“ atsiskaitymą su UAB „S“ IR K grynaisiais pinigais pasisavino jo žinioje buvusį UAB „V“ turtą - kasoje buvusius grynuosius pinigus - 38 997,13 Lt. Šiuos pinigus A. Č. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis, pasidalijo su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, o šis su V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

44A. Č. pasisavino svetimą turtą:

45A. Č., būdamas UAB „V“ direktoriumi ir kasininku, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „V“ turtą, 2006 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti jo žinioje esantį svetimą turtą – UAB „V“ pinigines lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, kad šis pateiks netikrus E. A. įmonės dokumentus apie tai, kad E. A. įmonė bendrovei „V“ pardavė paslaugų, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus. A. Č., 2006 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku K. mieste G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie paslaugų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus E. A. įmonės dokumentus. G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, 2006 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste A. Č. perdavė netikrus dokumentus: E. A. įmonės 2006-09-24 PVM sąskaitą faktūrą, serija EAI Nr. 000103, ir prie jos pridedamą 2006-09-24 atliktų darbų aktą Nr. 060924, 2006-09-24 kasos pajamų orderio kvitą, serija EAK Nr. 000098, kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad E. A. įmonė pardavė, o UAB „V“ nupirko paslaugų už 11 947,50 Lt, o UAB „V“ už prekes E. A. įmonei grynaisiais pinigais sumokėjo 11 947,50 Lt. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas UAB „V“ kasininku ir pats saugodamas bendrovės grynuosius pinigus, savo parašu patvirtino minėtuose E. A. įmonės dokumentuose įrašytus netikrus duomenis, iš UAB „V“ kasos pasisavino 11 947,50 Lt, o siekdamas pateisinti šių pinigų paėmimą nurodė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „AV“ darbuotojai D. Ž. duomenis iš E. A. įmonės dokumentų įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą. Taigi A. Č. kartu su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, UAB „V“ vardu imitavęs paslaugų pirkimą iš E. A. įmonės ir UAB „V“ atsiskaitymą su E. A. įmone grynaisiais pinigais, pasisavino jo žinioje buvusį UAB „V“ turtą - kasoje buvusius grynuosius pinigus - 11 947,50 Lt. Šiuos pinigus A. Č. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis, pasidalijo su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas.

46A. Č. pasisavino didelės vertės svetimą turtą:

47A. Č., būdamas UAB „V“ direktoriumi ir kasininku, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „V“ turtą, 2006 m. gruodžio-2007 m. sausio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, bei UAB „S“ IR K atstovais V. Ž., V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti jo žinioje esantį svetimą turtą - UAB „V“ pinigines lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su vienu organizuotos grupės nariu G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, kad šis pateiks netikrus UAB „S“ IR K dokumentus apie tai, kad UAB „S“ IR K bendrovei „V“ pardavė prekių, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus. A. Č., 2006 m. gruodžio-2007 m. sausio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku K. mieste G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie statybinių medžiagų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus UAB „S“ IR K dokumentus. G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, 2006 m. gruodžio-2007 m. sausio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku K. mieste, A. Č. perdavė netikrus dokumentus: UAB „S“ IR K PVM sąskaitas faktūras: 2006-12-04 serija SLT Nr. 67, 2006-12-12 serija SLT Nr. 70, 2006-12-15 serija SLT Nr. 72, 2006-12-18 serija SLT Nr. 74, kasos pajamų orderio kvitus: 2006-12-04 serija SLT Nr. 67, 2006-12-18 serija SLT Nr. 77, kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „S“ IR K pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 48 580,01 Lt, o UAB „V“ už prekes UAB „S“ IR K grynaisiais pinigais sumokėjo 48 580,01 Lt. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas UAB „V“ kasininku ir pats saugodamas bendrovės grynuosius pinigus, savo parašu patvirtino minėtuose UAB „S“ IR K dokumentuose įrašytus netikrus duomenis, iš UAB „V“ kasos pasisavino 48 580,01 Lt, o siekdamas pateisinti šių pinigų paėmimą nurodė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „AV“ darbuotojai D. Ž. duomenis iš UAB „S“ IR K dokumentų įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą. Taigi A. Č., kartu su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, V. Ž., V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, UAB „V“ vardu imitavęs prekių pirkimą iš UAB „S“ IR K bei UAB „V“ atsiskaitymą su UAB „S“ IR K grynaisiais pinigais pasisavino jo žinioje buvusį UAB „V“ turtą - kasoje buvusius grynuosius pinigus - 48 580,01 Lt. Šiuos pinigus A. Č. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis pasidalijo su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, o šis su V. Ž., V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

48A. Č. taip pat nuteistas už tai, kad apgaule įgijo turtinę teisę ir panaikino turtinę prievolę:

49A. Č., būdamas UAB „V“ direktoriumi 2005 m. gruodžio-2006 m. sausio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, bei E. A. įmonės vadovu E. A., turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti jo žinioje esantį svetimą turtą, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, kad šis pateiks netikrus E. A. įmonės dokumentus apie tai, kad E. A. įmonė bendrovei „V“ pardavė prekių. A. Č., 2005 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste, G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie statybinių medžiagų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus E. A. įmonės dokumentus kaip tariamai parduodami UAB „V“. G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, 2005 m. gruodžio-2006 m. sausio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku K. mieste A. Č. perdavė netikras E. A. įmonės PVM sąskaitas faktūras: 2005-12-01 serija EAI Nr. 0000058, 2005-12-05 serija EAI Nr. 0000059, 2005-12-09 serija EAI Nr. 0000061, kuriose buvo įrašyti A. Č. nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad E. A. įmonė pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 25 805,71 Lt, iš jų 3 936,47 Lt pridėtinės vertės mokestis. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad minėtos E. A. įmonės vadovo E. A. pasirašytos PVM sąskaitos faktūros yra netikros, kaip UAB „V“ direktorius patvirtino dokumentuose įrašytus žinomai melagingus duomenis savo parašu. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus E. A. įmonės dokumentus perdavė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „AV" darbuotojai D. Ž. bei nurodė duomenis iš jų įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją, PVM deklaraciją pateikti K. AVMI K. skyriui. D. Ž. nežinodama, kad pateiktose E. A. įmonės PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, nurodytos prekės faktiškai pirkėjai UAB „V“ parduotos nebuvo, įtraukė jų duomenis į UAB „V“ buhalterinę apskaitą, išskirtą PVM sąskaitose faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumą įtraukė į UAB „V“ PVM deklaraciją: PVM deklaracijos už 2005 m. gruodžio mėnesį 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM" ir 30 eilutėje „Atskaitomas pirkimo ir importo PVM" nurodydama 3 936 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „V“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM" įrašė 3 936 Lt mažesnę UAB „V“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą. D. Ž. UAB „V“ PVM deklaraciją už 2005 m. gruodžio mėnesį 2006-01-24 pateikė K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K. skyriui, esančiam ( - ), ir tokiu būdu A. Č. kartu su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir E. A. apgaule UAB „V“ naudai įgijo turtinę teisę į 3 936 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 3 936 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

50A. Č. taip pat nuteistas už tai, kad apgaule įgijo turtinę teisę ir panaikino turtinę prievolę:

51A. Č. būdamas UAB „V“ direktoriumi, 2006 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, UAB „S“ IR K atstovu V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti jo žinioje esantį svetimą turtą - UAB „V“ pinigines lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, kad šis pateiks netikrus UAB „S“ IR K dokumentus apie tai, kad UAB „S“ IR K bendrovei „V“ pardavė prekių, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus. A. Č., 2006 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste, G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie statybinių medžiagų, paslaugų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus E. A. įmonės, UAB „S“ IR K dokumentus. G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, 2006 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste, A. Č. perdavė netikras UAB „S“ IK K PVM sąskaitas faktūras: 2006-08-09 serija SLT Nr. 36, 2006-08-11 serija SLT Nr. 38, 2006-08-17 serija SLT Nr. 39, 2006-08-21 serija SLT Nr. 41, 2006-08-24 serija SLT Nr. 43, 2006-08-28 serija SLT Nr. 44, kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „S“ IR K pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 38 997,13 Lt, iš jų 5 948,71 Lt PVM. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad minėtos UAB „S“ IR K atstovo pasirašytos PVM sąskaitos faktūros yra netikros, nurodė UAB „V“ direktoriaus pavaduotojui M. B., nesupratusiam jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašyti minėtuose UAB „S“ IR K dokumentuose. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus UAB „S“ IR K dokumentus perdavė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „AV“ darbuotojai D. Ž. bei nurodė duomenis iš jų įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją, PVM deklaraciją pateikti K. AVMI K. skyriui. D. Ž. nežinodama, kad pateiktose UAB „S“ IR K PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, nurodytos prekės faktiškai pirkėjai UAB „V“ parduotos nebuvo, įtraukė jų duomenis į UAB „V“ buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitose faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumas įtraukė į UAB „V“ PVM deklaraciją už 2006 m. rugpjūčio mėnesį, PVM deklaracijos 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM" ir 30 eilutėje „Atskaitomas pirkimo ir importo PVM" nurodydama iš viso 5 949 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „V“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM" įrašė iš viso 5 949 Lt mažesnę UAB „V“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą. D. Ž. UAB „V“ PVM deklaraciją už 2006 m. rugpjūčio mėnesį 2006-09-19 pateikė K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K. skyriui, esančiam ( - ), ir tokiu būdu A. Č. kartu su G. L., A. Č., V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule UAB „V“ naudai įgijo turtinę teisę į 5 949 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 5 949 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

52A. Č. taip pat nuteistas už tai, kad apgaule įgijo turtinę teisę ir panaikino turtinę prievolę:

53A. Č., būdamas UAB „V“ direktoriumi, 2006 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti jo žinioje esantį svetimą turtą - UAB „V“ pinigines lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, kad šis pateiks netikrus E. A. įmonės dokumentus apie tai, kad E. A. įmonė bendrovei „V“ pardavė paslaugų, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus. A. Č., 2006 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste, G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie paslaugų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus E. A. įmonės dokumentus. G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, 2006 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku K. mieste A. Č. perdavė netikrą E. A. įmonės 2006-09-24 PVM sąskaitą faktūrą, serija EAI Nr.000103, kurioje buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad E. A. įmonė pardavė, o UAB „V“ nupirko paslaugų už 11 947,50 Lt, iš jų 1 822,50 Lt PVM.

54A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad minėta E. A. įmonės PVM sąskaita faktūra yra netikra, pats kaip UAB „V“ direktorius savo parašu patvirtino E. A. įmonės dokumente įrašytus aiškiai melagingus duomenis. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą E. A. įmonės dokumentą perdavė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „AV“ darbuotojai D. Ž. bei nurodė duomenis iš jos įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją, PVM deklaraciją pateikti K. AVMI K. skyriui. D. Ž. nežinodama, kad pateiktoje E. A. įmonės PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, nurodytos paslaugos faktiškai pirkėjai UAB „V“ parduotos nebuvo, įtraukė jos duomenis į UAB „V“ buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitoje faktūroje pridėtinės vertės mokesčio sumą įtraukė į UAB „V“ PVM deklaraciją už 2006 m. rugsėjo mėnesį, PVM deklaracijos 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM" ir 30 eilutėje „Atskaitomas pirkimo ir importo PVM" nurodydama iš viso 1 823 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „V“ faktiškai buvo įsigijusi paslaugų su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM" įrašė iš viso 1 823 Lt mažesnę UAB „V“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą. D. Ž. UAB „V“ PVM deklaraciją už 2006 m. rugsėjo mėnesį 2006-10-19 pateikė K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K. skyriui, esančiam ( - ), ir tokiu būdu A. Č. kartu su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, apgaule UAB „V“ naudai įgijo turtinę teisę į 1 823 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 1 823 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

55A. Č. taip pat nuteistas už tai, kad apgaule įgijo turtinę teisę ir panaikino turtinę prievolę:

56A. Č., būdamas UAB „V“ direktoriumi, 2006 m. gruodžio-2007 m. sausio mėnesiais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, UAB „S“ IR K atstovais V. Ž., V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti jo žinioje esantį svetimą turtą - UAB „V“ pinigines lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, kad šis pateiks netikrus UAB „S“ IR K dokumentus apie tai, kad UAB „S“ IR K bendrovei „V“ pardavė prekių, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus. A. Č., 2006 m. gruodžio-2007 m. sausio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste, G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie statybinių medžiagų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus UAB „S“ IR K dokumentus. G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, 2006 m. gruodžio-2007 m. sausio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste A. Č. perdavė netikras UAB „S“ IR K PVM sąskaitas faktūras: 2006-12-04 serija SLT Nr. 67, 2006-12-12 serija SLT Nr. 70, 2006-12-15 serija SLT Nr. 72, 2006-12-18 serija SLT Nr. 74, kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „S“ IR K pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 48 580,01 Lt, iš jų 7 410,51 Lt PVM. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad minėtos UAB „S“ IR K direktoriaus V. Ž. pasirašytos PVM sąskaitos faktūros yra netikros, kaip UAB „V“ direktorius savo parašu patvirtino UAB „S“ IR K dokumentuose įrašytus aiškiai melagingus duomenis. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus UAB „S“ IR K dokumentus perdavė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „AV“ darbuotojai D. Ž. bei nurodė duomenis iš jų įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją, PVM deklaraciją pateikti K. AVMI K. skyriui. D. Ž. nežinodama, kad pateiktose UAB „S“ IR K PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, nurodytos prekės faktiškai pirkėjai UAB „V“ parduotos nebuvo, įtraukė jų duomenis į UAB „V“ buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitose faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumas įtraukė į UAB „V“ PVM deklaraciją už 2006 m. gruodžio mėnesį, PVM deklaracijos 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM" ir 30 eilutėje „Atskaitomas pirkimo ir importo PVM" nurodydama 7 410 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „V“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM" įrašė 7 410 Lt mažesnę UAB „V“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą. D. Ž. UAB „V“ PVM deklaraciją už 2006 m. gruodžio mėnesį 2007-01-19 pateikė K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K. skyriui, ( - ), ir tokiu būdu A. Č. kartu su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, V. Ž., V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule UAB „V“ naudai įgijo turtinę teisę į 7 410 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 7 410 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

57A. Č., taip pat nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pelną ir pateikėją valstybės įgaliotai institucijai:

58A. Č. būdamas UAB „V“ direktoriumi ir atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, 2006-03-03 K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-04-13 „Mokesčių administravimo įstatymo" Nr. IX-2112 8 str. 1 d., 40 str. 1 d., Lietuvos Respublikos 2001-12-20 „Pelno mokesčio įstatymo" Nr. IX-675 11 str. 1 d., kuri numato, kad „Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną <...> iš pajamų: <...> 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; ..." 11 str. 4 d., kuri numato, kad „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai", 17 str. 1 d., kuri numato, kad „Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ...", UAB „V“ naudai siekdamas išvengti 2 843 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, žinodamas, kad pagal E. A. įmonės PVM sąskaitas faktūras: 2005-12-01 serija EAI Nr. 0000058, 2005-12-05 serija EAI Nr. 0000059, 2005-12-09 serija EAI Nr. 0000061, sandoriai tarp UAB „V“ ir E. A. įmonės faktiškai nėra įvykę, nurodė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „AV“ darbuotojai D. Ž., pagal šiuose aiškiai netikruose dokumentuose įrašytus duomenis, užpildyti ir pateikti K. AVMI K. skyriui UAB „V“ 2005 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „V“ pelną. D. Ž., nežinojusiai, kad minėti dokumentai yra netikri, užpildžius UAB „V“ 2005 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją ir jos II dalies 1 eilutėje finansinėje apskaitoje nustatytą mokestinių metų pelną sumažinus 21 869 Lt, II dalies 89 ir 91 eilutėse apmokestinamąjį pelną sumažinus 21 869 Lt, II dalies 96, 100 ir 112 eilutėse pelno mokestį sumažinus 2 843 Lt, šią deklaraciją 2006-03-03 elektroniniu būdu pateikus K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K. skyriui, ( - ), buvo pateikti tik A. Č. žinomi neteisingi duomenys apie UAB „V“ pelną. Tokiu būdu A. Č., veikdamas per D. Ž., nesupratusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB „V“ naudai siekdamas išvengti 2 843 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, į UAB „V“ 2005 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie pelną ir juos pateikė K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K. skyriui.

59A. Č. taip pat nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pelną ir pateikėją valstybės įgaliotai institucijai:

60A. Č. būdamas UAB „V“ direktoriumi ir atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, 2007-08-07 K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-04-13 „Mokesčių administravimo įstatymo" Nr. IX-2112 8 str. 1 d., 40 str. 1 d., Lietuvos Respublikos 2001-12-20 „Pelno mokesčio įstatymo" Nr. IX-675 11 str. 1 d., 11 str. 4 d., 17 str. 1 d., UAB „V“ naudai siekdamas išvengti 12 651 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, žinodamas, kad pagal UAB „S“ IR K PVM sąskaitas faktūras: 2006-08-09 serija SLT Nr. 36, 2006-08-11 serija SLT Nr. 38, 2006-08-17 serija SLT Nr. 39, 2006-08-21 serija SLT Nr. 41, 2006-08-24 serija SLT Nr. 43, 2006-08-28 serija SLT Nr. 44, 2006-12-04 serija SLT Nr. 67, 2006-12-12 serija SLT Nr. 70, 2006-12-15 serija SLT Nr. 72, 2006-12-18 serija SLT Nr. 74, E. A. įmonės 2006-09-24 PVM sąskaitą faktūrą serija EAI Nr. 000103 sandoriai tarp UAB „V“ ir UAB „S“ IR K, E. A. įmonės faktiškai nėra įvykę, nurodė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „AV“ darbuotojai D. Ž., pagal šiuose aiškiai netikruose dokumentuose įrašytus duomenis, užpildyti ir pateikti K. AVMI K. skyriui UAB „V“ 2006 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „V“ pelną. D. Ž., nežinojusiai, kad minėti dokumentai yra netikri, užpildžius UAB „V“ 2006 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją ir jos III dalies 1 eilutėje finansinėje atskaitomybėje nustatytą mokestinių metų pelną prieš apmokestinimą sumažinus 84 343 Lt, III dalies 56 eilutėje apmokestinamąjį pelną sumažinus 84 343 Lt, III dalies 57, 60 ir 73 eilutės pelno mokestį sumažinus 12 651 Lt, šią deklaraciją 2007-08-07 elektroniniu būdu pateikus K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K. skyriui, esančiam( - ), buvo pateikti tik A. Č. žinomi neteisingi duomenys apie UAB „V“ pelną. Tokiu būdu A. Č., veikdamas per D. Ž., nesupratusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB „V“ naudai siekdamas išvengti 12 651 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, į UAB „V“ 2006 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie pelną ir juos pateikė K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K. skyriui.

61A. Č. taip pat nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė apskaitą:

62A. Č. būdamas UAB „V“ direktoriumi ir atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2005-12-01 iki 2006-12-31 tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 „Buhalterinės apskaitos įstatymo" Nr. IX-574 13 str. 1 dalį, kuri numato, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos <...> turinys; 5) ūkinės operacijos <...> rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška <...>" apgaulingai tvarkė UAB „V“ buhalterinę apskaitą taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, t. y.:

63laikotarpiu nuo 2005-12-01 iki 2005-12-31 UAB „V“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus E. A. įmonės (įmonės kodas XXXXX, adr. ( - )) dokumentus - PVM sąskaitas faktūras: 2005-12-01 serija EAI Nr. 0000058, 2005- 12-05 serija EAI Nr. 0000059, 2005-12-09 serija EAI Nr. 0000061 ir kasos pajamų orderių kvitus: 2005-12-01 serija EAK Nr. 0000013, 2005-12-05 serija EAK Nr. 0000014, 2005-12-09 serija EAK Nr. 0000016 ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė prekių įsigijimą iš E. A. įmonės, iš viso už 25 805,71 Lt, iš jų 3 936,47 Lt PVM, taip pat parodė grynųjų pinigų - 25 805,71 Lt - sumokėjimą E. A. įmonei, nors faktiškai E. A. įmonė prekių pagal minėtus dokumentus nepardavė, pinigų negavo, o UAB „V“ prekių iš E. A. įmonės nepirko, pinigų nemokėjo;

64laikotarpiu nuo 2006-08-09 iki 2006-08-31 UAB „V“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus UAB „S“ IR K (įmonės kodas XXXXX, adr. ( - )) dokumentus - PVM sąskaitas faktūras: 2006-08-09 serija SLT Nr. 36, 2006-08-11 serija SLT Nr. 38, 2006-08-17 serija SLT Nr. 39, 2006-08-21 serija SLT Nr. 41, 2006-08-24 serija SLT Nr. 43, 2006-08-28 serija SLT Nr. 44 ir kasos pajamų orderių kvitus: 2006-08-09 serija SLT Nr. 36, 2006-08-11 serija SLT Nr. 38, 2006-08-17 serija SLT Nr. 39, 2006-08-21 serija SLT Nr. 41, 2006-08-24 serija SLT Nr. 43, 2006-08-28 serija SLT Nr. 44, ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė prekių įsigijimą iš UAB „S“ IR K iš viso už 38 997,13 Lt, iš jų 5 948,71 Lt PVM, taip pat parodė grynųjų pinigų - 38 997,13 Lt - sumokėjimą UAB „S“ IR K, nors faktiškai UAB „S“ IR K prekių pagal minėtus dokumentus nepardavė, pinigų negavo, o UAB „V“ prekių iš UAB „S“ IR K nepirko, pinigų nemokėjo;

65laikotarpiu nuo 2006-09-24 iki 2006-09-30 UAB „V“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo žinomai netikrus E. A. įmonės (įmonės kodas XXXXX, adr. ( - )) dokumentus: 2006-09-24 PVM sąskaitą faktūrą, serija EAI Nr. 000103, ir prie jos pridedamą 2006-09-24 atliktų darbų aktą Nr. 060924, 2006-09-24 kasos pajamų orderio kvitą, serija EAS Nr. 000098, ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė paslaugų įsigijimą iš E. A. įmonės, iš viso už 11 947,50 Lt, iš jų 1 882,50 Lt PVM, taip pat parodė grynųjų pinigų - 11 947,50 Lt - sumokėjimą E. A. įmonei, nors faktiškai E. A. įmonė prekių pagal minėtus dokumentus nepardavė, pinigų negavo, o UAB „V“ prekių iš E. A. įmonės nepirko, pinigų nemokėjo;

66laikotarpiu nuo 2006-12-04 iki 2006-12-31 UAB „V“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus UAB „S“ IR K (įmonės kodas XXXXX, adr. ( - )) dokumentus - PVM sąskaitas faktūras: 2006-12-04 serija SLT Nr. 67, 2006-12-12 serija SLT Nr. 70, 2006-12-15 serija SLT Nr. 72, 2006-12-18 serija SLT Nr. 74 ir kasos pajamų orderio kvitus: 2006-12-04 serija SLT Nr. 67, 2006-12-18 serija SLT Nr. 74, ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė prekių įsigijimą iš UAB „S“ IR K iš viso už 48 580,01 Lt, iš jų 7 410,51 Lt PVM, taip pat parodė grynųjų pinigų - 48 580,01 Lt - sumokėjimą UAB „S“ IR K, nors faktiškai UAB „S“ IR K prekių pagal minėtus dokumentus nepardavė, pinigų negavo, o UAB „V“ prekių iš UAB „S“ IR K nepirko, pinigų nemokėjo.

67Dėl anksčiau išvardytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2005-12- 01 iki 2006-12-31 UAB „V“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

68E. A. nuteistas už tai, kad pasisavino svetimą turtą:

69jis, būdamas E. A. įmonės vadovu, 2005 m. gruodžio – 2006 m. sausio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, UAB „V“ direktoriumi A. Č., turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti svetimą turtą - UAB „V“ pinigines lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, kad jie pagamins netikrus E. A. įmonės dokumentus apie tai, kad E. A. įmonė bendrovei „V“ pardavė prekių, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus. G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, su A. Č. iš anksto susitarė, kad jis A. Č. pateiks E. A. pasirašytus netikrus E. A. įmonės dokumentus apie tai, kad E. A. įmonė bendrovei „V“ pardavė prekių, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus. A. Č., 2005 m. gruodžio-2006 m. sausio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste, G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie prekių pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus E. A. įmonės dokumentus. G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, iš A. Č. gavęs minėtus duomenis juos perdavė E. A. ir nurodė surašyti netikrus E. A. įmonės dokumentus. E. A., 2005 m. gruodžio- 2006 m. sausio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste, surašė netikrus E. A. įmonės dokumentus: 2005-12-01 serija EAI Nr. 0000058, 2005- 12-05 serija EAI Nr. 0000059, 2005-12-09 serija EAI Nr. 0000061, kasos pajamų orderių kvitus: 2005-12-01 serija EAK Nr. 0000013, 2005-12-05 serija EAK Nr. 0000014, 2005-12-09 serija EAK Nr. 0000016, kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad E. A. įmonė pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 25 805,71 Lt, o UAB „V“ už prekes E. A. įmonei grynaisiais pinigais sumokėjo 25 805,71 Lt bei šiuos dokumentus pasirašė, o po to juos perdavė G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas. Po to G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, minėtus dokumentus davė A. Č. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas UAB „V“ kasininku ir pats saugodamas bendrovės grynus pinigus, savo parašu patvirtino minėtuose E. A. įmonės dokumentuose įrašytus netikrus duomenis, iš UAB „V“ kasos pasisavino 25 805,71 Lt, o siekdamas pateisinti šių pinigų paėmimą nurodė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „AV“ darbuotojai D. Ž. duomenis iš E. A. įmonės dokumentų įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu E. A., kartu su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, A. Č., UAB „V“ vardu imitavę prekių pirkimą iš E. A. įmonės bei imitavę UAB „V“ atsiskaitymą su E. A. įmone, pasisavino A. Č. žinioje buvusį UAB „V“ turtą - kasoje buvusius grynuosius pinigus - 25 805,71 Lt. Šiuos pinigus A. Č., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis pasidalijo su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, o šis su E. A.

70E. A. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo turtinę teisę ir panaikino turtinę prievolę:

71jis, būdamas E. A. įmonės vadovu, 2005 m. gruodžio – 2006 m. sausio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, UAB „V“ direktoriumi A. Č., turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti svetimą turtą - UAB „V“ pinigines lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, kad jie pagamins netikrus E. A. įmonės dokumentus apie tai, kad E. A. įmonė bendrovei „V“ pardavė prekių, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus. G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, su A. Č. iš anksto susitarė, kad jis A. Č. pateiks E. A. pasirašytus netikrus E. A. įmonės dokumentus apie tai, kad E. A. įmonė bendrovei „V“ pardavė prekių, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus. A. Č., 2005 m. gruodžio-2006 m. sausio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste, G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie prekių pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus E. A. įmonės dokumentus. G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, iš A. Č. gavęs minėtus duomenis juos perdavė E. A. ir nurodė surašyti netikrus E. A. įmonės dokumentus. E. A., 2005 m. gruodžio- 2006 m. sausio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste, surašė netikrus E. A. įmonės dokumentus: 2005-12-01 serija EAI Nr. 0000058, 2005- 12-05 serija EAI Nr. 0000059, 2005-12-09 serija EAI Nr. 0000061, kasos pajamų orderių kvitus: 2005-12-01 serija EAK Nr. 0000013, 2005-12-05 serija EAK Nr. 0000014, 2005-12-09 serija EAK Nr. 0000016, kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad E. A. įmonė pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 25 805,71 Lt, iš jų 3 936,47 Lt pridėtinės vertės mokestis, bei šiuos dokumentus pasirašė, o po to juos perdavė G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas. Po to G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, minėtus dokumentus davė A. Č. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad minėtos E. A. įmonės vadovo E. A. pasirašytos PVM sąskaitos faktūros yra netikros, kaip UAB „V“ direktorius patvirtino dokumentuose įrašytus aiškiai melagingus duomenis savo parašu. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus E. A. įmonės dokumentus perdavė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „AV“ darbuotojai D. Ž. bei nurodė duomenis iš jų įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją, PVM deklaraciją pateikti K. AVMI K. skyriui. D. Ž. nežinodama, kad pateiktose E. A. įmonės PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, nurodytos prekės faktiškai pirkėjai UAB „V“ parduotos nebuvo, įtraukė jų duomenis į UAB „V“ buhalterinę apskaitą, išskirtą PVM sąskaitose faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumą įtraukė į UAB „V“ PVM deklaraciją: PVM deklaracijos už 2005 m. gruodžio mėnesį 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM" ir 30 eilutėje „Atskaitomas pirkimo ir importo PVM" nurodydama 3 936 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „V“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM" įrašė 3 936 Lt mažesnę UAB „V“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą. D. Ž. UAB „V“ PVM deklaraciją už 2005 m. gruodžio mėnesį 2006-01-24 pateikė K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K. skyriui, esančiam( - ), ir tokiu būdu E. A. kartu su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir A. Č. apgaule UAB „V“ naudai įgijo turtinę teisę į 3 936 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę - sumokėti j Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 3 936 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

72V. N. nuteistas už tai, kad pasisavino didelės vertės svetimą turtą:

73jis, 2006 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, UAB „V“ direktoriumi A. Č. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti svetimą turtą – UAB „V“ pinigines lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kad jie pagamins ir pateiks netikrus UAB ,,S“ IR K dokumentus apie tai, kad UAB ,,S“ IR K bendrovei „V“ pardavė prekių, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus. A. Č., 2006 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste, G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie statybinių medžiagų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus UAB ,,S“ IR K dokumentus. V. N. 2006 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste, kartu su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagamino netikrus UAB ,,S“ IR K dokumentus: PVM sąskaitas faktūras: 2006-08-09 serija SLT Nr. 36, 2006-08-11 serija SLT Nr. 38, 2006-08-17 serija SLT Nr. 39, 2006-08-21 serija SLT Nr. 41, 2006-08-24 serija SLT Nr. 43, 2006-08-28 serija SLT Nr. 44, kasos pajamų orderio kvitus: 2006-08-09 serija SLT Nr. 36, 2006-08-11 serija SLT Nr. 38, 2006-08-17 serija SLT Nr. 39, 2006-08-21 serija SLT Nr. 41, 2006-08-24 serija SLT Nr. 43, 2006-08-28 serija SLT Nr. 44, kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,S“ IR K pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 38 997,13 Lt, o UAB ,,V“ už prekes UAB ,,S“ IR K grynaisiais pinigais sumokėjo 38 997,13 Lt. Šiuos netikrus dokumentus G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė A. Č. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas UAB ,,V“ kasininku ir pats saugodamas bendrovės grynuosius pinigus, iš UAB ,,V“ kasos pasisavino 38 997,13 Lt. Siekdamas pateisinti šių pinigų paėmimą nurodė UAB ,,V“ direktoriaus pavaduotojui M. B., nesupratusiam jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašyti minėtuose UAB ,,S“ IR K dokumentuose ir tokiu būdu patvirtinti prekių priėmimą, taip pat UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB ,,AV“ darbuotojai D. Ž. nurodė duomenis iš UAB ,,S“ IR K dokumentų įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą. Taigi V. N. kartu su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, A. Č., ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, UAB „V“ vardu imitavęs prekių pirkimą iš UAB ,,S“ IR K ir UAB „V“ atsiskaitymą su UAB ,,S“ IR K grynaisiais pinigais, pasisavino A. Č. žinioje buvusį UAB „V“ turtą – kasoje buvusius grynuosius pinigus – 38 997,13 Lt. Šiuos pinigus A. Č. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis pasidalijo su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, o šis su kitais nenustatytais asmenimis.

74V. N. nuteistas už tai, kad pasisavino didelės vertės svetimą turtą:

75jis, 2006 m. gruodžio – 2007 m. sausio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, UAB „V“ direktoriumi A. Č., UAB ,,S“ IR K direktoriumi V. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti svetimą turtą – UAB „V“ pinigines lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, V. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kad jie pagamins ir pateiks netikrus UAB ,,S“ IR K dokumentus apie tai, kad UAB ,,S“ IR K bendrovei „V“ pardavė prekių, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus. A. Č., 2006 m. gruodžio–2007 m. sausio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste organizuotos grupės nariui G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie statybinių medžiagų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus UAB ,,S“ IR K dokumentus. V. N. 2006 m. gruodžio–2007 m. sausio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste, kartu su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, V. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagamino netikrus UAB ,,S“ IR K dokumentus: PVM sąskaitas faktūras: 2006-12-04 serija SLT Nr. 67, 2006-12-12 serija SLT Nr. 70, 2006-12-15 serija SLT Nr. 72, 2006-12-18 serija SLT Nr. 74, kasos pajamų orderio kvitus: 2006-12-04 serija SLT Nr. 67, 2006-12-18 serija SLT Nr. 77, kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,S“ IR K pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 48 580,01 Lt, o UAB ,,V“ už prekes UAB ,,S“ IR K grynaisiais pinigais sumokėjo 48 580,01 Lt. Šiuos netikrus dokumentus G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė A. Č. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas UAB ,,V“ kasininku ir pats saugodamas bendrovės grynuosius pinigus, savo parašu patvirtino minėtuose UAB ,,S“ IR K dokumentuose įrašytus netikrus duomenis, iš UAB ,,V“ kasos pasisavino 48 580,01 Lt, o siekdamas pateisinti šių pinigų paėmimą nurodė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB ,,AV“ darbuotojai D. Ž. duomenis iš UAB ,,S“ IR K dokumentų įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu V. N., kartu su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, A. Č., V. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, UAB „V“ vardu imitavęs prekių pirkimą iš UAB ,,S“ IR K ir UAB „V“ atsiskaitymą su UAB ,,S“ IR K grynaisiais pinigais, pasisavino A. Č. žinioje buvusį UAB „V“ turtą – kasoje buvusius grynuosius pinigus – 48 580,01 Lt. Šiuos pinigus A. Č. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis pasidalijo su G. L., o šis su kitais nenustatytais asmenimis.

76V. N. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo turtinę teisę ir panaikino turtinę prievolę:

77jis, 2006 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, UAB „V“ direktoriumi A. Č. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti svetimą turtą – UAB „V“ pinigines lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kad jie pagamins ir pateiks netikrus UAB ,,S“ IR K dokumentus apie tai, kad UAB ,,S“ IR K bendrovei „V“ pardavė prekių, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus. A. Č., veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas prisiimtas užduotis, 2006 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste, G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie statybinių medžiagų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus UAB ,,S“ IR K dokumentus. 2006 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku K. mieste kartu su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis pagamino netikras UAB ,,S“ IR K PVM sąskaitas faktūras: 2006-08-09 serija SLT Nr. 36, 2006-08-11 serija SLT Nr. 38, 2006-08-17 serija SLT Nr. 39, 2006-08-21 serija SLT Nr. 41, 2006-08-24 serija SLT Nr. 43, 2006-08-28 serija SLT Nr. 44, kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,S“ IR K pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 38 997,13 Lt, iš jų 5 948,71 Lt PVM. Šiuos netikrus dokumentus G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė A. Č. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad minėtos UAB ,,S“ IR K atstovo pasirašytos PVM sąskaitos faktūros yra netikros, nurodė UAB ,,V“ direktoriaus pavaduotojui M. B., nesupratusiam jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašyti minėtuose UAB ,,S“ IR K dokumentuose. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus UAB ,,S“ IR K dokumentus perdavė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB ,,AV“ darbuotojai D. Ž. bei nurodė duomenis iš jų įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją, PVM deklaraciją pateikti K. AVMI K. skyriui. D. Ž. nežinodama, kad pateiktose UAB ,,S“ IR K PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, nurodytos prekės faktiškai pirkėjai UAB „V“ parduotos nebuvo, įtraukė jų duomenis į UAB „V“ buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitose faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumas įtraukė į UAB „V“ PVM deklaraciją už 2006 m. rugpjūčio mėnesį, PVM deklaracijos 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ nurodydama iš viso 5 949 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „V“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė iš viso 5 949 Lt mažesnę UAB „V“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą. D. Ž. UAB „V“ PVM deklaraciją už 2006 m. rugpjūčio mėnesį 2006-09-19 pateikė K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K. skyriui, esančiam( - ), ir tokiu būdu V. N., kartu su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, A. Č. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule UAB „V“ naudai įgijo turtinę teisę į 5 949 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 5 949 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

78V. N. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo turtinę teisę ir panaikino turtinę prievolę:

79jis, 2006 m. gruodžio–2007 m. sausio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, UAB „V“ direktoriumi A. Č., UAB ,,S“ IR K direktoriumi V. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti svetimą turtą – UAB „V“ pinigines lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, V. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kad jie pagamins ir pateiks netikrus UAB ,,S“ IR K dokumentus apie tai, kad UAB ,,S“ IR K bendrovei „V“ pardavė prekių, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus. A. Č., 2006 m. gruodžio–2007 m. sausio mėnesiais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste, G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie statybinių medžiagų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus UAB ,,S“ IR K dokumentus. V. N. 2006 m. gruodžio–2007 m. sausio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku K. mieste, kartu su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, V. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis pagamino netikras UAB ,,S“ IR K PVM sąskaitas faktūras: 2006-12-04 serija SLT Nr. 67, 2006-12-12 serija SLT Nr. 70, 2006-12-15 serija SLT Nr. 72, 2006-12-18 serija SLT Nr. 74, kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,S“ IR K pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 48 580,01 Lt, iš jų 7 410,51 Lt PVM. Šiuos netikrus dokumentus organizuotos grupės narys G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė A. Č. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad minėtos UAB ,,S“ IR K direktoriaus V. Ž. pasirašytos PVM sąskaitos faktūros yra netikros, kaip UAB „V“ direktorius savo parašu patvirtino UAB ,,S“ IR K dokumentuose įrašytus aiškiai melagingus duomenis. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus UAB ,,S“ IR K dokumentus perdavė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB ,,AV“ darbuotojai D. Ž. bei nurodė duomenis iš jų įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją, PVM deklaraciją pateikti K. AVMI K. skyriui. D. Ž. nežinodama, kad pateiktose UAB ,,S“ IR K PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, nurodytos prekės faktiškai pirkėjai UAB „V“ parduotos nebuvo, įtraukė jų duomenis į UAB „V“ buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitose faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumas įtraukė į UAB „V“ PVM deklaraciją už 2006 m. gruodžio mėnesį, PVM deklaracijos 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ nurodydama 7 410 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „V“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 7 410 Lt mažesnę UAB „V“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą. D. Ž. UAB „V“ PVM deklaraciją už 2006 m. gruodžio mėnesį 2007-01-19 pateikė K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K. skyriui, esančiam ( - ), ir tokiu būdu V. N., kartu su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, A. Č., V. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule UAB „V“ naudai įgijo turtinę teisę į 7 410 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 7 410 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

80Juridinis asmuo UAB „V“, įmonės kodas XXXXX, nuteistas už tai, kad atstovaujamas direktoriaus A. Č., kuris vadovaudamas UAB „V“ turėjo teisę priimti sprendimus UAB „V“ vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, apgaule UAB „V“ naudai įgijo turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir panaikino turtinę prievolę, būtent:

81A. Č. būdamas UAB „V“ direktoriumi 2005 m. gruodžio-2006 m. sausio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, bei E. A. įmonės vadovu E. A., turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti jo žinioje esantį svetimą turtą, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, kad šis pateiks netikrus E. A. įmonės dokumentus apie tai, kad E. A. įmonė bendrovei „V“ pardavė prekių. A. Č., 2005 m. gruodžio mėnesį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste, G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie statybinių medžiagų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus E. A. įmonės dokumentus kaip tariamai parduodami UAB „V“. G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, 2005 m. gruodžio-2006 m. sausio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste A. Č. perdavė netikras E. A. įmonės PVM sąskaitas faktūras: 2005-12-01 serija EAI Nr. 0000058, 2005-12-05 serija EAI Nr. 0000059, 2005-12-09 serija EAI Nr. 0000061, kuriose buvo įrašyti A. Č. nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad E. A. įmonė pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 25 805,71 Lt, iš jų 3 936,47 Lt pridėtinės vertės mokestis. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad minėtos E. A. įmonės vadovo E. A. pasirašytos PVM sąskaitos faktūros yra netikros, kaip UAB „V“ direktorius patvirtino dokumentuose įrašytus aiškiai melagingus duomenis savo parašu. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus E. A. įmonės dokumentus perdavė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „AV“ darbuotojai D. Ž. bei nurodė duomenis iš jų įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją, PVM deklaraciją pateikti K. AVMI K. skyriui. D. Ž. nežinodama, kad pateiktose E. A. įmonės PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, nurodytos prekės faktiškai pirkėjai UAB „V“ parduotos nebuvo, įtraukė jų duomenis į UAB „V“ buhalterinę apskaitą, išskirtą PVM sąskaitose faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumą įtraukė į UAB „V“ PVM deklaraciją: PVM deklaracijos už 2005 m. gruodžio mėnesį 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM" ir 30 eilutėje „Atskaitomas pirkimo ir importo PVM" nurodydama 3 936 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „V“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM" įrašė 3 936 Lt mažesnę UAB „V“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą. D. Ž. UAB „V“ PVM deklaraciją už 2005 m. gruodžio mėnesį 2006-01-24 pateikė K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K. skyriui, esančiam ( - ), ir tokiu būdu A. Č., kartu su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir E. A. apgaule UAB „V“ naudai įgijo turtinę teisę į 3 936 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 3 936 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

82Be to, juridinis asmuo UAB „V“, atstovaujamas direktoriaus A. Č., kuris vadovaudamas UAB „V“ turėjo teisę priimti sprendimus UAB „V“ vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, apgaule UAB „V“ naudai įgijo turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir panaikino turtinę prievolę, būtent:

83A. Č., būdamas UAB „V“ direktoriumi, 2006 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, UAB „S“ IR K atstovu V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti jo žinioje esantį svetimą turtą - UAB „V“ pinigines lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, kad šis pateiks netikrus UAB „S“ IR K dokumentus apie tai, kad UAB „S“ IR K bendrovei „V“ pardavė prekių, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus. A. Č., 2006 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste G. L. perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie statybinių medžiagų, paslaugų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus E. A. įmonės, UAB „S“ IR K dokumentus. G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, 2006 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste A. Č. perdavė netikras UAB „S“ IR K PVM sąskaitas faktūras: 2006-08-09 serija SLT Nr. 36, 2006-08-11 serija SLT Nr. 38, 2006-08-17 serija SLT Nr. 39, 2006-08-21 serija SLT Nr. 41, 2006-08-24 serija SLT Nr. 43, 2006-08-28 serija SLT Nr. 44, kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „S“ IR K pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 38 997,13 Lt, iš jų 5 948,71 Lt PVM. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad minėtos UAB „S“ IR K atstovo pasirašytos PVM sąskaitos faktūros yra netikros, nurodė UAB „V“ direktoriaus pavaduotojui M. B., nesupratusiam jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašyti minėtuose UAB „S“ IR K dokumentuose. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus UAB „S“ IR K dokumentus perdavė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „AV“ darbuotojai D. Ž. bei nurodė duomenis iš jų įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją, PVM deklaraciją pateikti K. AVMI K. skyriui. D. Ž. nežinodama, kad pateiktose UAB „S“ IR K PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, nurodytos prekės faktiškai pirkėjai UAB „V“ parduotos nebuvo, įtraukė jų duomenis į UAB „V“ buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitose faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumas įtraukė į UAB „V“ PVM deklaraciją už 2006 m. rugpjūčio mėnesį, PVM deklaracijos 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM" ir 30 eilutėje „Atskaitomas pirkimo ir importo PVM" nurodydama iš viso 5 949 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „V“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM" įrašė iš viso 5 949 Lt mažesnę UAB „V“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą. D. Ž. UAB „V“ PVM deklaraciją už 2006 m. rugpjūčio mėnesį 2006-09-19 pateikė K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K. skyriui, esančiam ( - ), ir tokiu būdu A. Č., kartu su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule UAB „V“ naudai įgijo turtinę teisę į 5 949 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 5 949 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

84Be to, juridinis asmuo UAB „V“ atstovaujamas direktoriaus A. Č., kuris vadovaudamas UAB „V“ turėjo teisę priimti sprendimus UAB „V“ vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, apgaule UAB „V“ naudai įgijo turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir panaikino turtinę prievolę, būtent:

85A. Č., būdamas UAB „V“ direktoriumi, 2006 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su G. L., turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti jo žinioje esantį svetimą turtą - UAB „V“ pinigines lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, kad šis pateiks netikrus E. A. įmonės dokumentus apie tai, kad E. A. įmonė bendrovei „V“ pardavė paslaugų, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus. A. Č., 2006 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie paslaugų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus E. A. įmonės dokumentus. G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, 2006 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste A. Č. perdavė netikrą E. A. įmonės 2006-09-24 PVM sąskaitą faktūrą, serija EAI Nr. 000103, kurioje buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad E. A. įmonė pardavė, o UAB „V“ nupirko paslaugų už 11 947,50 Lt, iš jų 1 822,50 Lt PVM. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad minėta E. A. įmonės PVM sąskaita faktūra yra netikra, pats kaip UAB „V“ direktorius savo parašu patvirtino E. A. įmonės dokumente įrašytus aiškiai melagingus duomenis. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą E. A. įmonės dokumentą perdavė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „AV“ darbuotojai D. Ž. bei nurodė duomenis iš jos įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją, PVM deklaraciją pateikti K. AVMI K. skyriui. D. Ž. nežinodama, kad pateiktoje E. A. įmonės PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, nurodytos paslaugos faktiškai pirkėjai UAB „V“ parduotos nebuvo, įtraukė jos duomenis į UAB „V“ buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitoje faktūroje pridėtinės vertės mokesčio sumą įtraukė į UAB „V“ PVM deklaraciją už 2006 m. rugsėjo mėnesį, PVM deklaracijos 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM" ir 30 eilutėje „Atskaitomas pirkimo ir importo PVM" nurodydama iš viso 1 823 Lt didesnę pirkimo PVM sumą negu UAB „V“ faktiškai buvo įsigijusi paslaugų su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM" įrašė iš viso 1 823 Lt mažesnę UAB „V“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą. D. Ž. UAB „V“ PVM deklaraciją už 2006 m. rugsėjo mėnesį 2006-10-19 pateikė K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K. skyriui, esančiam ( - ), ir tokiu būdu A. Č. kartu su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, apgaule UAB „V“ naudai įgijo turtinę teisę į 1 823 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 1 823 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

86Be to, juridinis asmuo UAB „V“, atstovaujamas direktoriaus A. Č., kuris vadovaudamas UAB „V“ turėjo teisę priimti sprendimus UAB „V“ vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, apgaule UAB „V“ naudai įgijo turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir panaikino turtinę prievolę, būtent:

87A. Č., būdamas UAB „V“ direktoriumi 2006 m. gruodžio-2007 m. sausio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, UAB „S“ IR K atstovais V. Ž., V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti jo žinioje esantį svetimą turtą - UAB „V“ pinigines lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, kad šis pateiks netikrus UAB „S“ IR K dokumentus apie tai, kad UAB „S“ IR K bendrovei „V“ pardavė prekių, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus. A. Č., 2006 m. gruodžio-2007 m. sausio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste, G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie statybinių medžiagų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus UAB „S“ IR K dokumentus. G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais bei vykdydamas prisiimtas užduotis, 2006 m. gruodžio-2007 m. sausio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste A. Č. perdavė netikras UAB „S“ IR K PVM sąskaitas faktūras: 2006-12-04 serija SLT Nr. 67, 2006-12-12 serija SLT Nr. 70, 2006-12-15 serija SLT Nr. 72, 2006-12-18 serija SLT Nr. 74, kuriose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „S“ IR K pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 48580,01 Lt, iš jų 7410,51 Lt PVM. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad minėtos UAB „S“ IR K direktoriaus V. Ž. pasirašytos PVM sąskaitos faktūros yra netikros, kaip UAB „V“ direktorius savo parašu patvirtino UAB „S“ IR K dokumentuose įrašytus aiškiai melagingus duomenis. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus UAB „S“ IR K dokumentus perdavė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „AV“ darbuotojai D. Ž. bei nurodė duomenis iš jų įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją, PVM deklaraciją pateikti K. AVMI K. skyriui. D. Ž. nežinodama, kad pateiktose UAB „S“ IR K PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, nurodytos prekės faktiškai pirkėjai UAB „V“ parduotos nebuvo, įtraukė jų duomenis į UAB „V“ buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitose faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumas įtraukė į UAB „V“ PVM deklaraciją už 2006 m. gruodžio mėnesį, PVM deklaracijos 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM" ir 30 eilutėje „Atskaitomas pirkimo ir importo PVM" nurodydama 7 410 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „V“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM" įrašė 7 410 Lt mažesnę UAB „V“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą. D. Ž. UAB „V“ PVM deklaraciją už 2006 m. gruodžio mėnesį 2007-01-19 pateikė K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K. skyriui, esančiam ( - ), ir tokiu būdu A. Č., kartu su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, V. Ž., V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule UAB „V“ naudai įgijo turtinę teisę į 7 410 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 7 410 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

88Be to, juridinis asmuo UAB „V“, atstovaujamas direktoriaus A. Č., kuris vadovaudamas UAB „V“ turėjo teisę priimti sprendimus UAB „V“ vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pelną ir pateikėją valstybės įgaliotai institucijai:

89A. Č., būdamas UAB „V“ direktoriumi ir atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, 2006-03-03 K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-04-13 „Mokesčių administravimo įstatymo" Nr. IX-2112 8 str. 1 d., 40 str. 1 d., Lietuvos Respublikos 2001-12-20 „Pelno mokesčio įstatymo" Nr. IX-675 11 str. 1 d., kuri numato, kad „Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną <...> iš pajamų: <...> 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; ..." 11 str. 4 d., kuri numato, kad „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai", 17 str. 1 d., kuri numato, kad „Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti UAB „V“ naudai siekdamas išvengti 2 843 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, žinodamas, kad pagal E. A. įmonės PVM sąskaitas faktūras: 2005-12-01 serija EAI Nr. 0000058, 2005-12-05 serija EAI Nr. 0000059, 2005-12-09 serija EAI Nr. 0000061, sandoriai tarp UAB „V“ ir E. A. įmonės faktiškai nėra įvykę, nurodė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „AV“ darbuotojai D. Ž., pagal šiuose aiškiai netikruose dokumentuose įrašytus duomenis, užpildyti ir pateikti K. AVMI K. skyriui UAB „V“ 2005 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „V“ pelną. D. Ž., nežinojusiai, kad minėti dokumentai yra netikri, užpildžius UAB „V“ 2005 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją ir jos II dalies 1 eilutėje finansinėje apskaitoje nustatytą mokestinių metų pelną sumažinus 21 869 Lt, II dalies 89 ir 91 eilutėse apmokestinamąjį pelną sumažinus 21 869 Lt, II dalies 96, 100 ir 112 eilutėse pelno mokestį sumažinus 2 843 Lt, šią deklaraciją 2006-03-03 elektroniniu būdu pateikus K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K. skyriui, esančiam ( - ), buvo pateikti tik A. Č. žinomi neteisingi duomenys apie UAB „V“ pelną. Tokiu būdu A. Č., veikdamas per D. Ž., nesupratusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB „V“ naudai siekdamas išvengti 2 843 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, į UAB „V“ 2005 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie pelną ir juos pateikė K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K. skyriui.

90Be to, juridinis asmuo UAB „V“, atstovaujamas direktoriaus A. Č., kuris vadovaudamas UAB „V“ turėjo teisę priimti sprendimus UAB „V“ vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pelną ir pateikėją valstybės įgaliotai institucijai.

91A. Č. būdamas UAB „V“ direktoriumi ir atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, 2007-08-07 K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-04-13 „Mokesčių administravimo įstatymo" Nr. IX-2112 8 str. 1 d., 40 str. 1 d., Lietuvos Respublikos 2001-12-20 „Pelno mokesčio įstatymo" Nr. IX-675 11 str. 1 d., 11 str. 4 d., 17 str. 1 d., UAB „V“ naudai siekdamas išvengti 12 651 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, žinodamas, kad pagal UAB „S“ IR K PVM sąskaitas faktūras: 2006-08-09 serija SLT Nr. 36, 2006-08-11 serija SLT Nr. 38, 2006-08-17 serija SLT Nr. 39, 2006-08-21 serija SLT Nr. 41, 2006-08-24 serija SLT Nr. 43, 2006-08-28 serija SLT Nr. 44, 2006-12-04 serija SLT Nr. 67, 2006-12-12 serija SLT Nr. 70, 2006-12-15 serija SLT Nr. 72, 2006-12-18 serija SLT Nr. 74, E. A. įmonės 2006-09-24 PVM sąskaitą faktūrą, serija EAI Nr. 000103, sandoriai tarp UAB „V“ ir UAB „S“ IR K, E. A. įmonės faktiškai nėra įvykę, nurodė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „AV“ darbuotojai D. Ž. pagal šiuose aiškiai netikruose dokumentuose įrašytus duomenis užpildyti ir pateikti K. AVMI K. skyriui UAB „V“ 2006 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „V“ pelną. D. Ž., nežinojusiai, kad minėti dokumentai yra netikri, užpildžius UAB „V“ 2006 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją ir jos III dalies 1 eilutėje finansinėje atskaitomybėje nustatytą mokestinių metų pelną prieš apmokestinimą sumažinus 84 343 Lt, III dalies 56 eilutėje apmokestinamąjį pelną sumažinus 84 343 Lt, III dalies 57, 60 ir 73 eilutės pelno mokestį sumažinus 12 651 Lt, šią deklaraciją 2007-08-07 elektroniniu būdu pateikus K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K. skyriui, esančiam ( - ), buvo pateikti tik A. Č. žinomi neteisingi duomenys apie UAB „V“ pelną. Tokiu būdu A. Č., veikdamas per D. Ž., nesupratusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB „V“ naudai siekdamas išvengti 12 651 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, į UAB „V“ 2006 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie pelną ir juos pateikė K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K. skyriui.

92Be to, juridinis asmuo UAB „V“, atstovaujamas direktoriaus A. Č., kuris vadovaudamas UAB „V“ turėjo teisę priimti sprendimus UAB „V“ vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, būtent:

93A. Č. būdamas UAB „V“ direktoriumi ir atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2005-12-01 iki 2006-12-31, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 „Buhalterinės apskaitos įstatymo" Nr. IX-574 13 str. 1 d., kuri numato, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos <...> turinys; 5) ūkinės operacijos <...> rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška <...>" apgaulingai tvarkė UAB „V“ buhalterinę apskaitą taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, t. y.:

94laikotarpiu nuo 2005-12-01 iki 2005-12-31 UAB „V“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus E. A. įmonės (įmonės kodas XXXXX, adr. ( - )) dokumentus - PVM sąskaitas faktūras: 2005-12-01 serija EAI Nr. 0000058, 2005- 12-05 serija EAI Nr. 0000059, 2005-12-09 serija EAI Nr. 0000061 ir kasos pajamų orderių kvitus: 2005-12-01 serija EAK Nr. 0000013, 2005-12-05 serija EAK Nr. 0000014, 2005-12-09 serija EAK Nr. 0000016, ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė prekių įsigijimą iš E. A. įmonės, iš viso už 25 805,71 Lt, iš jų 3 936,47 Lt PVM, taip pat parodė grynųjų pinigų - 25 805,71 Lt - sumokėjimą E. A. įmonei, nors faktiškai E. A. įmonė prekių pagal minėtus dokumentus nepardavė, pinigų negavo, o UAB „V“ prekių iš E. A. įmonės nepirko, pinigų nemokėjo;

95laikotarpiu nuo 2006-08-09 iki 2006-08-31 UAB „V“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus UAB „S“ IR K (įmonės kodas XXXXX, adr. ( - )) dokumentus - PVM sąskaitas faktūras: 2006-08-09 serija SLT Nr. 36, 2006-08-11 serija SLT Nr. 38, 2006-08-17 serija SLT Nr. 39, 2006-08-21 serija SLT Nr. 41, 2006-08-24 serija SLT Nr. 43, 2006-08-28 serija SLT Nr. 44 ir kasos pajamų orderių kvitus: 2006-08-09 serija SLT Nr. 36, 2006-08-11 serija SLT Nr. 38, 2006-08-17 serija SLT Nr.39, 2006-08-21 serija SLT Nr. 41, 2006-08-24 serija SLT Nr. 43, 2006-08-28 serija SLT Nr. 44, ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė prekių įsigijimą iš UAB „S“ IR K iš viso už 38 997,13 Lt, iš jų 5 948,71 Lt PVM, taip pat parodė grynųjų pinigų - 38 997,13 Lt - sumokėjimą UAB „S“ IR K, nors faktiškai UAB „S“ IR K prekių pagal minėtus dokumentus nepardavė, pinigų negavo, o UAB „V“ prekių iš UAB „S“ IR K nepirko, pinigų nemokėjo;

96laikotarpiu nuo 2006-09-24 iki 2006-09-30 UAB „V“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus E. A. įmonės (įmonės kodas XXXXX, adr. ( - )) dokumentus: 2006-09-24 PVM sąskaitą faktūrą, serija EAI Nr. 000103, ir prie jos pridedamą 2006-09-24 atliktų darbų aktą Nr. 060924, 2006-09-24 kasos pajamų orderio kvitą, serija EAS Nr. 000098, ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė paslaugų įsigijimą iš E. A. įmonės, iš viso už 11 947,50 Lt, iš jų 1 882,50 Lt PVM, taip pat parodė grynų pinigų - 11 947,50 Lt - sumokėjimą E. A. įmonei, nors faktiškai E. A. įmonė prekių pagal minėtus dokumentus nepardavė, pinigų negavo, o UAB „V“ prekių iš E. A. įmonės nepirko, pinigų nemokėjo;

97laikotarpiu nuo 2006-12-04 iki 2006-12-31 UAB „V“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus UAB „S“ IR K (įmonės kodas XXXXX, adr. ( - )) dokumentus - PVM sąskaitas faktūras: 2006-12-04 serija SLT Nr. 67, 2006-12-12 serija SLT Nr. 70, 2006-12-15 serija SLT Nr. 72, 2006-12-18 serija SLT Nr.74 ir kasos pajamų orderio kvitus: 2006-12-04 serija SLT Nr. 67, 2006-12-18 serija SLT Nr.74, ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė prekių įsigijimą iš UAB „S“ IR K iš viso už 48 580,01 Lt, iš jų 7 410,51 Lt PVM, taip pat parodė grynų pinigų - 48 580,01 Lt - sumokėjimą UAB „S“ IR K, nors faktiškai UAB „S“ IR K prekių pagal minėtus dokumentus nepardavė, pinigų negavo, o UAB „V“ prekių iš UAB „S“ IR K nepirko, pinigų nemokėjo. Dėl anksčiau išvardytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2005- 12-01 iki 2006-12-31 UAB „V“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

98A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad pasisavino didelės vertės svetimą turtą:

99Jis buvo kaltinamas, kad 2006 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendra tyčia organizuota grupe su G. L., UAB „V“ direktoriumi A. Č., V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti svetimą turtą – UAB „V“ pinigines lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su organizuotos grupės nariais G. L., V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kad jie pagamins ir pateiks netikrus UAB ,,S“ IR K dokumentus apie tai, kad UAB ,,S“ IR K bendrovei „V“ pardavė prekių, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus. A. Č., veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais bei vykdydamas prisiimtas užduotis, 2006 m. rugpjūčio mėnesį organizavo UAB ,,S“ IR K akcijų įsigijimą M. B. vardu, bei M. B., nesupratusio jo nusikalstamos veiksmų pobūdžio, paskyrimą UAB ,,S“ IR K direktoriumi. A. Č., veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas prisiimtas užduotis, 2006 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste, organizuotos grupės nariui G. L. perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie statybinių medžiagų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus UAB ,,S“ IR K dokumentus. Organizuotos grupės narys A. Č. veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais bei vykdydamas prisiimtas užduotis, 2006 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste, kartu su G. L., V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagamino netikrus UAB ,,S“ IR K dokumentus: PVM sąskaitas faktūras: 2006-08-09 serija SLT Nr. 36, 2006-08-11 serija SLT Nr. 38, 2006-08-17 serija SLT Nr. 39, 2006-08-21 serija SLT Nr. 41, 2006-08-24 serija SLT Nr. 43, 2006-08-28 serija SLT Nr. 44, kasos pajamų orderio kvitus: 2006-08-09 serija SLT Nr. 36, 2006-08-11 serija SLT Nr. 38, 2006-08-17 serija SLT Nr. 39, 2006-08-21 serija SLT Nr. 41, 2006-08-24 serija SLT Nr. 43, 2006-08-28 serija SLT Nr. 44, kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,S“ IR K pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 38 997,13 Lt, o UAB ,,V“ už prekes UAB ,,S“ IR K grynaisiais pinigais sumokėjo 38 997,13 Lt. Šiuos netikrus dokumentus organizuotos grupės narys G. L. perdavė A. Č. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais bei vykdydamas prisiimtas užduotis, būdamas UAB ,,V“ kasininku ir pats saugodamas bendrovės grynuosius pinigus, iš UAB ,,V“ kasos pasisavino 38 997,13 Lt. Siekdamas pateisinti šių pinigų paėmimą nurodė UAB ,,V“ direktoriaus pavaduotojui M. B., nesupratusiam jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašyti minėtuose UAB ,,S“ IR K dokumentuose ir tokiu būdu patvirtinti prekių priėmimą, taip pat UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB ,,AV“ darbuotojai D. Ž. nurodė duomenis iš UAB ,,S“ IR K dokumentų įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą. Taigi A. Č. kartu su organizuotos grupės nariais G. L., A. Č., V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, UAB „V“ vardu imitavęs prekių pirkimą iš UAB ,,S“ IR K ir UAB „V“ atsiskaitymą su UAB ,,S“ IR K grynaisiais pinigais, pasisavino A. Č. žinioje buvusį UAB „V“ turtą – kasoje buvusius grynuosius pinigus – 38 997,13 Lt. Šiuos pinigus A. Č., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis, pasidalijo su organizuotos grupės nariu G. L., o šis su kitais organizuotos grupės nariais.

100A. Č. buvo kaltinamas ir tuo, kad pasisavino didelės vertės svetimą turtą:

101Jis buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. gruodžio – 2007 m. sausio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendra tyčia organizuota grupe su G. L., UAB „V“ direktoriumi A. Č., V. N., UAB ,,S“ IR K direktoriumi V. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti svetimą turtą – UAB „V“ pinigines lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su organizuotos grupės nariais G. L., V. N., V. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kad jie pagamins ir pateiks netikrus UAB ,,S“ IR K dokumentus apie tai, kad UAB ,,S“ IR K bendrovei „V“ pardavė prekių, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus. A. Č., veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais bei vykdydamas prisiimtas užduotis, 2006 m. rugsėjo mėnesį organizavo UAB ,,S“ IR K akcijų įsigijimą V. Ž. vardu bei V. Ž. paskyrimą UAB ,,S“ IR K direktoriumi. A. Č., veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas prisiimtas užduotis, 2006 m. gruodžio–2007 m. sausio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku K. mieste, organizuotos grupės nariui G. L. perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie statybinių medžiagų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus UAB ,,S“ IR K dokumentus. Organizuotos grupės narys A. Č. veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais bei vykdydamas prisiimtas užduotis, 2006 m. gruodžio–2007 m. sausio mėnesiais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku K. mieste, kartu su G. L., V. N., V. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagamino netikrus UAB ,,S“ IR K dokumentus: PVM sąskaitas faktūras: 2006-12-04 serija SLT Nr. 67, 2006-12-12 serija SLT Nr. 70, 2006-12-15 serija SLT Nr. 72, 2006-12-18 serija SLT Nr. 74, kasos pajamų orderio kvitus: 2006-12-04 serija SLT Nr. 67, 2006-12-18 serija SLT Nr. 77, kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,S“ IR K pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 48 580,01 Lt, o UAB ,,V“ už prekes UAB ,,S“ IR K grynaisiais pinigais sumokėjo 48 580,01 Lt. Šiuos netikrus dokumentus organizuotos grupės narys G. L. perdavė A. Č. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais bei vykdydamas prisiimtas užduotis, būdamas UAB ,,V“ kasininku ir pats saugodamas bendrovės grynuosius pinigus, savo parašu patvirtino minėtuose UAB ,,S“ IR K dokumentuose įrašytus netikrus duomenis, iš UAB ,,V“ kasos pasisavino 48 580,01 Lt, o siekdamas pateisinti šių pinigų paėmimą nurodė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB ,,AV“ darbuotojai D. Ž. duomenis iš UAB ,,S“ IR K dokumentų įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu A. Č. kartu su organizuotos grupės nariais G. L., A. Č., V. Ž., V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, UAB „V“ vardu imitavęs prekių pirkimą iš UAB ,,S“ IR K ir UAB „V“ atsiskaitymą su UAB ,,S“ IR K grynaisiais pinigais, pasisavino A. Č. žinioje buvusį UAB „V“ turtą – kasoje buvusius grynuosius pinigus – 48 580,01 Lt. Šiuos pinigus A. Č., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis, pasidalijo su organizuotos grupės nariu G. L., o šis su kitais organizuotos grupės nariais.

102A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule įgijo turtinę teisę ir panaikino turtinę prievolę:

103Jis buvo kaltinamas, kad 2006 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, K. mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendra tyčia organizuota grupe su G. L., UAB „V“ direktoriumi A. Č., V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti svetimą turtą – UAB „V“ pinigines lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su organizuotos grupės nariais G. L., V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kad jie pagamins ir pateiks netikrus UAB ,,S“ IR K dokumentus apie tai, kad UAB ,,S“ IR K bendrovei „V“ pardavė prekių, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus. A. Č., veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais bei vykdydamas prisiimtas užduotis, 2006 m. rugpjūčio mėnesį organizavo UAB ,,S“ IR K akcijų įsigijimą M. B. vardu bei M. B., nesupratusio jo nusikalstamo veiksmų pobūdžio, paskyrimą UAB ,,S“ IR K direktoriumi. A. Č., veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas prisiimtas užduotis, 2006 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku K. mieste, organizuotos grupės nariui G. L. perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie statybinių medžiagų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus UAB ,,S“ IR K dokumentus. Organizuotos grupės narys A. Č. veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais bei vykdydamas prisiimtas užduotis, 2006 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku K. mieste kartu su G. L., V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagamino netikras UAB ,,S“ IR K PVM sąskaitas faktūras: 2006-08-09 serija SLT Nr. 36, 2006-08-11 serija SLT Nr. 38, 2006-08-17 serija SLT Nr. 39, 2006-08-21 serija SLT Nr. 41, 2006-08-24 serija SLT Nr. 43, 2006-08-28 serija SLT Nr. 44, kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,S“ IR K pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 38 997,13 Lt, iš jų 5 948,71 Lt PVM. Šiuos netikrus dokumentus organizuotos grupės narys G. L. perdavė A. Č. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais bei vykdydamas prisiimtas užduotis, žinodamas, kad minėtos UAB ,,S“ IR K atstovo pasirašytos PVM sąskaitos faktūros yra netikros, nurodė UAB ,,V“ direktoriaus pavaduotojui M. B., nesupratusiam jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašyti minėtuose UAB ,,S“ IR K dokumentuose. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus UAB ,,S“ IR K dokumentus perdavė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB ,,AV“ darbuotojai D. Ž. bei nurodė duomenis iš jų įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją, PVM deklaraciją pateikti K. AVMI K. skyriui. D. Ž. nežinodama, kad pateiktose UAB ,,S“ IR K PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, nurodytos prekės faktiškai pirkėjai UAB „V“ parduotos nebuvo, įtraukė jų duomenis į UAB „V“ buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitose faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumas įtraukė į UAB „V“ PVM deklaraciją už 2006 m. rugpjūčio mėnesį, PVM deklaracijos 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ nurodydama iš viso 5 949 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „V“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė iš viso 5 949 Lt mažesnę UAB „V“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą. D. Ž. UAB „V“ PVM deklaraciją už 2006 m. rugpjūčio mėnesį 2006-09-19 pateikė K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K. skyriui, esančiam ( - ), ir tokiu būdu A. Č., kartu su organizuotos grupės nariais G. L., A. Č., V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule UAB „V“ naudai įgijo turtinę teisę į 5 949 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 5 949 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

104A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule įgijo turtinę teisę ir panaikino turtinę prievolę.

105Jis buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. gruodžio – 2007 m. sausio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku K. mieste tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendra tyčia organizuota grupe su G. L., UAB „V“ direktoriumi A. Č., V. N., UAB ,,S“ IR K direktoriumi V. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti svetimą turtą – UAB „V“ pinigines lėšas, sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, iš anksto susitarė su organizuotos grupės nariais G. L., V. N., V. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kad jie pagamins ir pateiks netikrus UAB ,,S“ IR K dokumentus apie tai, kad UAB ,,S“ IR K bendrovei „V“ pardavė prekių, o atsiskaitymas bus imituojamas klastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus. A. Č., veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais bei vykdydamas prisiimtas užduotis, 2006 m. rugsėjo mėnesį organizavo UAB ,,S“ IR K akcijų įsigijimą V. Ž. vardu, bei V. Ž. paskyrimą UAB ,,S“ IR K direktoriumi. A. Č., veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas prisiimtas užduotis, 2006 m. gruodžio–2007 m. sausio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste organizuotos grupės nariui G. L. perdavė UAB „V“ rekvizitus bei duomenis apie statybinių medžiagų pavadinimus, kiekius ir kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus UAB ,,S“ IR K dokumentus. Organizuotos grupės narys A. Č. veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais bei vykdydamas prisiimtas užduotis, 2006 m. gruodžio–2007 m. sausio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. mieste kartu su G. L., V. N., V. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagamino netikras UAB ,,S“ IR K PVM sąskaitas faktūras: 2006-12-04 serija SLT Nr. 67, 2006-12-12 serija SLT Nr. 70, 2006-12-15 serija SLT Nr. 72, 2006-12-18 serija SLT Nr. 74, kuriuose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,S“ IR K pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 48 580,01 Lt, iš jų 7 410,51 Lt PVM. Šiuos netikrus dokumentus organizuotos grupės narys G. L. perdavė A. Č. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais bei vykdydamas prisiimtas užduotis, žinodamas, kad minėtos UAB ,,S“ IR K direktoriaus V. Ž. pasirašytos PVM sąskaitos faktūros yra netikros, kaip UAB „V“ direktorius savo parašu patvirtino UAB ,,S“ IR K dokumentuose įrašytus aiškiai melagingus duomenis. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus UAB ,,S“ IR K dokumentus perdavė UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB ,,AV“ darbuotojai D. Ž. bei nurodė duomenis iš jų įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją, PVM deklaraciją pateikti K. AVMI K. skyriui. D. Ž. nežinodama, kad pateiktose UAB ,,S“ IR K PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, nurodytos prekės faktiškai pirkėjai UAB „V“ parduotos nebuvo, įtraukė jų duomenis į UAB „V“ buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitose faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumas įtraukė į UAB „V“ PVM deklaraciją už 2006 m. gruodžio mėnesį, PVM deklaracijos 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ nurodydama 7 410 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „V“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 7 410 Lt mažesnę UAB „V“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą. D. Ž. UAB „V“ PVM deklaraciją už 2006 m. gruodžio mėnesį 2007-01-19 pateikė K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K. skyriui, ( - ), ir tokiu būdu A. Č., kartu su organizuotos grupės nariais G. L., A. Č., V. Ž., V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule UAB „V“ naudai įgijo turtinę teisę į 7410 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 7 410 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

106Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. Č. pagal BK 25 str. 183 str. 2 d., 25 str. 182 str. 1 d. išteisino, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Nuosprendyje teismas nurodė, kad A. Č. jokiai įmonei nevadovavo ir jokių buhalterinių dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų, kasos išlaidų orderių – nepasirašė. Teismo posėdyje G. L., dėl kurio išskirtas ikiteisminis tyrimas, patvirtino A. Č. parodymus, jog jie niekada nebuvo susitikę. Niekada jis neprašė A. Č. išrašyti fiktyvių finansinių dokumentų. G. L. parodė, jog jokių fiktyvių finansinių dokumentų vienas kitam neperdavė. A. Č. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas tuo, jog, veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais bei vykdydamas prisiimtas užduotis, 2006 m. rugpjūčio mėnesį organizavo UAB ,,S“ ir K akcijų įsigijimą M. B. vardu bei M. B., nesupratusio jo nusikalstamos veiksmų pobūdžio, paskyrimą UAB ,,S“ ir K direktoriumi, bei kaltinamas tuo, jog jis, veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais bei vykdydamas prisiimtas užduotis, 2006 m. rugsėjo mėnesį organizavo UAB ,,S“ ir K akcijų įsigijimą V. Ž. vardu bei V. Ž. paskyrimą UAB ,,S“ ir K direktoriumi. Nors A. Č. ir nuvedė M. B. pas A. Ž., bet šie A. Č. veiksmai- patarimas draugui - negali būti traktuojami, jog jis padarė nusikalstamą veiką veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais bei vykdydamas prisiimtas užduotis. Liudytojas M. B. parodė, jog jis norėjo įsigyti firmą, kad galėtų vykdyti statybos darbus, nes buvo gavęs didelį užsakymą P. mieste. Kad jam A. Č. patarė nueiti pas A. Ž., nes pastarasis būdamas teisininkas tvarkė įmonių įsigijimo dokumentus. Nenustatęs jokių A. Č. nusikalstamų veikų, teismas padarė išvadą, jog kaltinamasis A. Č. turi būti išteisintas.

107Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl nepagrįsto A. Č. išteisinimo, neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 25 str. 3 ir 183 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d., BK 59 str. 1 d. 2 p. BK 72 str.) ir nuteistiesiems A. Č. bei V. N. neteisingai paskirtų bausmių.

108Teismas, E. A., V. N. ir A. Č. iš kaltinimo pašalindamas aplinkybę, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 1 ir 2 d., 182 str. 1 d., padarytos organizuota grupe, išteisindamas A. Č. pagal BK 25 str. 3 d. ir 183 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 183 str. 2 d., 25 str. 3 d. 182 str. 1 d., 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d. neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis, byloje esančių duomenų nevertino kaip įrodymų visumos, o byloje esančių faktinių duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, tarpusavyje nesusiejo, nagrinėjo izoliuotai vienus nuo kitų ir todėl padarė nepagrįstas bei klaidingas išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Taip pat teismas nepagrįstai netaikė BK 72 str. nuostatų, o nuteistajam A. Č. už visas nusikalstamas veikas paskyrė neteisingas aiškiai per švelnias bausmės. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., teismas nesubendrino nuteistajam V. N. nuosprendžiu paskirtos bausmės su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008-03-19 nuosprendžiu paskirta 24 MGL dydžio bauda. Dėl paminėtų priežasčių Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis keistinas.

109Dėl organizuotos grupės.

110Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nors nuteistieji bendrai ir neaptarė konkrečių nusikalstamos veikos planų ar vaidmenų darant nusikalstamas veikas, tačiau iš jų konkliudentinių veiksmų matyti, jog šiais vaidmenimis jie buvo pasiskirstę. Kad jie buvo pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas atliko tam tikrą užduotį bei turėjo skirtingą vaidmenį, pripažino ir teismas, nurodydamas, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog G. L. iš A. Č. gavęs prašymą suruošti fiktyvius finansinius dokumentus bei gavęs juodraščius, kokioms prekėms reikia fiktyvių finansinių dokumentų, kreipdavosi į E. A., kuris išrašydavo fiktyvius dokumentus - PVM sąskaitas - faktūras - E. A. įmonės vardu. G. L. dėl fiktyvių finansinių dokumentų išrašymo UAB „V“ kreipdavosi ir į V. N., kuris PVM sąskaitas - faktūras išrašydavo UAB „S“ ir K vardu. E. A. pripažino nusikalstamos veikos aplinkybes, jog G. L. pasiūlė už atlygį 2 proc. ar 1,5 proc. nuo bendros sumos padaryti netikrus prekių pardavimo - įsigijimo dokumentus. G. L. pateikdavo sąrašą, ką reikia išrašyti, ir išrašydavo dokumentus su sumomis, su prekių kiekiais ir pavadinimais. Jis paruošė dokumentus ir perdavė G. L. G. L. kitą dieną ar po keleto dienų atnešė pasirašytus visus dokumentus: PVM sąskaitas - faktūras ir kasos orderius, sutartis, perdavimo aktus. Su UAB „V“ vadovais jokių kontaktų neturėjo, bendravo tik su G. L.

111Tai, jog nė vienas iš nuteistųjų nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nenurodė, kad suprato, jog buvo suburta organizuota grupė, nepaneigia to, kad buvo veikiama organizuotoje grupėje. Kaip matyti iš byloje esančių įvairių įmonių buhalterinės apskaitos dokumentų (PVM sąskaitų - faktūrų, kasos pajamų bei išlaidų orderių ir kt.), nuteistiesiems buvo žinoma apie kitų bendrininkų vykdomas užduotis, atliekamas funkcijas bei jų dalyvavimą įgyvendinant bendrą nusikalstamą sumanymą. Būtent byloje nustatytos faktinės aplinkybės - kruopščiai apgalvotas nusikalstamos veikos mechanizmas, jos intensyvumas, pastovių jos narių pasiskirstymas vaidmenimis ir kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimas bei bendro tikslo pasisavinti didelės vertės svetimą turtą ir apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę ir panaikinti turtinę prievolę buvimas - yra pagrindas teigti, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos organizuota grupe. Aplinkybė, kad organizuotos grupės nariai galėjo nežinoti apie kitų asmenų nusikalstamas veikas, nepaneigia jų dalyvavimo organizuotoje grupėje fakto. Dėl paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei nepagrįstai pašalino iš kaltinimo aplinkybę, jog nuteistieji nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 183 str. 1 d. ir 2 d., padarė organizuota grupe.

112Dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybių bei BK 72 str. taikymo.

113Teismas nuosprendyje nurodė, kad teisme nuteistasis A. Č. kaltu prisipažino iš dalies. Kaltu A. Č. neprisipažino dėl UAB „V“ turto - piniginių lėšų: 25 805,71 Lt, 38 997,13 Lt, 11 947,50 Lt, 48 580,01 Lt (viso 125 330,35 Lt) pasisavinimo ir parodė, kad šių pinigų nepasisavino, o juos panaudojo UAB „V“ reikmėms medžiagų pirkimui, neoficialių atlyginimų mokėjimui bei įrangos įsigijimui. Pinigus imdavo iš kasos, juos leisdavo įmonės reikmėms, o jokių išlaidas pateisinančių dokumentų neturi. Nors A. Č. savo kaltės dėl UAB „V“ piniginių lėšų pasisavinimo nepripažino, tačiau teismas nuosprendžiu jį pripažino kaltu dėl svetimo turto pasisavino. Nuteistasis A. Č. buvo UAB „V“ direktorius ir kasininkas. UAB „V"“ turtas buvo A. Č. žinioje ir jam buvo patikėtas. Pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti.

114Teismas nuosprendyje nurodė, kad turto pasisavinimas negali peraugti į turto iššvaistymą, nes skiriasi šių nusikalstamų veikų baigtumo momentai. Todėl, jeigu prieš turtą perduodant tretiesiems asmenims kaltininkas šį turtą buvo bent trumpam užvaldęs ir galėjo su juo atlikti bet kokius veiksmus, nusikalstama veika kvalifikuojama tik kaip turto pasisavinimas priklausomai nuo turto pasisavinimo vertės. A. Č. nusikalstamos veikos dėl pasisavinimo jo žinioje buvusio ir jam patikėto UAB „V“ turto kasoje buvusių grynųjų pinigų - 25 805,71 Lt, 11 947,50 Lt, kvalifikuotinos pagal BK 183 str. 1 d., o dėl pasisavinimo jo žinioje buvusio UAB „V“ turto kasoje buvusių grynųjų pinigų 38 997,13 Lt ir 48 580,01 Lt kvalifikuotinos nusikalstamos veikos pagal BK 183 str. 2 d., nes viršija 250 MGL (LR BK 190 str.).

115Teismų praktikoje svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo disponuoti bei naudotis, pasisavinus kaltininko žinioje esantį turtą tolimesni kaltininko veiksmai su juo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikalstamos veikos tikslas ar motyvas nėra būtinais turto pasisavinimo sudėties požymis. Būtent taip bei atsižvelgiant į teismų precedentus analogiškose ar labai panašiose pagal savo faktines aplinkybes baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys Nr.2K-267/2003, 2K-330/2006, 2K- 396/2006, 2K-208/2008, 2K- 368/2008) nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika konkrečioje byloje (kasacinė nutartis Nr. 2K- 108/2008), rodo, kad pareigą įrodyti asmens kaltę turi kaltinančioji institucija, tačiau ši pareiga galioja tiek, kiek tai reikalinga nusikalstamos veikos požymiams pagal pareikštą kaltinimą įrodyti. Aplinkybės kur pasisavinti pinigai buvo panaudoti, kaltinamojo nusikalstamų veikų kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi šie veiksmai buvo atlikti jau po to, kai svetimo turto pasisavinimas, kaip nusikaltimas, buvo baigtas. Šiuo konkrečiu atveju UAB „V" direktoriui A. Č. neigiant piniginių lėšų pasisavinimą atsiranda pareiga pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, patvirtinančius lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms faktą. Teisminio nagrinėjimo metu siekdamas pateisinti pasisavintų lėšų panaudojimą A. Č. ir jo gynėjas teismui pateikė prašymą teisiamajame posėdyje apklausti UAB „V“ tiriamų bylos aplinkybių metu (2006 - 2007 m.) dirbusius asmenis. 2011-10-19 teisiamajame posėdyje buvo apklausti penki liudytojai - E. R., A. P., V. K., V. J., E. N. Liudytojai E. R., V. J., E. N. nurodė, kad 2006 - 2007 metais (tikslių datų nepamena) dirbdami UAB „V“ be oficialaus atlyginimo, nurodyto mokėjimo žiniaraštyje bei darbo sutartyje, taip pat gaudavo ir neoficialų atlyginimą kurį išmokėdavo UAB „V“ direktorius A. Č. Apklausti liudytojai taip pat nurodė, kad papildomai atlyginimo gaudavo iki 2 000 Lt per mėnesį, o gaunamas atlyginimas priklausydavo nuo atlikto darbo, tačiau konkrečių sumų neįvardino. Iš kokių pinigų buvo mokamas atlyginimas paaiškino buvęs UAB „V“ akcininkas, bendrovės technikos direktorius V. K. Liudytojas parodė, kad atlyginimus darbuotojams mokėjo A. C. Darbuotojui buvo mokama už atliktą darbą, kiek padaro darbo tiek ir gaųjįa Darbuotojai uždirbdavo daug. Jo kaip technikos direktoriaus viena iš pareigų buvo sudarinėti sąmatas. Skaičiuodamas sąmatas jis įskaičiuodavo ir darbo užmokestį darbuotojams pagal tuo metu galiojusius darbų atlikimo įkainius rinkoje. Nors teisiamojo posėdžio protokole ir užfiksuota, kad liudytojas V. K. parodė, kad „<...> viską įskaičiuodavome ir atlyginimą žmonėms", tačiau Klaipėdos apygardos teismas vertindamas baudžiamosios bylos duomenis tokiais liudytojo parodymais nesirėmė. Kaip matyti iš liudytojo V. K. paaiškinimų darbo užmokestis darbuotojams, pagal galiojančius įkainius rinkoje, iš anksto jau būdavo įtrauktas į darbų atlikimo sąmatą todėl darytina išvada, kad UAB „V“ darbuotojams E. R., V. J., E. N. tiek oficialus tiek ir neoficialus atlyginimas buvo mokamas iš užsakovų gautų pinigų, o ne iš piniginių lėšų, kurias kaltinamasis A. Č. pasisavino, imituodamas ūkines operacijas bei jų atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Nors nuteistasis A. Č. nei ikiteisminio tyrimo nei teisminio nagrinėjimo metu daugiau jokių konkrečių duomenų nepateikė ir baudžiamojoje byloje visiškai nėra jokių duomenų apie tai, kokias konkrečiai prekes ar paslaugas kaltinamasis A. Č. (2005 - 2007 metais) pirko UAB „V“ naudai, taip pat ar jų vertė atitinka pasisavintą pinigų sumą, nors apie pareigą atsiskaityti už bendrovės lėšų panaudojimą A. Č. žino, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2012-01-25 nuosprendyje konstatavo, kad „teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis A. Č. iš UAB „V“ kasos pasisavinęs pinigus be pateisinančių dokumentų turguje pirko įvairius įrankius, darbo priemones, statybines medžiagas bei mokėjo UAB „V" darbuotojams atlyginimus „vokeliuose". Kaltinamasis šiuos nusikalstamus veiksmus atliko, nes norėjo, jog jo vadovaujama UAB „V“ galėtų konkuruoti su kitomis statybos firmomis, atliekančiomis statybos darbus. Baudžiamojoje byloje šios aplinkybės neginčytinai nustatytos ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir kaltinamojo A. Č. prašymu iškviestų liudytojų parodymais. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis A. Č. buvo UAB „V“ direktorius. Jis ėjo vieninteles vadovaujančias pareigas minėtoje bendrovėje, turėjo teisę juridinio asmens vardu kitiems darbuotojams teikti privalomus nurodymus, formuoti juridinio asmens veiklos kryptis, jis priimdavo darbuotojus į darbą. A. Č. veikdamas juridinio asmens vardu padarė nusikalstamas veikas ir siekdamas juridinio asmens naudai, nes darydamas nusikalstamas veikas, t.y. pasisavintus pinigus iš UAB „V“ kasos išleido pirkdamas darbo priemones ir medžiagas. Nupirktas darbo priemones ir medžiagas naudojo UAB „V“ veikloje.

116Nors baudžiamosios bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad UAB „V“ direktorius A. Č. G. L. ir asmenims, išrašiusiems dokumentus apie tariamai įvykusias ūkines operacijas, iš UAB „V“ kasos pasisavintų pinigų sumokėjo iš anksto aptartos pinigų sumos procentą, tačiau teismas šių aplinkybių visiškai nevertino, o šias pinigų sumas pagal kaltinamojo A. Č. parodymus taip pat priskyrė prie UAB „V“ veiklai (naudai) išleistų pasisavintų pinigų.

117Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, UAB „V“ atstovės adv. Liubovės Šiušienės teigimu juridinis asmuo UAB „V“ jokių pretenzijų direktoriui A. Č. neturi bei civilinio ieškinio nereikš. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 72 str. 2 d. 3 p. nuostata įsakmiai nurodo, kad iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialinę vertę turinčius daiktus teismas privalo konfiskuoti, o bylos aplinkybės patvirtina, kad A. Č., E. A., A. Č., V. N. pasisavindami svetimą turtą, neteisėtai praturtėjo iš nusikalstamos veikos gavę 125 330,25 Lt, minėti pinigai nerasti, todėl taikant BK 72 str. 5 d. nuostatas iš šių asmenų turi būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti paminėta pinigų suma. Būtent taip BK 72 str. nuostatų taikymo klausimas išspręstas kasacinėje nutartyje Nr. 2K- 511/2010, priimtoje baudžiamojoje byloje, kurios faktinės aplinkybės yra identiškos šiai baudžiamajai bylai. Paminėtoje kasacinėje nutartyje nurodyta, kad „kaltininkas ir juridinio asmens atstovas nepateikė jokių duomenų apie pasisavintų pinigų panaudojimą įmonės reikmėms. Nenustačius, jog nuteistasis pasisavintus pinigus perdavė bendrovei, kolegija padarė išvadą, kad teismas, konfiskuodamas šį turtą LR BK 72 str. 2 d. 3 p., bei 5 d. reikalavimų nepažeidė. Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras baigiamojoje kalboje teismo prašė nusikalstamos veikos rezultatą, t.y. 125 330,25 Lt pinigus konfiskuoti, o kadangi minėta pinigų suma nerasta, todėl prašė teismo priteisti šią pinigų sumą iš kaltų asmenų, tačiau teismas turto konfiskavimo klausimo visiškai nesprendė. Kadangi baudžiamosios bylos aplinkybės patvirtina, kad A. Č., E. A., A. Č., V. N. pasisavindami svetimą turtą, neteisėtai praturtėjo iš nusikalstamos veikos gavę 125 330,25 Lt, minėti pinigai nerasti, todėl taikant BK 72 str. 5 d. nuostatas iš šių asmenų turi būti priteista konfiskuotino turto vertę atitinkanti paminėta pinigų suma.

118Dėl nepagrįsto išteisinimo.

119Kaltinamasis A. Č. parodė, kad 2006 - 2007 m. dažnai lankydavosi pas Ž. ir yra siūlęs M. B. įsigyti UAB „S“ ir k, taip pat siūlė telefoną bei už įmonės įsigijimą siūlė pinigų. Su M. B. buvo draugai, dažnai susitikdavo, išgėrinėdavo, todėl nelabai ką ir prisimena. Nepamena kartu su G. L., V. N. važiavęs pas M. B. ir vežęs pasirašyti PVM sąskaitas - faktūras bei kasos pajamų orderius. Pažymėtina, kad toks V. N. bei A. Č. teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų turinys tik iš dalies atitinka byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus duomenis. Pats V. N. ikiteisminio tyrimo metu kitaip nei teisminio nagrinėjimo metu aiškino bylos aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad keletą kartų yra spausdinęs UAB „S“ ir k fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras. UAB „S“ ir k antspaudas, elektroninės prieigos priemonės prie banko sąskaitos buvo pas bendrovės direktorių V. Jo prašymu V. nuimdavo pinigus iš UAB „S“ ir k banko sąskaitos, o jis pinigus grąžindavo. Perduodant pinigus dažniausiai dalyvaudavo ir UAB „S“ ir k direktorius V. Su V. pažįstamas 3-4 metus. V. išrašinėti UAB „S“ ir k PVM sąskaitas - faktūras apie tariamai parduodamas prekes ir paslaugas pasiūlė jis. Suprato, kad klastotos PVM sąskaitos - faktūros pirkėjams reikalingos tam, kad jie galėtų išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo arba susigrąžintų šį mokestį iš valstybės biudžeto, išsigryninti įmonės pinigus. UAB „S“ ir k administracinių patalpų, gamybinių patalpų, parduotuvių sandėlių neturėjo, realiai jokios veiklos nevykdė. Tai, kad dėl fiktyvių dokumentų išrašymo UAB „V“, UAB „S“ ir k vardu tarėsi su V. N., iš jo gaudavo išrašytus bei pasirašytus dokumentus, jam perduodavo iš UAB „V“ direktoriaus A. Č. gautus pinigus, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino apklaustas G. L Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. N. tiek ikiteisminio tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nutylėjo UAB „S“ ir k fiktyvių dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų bei kasos pajamų orderių) pildymo bei pasirašymo aplinkybes. O būtent tai, kad šiuos dokumentus jis pasirašė V. Ž. vardu ir tie dokumentai buvo pateikti UAB „V“, siekiant pateisinti piniginių lėšų panaudojimą. Šiuos konkrečius duomenis patvirtina specialisto išvada Nr.llK-298 (11), kurioje konstatuota, kad UAB „S“ ir k PVM sąskaitose faktūrose SLT 2006-12-04 Nr.67, 2006-12-12 Nr.70, 2006-12-15 Nr.72, 2006-12-18 Nr.74 V. Ž. vardu pasirašė V. N. UAB „S“ ir k kasos pajamų orderių kvituose SLT 2006-12-04 Nr.67, 2006-12-18 Nr.74 rankraštinius įrašus parašė ir V. Ž. vardu pasirašė V. N.

120Būtent šios aplinkybės neabejotinai patvirtina bei įrodo, kad nuteistasis V. N. buvo betarpiškai susijęs su G. L., kuris buvo tarpininku tarp UAB „V“ bei UAB „S“ ir k vardu veikusių asmenų, bei jis - V. N. kartu su A. Č. veikė UAB „S“ ir k vardu, pagamino netikrus UAB „S“ ir k dokumentus: PVM sąskaitas-faktūras: 2006-12-04 serija SLT Nr.67, 2006-12-12 serija SLT Nr.70, 2006-12-15 serija SLT Nr.72, 2006-12-18 serija'SLT Nr.74, kasos pajamų orderio kvitus: 2006-12-04 serija SLT Nr.67, 2006-12-18 serija SLT Nr.77, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „S“ ir k pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 48 580,01 Lt, o UAB „V“ už prekes UAB „S“ ir k grynais pinigais sumokėjo 48 580,01 Lt, kuriuos G. L. perdavė UAB „V“ direktoriui A. Č.

121Aplinkybes, susijusias su UAB „S“ ir k įsigijimu, direktoriaus paskyrimu bei įmonės dokumentų tvarkymu, jų pildymu bei akcijų pardavimu tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškino liudytojas M. B., nurodydamas, kad „2006 m. rugpjūčio mėn. A. Č. jam pasiūlė tapti UAB „S“ ir k direktoriumi. A. Č. supažindino su A. Ž., kuris padėdavo tvarkyti dokumentus perkant - parduodant įmones. A. Č. M. B. žadėjo už buvimą direktoriumi sumokėti 300 ar 500 Lt, taip pat pažadėjo duoti mobilaus ryšio telefono kortelę, su kuria galės nemokamai kalbėtis. Jis įsigijo 100 proc. šios bendrovės akcijų. Ar už akcijas reikėjo mokėti pinigus nežino, šitą klausimą derino A. Č. Neprisimena, ar jis pats vyko į Registrų centrą, Sodrą įsiregistruoti nauju bendrovės akcininku ir direktoriumi. Dokumentų, reikalingų pateikti šioms įstaigoms, pats nepildė, jų pildymu rūpinosi A. Č. Įsigijus UAB „S“ ir k akcijas bei tapus direktoriumi, A. Ž. pasakė, kad UAB „S“ ir k reikėtų po kelių mėnesių parduoti, nes gali atsirasti kažkokių problemų. Nelabai suprato, kaip turi būti vykdoma įmonės apskaita, nenusimanė apie įmonių finansinę veiklą, mokesčių apskaičiavimo subtilumus. Nors ir pasirašė dokumentų perdavimo aktus, tačiau UAB „S“ ir k buhalterinės apskaitos dokumentai jam nebuvo perduoti, taip pat nebuvo perduotas ir bendrovės turtas, gryni pinigai. 2006 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn. pas jį buvo atvažiavęs A. Č. Su juo kartu buvo ir V. N., bei dar kažkoks vyriškis. Jie pasikvietė jį į savo automobilį ir prašė pasirašyti UAB „S“ ir k dokumentus. Kaip suprato tai buvo UAB „S“ ir k pardavimo dokumentai - PVM sąskaitos-faktūros bei kasos pajamų orderiai. Už dokumentų pasirašymą jam buvo pasiūlytas atlyginimas. Jis atsisakė išrašinėti ir pasirašinėti dokumentus. Jokių darbų UAB „S“ ir k neatlikinėjo, o maždaug po mėnesio A. Č. organizavo įmonės akcijų pardavimą kitam asmeniui vardu V. Suprato, kad tai įvyko dėl to, kad jis nesutiko pasirašinėti A. Č., V. N. ir kitų asmenų pateikiamuose UAB „S“ ir k dokumentuose. Liudytojo M. B. nurodytų aplinkybių apie tai, kad jam tapus UAB „S“ ir k direktoriumi 2006 m. rugpjūčio mėn. pas jį buvo atvažiavę nepažįstamas asmuo, A. Č. bei V. N. ir prašė pasirašyti UAB „S“ ir k dokumentus: PVM sąskaitos - faktūros bei kasos pajamų orderius, neneigia ir A. Č. bei V. N. Tai, kad įmonė - UAB „S“ ir k buvo reikalinga kaip priedanga tik fiktyvių dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų bei kasos pajamų orderių rašymui) ir tuo buvo suinteresuotas būtent A. Č., patvirtina tiek paties kaltinamojo A. Č., tiek liudytojo M. B. parodymai. Būtent M. B. parodė, kad A. Č. rūpinosi, jog M. B. taptų UAB „S“ ir direktoriumi, už tai žadėjo net 300- 500 Lt atlygį bei telefoną, tačiau M. B. atsisakius pasirašyti A. Č., V. N. bei M. B. neįvardinto asmens atvežtus UAB „S“ ir k dokumentus (PVM sąskaitas - faktūras, kasos pajamų orderius) A. Č. iniciatyva buvo parduotos UAB „S“ ir k akcijos V. Ž., kurio vardu išrašyti fiktyvūs dokumentai (PVM sąskaitos - faktūros bei kasos pajamų orderiai) V. N. suklastojus jo parašus per G. L. buvo pateikti UAB „V“ direktoriui. Pažymėtina, kad A. Č., V. N. bei M. B. neįvardinto asmens atvežti UAB „S“ ir k dokumentai (PVM sąskaitas - faktūras, kasos pajamų orderius) M. B. atsisakius juos pasirašyti, vis dėlto buvo kito asmens pasirašyti ir perduoti UAB „V“ direktoriui A. Č. Atsižvelgiant į A. Č. vaidmenį bei veiksmus dėl UAB „S“ ir k akcijų įsigijimo, už imonės įsigijimą pinigų mokėjimą, dokumentų pasirašyti atvežimą M. B. bei tų dokumentų atsisakymo pasirašyti bei jų atsiradimo pas UAB „V“ direktorių aplinkybes darytina išvada, kad A. Č. ir buvo vienas iš pagrindinių asmenų, kuris aktyviais veiksmais prisidėjo prie netikrų UAB „S“ ir k dokumentų - PVM sąskaitų - faktūrų: 2006-08-09 serija SLT Nr.36, 2006-08-11 serija SLT Nr.38, 2006-08-17 serija SLT Nr.39, 2006-08- 21 serija SLT Nr.41, 2006-08-24 serija SLT Nr.43, 2006-08-28 serija SLT Nr.44, kasos pajamų orderių kvitų: 2006-08-09 serija SLT Nr.36, 2006-08-11 serija SLT Nr.38, 2006-08-17 serija SLT Nr.39, 2006-08-21 serija SLT Nr.41, 2006-08-24 serija SLT Nr.43, 2006-08-28 serija SLT Nr.44, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „S“ ir k pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 38 997.13 Lt, o UAB „V“ už prekes UAB „S“ ir k grynais pinigais sumokėjo 38 997.13 Lt pagaminimo bei šių netikrų dokumentų perdavimo. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. Č. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d. ir 183 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d., todėl jis turi būti pripažintas kaltu dėl šių nusikalstamų veikų padarymo.

122Dėl bausmių skyrimo.

123Teismas nepagrįstai nuteistojo A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis pripažino faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą, tai yra būdamas UAB „V“ direktoriumi ėmėsi priemonių, kad būtų atlyginta nusikalstamomis veikomis padaryta žala Valstybės biudžetui, sumokėdamas į Valstybės biudžetą ir delspinigius. Būtent nepagrįstas atsakomybę lengvinančios aplinkybės - pripažinimas ir nuoširdus gailėjimaisis - šiam nuteistajam buvo viena pagrindinių priežasčių, lėmusių per švelnios bausmės paskyrimą bei LR BK 62 str. nuostatų taikymą.

124Nuteistasis A. Č. savo kaltės nepripažino ne tik ikiteisminio tyrimo, bet ir teisminio nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. kelis kartus neatsakė į klausimą, ar prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, vienų apklausų metu dėl kai kurių nusikalstamų veikų kaltu prisipažindavo, dėl kitų ne. Teisminio nagrinėjimo metu A. Č. savo kaltę taip pat pripažino tik iš dalies. Kaltu neprisipažino dėl UAB „V“ turto - piniginių lėšų: 25 805,71 Lt, 38 997,13 Lt, 11 947,50 Lt, 48 580,01 Lt (viso 125 330,35 Lt) pasisavinimo. Teigė šių pinigų nepasisavinęs, tačiau juos panaudojęs UAB „V“ reikmėms, medžiagų pirkimui, neoficialių atlyginimų mokėjimui bei įrangos įsigijimui. Pinigus imdavo iš kasos, juos leisdavo įmonės reikmėms, tačiau tokie A. Č. teiginiai nepagrįsti byloje ištirtais įrodymais, todėl nuteistojo A. Č. ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai negali būti laikomi jo visišku prisipažinimu ir tuo labiau laikomi nuoširdžiu gailėjimusi.

125Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. Č. padarytą žalą atlygino tik valstybės biudžetui, o žalos atlyginimo juridiniam asmeniui klausimo net nesprendė, todėl teismo padaryta išvada, kad jis atlygino padarytą žalą valstybės biudžetui, tik iš dalies atitinka BK 62 str. keliamą turtinės žalos pašalinimo ar atlyginimo sąlygą, kadangi nusikalstamais veiksmais padaryta žala atlyginta tik iš dalies. Nors teismas, vertindamas nuteistojo A. Č. asmenybę ir nurodo, kad jis išlaiko šeimą, kurioje yra du mažamečiai vaikai, gimę 2007-08-18 ir 2009-09-16, ir kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam išlaikyti, tačiau teismo padaryta išvada, kad dėl paskirtos bausmės nepilnamečių vaikų nebus kam išlaikyti, nepagrįsta bylos duomenimis. Taip pat skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į nustatytas A. Č. atsakomybę sunkinančias aplinkybes - veikos padarytos veikiant organizuota grupe. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad teismas netinkamai taikė BK 62 str. nuostatas, kas sąlygojo - aiškiai per švelnios bausmės nuteistajam A. Č. skyrimą.

126Teismas V. N. šios subendrintos bausmės nesubendrino dar su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008-03-19 baudžiamuoju įsakymu paskirta 24 MGL dydžio bauda. Tokiu būdu teismas pažeidė BK 63 str. 9 d. nuostatas.

127Todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes teismas nepagrįstai taikė LR BK 62 str. nuostatas ir A. Č. paskyrė per švelnią bausmę, o skirdamas bausmę V. N. pažeidė bausmių subendrinimo taisykles, ir tokiu būdu šiems nuteistiesiems neteisingai paskyrė bausmę. Šiems nuteistiesiems bausmės turi būti griežtintinamos.

128Prokuroras prašo nuosprendį pakeisti. Pripažinti, kad A. Č., E. A., V. N., A. Č. nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 1 ir 2 d., 182 str. 1 d., padarė veikdami organizuota grupe.

129Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pripažino faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai galisi.

130A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteisti: pagal BK 25 str. 3 d., 183 str. 1 d. 50 MGL dydžio (6 250 Lt) bauda, pagal BK 25 str. 3 d., 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn., pagal BK 25 str. 3 d., 183 str. 1 d. 50 MGL dydžio (6 250 Lt) bauda, pagal BK 25 str. 3 d., 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn., pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 1 d. 40 MGL dydžio (5 000 Lt) bauda, pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 1 d. 40 MGL dydžio (5 000 Lt) bauda, pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 1 d. 40 MGL dydžio (5 000 Lt bauda, pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 1 d. 40 MGL dydžio (5 000 Lt) bauda, pagal BK 220 str. 1 d. 40 MGL dydžio (5 000 Lt) bauda, pagal BK 220 str. 1 d. 40 MGL dydžio (5 200 Lt) bauda, pagal BK 222 str. 1 d. 80 MGL dydžio (10 000 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 metams ir 120 MGL dydžio (15 000 Lt) baudą.

131A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteisti: pagal BK 25 str. 3 d., 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 25 str. 3 d., 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 1 d. 50 MGL dydžio (6 250 Lt) bauda, pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 1 d. 50 MGL dydžio (6 250 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėn. ir 80 MGL dydžio (10 000 Lt) baudą.

132Vadovaudamasis BK 63 str. 9 d., šiuo teismo nuosprendžiu nuteistajam V. N. paskirtą subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, subendrinti visiško sudėjimo būdu su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008-03-19 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 24 MGL dydžio bauda ir galutinę subendrintą bausmę V. N. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 24 MGL dydžio (3 120 Lt) baudą.

133Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., 5 d., konfiskuoti iš A. Č., E. A., A. Č., V. N. pasisavintų pinigų sumą 125 330,25 Lt. Kadangi pinigai nesurasti, todėl iš jų priteisti konfiskuotino turto vertę atitinkančią paminėtą pinigų sumą.

134Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

135Nuteistasis A. Č. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

136Išanalizavus BK 182, 183, 220 str. dispozicijose nurodomų nusikalstamų veikų sudėtis, darytina išvada, jog A. Č. veiksmai šių nusikalstamų veikų sudėčių neatitinka, todėl A. Č. pagal minėtus BK straipsnius baudžiamojo atsakomybė negali būti taikoma.

137Dėl nuteisimo pagal BK 183 str. 1 d., 183 str. 2 d.

138A. Č. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu buvo UAB „V“ direktorius, todėl užimamų pareigų pagrindu A. Č. savo žinioje turėjo UAB „V“ turtą. Nėra ginčo dėl aplinkybės, kad A. Č. UAB „V“ turtas buvo svetimas. Tačiau iš byloje esančių įrodymų visumos akivaizdu, kad nebuvo esminio A. Č. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str., sudėties požymio objektyviosios pusės- pavojingos veikos, t.y., turto pasisavinimo. Teismas, pasisakydamas dėl A. Č. atsakomybės pagal BK 183 str., nuosprendyje nurodė, kad pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti. Turto pasisavinimas negali peraugti į turto iššvaistymą, nes skiriasi šių nusikalstamų veikų baigtumo momentai. Todėl, jeigu prieš turtą perduodant tretiesiems asmenims kaltininkas šį turtą buvo bent trumpam užvaldęs ir galėjo su juo atlikti bet kokius veiksmus, nusikalstama veika kvalifikuojama tik kaip turto pasisavinimas priklausomai nuo turto pasisavinimo vertės.

139Šiuo atveju teismas visiškai neatsižvelgė į esminę aplinkybę, jog nenustatyta, kad A. Č. UAB „V“ turtą - pinigines lėšas pavertė savu turtu ir taip padarė žalos UAB „V“. Iš bylos matyti, kad UAB „V“ dėl A. Č. kaltės nepatyrė jokios žalos, lėšos, kurių pasisavinimu kaltinamas A. Č., buvo naudojamos įmonės ūkinėje-komercinėje veikloje ir išimtinai pačios įmonės naudai bei interesams patenkinti - įgyti prekes bei paslaugas, būtinas įmonės veiklai, bei sumokėti darbuotojams didesnį nei numatyta darbo sutartyje darbo užmokestį. Net jei laikytume, kad tam tikru momentu A. Č. įgijo galimybę elgtis su įmonės UAB „V“ lėšomis kaip su savomis, vėliau šias lėšas A. Č. panaudojo pačios įmonės, t. y., asmens, kuris turėtų būti laikomas nukentėjusiuoju, naudai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nuosprendyje teigia, jog neginčytinai nustatytos aplinkybės, kad A. Č. [tariamai] pasisavintas pinigines lėšas panaudojo UAB „V“ interesais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A. Č. kaltinamas pasisavinęs iš viso 125.330,35 Lt. Per visą A. Č. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpį UAB „V“ apyvarta (pajamos, bet ne pelnas) siekė 502.584,00 Lt. Sunku patikėti, kad A. Č. pasisavinus tokią didelę įmonės lėšų dalį - beveik 25% pajamų, UAB „V“ nereikštų jam jokių pretenzijų dėl šių lėšų pasisavinimo (bylos duomenimis, UAB „V“ yra trys akcininkai, tarp jų ir pats A. Č., ir pasisavinus lėšas iš įmonės, nukenčia būtent akcininkai). Tai, kad UAB „V“ ar jos akcininkai A. Č. nereiškia jokių pretenzijų, patvirtina faktą, kad A. Č. nepasisavino UAB „V“ turto ir nepadarė įmonei ar jos akcininkams jokios žalos.

140Sprendžiant dėl A. Č. atsakomybės pagal BK 183 str., reikšminga ir kita nuosprendžio dalis, kurioje pasisakoma dėl juridinio asmens UAB „V“ baudžiamosios atsakomybės. Minėtoje skundžiamo nuosprendžio dalyje nurodoma, kad BK 20 str. 2 d. gali būti taikoma, kai siekdamas naudos juridiniam asmeniui arba veikdamas jo interesais, vadovaujančias pareigas einantis asmuo veikė juridinio asmens vardu. Taip pat nurodoma, kad įrodyta, jog A. Č. iš UAB „V“ kasos pasisavinęs pinigus, be pateisinančių dok umentų turguje pirko įvairius įrankius, darbo priemones, statybines medžiagas bei mokėjo UAB „V“ darbuotojams atlyginimus „vokeliuose“. Nuteistasis šiuos nusikalstamus veiksmus atliko, nes norėjo, jog UAB „V“ galėtų konkuruoti su kitomis statybos firmomis, atliekančiomis statybos darbus. Baudžiamojoje byloje šios aplinkybės neginčytinai nustatytos ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir kaltinamojo A. Č. prašymu iškviestų liudytojų parodymais.

141Teismas nustatė, jog egzistuoja viena iš būtinų juridinio asmens UAB „V“ baudžiamosios atsakomybės sąlygų, t.y., nustatyta, kad juridinio asmens vardu veikusio asmens nusikalstama veika atlikta paties juridinio asmens interesais. Veikimą juridinio asmens interesais teismas sieja būtent su BK 183 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymu - pirmiausia, tariamai pasisavinamos UAB „V“ lėšos, t.y., UAB „V“ nukenčia nuo A. Č. veksmų, o tuomet tos pačios tariamai pasisavintos įmonės lėšos paties nuteistojo A. Č. panaudojamos tos pačios įmonės (nuteisto juridinio asmens) naudai. Kvalifikuojant A. Č. veiką pagal BK 183 str. atitinkamą dalį, susidaro paradoksali situacija - A. Č. baudžiamas dėl nusikalstamos veikos, atliktos nukentėjusiojo naudai ir interesais. Teismas remiasi tuo, jog pagal minėtą BK straipsnį veika kvalifikuojama ir tada, kai prieš turtą perduodant tretiesiems asmenims kaltininkas šį turtą buvo bent trumpam užvaldęs ir galėjo su juo atlikti bet kokius veiksmus. Taigi, pats teismas nurodo, jog veika kvalifikuojama kaip turto pasisavinimas ir tuomet, kai kaltininkas buvo užvaldęs turtą prieš perduodamas šį turtą tretiesiems asmenims. Šiuo atveju UAB „V“ lėšos ne perduotos neatlygintinai tretiesiems asmenims, o, kaip jau minėta, panaudotos paties juridinio asmens interesų tenkinimui - verslo plėtojimui ir įmonės konkurencingumo palaikymui.

142Teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodo, jog A. Č. prisipažino, jog nusikalstamus veiksmus atliko siekdamas pasipelnyti. Nuteistasis patvirtino, kad pasirašinėjo finansinius dokumentus, pagal kuriuos prekių įsigijimas realiai nevyko, tačiau šie veiksmai atlikti turint siekį įforminti teisėtai, tačiau neturint įsigijimo dokumentų įsigytų prekių pirkimą, o ne bandant pasipelnyti. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad aplinkybė, jog A. Č. paėmė pinigus iš UAB „V“, negali būti pakankamas pagrindas inkriminuoti BK 183 str. numatytas nusikalstamas veikas, nes, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad vien turto paėmimo faktu negali būti grindžiamas visos veikos kvalifikavimas (2010-12-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-575/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-12-22 nutarimo Nr. 19 "Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo ar iššvaistymo baudžiamosiose byloje" 11 p. nurodoma, jog pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti", o 12 p. - kad patikėto ar esančio kaltininko žinioje svetimo turto pasisavinimas yra padaromi tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai.

143Kaip jau minėta, A. Č. nesisavino UAB „V“ turto, nepavertė jo savu, nepadarė šiais veiksmais UAB „V“ jokios žalos, todėl jo veiksmuose nėra ir kito būtino nusikalstamos veikos sudėties subjektyviojo požymio - kaltės. A. Č., naudodamas UAB „V“ pinigines lėšas įmonės veikloje ir jos interesams, neketino pasisavinti UAB „V“ turto ar kitaip kenkti įmonės veiklai. Šios aplinkybės rodo, kad A. Č. nepadarė BK 183 straipsnyje numatytų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nes nėra pagrindinio nusikalstamos veikos sudėties požymio - objektyviosios pusės - pavojingos veikos - pasisavinimo, nes A. Č. nepasisavino UAB „V“ turto ir todėl nepadarė įmonei jokios žalos, bei nusikalstamos veikos sudėties požymio - subjektyviosios pusės - kaltės, nes A. Č. ne tik kad nepasisavino turto, bet ir iš bylos medžiagos akivaizdu, kad to daryti neketino.

144Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-330/2001 2011-11-08 nutartimi (bylą pirmąja instancija išnagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas, byla Nr. 1-10-462/2007, o minimoje byloje faktinės aplinkybės beveik tapačios šios bylos aplinkybėms, buvo nustatyta, jog nėra turto pasisavinimo požymių. Šioje byloje taip pat nėra įmonei priklausančio turto pasisavinimo požymių, ką netiesiogiai patvirtina ir kaltinamojo akto formuluotės. Minėtoje baudžiamojoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog pareiga kaltinamajam pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, galinčius patvirtinti faktą, kad kaltinamasis nepasisavino jo žinioje buvusių, bet jam nepriklausiusių piniginių lėšų, išlieka ir baudžiamajame procese dėl kaltinimo pasisavinus įmonės lėšas, taigi, pateikdamas savo versiją dėl piniginių lėšų nepasisavinimo, kaltinamasis privalo pateikti ir įrodymus ar nurodyti duomenis, galinčius ją patvirtinti, ir tai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nevertintina kaip pareigos įrodyti savo nekaltumą perkėlimą kaltinamajam (2008 01 15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108/2008). Atsižvelgiant į šią teismų praktiką, buvo pateikti duomenys, pagrindžiantys A. Č. teiginius apie piniginių lėšų, kurių pasisavinimu jis kaltinamas, panaudojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje BK 220 bei 222 str. numatytų nusikalstamų veikų padarymu kartu su A. Č. yra kaltinama ir UAB „V“.

145Apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal formuojamą teismų praktiką, nusikalstama veika laikoma padaryta juridinio asmens naudai ir (ar) interesais, kai iš fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo turi konkrečios naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo yra suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais. Naudos požymis paprastai susijęs su materialinės naudos užtikrinimu, o interesų užtikrinimas - kaip reiškiantis kitų (ne materialinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Sis požymis padeda kvalifikuoti veiką ir leidžia nustatyti, kada fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens veika, t.y., kai iš šios veikos juridinis asmuo turi konkrečios naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia fizinio asmens veika ir jos sukuriamais padariniais. Taigi, norint patraukti juridinį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, būtina nustatyti, kad juridinis asmuo iš konkrečios fizinio asmens nusikalstamos veikos gavo materialinės ar kitokios naudos ir tokia fizinio asmens veika bei jos sukuriami padariniai jį visiškai tenkina. Tai reiškia, kad sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina nustatyti ir subjektyviuosius juridiniam asmeniui inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymius, t.y., būtina įrodyti, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamas veikas, siekė naudos ne sau, o juridiniam asmeniui, ir pastarasis su fiziniu asmeniu veikė turėdamas vieningą tyčią (2010-12-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-299/2010).

146Būtent kaltininko veikimas juridinio asmens naudai ir interesais yra viena iš esminių sąlygų juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei atsirasti, o nenustačius, kad iš kaltininko veikos juridinis asmuo turėjo konkrečios naudos ir tą naudą pripažino arba juridinis asmuo buvo suinteresuotas tokia fizinio asmens veika ir jos sukuriamais padariniais, nusikalstamos veikos juridiniam asmeniui inkriminuoti negalima. Kaip nustatyta šioje byloje, A. Č. neneigia savo kaltės dėl BK 222 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau už BK 220 ir 222 str. numatytas ir nusikalstamas veikas baudžiamojon atsakomybėn traukiant ir UAB „V“, neišvengiamai darytina išvada, kad šios nusikalstamos veikos buvo daromos UAB V“ naudai bei interesais. Tačiau tokiu atveju traukiant A. Č. baudžiamojon atsakomybėn ir pagal BK 183 str. už UAB „V“ turto pasisavinimą, susidaro paradoksali situacija - A. Č. UAB „V“ naudai bei interesais tariamai padaro nusikalstamas veikas, kurių pagrindu UAB „V“ įgyja finansinės naudos, nors, pagal prokuratūros versiją, šias lėšas jis vėliau pasisavina. Tokiu atveju negalima laikyti nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 ir 222 str., A. Č. padarytų UAB „V“ naudai bei interesais ir traukti UAB „V“ baudžiamojon atsakomybėn, nes, pripažinus A. Č. kaltu ir pagal BK 183 str., nebūtų galima teigti, kad BK 220 ir 222 str. numatytų nusikalstamų veikų rezultate UAB „V“ gavo kokios nors naudos ar buvo patenkinti kokie nors įmonės interesai.

147Lietuvos Apeliacinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylą, nurodė, kad iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog "K.M., veikdamas kaip įmonės atstovas, t.y., būdamas UAB ... generaliniu direktoriumi ir akcininku, todėl turėdamas visus įmonės įgaliojimus bei tiesiogiai jai vadovaudamas, siekė savo naudai įgyti svetimą, UAB ... priklausantį turtą -... Lt piniginių lėšų, pasinaudodamas užimamomis pareigomis ir jam suteiktais įgaliojimais, nusikalstamas veikas darė siekdamas asmeninės naudos, o ne veikdamas juridinio asmens UAB ... naudai ar interesais. Tokiais savo veiksmais KM. padarė žalą ne tik valstybei, bet ir UAB ..., pasisavindamas didelės vertės įmonės turtą. Tai reiškia, kad UAB ... inkriminuotose nusikalstamose veikose nėra trečios sąlygos, būtinos traukiant juridinį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, - fizinis asmuo K.M., darydamas nusikaltimus, veikė ne juridinio asmens naudai ar interesams, o siekdamas asmeninės naudos" (2010 12 29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. IA-299/2010).

148Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse suformuotas teisės taikymo principas nagrinėjamai baudžiamajai bylai yra svarbus tuo aspektu, kad jeigu A. Č. būtų pripažintas kaltu ir pagal BK 183 str., norint inkriminuoti UAB „V“ BK 220 bei 222 str. numatytas nusikalstamas veikas, tektų nustatyti, kad A. Č. tyčia pasisavinti UAB „V“ turtą atsirado jau po to, kai buvo padarytos jam inkriminuojamos BK 220 ir 222 str. numatytos veikos. Priešingu atveju, visos A. Č. inkriminuojamos veikos, pagal minėtą teismų praktiką, turėtų būti laikomos viena su kita susijusios siekiant galutinio rezultato - naudos sau, o ne UAB „V“, pasisavinant nusikalstamu būdu UAB „V“ gautą turtą.

149Be to, atkreiptinas dėmesys, jog veikti juridinio asmens interesais ir naudai galima tik siekiant tam tikrų rezultatų (pavyzdžiui, nemokant mokesčių išvengti turtinės prievolės), o BK 222 str. numatyta veika nereikalauja juridinio asmens interesų tenkinimo. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, laikytina, kad A. Č. veiksmuose nenustatyti BK 183 str. 1 d. bei 183 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų požymiai, todėl A. Č. turi būti išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

150Dėl nuteisimo LR BK 182 str. 1 d.

151BK 182 str. 1 d. (2003-05-01 įsigaliojusi redakcija) numatė, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad už sukčiavimą pagal BK 182 str. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Be šių objektyvių požymių, būtina nustatyti ir atitinkamą kaltės turinį, t.y., kad tas asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo. Pažymėtina ir tai, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ... neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės (2011-01-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81/2011).

152Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad apgaulei pripažintinos sąlygos: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia, t.y. kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (2010 06 08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-335/2010).

153Šiuo atveju kaltinamajame akte nurodyta, kad A. Č., veikdamas per D. Ž., nesupratusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, į UAB „V“ Metines pelno mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pelną ir juos pateikė K. apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos K. skyriui. Šios aplinkybės, kaip jau minėta, neneigia ir pats A. Č. Tačiau šiose veikose nėra kitų būtinų elementų - tikslo suklaidinti bei tyčios. Kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, A. Č., vadovaudamas UAB „V“, rūpinosi prekių įmonės veiklai pirkimu. Nors UAB „V“ šias prekes faktiškai tikrai gavo, tačiau nebuvo galimybės dokumentais pagrįsti šių prekių UAB „V“ įsigijimo bei kilmės. Dėl šių priežasčių A. Č. kreipėsi į kitus asmenis, kad šie suteiktų pagalbą - įformintų UAB „V“ faktiškai įsigytas prekes, pateikdami PVM sąskaitas-faktūras, pagal kurias iš tikro jokios prekės įsigytos nebuvo. Už šias paslaugas A. Č. mokėdavo E. A. įmonei bei UAB „S“ ir k apie 15% nuo PVM sąskaitomis-faktūromis įforminamų prekių pardavimo vertės. A. Č. manė, kad E. A. įmonė bei UAB „S“ ir k faktiškai sumokės PVM bei pelno mokestį nuo šiose sąskaitose-faktūrose nurodytų piniginių sumų, todėl valstybei žala neturėjo atsirasti. Būtent teisėtai, tačiau neturint įsigijimo dokumentų įgytų prekių įforminimo, o ne prievolės mokėti mokesčius išvengimo buvo siekiama fiktyviomis PVM sąskaitomis- faktūromis, t.y. A. C. suprato, kad pateikiama informacija yra netiksli, tačiau jis neturėjo tikslo išvengti privalomų mokesčių mokėjimo į Valstybės biudžetą, kartu jo veiksmuose nebuvo ir tyčios išvengti šių prievolių valstybei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. C. nepadarė ir BK 182 str. numatytų nusikalstamų veikų, nes jo veiksmuose nėra esminių LR BK 182 str. numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių - tikslo sukčiauti ir kaltės. Esant šiai situacijai, A. C. išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

154Dėl nuteisimo pagal BK 220 str. 1 d.

155BK 220 str. 1 d. (2003-05-01 įsigaliojusi redakcija) numatė, nustatė, kad tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie savo ar įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikėjuos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

156Kalbant apie neteisingų duomenų pateikimą, pažymėtina, jog šiai nusikalstamai veikai privalomas dar vienas elementas - siekis išvengti mokesčių, ko šiuo atveju nebuvo. A. Č., dokumentais, kuriuose buvo įrašyti neatitinkantys tikrovės duomenys (dėl prekių įsigijimo iš E. A. įmonės ir UAB „S“ ir k), pagrįsdamas UAB „V“ sąnaudas šių prekių įsigijimui, nesiekė išvengti mokesčių. Kaltinimo nuomone, A. Č. veiksmuose yra idealioji nusikaltimų sutaptis. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai yra tuomet, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ..., numatytų skirtinguose LR BK specialiosios dalies straipsniuose. Tai reiškia, kad vieningą veiką sudarančių faktų visumos išsamus teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti dvi ar daugiau nusikaltimo ... sudėčių (2010-11-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 412/2009).

157Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pagal prokuratūros versiją neteisingų duomenų pateikimą bei sukčiavimą sieja tas pats tikslas išvengti turtinės prievolės ir tokiu būdu gauti turtinės naudos. Tačiau A. Č. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str., nes jo veiksmuose nebuvo kaltės bei tikslo neteisėtu būdu išvengti turtinės prievolės, įgyti turtinės naudos ir tokiu būdu padaryti žalą valstybės biudžetui. Dėl nurodytų priežasčių negalint inkriminuoti kaltinamajam sukčiavimo padarymo, negalima inkriminuoti ir BK 220 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nes nesama nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės sudėties požymių: kaltės bei tikslo išvengti piniginės prievolės.

158Kaip minėta, A. Č., vadovaudamas UAB „V“, rūpinosi prekių įmonės veiklai pirkimu. Nors UAB „V“ šias prekes faktiškai gavo, tačiau nebuvo galimybės dokumentais pagrįsti šių prekių UAB „V“ įsigijimo bei kilmės. Dėl šių priežasčių A. Č. kreipėsi į kitus asmenis, kad šie suteiktų pagalbą - įformintų UAB „V“ faktiškai įsigytas prekes, pateikdami PVM sąskaitas-faktūras, pagal kurias iš tikro jokios prekės įsigytos nebuvo. Būtent prekių legalizavimo, o ne prievolės mokėti mokesčius išvengimo, buvo siekiama fiktyvių PVM sąskaitų-faktūrų išrašymu bei, kaip to veiksmo rezultato - neteisingų duomenų pateikimu Valstybinei mokes-čių inspekcijai, t.y., A. Č. suprato, kad pateikiama informacija yra netiksli, tačiau jis neturėjo tikslo išvengti privalomų mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą, kartu jo veiksmuose nebuvo ir tyčios išvengti šių prievolių valstybei, nes neteisingų duomenų pateikimu tiesiog siekta pateikti tą informaciją, kuri buvo užfiksuota buhalteriniuose dokumentuose, kuriais siekta pagrįsti prekių įsigijimo faktą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog A. Č. nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 220 str. 1 d. nuostatas, todėl nuteistasis išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

159Prašo panaikinti nuosprendžio dali, kuria A. Č. nuteistas pagal: BK 183 str. 2 d., (dėl 38.997,13 Lt pasisavinimo), BK 183 str. 2 d. (dėl 48.580,0 Lt pasisavinimo), BK 183 str. 1 d. (dėl 25.805,71 Lt pasisavinimo), BK 183 str. 1 d. (dėl 11.947,50 Lt pasisavinimo), BK 182 str. 1 d. (apgaule UAB „V“ naudai įgijus turtinę teisę į 3.936,00 Lt Valstybės biudžeto lėšų ir panaikinus turtinę prievolę - sumokėti į Valstybės biudžetą 3.936,00 Lt PVM); BK 182 str. 1 d. (apgaule UAB „V“ naudai įgijus turtinę teisę į 5.948,71 Lt Valstybės biudžeto lėšų ir panaikinus turtinę prievolę - sumokėti į Valstybės biudžetą 5.948,71 Lt PVM); BK 182 str. 1 d., (apgaule UAB „V“ naudai įgijus turtineę teisę į 1.823,00 Lt Valstybės biudžeto lėšų ir panaikinus turtinę prievolę - sumokėti į Valstybės biudžetą 1.823,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio); BK 182 str. 1 d. (apgaule UAB „V“ naudai įgijus turtinę teisę į 7.410,00 Lt Valstybės biudžeto lėšų ir panaikinus turtinę prievolę - sumokėti į Valstybės biudžetą 7.410,00 Lt PVM); BK 220 str. 1 d. (dėl neteisingų duomenų apie pelną įrašymo į UAB „V“ 2005 m. pelno mokesčio deklaraciją); BK 220 str. 1 d., ( dėl neteisingų duomenų apie pelną įrašymo į UAB „V“ 2006 m. pelno mokesčio deklaraciją). Panaikinus nurodytą nuosprendžio dalį, šioje dalyje priimti naują nuosprendį - A. Č. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

160Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal BK 183 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. kaltu pripažintas nepagrįstai, nes nuosprendyje nurodytų veikų realiai nepadarė, jokio svetimo turto nepasisavino ir galimybių pasisavinti neturėjo, pats negalėjo panaikinti ir turtinės prievolės, nors nuosprendyje teisingai nurodyta, kad jis kaltu prisipažino visiškai. Neneigia, kad nuosprendyje nurodytu laiku bendravo su G. L., kuris jį įkalbinėjo ir kurstė padaryti netikrus prekių pardavimo-įgijimo dokumentus. Teismui pripažino, kad dėl tuometinės sunkios materialinės padėties, dėl tam tikrų psichologinių problemų, kilus skyryboms su buvusia sutuoktine, sutiko su G. L. pasiūlymu ir iš tikrųjų padarė netikrus dokumentus. Prašydamas panaikinti pirmosios instancijos nuosprendį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 183 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., nori atkreipti teismo dėmesį į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu už veikas, susijusias su tuo pačiu įvykiu, buvo pripažintas kaltu pagal BK 203 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., t.y. už apgaulingą įmonės apskaitos tvarkymą, vadovavimą įmonei, naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti bei dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo. Baudžiamajame įsakyme nurodyti tie patys netikri dokumentai, kurie nurodyti ir skundžiamajame teismo nuosprendyje. Kaip minėta, objektyviąja ir subjektyviąja prasme jis visiškai pripažino neteisėtą veiką-netikrų dokumentų pagaminimą, tą nurodė ir bylą nagrinėjant teisme. Tačiau subjektyviąja prasme jis nenori sutikti su teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis, jog aš pasisavino svetimą turtą ir apgaule įgijo turtinę teisę. Jo visiškas prisipažinimas siejasi su objektyviąja puse dėl netikrų dokumentų pagaminimo, apgaulingo tvarkymo įmonės apskaitos. Už šias veikas jis jau yra nuteistas, o su šių veikų padarymu sutiko, todėl sutiko ir su baudžiamojo įsakymo priėmimu. Beje, baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę - 10 000 Lt dydžio baudą jau yra sumokėjęs, tuo patvirtindamas, kad dėl nurodytų veikų nuoširdžiai prisipažino ir gailėjosi. Todėl mano, kad o skundžiamame nuosprendyje nurodytas nuteistojo A. Č. padarytas veikas susieti su jo padarytomis veikomis dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir tai laikyti bendrininkavimu, nebuvo jokio pagrindo. Nurodytų įvykių metu su A. Č. jis jokių reikalų neturėjo, jo nepažinojo, nieko nežinojo apie jo vykdomą ūkinę veiklą, tarp judviejų negalėjo būti jokių galimų nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės junginių: A. Č. vykdė savo sumanymus, jis, paveiktas G. L., savo. Kaltinamajame akte jam ir A. Č. buvo nurodyti kaltinimai pagal BK 25 str. 3 d. ir 183 str. 1 d., 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d., kad nusikalstamas veikas jie padarė organizuota grupe. Teismo nuosprendyje motyvuotai atsisakyta jog inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad asmuo suprastų, jog priklauso tokiai (organizuotai) grupei. Be to, teigiama, jog A. Č. bendravo ir dėl fiktyvių finansinių dokumentų paruošimo tarėsi tik su G. L., jog A. Č. pats niekada nebuvo susitikęs su juo (E. A.), kad jie jokių nusikalstamos veikos planų nekūrė, nenumatė nusikalstamų veikų, vykdymo mechanizmo, nepasiskirstė tarpusavyje užduotimis. Tačiau teismas, pagrįstai pašalinęs BK 25 str. 3 d. taikymą, konstatavo, jog kaltinamieji, t.y. jis ir A. Č., minėtas nusikalstamas veikas padarėme kaip bendravykdžiai, t.y. bendrininkų grupe. Nurodė, jog įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Nors tokia išvada grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2006, mano, kad šioje byloje vis dėlto yra kitokios aplinkybės, pasižyminčios tam tikru konkretumu. Pripažinimas jo ir A. Č. veikimą bendrininkų grupe prieštarauja ankstesnei teismo išvadai dėl organizuotos grupės nebuvimo. Teismų praktikoje ir teisės teorijoje žinoma, kad organizuota grupė iš tikrųjų yra gana sudėtingas nusikalstamas junginys, tarp grupės narių gali būti nematomi santykiai (virtualus bendravimas), todėl tokių santykių tarp jo ir A. Č. nebuvo ir būti negalėjo. BK 25 str. 2 d. apibrėžia, jog bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (kaip minėta, tai konstatuota nuosprendyje). Tačiau, kaip jis galėjo susitarti su A. Č., jei su juo absoliučiai nebendravo. Galima būtų manyti, kad bendrininkavimo apibrėžime reikšmės turėjo G. L. Tačiau šio asmens kaltumas nei skundžiamu, nei kitais nuosprendžiais neišspręstas, todėl formalus jo vaidmuo nekonstatuotas. Suprantama, kad teismas turėjo pagrindą vertinti G. L. vaidmenį padarant jo ir A. Č. nusikalstamas veikas, tačiau būtina vertinti, kad G. L. veiksmai - įkalbinėjimai jį (kartu ir kitus asmenis) padaryti netikrus dokumentus, jo (E. A.) sutikimas padaryti tokius dokumentus neturi lemti nebūto bendrininkavimo su jam nežinomu asmeniu. Aplinkybės, susijusios su jo veiksmų (netikrų dokumentų pagaminimu) yra labai nutolusios nuo aplinkybių, susijusių A. Č. veiksmais. Esant tokioms aplinkybėms, ji turi būti išteisintas dėl nuosprendyje nurodytų veikų, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl tų pačių priežasčių nuosprendyje nurodytos veikos neturėtų būti kvalifikuojamas ir kaip padėjimas kitam asmeniui padaryti nusikalstamas veikas, nes jokių konkrečių ryšių su A. Č. neturėjo.

161Antra, pripažinti jį kaltu ar ne dėl nuosprendyje nurodytų veikų, yra teismų - pirmosios ir apeliacinės instancijos - teisė. Jis gerbia teismo sprendimus, supranta, kad negali numatyti, ar apeliacinės instancijos teismas patenkins jo apeliacinį skundą. Tačiau palikus galioti ar pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jam itin svarbus yra bausmės klausimas, kuris susijęs ne tik su jo asmeniu, bet ir jo šeimos interesais, dviejų nepilnamečių vaikų materialiniu aprūpinimu, jų išsilavinimo ugdymu. Jam paskirta bausmė - 70 MGL dydžio bauda yra didelė. Tai skaudžiai atsilieps jo šeimai. Be to, valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras prašė skirti subendrintą (už abi nusikalstamas veikas) 50 MGL dydžio baudą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas sutiks su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl galimos jo kaltės, tai jam skiriamos bausmės klausimas turėtų būti sprendžiamas kitaip. Pagal BK 183 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. kvalifikuotos veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl, remiantis BK 63 str. 5 d. 1 p., teismas turėjo taikyti ne dalinį bausmių sudėjimo (BK 63 str. 4 d.), o apėmimo būdą. Be to, prokuroras skundžiamu nuosprendžiu skirtiną subendrintą bausmę - 50 MGL (6250 Lt) baudą prašė bendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-12 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir subendrinta bausme - 80 MGL (10 000 Lt) dydžio bauda. Ne jam spręsti, kokią baudžiamąją atsakomybę man gali siūlyti prokuroras, tačiau mano, kad siūlydamas jam skirti mažesnę baudą, negu paskyrė teismas, prokuroras turėjo galvoje jau dėl to paties įvykio, tik dėl kitokių veikų kvalifikavimų paskirtą gana griežtą bausmę minėtu baudžiamuoju įsakymu. Teismas vis dėlto turėjo vertinti bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 str., bei plačiau vertinti BK 63 str. numatytas bausmių bendrinimo taisykles, t. y. įvertinti, kurios veikos sudarė realiąją, o kurios idealiąją nusikaltimų sutaptis. Įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu nustatytos veikos gal ir sudarė realiąją nusikaltimų sutaptį, todėl skirtos baudos galėjo būti bendrinamos remiantis BK 63 str. 4 d. nuostatomis. Šiame teismo dokumente nenurodyta, prie kurios griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikaltimų, pridedamos kitos paskirtos bausmės. Tačiau, nepaisant šio trūkumo, baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, jo formaliai pakeisti nebegalima. Mano, kad teismo nuosprendžiu paskirta bausmė jam turėjo būti įskaityta į baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę. Kyla klausimas, kaip dviem teismo sprendimais paskirtos bausmės (baudos) bus vykdomos, nes nuosprendžius vykdantys pareigūnai negali vykdyti teisingumo ir patys nustatinėti paskirtų bausmių dydžių. Jo manymu, teismas, paskyręs didesnę subendrintą bausmę (didesnį baudos dydį), negu to prašė prokuroras, nepagrįstai pasunkino jo padėtį. Kita vertus, toks nepagrįstas atsakomybės griežtinimas atitinka dėl to, kad dėl vieno įvykio aplinkybių yra rašomi atskiri kaltinamieji aktai ir teisme priimami atskiri nuosprendžiai. Tokiais atvejais paprastai už atskiras veikas skiriamos griežtesnės bausmės, formuojama nuomonė apie tarsi asmens didesnį pavojingumą, kuriama net recidyvo iliuzija. Viso to neatsitiktų, jei dėl vieno įvykio aplinkybių būtų rašomas vienas kaltinamasis aktas ir teisme nagrinėjama viena byla. Kaltinamųjų aktų surašymo tvarką, bylų formavimo būdą ir jų perdavimo tvarką pasirenka prokurorai, tačiau tokia tvarka neturėtų sunkinti asmens atsakomybės. Juk realiai jokio recidyvo nėra, asmens ar veikų pavojingumo didesnių požymių nenustatoma, tačiau už atskiras tik veikų (ne nuosprendžių) sutaptį sudarančias veikas skiriamos griežtesnės bausmės

162Jo šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai, gyvenamajam būstui, kuriame gyvena šeima, yra paimta didelė paskola iš banko, skundžiamame nuosprendyje nurodytos baudos išieškojimas skaudžiai paliestų šeimos interesus, nes jo gera valia jau sumokėta 10 000 Lt dydžio bauda yra pakankamai didelė už jo praeityje padarytas klaidas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes prašo sumažinti paskirtų baudų dydžius, kartu mažinant subendrintą bausmę, o esant galimybei, ją įskaityti į minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę. Nors esminis jo prašymas yra priimti išteisinamąjį nuosprendį, tačiau, suprasdamas galimus procesinius sprendimus, neatsisakau ir prašymo kitokiu būdu švelninti jo baudžiamąją atsakomybę.

163Prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. Dėl kaltinimų pagal BK 183 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, arba kitokiu būdu švelninti baudžiamąją atsakomybę - sumažinti teismo paskirtos baudos dydį arba ją įskaityti į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-12 baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir jau sumokėtą (įvykdytą) baudą.

164Nuteistojo juridinio asmens UAB „V“ atstovė apeliaciniame skunde nurodo, kad

165su nuosprendžiu nesutinka. Šiuo atveju juridiniam asmeniui UAB „V“ apskritai neturėjo kilti baudžiamoji atsakomybė dėl A. Č. padarytų nusikalstamų veikų.

166Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad teismas juridinį asmenį UAB „V“ pripažino kaltu dėl šiam juridiniams asmeniui inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, remdamasis tuo, kad UAB „V“ direktorius A. Č. įmonėje ėjo vadovaujamas pareigas, galėjo priimti sprendimus juridinio asmens vardu, o A. Č. nusikalstamos veikos atliktos siekiant naudos juridiniam asmeniui. Būtina pažymėti, kad pagal BK 2 str. 3 d., asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką.

167Nepaisant to, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra specifinė, BK nenumato išimčių, susijusių su juridinio asmens kaip baudžiamosios atsakomybės subjekto kaltės nustatymu, taigi traukiant juridinį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, privalo būti nustatyta, jog juridinis asmuo yra kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Ši nuostata akcentuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-10 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.2K-P-95/2012. Nors teismas nurodo, jog priimdamas nuosprendį remiasi nurodyta nutartimi, tačiau iš nuosprendžio matyti, jog itin reikšmingi minėtoje nutartyje esantys išaiškinimai nebuvo įvertinti.

168Paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pasisakoma, kad „sprendžiant, ar juridinis asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką reikia nustatyti ir juridinio asmens kaltę. BK 20 str., kuriame nustatytos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos, tiesiogiai apie juridinio asmens kaltę nekalbama. Pažymėtina, kad atskleidžiant teisės normų turinį paprastai nepakanka taikyti vien lingvistinį (verbalinį) metodą. Tai galima padaryti taikant įvairius teisės aktų aiškinimo metodus tarp jų sisteminį, nes kiekviena teisės norma yra vientiso teisės akto sudedamoji dalis, susijusi su kitomis teisės akto normomis. Taigi aiškinant BK 20 str. nuostatas reikia atsižvelgti į kitas BK normas inter alia LR BK 2 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Būtent BK 20 str. įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su BK 2 str. 3 d. nustatytu reguliavimu, konstatuotina, kad juridinis asmuo už fizinio asmens padaryta nusikalstama veiką atsako tik esant juridinio asmens kaltei. Toks teisės aiškinimo būdas buvo naudojamas ir sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino. Antai kasacinėje nutartyje Nr.2K-489/2010 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis "Teismų praktika", Nr.34) išaiškinta, kad juridiniam asmeniui kaip ir fiziniam asmeniui taikoma LR BK 95 str. nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai atsižvelgiant į fizinio asmens padaryto nusikaltimo sunkumą (LR BK 11 str.).

169Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindai turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia tai, kad juridinio asmens, kaip specifinio teisinių santykių subjekto, baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Tai konstatavo ir Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjęs, kad „juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto, specifika (tai, kad juridinio asmens veikla neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, veiklos) suponuoja ir tai, kad šiuo atveju juridinio asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, kaltės, tam tikru aspektu nulemiančios juridinio asmens kaltės dėl jo naudai padarytos nusikalstamos veiklos turinį. Kartu Konstitucinis Teismas padarė išvadą, jog BK nustatytas teisinis reguliavimas nereiškia, kad juridinio asmens kaltumas neturi būti įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taigi nors juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, tačiau ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad įrodyta fizinio asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė yra tik prielaida juridinio asmens kaltės nustatymui. Tai pabrėžta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartys Nr.2K-269/2010, 2K-582/2010).

170Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 str. 2 d. prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko - fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Antai Konstitucinis Teismas 2009-06-08 nutarime pabrėžė, kad šį ryšį „gali lemti juridinio asmens veiklos politika, strategija, jo organizacinė struktūra ir pan. Tokio ryšio nėra, „ kai juridinio asmens veiklos politika, organizacinė struktūra buvo nukreipta į tai, kad juridinis asmuo negalėtų veikti nusikalstamai", o ryšio egzistavimą parodo tai, kad „juridinio asmens veiklos strategija, vidaus procedūros sudaro prielaidas (ar net yra orientuotos) juridiniam asmeniui veikti nusikalstamai, kai juridinis asmuo pripažįsta jo naudai padarytos nusikalstamos veikos rezultatus ex post facto ir pan. ". Nagrinėjant konkrečią bylą juridinio asmens strategija turėtų būti vertinama atsižvelgiant į juridinio asmens veiklos kryptis, tikslus, numatomas perspektyvas ir pan.

171Teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą ir kita. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai). Tai, kad juridinio asmens savininkas (akcininkai) nežinojo, neskatino arba nesudarė sąlygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Taigi juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 str. 2d.) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko - fizinio asmens ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens turi būti nustatytas. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t.y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės.

172Darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, turi būti nustatyta ne tik tai, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais, bet ir fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšys su juridiniu asmeniu. Pripažinus, kad fizinio asmens nusikalstama veika buvo padaryta siekiant gauti turtinę naudą ar kitais juridinio asmens interesais, kartu reikia nustatyti, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) žinojo apie tokią kaltininko - fizinio asmens daromą ar rengiamą nusikalstamą veiką, ją skatino ar sudarė sąlygas tokios nusikalstamos veikos padarymui, ar, priešingai, toks fizinio asmens nusikalstamas elgesys buvo savarankiškas ir savavališkas, t.y., juridiniam asmeniui nežinomas. Vien tik nusikalstamos veikos padarymas juridinio asmens naudai ar interesais, nesant minėto juridinio asmens ryšio su tokia nusikalstama veika bei ja padariusiu fiziniu asmeniu, negali būti laikomas pakankamu juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindu".

173Šioje byloje nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo teisme metu nebuvo nagrinėjama juridinio asmens UAB „V“ veiklos politika, strategija, jo organizacinė struktūra, nebuvo nustatinėjama, ar nusikalstamos veikos atlikimu buvo suonteresuoti įmonės akcininkai (UAB „V“ buvo ne vienas, o keturi akcininkai), todėl laikytina, kad UAB „V“ kaltė buvo sutapatinta su A. Č. kalte, o paties juridinio asmens kaltė nebuvo nustatyta, todėl juridiniam asmeniui UAB „V“ baudžiamoji atsakomybė pritaikyta be kaltės taip pažeidžiant BK 2 str. 3 d. nuostatas ir kad UAB „V“ nepagrįstai nuteista pagal BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., BK 20 str. 2 d. ir 220 str. 1 d., BK 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d.

174Nurodyti pagrindai sudaro pagrindą pilnai išteisinti juridinį asmenį UAB „V“ dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau yra ir papildomų argumentų, patvirtinančių, jog UAB „V“ neturi kilti baudžiamojo atsakomybė pagal BK 182 str. 1 d. ir 220 str. 1 d.

175Dėl nuteisimo BK 182 str. 1 d. ir 220 str. 1 d.

176Sprendžiant dėl UAB „V“ nuteisimo pagrįstumo, visų pirma atsižvelgtina į paties teismo nurodyto Konstitucinio Teismo 2009-06-08 nutarimo nuostatas, jog BK 20 str. 1, 2, 3 d. įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti traktuojamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo gali atsakyti ir nenustačius nusikalstamos veikos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BK 20 str. 2 d., juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę - 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Be to, kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakoma, kad juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindai turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia tai, kad juridinio asmens, kaip specifinio teisinių santykių subjekto, baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Šiuo atveju juridinis asmuo UAB „V“ buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas įmonės vadovo A. Č. Tuo atveju, jei A. Č. nebūtų pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, atitinkamai baudžiamojo atsakomybė neturėtų būti taikoma ir juridiniam asmeniui UAB „V“.

177BK 2 str. 4 d. įtvirtinta pamatinė baudžiamosios atsakomybės taikymo taisyklė, pagal kurią pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Ši taisyklė ne kartą akcentuota ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-12 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10/2010 pasisakoma, kad "pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (LR BK 2 str. 4 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis yra baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą..., visuma".

178Tuo tarpu šioje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino, jog A. Č. veiksmai atitinka BK 182 str. 1 d., 220 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą. Už sukčiavimą pagal BK 182 str.... atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Be šių objektyvių požymių, būtina nustatyti ir atitinkamą kaltės turinį, t.y., kad tas asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo. Pažymėtina ir tai, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. (2011-01-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 81/2011).

179Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „apgaulei pripažintinos sąlygos: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia, t.y., kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją“ (2010-06-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-335/2010). Šiuo atveju kaltinamajame akte nurodyta, kad juridinis asmuo UAB „V“, veikdamas per direktorių A. Č., į Metines pelno mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pelną ir juos pateikė K. apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos K. skyriui. Nors UAB „V“ vardu veikęs A. Č. šios aplinkybės neneigia, tačiau šiose veikose nėra kitų būtinų elementų - tikslo suklaidinti bei tyčios. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. Č., vadovaudamas UAB „V“, rūpinosi prekių įmonės veiklai pirkimu. Nors UAB „V“ šias prekes faktiškai tikrai gavo, tačiau nebuvo galimybės dokumentais pagrįsti šių prekių UAB „V“ įsigijimo bei kilmės. Dėl šių priežasčių A. Č. kreipėsi į kitus asmenis, kad šie suteiktų pagalbą - įformintų UAB „V“ faktiškai įsigytas prekes, pateikdami PVM sąskaitas- faktūras, pagal kurias iš tikro jokios prekės įsigytos nebuvo. Už šias paslaugas A. Č. mokėdavo E. A. įmonei bei UAB „S“ ir k apie 15% nuo PVM sąskaitomis- faktūromis įforminamų prekių pardavimo vertės. UAB „V“ vadovas A. Č. manė, kad E. A. įmonė bei UAB „S“ ir k faktiškai sumokės PVM bei pelno mokestį nuo šiose sąskaitose-faktūrose nurodytų piniginių sumų, todėl Valstybei žala neturėjo atsirasti. Būtent teisėtai, tačiau neturint įsigijimo dokumentų įgytų prekių įforminimo, o ne prievolės mokėti mokesčius išvengimo, buvo siekiama fiktyviomis PVM sąskaitomis-faktūromis, t.y. A. Č. suprato, kad pateikiama informacija yra netiksli, tačiau jis neturėjo tikslo išvengti privalomų mokesčių mokėjimo į Valstybės biudžetą, kartu jo veiksmuose nebuvo ir tyčios išvengti šių prievolių valstybei.

180Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. Č., o taip pat ir jo vadovaujamas juridinis asmuo UAB „V“ nepadarė BK 182 str. numatytos nusikalstamos veikos, nes juridinio asmens vardu veikusio fizinio asmens veiksmuose nėra esminių BK 182 str. numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių - tikslo sukčiauti ir kaltės. Esant šiai situacijai, juridinis asmuo UAB „V“ pagal kaltinimą dėl BK 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

181BK 220 str. 1 d. (2003-05-01 įsigaliojusi redakcija) numatė, nustatė, kad "tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie savo ar įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikėjuos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų". Kalbant apie neteisingų duomenų pateikimą, tenka nurodyti, jog šiai nusikalstamai veikai privalomas dar vienas elementas - siekis išvengti mokesčių, ko šiuo atveju nebuvo. A. Č., dokumentais, kuriuose buvo įrašyti neatitinkantys tikrovės duomenys (dėl prekių įsigijimo iš E. A. įmonės ir UAB „S“ ir k), pagrįsdamas UAB „V“ sąnaudas šių prekių įsigijimui, nesiekė išvengti mokesčių. Valstybinio kaltinimo nuomone, A. Č. veiksmuose yra idealioji nusikaltimų sutaptis.

182Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai yra tuomet, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ..., numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tai reiškia, kad vieningą veiką sudarančių faktų visumos išsamus teisinis įvertinimas, vadinamas kvalifikavimu, neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t.y. dvi ar daugiau nusikaltimo ... sudėčių" (2010-11-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 412/2009).

183Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pagal prokuratūros versiją neteisingų duomenų pateikimą bei sukčiavimą sieja tas pats tikslas - išvengti turtinės prievolės ir tokiu būdu gauti turtinės naudos. Kaip jau minėta, A. Č., o tuo pačiu ir UAB „V“ nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str., nes juridinio asmens vardu veikusio fizinio asmens veiksmuose nebuvo esminių nusikalstamos veikos sudėties požymių, t.y. kaltės bei tikslo neteisėtu būdu išvengti turtinės prievolės, įgyti turtinės naudos ir tokiu būdu padaryti žalą valstybės biudžetui. Dėl nurodytų priežasčių negalint inkriminuoti UAB „V“ sukčiavimo padarymo, negalima inkriminuoti ir BK 220 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nes nesama nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės sudėties požymių: kaltės bei tikslo išvengti piniginės prievolės.

184Kaip minėta, A. Č., vadovaudamas UAB „V“, rūpinosi prekių įmonės veiklai pirkimu. Nors UAB „V“ šias prekes faktiškai gavo, tačiau nebuvo galimybės dokumentais pagrįsti šių prekių UAB „V“ įsigijimo bei kilmės. Dėl šių priežasčių A. Č. kreipėsi į kitus asmenis, kad šie suteiktų pagalbą - įformintų UAB „V“ faktiškai įsigytas prekes, pateikdami PVM sąskaitas-faktūras, pagal kurias iš tikro jokios prekės įsigytos nebuvo. Būtent prekių legalizavimo, o ne prievolės mokėti mokesčius išvengimo, buvo siekiama fiktyvių PVM sąskaitų-faktūrų išrašymu bei, kaip to veiksmo rezultato - neteisingų duomenų pateikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai, t.y. UAB „V“ vardu veikęs A. Č. suprato, kad pateikiama informacija yra netiksli, tačiau jis neturėjo tikslo išvengti privalomų mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą, kartu jo veiksmuose nebuvo ir tyčios išvengti šių prievolių valstybei, nes neteisingų duomenų pateikimu tiesiog siekta pateikti tą informaciją, kuri buvo užfiksuota buhalteriniuose dokumentuose, kuriais siekta pagrįsti prekių įsigijimo faktą.

185Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog juridinis asmuo UAB „V“ nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 220 str. 1 d. nuostatas.

186Prašo nuosprendžio dalį dėl juridinio asmens UAB „V“ nuteisimo panaikinti ir UAB „V“ atžvilgiu priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

187Atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis A. Č. ir jo gynėjas nurodo, kad su prokuroro apeliaciniu skundu nesutinka.

188Teismas skundžiame nuosprendyje iš kaltinimo pagrįstai pašalino aplinkybę, jog nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 183 str. 1 d. ir 2 d., nuteistasis A. Č. padarė organizuota grupe. Teismo išvados dėl galimybės A. Č. atžvilgiu taikyti BK 25 str. 3 d. nuostatas yra pagrįstos ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

189Šiuo atveju A. Č. suvokė, jog nusikalstamą veiką atlieka kartu su G. L., tačiau, kaip buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu ir bylos teisminio nagrinėjimo metu, susitarimo tarp A. Č. ir kitų nuteistųjų (E. A. ir V. N.) nebuvo. BK 60 str. 1 d. 1, 2 p. nuostatos, pagal kurias veikos atlikimas bendrininkų ar organizuotoje grupėje, laikomas baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe, aiškintinos tuo, kad asmuo, suvokdamas, jog veikia kartu su kartu su kitais asmenimis, kartu suvokia ir tai, kad tokiu būdu veikiant, nusikalstamos veikos tikslą įgyvendinti bus lengviau nei veikiant pavieniui. Bendrininkavimas organizuotoje grupėje laikytinas pavojingesne bendrininkavimo forma, kadangi organizuota grupė susitaria dėl kelių nusikaltimų ar vieno sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo atlikimo, o užduočių tarp bendrininkų pasiskirstymas gerokai palengvina nusikalstamo tikslo pasiekimą. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad siekdamas gauti finansinius dokumentus, kuriuose fiksuojamos realiai neįvyksiančios ūkinės operacijos, A. Č. visais atvejais kreipdavosi į G. L. Kokių įmonių finansinius dokumentus galėjo parūpinti G. L., A. Č. neturėjo jokios reikš-mės - vietoje E. A. įmonės bei UAB „S“ ir K dokumentų G. L. galėjo A. Č. pateikti bet kurios kitos įmonės finansinius dokumentus. Todėl A. Č. neturėjo pagrindo manyti, jog veikia organizuotoje grupėje su E. A. ir V. N. ir suvokti, kad tokiu būdu veikiant didinami šansai pasiekti nusikalstamos veikos tikslą. Inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei. Taigi, toks asmuo privalo suvokti ne tik tai, kad jis veikia su kitais asmenimis, bet ir tai, kad jis priklauso tokiai grupei, kurioje susitarta daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Šioje byloje nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės akivaizdžiai paneigia galimybę A. Č. atžvilgiu taikyti BK 25 str. 3 d. nuostatas,

190Su prokuroro apeliacinio skundo motyvais dėl turto konfiskavimo nesutinka. Pirma, apeliaciniame skunde neteisingai traktuojami liudytojo V. K. parodymai, teigiant, kad jis nurodė, jog "... viską įskaičiuodavome ir atlyginimą žmonėms", todėl prokuroras teigia, kad, kaip matyti iš liudytojo V. K. paaiškinimų, darbo užmokestis darbuotojams, pagal galiojančius įkainius rinkoje, iš anksto jau būdavo įtrauktas į darbų atlikimo sąmatą, todėl darytina išvada, kad UAB „V“ darbuotojams ... tiek oficialus, tiek ir neoficialus atlyginimas buvo mokamas iš užsakovų gautų pinigų, o ne iš piniginių lėšų, kurias kaltinamasis A. Č. pasisavino, imituodamas ūkines operacijas bei jų atsiskaitymą grynaisiais pinigais.

191Teismas, vertindamas baudžiamosios bylos duomenis, padarė tinkamas išvadas, nes iš tikro liudytojas V. K. nurodė, jog į darbų kainą buvo įskaičiuojama visos sąnaudos, tame tarpe ir oficialus darbo užmokestis, tačiau į sąnaudas, skaičiuojant darbų kainas, ne visada būdavo įskaičiuojamas oficialus darbo užmokestis, mokėtas darbuotojams. Be to, prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai liudytojo V. K. minėtose sąmatose nurodomas sumas sieja su darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu. Byloje buvo nustatyta, kad tam tikras pinigų sumas A. Č. paimdavo iš įmonės kasos, o sumokėjus sutartą užmokestį už UAB „S“ ir K bei E. A. IĮ dokumentus, likusi suma buvo naudojama įmonės reikmėms (medžiagoms, įrengimams, darbo užmokesčiui). Minėtų pinigų panaudojimas nepriklausė nuo to, kokios pinigų sumos buvo nurodomos sąmatose, ar gautos iš konkretaus užsakovo.

192Antra, prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai pateikia priekaištą, jog teismas nevertino tos aplinkybės, kad A. Č. G. L. ir asmenims, išrašiusiems dokumentus apie tariamai įvykusias ūkines operacijas, iš UAB „V“ kasos pasisavintų pinigų, sumokėjo iš anksto aptartos pinigų sumos procentą, ir šias pinigų sumas pagal A. Č. parodymus taip pat priskyrė prie UAB „V“ veiklai (naudai) išleistų pasisavintų pinigų.

193Pagal BPK nuostatas, kaltinimą dėl nusikalstamos veikos atlikimo suformuluoja prokuroras, o teismas baudžiamąją bylą nagrinėja pagal kaltinamajame akte pareikštus kaltinimus. Šiuo atveju A. Č. buvo kaltinamas visos prokuroro nurodytos 125.330,25 Lt sumos pasisavinimu, o klausimas dėl kaltinimo pakeitimo, nurodant, jog pasisavinta tik dalis pinigų, kuri buvo mokama už fiktyvių finansinių dokumentų pateikimą, nebuvo sprendžiamas.

194Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 05 20 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.2K-7- 228/2008 išaiškinta, kad „kaltinamasis neturi pareigos gintis nuo visų teoriškai galimų kaltinimo modifikacijų ir keičiant kaltinamą, jei jo apimtis nėra vien tik siaurinama, kaltinamajam apie tai iš anksto turi būti pranešama ir teismo proceso metu sudaromos sąlygos dėl to išsakyti argumentus, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 11 25 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.2K-509/2008 teigiama, kad "baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti užtikrinta galimybė gintis ir nuo inkriminuojamos veikos perkvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (kasacinė byla Nr.2K-509/2008)".

195Atsižvelgiant j nurodytus argumentus, BPK 255 str. nuostatos būtų pažeistos, jei teismas būtų ėmęs nagrinėti iš esmės susiaurintą ir kitokiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamą kaltinimą, jog A. Č. pasisavino dalį UAB „V“ pinigų, kurie buvo sumokėti už fiktyvių finansinių dokumentų išrašymą.

196Trečia, negalima sutikti su prokuroro apeliacinio skundo motyvais, jog iš nuteistųjų, tame tarpe ir iš A. Č., konfiskuotina 125.330,25 Lt suma, kadangi ši suma nebuvo rasta. Kaip minėta, nuteistasis A. Č. palaiko savo apeliacinio skundo motyvus, kuriais nesutinkama su jo nuteisimu pagal BK 183 str. 2 d. A. Č. veiksmai pagal BK 183 str. 2 d. nekvalifikuotini, todėl nėra pagrindo kalbėti ir apie tariamai pasisavintų piniginių lėšų konfiskavimą. Pagal anksčiau galiojusią BK 72 str. 2 d. 2 p. redakciją teismas turėjo pareigą konfiskuoti darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus, tuo tarpu šiuo metu galiojančioje BK 72 str. redakcijoje minėtos nuostatos nebeliko. Teismo pareigą konfiskuoti turtą šiuo metu nustato BK 72 str. 3 d., kurioje numatyta, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Piniginės lėšos, kurių pasisavinimu kaltinamas A. Č., E. A. ir V. N. nelaikytinas kaltininkams priklausančiu turtu, todėl nekonfiskuotinas. Pažymėtina, kad A. Č. bei kiti asmenys (E. A., V. N. ir A. Č.) buvo kaltinami tuo, kad pasisavino juridinio asmens UAB „V“ lėšas, todėl šis juridinis asmuo turi teisę reikšti reikalavimus dėl lėšų grąžinimo, tačiau juridinis asmuo turtinių reikalavimų A. Č. ir kitiems asmenims nereiškia, tuo patvirtindamas, jog žala jam padaryta nebuvo. Esant šiai situacijai 125330,25 Lt sumos konfiskavimas akivaizdžiai neatitiktų protingumo principo - Valstybė įgytų teisę į pinigines lėšas, nors šių lėšų savininkas, nereikšdamas turtinių reikalavimų, patvirtina, jog lėšos nėra prarastos.

197Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pagrįstai nuteistajam A. Č. pagal BK 183 str. 2 d. paskyrė švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

198Prokuroras savo apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai A.Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis pripažino faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą. Negalima sutikti su prokuroro argumentais, jog A. Č. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai negali būti laikomi jo visišku prisipažinimu dėl pareikšto kaltinimo. A. Č., duodamas teisingus ir nuoseklius parodymus padėjo ikiteisminiam tyrimui, dėl savo veiksmų gailėjosi, atlygino Valstybės biudžetui padarytą turtinę žalą, todėl pagal BK 62 str. 1 d., jam galėjo būti paskirta švelnesnė nei įstatyme numatyta bausmė. Nuteistasis A. Č. nurodė, jog gailisi dėl savo veiksmų, vertina juos kritiškai. Pažymėtina, kad A. Č. viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius, neprieštaringus ir kitą bylos medžiagą atitinkančius parodymus apie savo atliktus veiksmus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog A. Č. prisipažinimas yra nepilnas ar nenuoširdus.

199Antra, būtina pažymėti tai, prokuroro apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, o taip pat ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse akcentuojama, jog nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir Rengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuteistasis A. Č. ne tik formaliai nurodė, jog gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau ir visiškai atlygino Valstybės biudžetui padarytą žalą, sumokėdamas priskaičiuotas mokesčių sumas bei susidariusius delspinigius. Taigi, A. Č. gailėjimasis, paremtas žalos atlyginimu, pripažintinas nuoširdžiu, kadangi nuteistasis ne tik teigė, jog gailisi, bet ir realiai ėmėsi veiksmų nusikalstamos veikos žalai pašalinti.

200Trečia, prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad A. Č. padarytą žalą atlygino tik Valstybės biudžetui, o žalos atlyginimo juridiniam asmeniui klausimo net nesprendė, todėl, prokuroro nuomone, teismo padaryta išvada, kad kaltinamasis atlygino padarytą žalą valstybės biudžetui, tik iš dalies atitinka LR BK 62 str. keliamą turtinės žalos pašalinimo ar atlyginimo sąlygą, kadangi nusikalstamais veiksmais padaryta žala atlyginta tik iš dalies. Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) arba už įtariamojo (kaltinamojo) veikas mate-rialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kaip jau minėta, A. Č. visiškai atlygino Valstybės biudžetui padarytą žalą, sumokėdamas priskaičiuotas mokesčių sumas bei susidariusius delspinigius. Juridiniam asmeniui UAB „V“ nepareiškus civilinio ieškinio, A. Č. neturėjo jokios galimybės spręsti klausimo dėl žalos šiam juridiniam asmeniui atlyginimo, todėl laikytina, kad buvo atlyginta visa padaryta turtinė žala.

201Ketvirta, prokuroro apeliaciniame skunde dėl nuteistajam A. Č. skirtinos bausmės nurodoma, jog A. Č. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad veika atlikta organizuotoje grupėje. Šie Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti ir motyvai, kuriais remiantis A. Č. negali būti inkriminuojamas nusikalstamų veikų atlikimas organizuotoje grupėje jau buvo išdėstyti. Prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

202Teismo posėdyje prokuroras prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo A. Č. ir jo gynėjo, nuteistųjų E. A. ir juridinio asmens UAB „V“ apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis A. Č. prašo jo ir gynėjo apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistojo A. Č. gynėjas A. Kliunka prašo nuteistojo A. Č. ir jo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, skiriant bausmę vadovautis BK 54 str. 3 d. ir neskirti jam laisvės atėmimo bausmės, prokuroro apeliacinį skundą prašo atmesti. Nuteistasis E. A. ir jo gynėjas prašo nuteistojo E. A. apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis V. N. ir jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Išteisintasis A. Č. ir jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kitas nuteistojo A. Č. gynėjas H. Mackevičius ir nuteisto juridinio asmens UAB „V“ atstovė po pertraukos į teismo posėdį neatvyko ir baigiamųjų kalbų nepasakė.

203Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistojo A. Č. ir jo gynėjo, nuteistųjų E. A. ir UAB „V“ apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

204Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl neteisingai paskirtų bausmių ir dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.). Kolegija pasisako dėl kiekvieno apeliacinio skundo argumentų, išskyrus argumentus dėl bausmių, apie kuriuos bus pasisakyta atskirai.

205Iš nuteistojo A. Č. ir jo gynėjo apeliacinio skundo turinio matosi, kad nesutinkama su jo nuteisimu pagal BK 182 str. 1 d., 183 str. 1 d., 183 str. 2 d., 220 str. 1 d., prašoma A. Č. pagal minėtus straipsnius išteisinti. Nuteisimo pagal BK 222 str. 1 d. apeliantas neginčija. Nuteistasis A. Č., ginčydamas nuteisimą pagal BK 183 str., nurodo, kad byloje nėra nustatyta, jog jis UAB „V“ pinigines lėšas pavertė savo turtu ir taip padarė UAB „V“ žalos. Nurodo, kad ir teismas nuosprendyje pripažino, jog jis pasisavintas lėšas panaudojo UAB „V“ interesais ir su tuo sieja ir juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Nėra pagrindinio nusikalstamos veikos požymio – turto pasisavinimo bei subjektyviosios pusės požymio - kaltės. Taip pat nurodo, kad per visą A. Č. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpį UAB „V“ apyvarta siekė 502 584 Lt, todėl sunku patikėti, kad jam pasisavinus net 125 330,35 Lt, UAB „V“ ar jos akcininkai nereikštų jam jokių pretenzijų. Nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 182 str., nuteistasis nurodo, kad jis manė, jog E. A. įmonė ir UAB „S“ ir k faktiškai sumokės PVM bei pelno mokestį nuo sąskaitose – faktūrose nurodytų pinigų sumų, todėl valstybei žala neturėjo atsirasti. Kadangi jis nesiekė išvengti mokesčių, todėl jis nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 220 str. 1 d. Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 182 str. 1 d. ir BK 183 str. 1 d. bei prašo jį išteisinti arba sumažinti paskirtos baudos dydį. Nurodo, kad realiai nusikalstamų veikų nepadarė, svetimo turto nepasisavino ir neturėjo tokios galimybės, pats negalėjo panaikinti ir turtinės prievolės, nors nuosprendyje teisingai nurodyta, kad jis kaltu prisipažino visiškai. Kolegija šiuos ir kitus nuteistųjų argumentus, susijusius su jų nekaltumu, atmeta, kadangi jie nepagrįsti. Nuteistasis A. Č., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su kolega 2005 m. rugsėjo mėnesį įsteigė UAB „V“. Pradėjo vykdyti veiklą. Buvo daugiau sąnaudų tiek darbo užmokesčio, tiek medžiagų. Viskas vyko labai greitai. Pinigai iš kasos vaikščiojo: ėmė iš kasos, mokėjo darbo užmokestį, mokėjo už įsigyjamas medžiagas. Įmonė dar buvo ne PVM mokėtoja, todėl gaudavo medžiagas pigiau, nusipirkdavo už grynuosius pinigus. Taip metų pabaigoje dėl išmokėtų darbo užmokesčių ir nupirktų medžiagų ar turguje nupirktų įrankių susidarė kasoje trūkumas. Tai reikėjo kažkaip išspręsti. Buvo ir poreikis toks, ir pasiūlymas atsirado, kad galima neperkant medžiagų, bet sumokant tam tikrą procentą įsigyti sąskaitų faktūrų. Per draugus susipažino su G. L. G. L. pasakė, kad sumoka 15 procentų nuo tos fiktyvios sumos, tai yra mažiau negu pats PVM, kuris tuo metu buvo 18 procentų, o G. L. išrašo sąskaitą faktūrą, o bendrovė dar atgauna PVM. Su G. L. sutarė, kad nuo bendros sumos, nurodytos fiktyvioje sąskaitoje, sumoka 15% G. L. Tuos 15 % nuo sumos paimdavo iš tų pačių įmonės pinigų. Didžioji dalis buvo iš įmonės pinigų, dalis pinigų gal buvo ir iš savų pinigų. Įmonės pinigų savoms reikmėms neleisdavo, bet asmeninių pinigų įmonės naudai išleisdavo, kai įmonė neturėjo apyvartinių lėšų. Jam kaip vadovui, perkant bendrovei iš asmeninių pinigų, išrašydavo sąskaitą, kad įmonė jam grąžintų tuos išleistus pinigus. Be sąskaitos nepirkdavo už asmeninius pinigus. Kai pirkdavo be sąskaitos, tai viskas eidavo ant įmonės. G. L. jam pateikė sąskaitas faktūras ir pajamų orderius. 2006 m. pabaigoje išrašytos sąskaitos ir buvo paskutinės, kai suprato, kad tas dalykas yra neteisėtas. Tuos pinigus, kuriuos paimdavo iš bendrovės kasos, išleisdavo medžiagų, priemonių, įrengimų pirkimui, atlyginimų sumokėjimui, kadangi mokesčiai mažesni. Bendrovėje buvo du partneriai. Buhalteriją UAB „V“ tvarkė UAB „AV“ specialistai. Jie tvarkė pagal pateiktus dokumentus. Buhalterinius dokumentus pateikdavo jis. Jis buvo bendrovėje ir direktorius, ir finansininkas. Partneris tada dar nebuvo net įdarbintas jų bendrovėje. 2005 m. dar abu dirbo kitoje įmonėje. Pinigų iš UAB „V“ dar negaudavo. Dar tik planavo iš kitos įmonės išeiti ir dirbti savo įmonėje. 2006 m. bendrovės apyvarta gal buvo 300 000 Lt. Tada jau atsirado dar keli partneriai, buvo 4 akcininkai. Jie realiai veikloje nedalyvavo, tik M. B. jį pavadavo atostogų laikotarpiu. Daugiau bendrovės veikloje dalyvavo dviese, o kitus du partnerius tiesiog informuodavo apie veiklą. Pinigai buvo banko sąskaitose. Kai paimdavo iš banko sąskaitos pinigus, dabar gerai neatsimena, kai kada juos įnešdavo į įmonės kasą, kai kada neįnešdavo. Dėl pinigų įnešimo tardavosi su buhaltere, bet ne visais atvejais. Darbo užmokestį darbuotojams mokėdavo paėmęs pinigus iš banko. Pagal žiniaraštį mokėdavo mokesčius „Sodrai“, Mokesčių inspekcijai, gyventojų pajamų mokestį. Atlyginimus mokėdavo pagal žiniaraštį, bet būdavo, kad daugiau mokėdavo. Darbuotojams mokėdavo algas „vokeliuose“ ir nuo to nemokėdavo valstybei mokesčių. Tuo metu jo, kaip įmonės vadovo, užduotis buvo išlaikyti įmonę konkurencingą, kad ji galėtų dirbti. O mokant atlyginimus su visais mokesčiais tuo metu tiesiog buvo neįmanoma išlikti. Už iš banko paimtus pinigus dar pirkdavo darbui reikalingas priemones ir Rietavo turguje. Dokumentų turguje neišrašydavo. Tuo metu neturėjo jokių apskaitos dokumentų, tų išlaidų į įmonės balansą neįtraukdavo. Paimtų pinigų patvirtinimui jokių dokumentų neturėjo, o jis buvo atskaitingas asmuo, todėl ir buvo reikalingos tos fiktyvios sąskaitos.

206G. L. pateikdavo sumą ir prekių sąrašą. Vieną kartą G. L. pateikė E. A. įmonės dokumentus. Jis ta įmone pasidomėjo. Įmonė buvo realiai veikianti, patikima. Suprato, kad sandoris realiai nevyksta, tik dokumentuose. Svarbu buvo, kad įmonė būtų veikianti, kad sumokėtų PVM. Dar buvo fiktyvus sandoris su įmone „S“ ir K. 2006 m. su tos įmonės atstovais ar vadovais nebendravo. Bendravimas vyko tik su G. L. Jis jokių asmenų neminėjo. Iš jo gaudavo visus pasirašytus dokumentus. Buhalteriai tų dokumentų neatmesdavo kaip neatitinkančių reikalavimų, viskas buvo tvarkingai užpildyta. G. L. pinigus perduodavo tuo metu, kai jis atnešdavo dokumentus jau pasirašytus. Visada būdavo 15 proc. G. L. perduodama, nesikeitė ta suma. Jis perskaičiuodavo pinigus. Mėnesio pabaigoje dokumentus atiduodavo buhalterei. Dokumentus buhalterei atiduodavo 1 kartą per mėnesį – taip buvo sutarta.

207Iš nuteistojo A. Č. parodymų matosi, kad jis savo nusikalstamus veiksmus pasisavinant UAB „V“ turtą iš esmės pripažįsta. Jis neneigia, kad dokumentuose nurodytų prekių iš E. A. įmonės ir UAB „S“ ir K nepirko, kad buhalterijai pateikė fiktyvius dokumentus, norėdamas įgyti grynųjų pinigų iš bendrovės kasos.

208Nuteistojo A. Č. kaltę pasisavinus svetimą turtą patvirtina ir teisme apklausto G. L., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, parodymai. Firmos „V“ direktorius paprašė jo išrašyti fiktyvius dokumentus. Nepamena, kokiai sumai. Jis ir pats tiesiog papasakojo A. Č., kuo užsiima. Būdavo pasiūlymas išrašyti kažkokias medžiagas ar kažką, dabar neprisimena. Jam buvo duoti juodraščiai. A. Č. jam neaiškino, kokiu tikslu jam reikalingi buvo tie fiktyvūs dokumentai. Jis tiesiog sakė, kad prekių nereikia, reikalingi dokumentai plytoms, cementui. Bijo supainioti atvejus, bet buvo ir tokių atvejų, kai sakydavo, kad nesvarbu, kas bus išrašyta, svarbu suma, o buvo ir konkretūs juodraščiai, duodami su nurodymais, ko, kiek ir kokia kaina išrašyti, bei nurodyta bendra suma. Prieš susipažįstant su A. Č. jis jau pažinojo kaltinamąjį E. A., kuris jau buvo rašęs jam tokius fiktyvius finansinius dokumentus. Jis E. A. pasiūlė atlikti tokį darbą ir procentas iš anksto buvo sutartas. Epizodų buvo daug, paprastai buvo daroma taip: jei PVM 18 proc., verslininkas bando pusės nesumokėti, tai yra, 9 proc. O 9 proc. gaudavo jis kartu su tuo žmogumi, kuris išrašydavo tuos dokumentus. Jis buvo tik tarpininkas, perduodavo finansinius dokumentus iš vieno asmens kitam. Už tai gaudavo 2 proc. Likę 7 proc. buvo skirti tam, kuris išrašo dokumentus. Verslininkui, kuris nenori sumokėti mokesčių, likdavo 9 proc. Kiekvieną kartą buvo aptariami tie procentai – kada 6, kada 7 ar 7,5. Verslininkas jam paduodavo juodraštį, kur būdavo nurodyta, ko žmogui reikia – kokių medžiagų ir kokia kaina. Jis asmeniškai nežinojo, kas kiek kainuoja, o firmos savininkas ar valdytojas tai žinojo. Jis tai perduodavo E. A., o šis viską perrašydavo su savo įmonės rekvizitais. Tada E. A. perduodavo jam tuos dokumentus. Dokumentus nuveždavo firmai „V“, ten gaudavo iš A. Č. tuos 9 proc. nuo nurodytos sumos. Jis perduodavo dokumentus ir tuo pačiu metu gaudavo pinigus – tuos 9 proc. Dokumentai būdavo 2 egzemplioriais, vieną jų parveždavo atgal tam, kas juos išrašė, ir atiduodavo dokumentus kartu su pinigais. 2 proc. pasilikdavo sau. Kiekvieną kartą už padarytus fiktyvius buhalterinius dokumentus atsiskaitydavo su E. A. Atėjo laikas, kai E. A. pasakė, kad nebegali daugiau išrašinėti tokių finansinių dokumentų. Tada jis jau pažinojo kaltinamąjį V. N. Viskas vykdavo taip pat, tik tiek, kad E. A. buvo vadovas firmos, kurios vardu išrašinėjo dokumentus, o V. N. tikrai žinojo, nebuvo firmos vadovas, o toks pat tarpininkas kaip ir jis. Dokumentuose niekur nematė V. N. pavardės. Kokius procentus gaudavo V. N., jis nežino. V. N. jis atiduodavo tuos 7 proc. nuo sumos, išrašytos dokumentuose, nes toks buvo susitarimas. Tie 2 proc., kuriuos jis gaudavo, buvo jo pragyvenimo šaltinis. Jis Lietuvoje negalėjo įsidarbinti dėl biurokratinių barjerų. Jis ir pasiūlė V. N. padaryti dokumentus už tokius procentus. V. N. priėmė pasiūlymą. Sąskaitas V. N. išrašinėjo firmų „Š“ ir „D“ ir K vardu. Su V. N. buvo ir kitas žmogus, jis ir pasirašinėjo dokumentus. Tai M. B. Tarpusavio atsiskaitymuose jokių bankų nebuvo. Realiai tų grynųjų pinigų, kurie buvo nurodyti sąskaitose faktūrose, jis nematė. Jis gaudavau tik tuos 9 proc. nuo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos. Sau pasilikdavo 2 procentus, o kitus pinigus su dokumentais atiduodavo toliau kitiems asmenims.

209Teisiamojo posėdžio metu E. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog tuo laikotarpiu buvo šeimos skyrybos, sunki finansinė padėtis, nes buvo dideli finansiniai įsipareigojimai. Su G. L. buvo pažįstami. Kaip su juo susipažino, neprisimena, bet tai buvo gal pusmetis iki įvykio. G. L. pasiūlė už atlygį 2 proc. ar 1,5 proc. nuo bendros sumos, padaryti netikrus prekių pardavimo-įsigijimo dokumentus. Kartu G. L. žadėjo jo įmonei paruošti dokumentus kitos įmonės, pagrindžiančius prekių įsigijimą. Jis sutiko, paruošė dokumentus ir perdavė G. L. O jis kitą dieną ar po keleto dienų atnešė pasirašytus visus dokumentus. Ten buvo sąskaitos faktūros ir kasos orderiai, perdavimo aktai kažkokie. G. L. žadėdavo sumokėti, bet vis vėliau, vėliau, taip nei pinigų nesumokėjo, nei dokumentų jo įmonei, ką buvo žadėjęs, nepateikė. Su UAB „V“ jokių kontaktų neturėjo, tik su G. L. G. L. pateikdavo sąrašą, ką reikia išrašyti, ir išrašydavo dokumentus su sumomis, su kiekiais, su pavadinimais.

210Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Pažymėtina, kad, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 183 straipsnį kaip įmonės lėšų pasisavinimą, turi būti įvertintas ne tik tokių lėšų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas, bet ir tai, ar jas paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta žala. Taip pat sprendžiant, ar įmonės vadovas neteisėtai disponuodamas jos lėšomis padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Taigi itin svarbu tai, kokį sumanymą turėjo įmonės vadovas, paimdamas kitai įmonei pagal fiktyvius sandorius išmokėtus jo vadovaujamos įmonės pinigus ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie įmonės vadovo sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to jo vadovaujamai įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Taigi darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą (kasacinė nutartis Nr. 2K-499/2012 ir kt.)

211Šioje byloje nustatyta, kad A. Č. buvo UAB „V“ direktorius ir kasininkas. UAB „V“ turtas buvo A. Č. žinioje ir jam buvo patikėtas. Šioje byloje taip pat nustatyta, to neneigia ir pats A. Č., jog G. L. iš A. Č. gavęs prašymą suruošti fiktyvius finansinius dokumentus bei gavęs juodraščius, kokioms prekėms reikia fiktyvių finansinių dokumentų, kreipdavosi į kaltinamąjį E. A., kuris išrašydavo fiktyvius dokumentus – PVM sąskaitas faktūras – E. A. įmonės vardu. G. L. dėl fiktyvių finansinių dokumentų išrašymo UAB „V“ kreipdavosi ir į kaltinamąjį V. N., kuris PVM sąskaitas faktūras išrašydavo UAB „S“ ir K vardu. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas dėl veikų, numatytų BK 183 str., kaip jau minėta, yra tas, kad nėra nustatyta, jog A. Č. UAB „V“ turtą – pinigines lėšas pavertė savo turtu, t.y. ėmė elgtis su juo kaip su savu ir taip padarė žalos UAB „V“. Iš bylos matosi, kad A. Č. neginčija, kad šios lėšos buvo paimtos pasinaudojant suklastotais dokumentais, tačiau, kaip jau minėta, teigia, kad jos buvo panaudotos UAB „V“ naudai, turguje perkant darbo įrankius, priemones bei sumokant darbuotojams atlyginimus „vokeliuose“, todėl mano, kad byloje nenustatytas būtinasis BK 183 str. numatytos sudėties požymis – žala, be to, nenustatytas ir subjektyvusis nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str., požymis – tiesioginė tyčia pasisavinti bendrovės pinigus.

212Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. Iš bylos medžiagos matosi, kad šis teiginys nėra patvirtintas byloje surinktais įrodymais. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų A. Č., E. A., V. N. veiksmais UAB „V“ buvo padaryta žala. Byloje nustatyta, kad A. Č. iš UAB „V“ kasos E. A. įmonės ir UAB „S“ ir K vardu išrašytų fiktyvių dokumentų pagrindu buvo išduoti viso 125 330,35 Lt neva įsigytoms prekėms bei atliktiems darbams apmokėti, tačiau atitinkančių BPK 20 straipsnio reikalavimus duomenų, kuriuose būtų užfiksuoti realūs daiktų įgijimo ir darbų suteikimo faktai, byloje nenustatyta. Priešingai, byloje nustatyta, kad E. A. įmonė jokių darbų UAB „V“ neatliko, taip pat jokių prekių nepardavė, taip pat jų nepardavė ir UAB „S“ ir K. Nuteistasis A. Č. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde keliskart cituoja ir kaip jo nekaltumą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str., patvirtinantį įrodymą, skundžiamo nuosprendžio dalį dėl juridinio asmens atsakomybės, kurioje kalbama apie tai, kad „įrodyta, jog kaltinamasis A. Č. iš UAB „V“ kasos pasisavinęs pinigus be pateisinančių dokumentų turguje pirko įvairius įrankius, darbo priemones, statybines medžiagas bei mokėjo UAB „V“ darbuotojams atlyginimus „vokeliuose“. Kaltinamasis šiuos nusikalstamus veiksmus atliko, nes norėjo, jog jo vadovaujama UAB „V“ galėtų konkuruoti su kitomis statybos firmomis, atliekančiomis statybos darbus. Baudžiamojoje byloje šios aplinkybės neginčytinai nustatytos ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir kaltinamojo A. Č. prašymu iškviestų liudytojų parodymais.“ Dėl šios nuosprendžio dalies kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, pritardama prokuroro apeliaciniame skunde būtent dėl to dėstomiems argumentams. Taigi anot A. Č., UAB „V“ nepatyrė jokios žalos, nes jis pasisavintus pinigus leido įmonės reikmėms – turguje pirko įrankius, priemones, mokėjo „vokeliuose“ atlyginimus. Iš tiesų pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti UAB „V“ darbuotojai E. R., V. J., E. N. patvirtino, jog 2006-2007 metais be oficialaus atlyginimo, nurodyto mokėjimo žiniaraštyje bei darbo sutartyje, taip pat gaudavo ir neoficialų atlyginimą, kurį išmokėdavo UAB „V“ direktorius A. Č. Minėti liudytojai parodė, kad papildomai atlyginimo gaudavo iki 2000 Lt per mėnesį, tai priklausydavo nuo atlikto darbo. Tačiau iš kokių pinigų buvo mokamas atlyginimas minėtiems darbuotojams, galima spręsti iš liudytojo buvusio UAB „V“ akcininko, bendrovės technikos direktoriaus V. K. parodymų. Liudytojas parodė, kad atlyginimus darbuotojams mokėjo A. Č. Darbuotojui buvo mokama už atliktą darbą, kiek padaro darbo, tiek ir gauna. Jo kaip technikos direktoriaus viena iš pareigų buvo sudarinėti sąmatas. Skaičiuodamas sąmatas jis įskaičiuodavo ir darbo užmokestį darbuotojams pagal tuo metu galiojusius darbų atlikimo įkainius rinkoje. V. K. parodė, kad „<...> viską įskaičiuodavome ir atlyginimą žmonėms“. Taigi liudytojo V. K. parodymų matosi, kad darbo užmokestis darbuotojams, pagal galiojančius įkainius rinkoje, iš anksto jau būdavo įtrauktas į darbų atlikimo sąmatą todėl darytina išvada, kad UAB „V“ darbuotojams E. R., V. J., E. N. tiek oficialus tiek ir neoficialus atlyginimas buvo mokamas iš užsakovų gautų pinigų, o ne iš piniginių lėšų, kurias A. Č. pasisavino. Pasisakant apie A. Č. turguje neva pirktus darbo įrankius bei priemones, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme A. Č. jokių konkrečių duomenų apie tai, kokias konkrečiai prekes ar paslaugas 2005-2007 metais pirko UAB „V“ naudai, taip pat ar jų vertė atitinka pasisavintą pinigų sumą, nepateikė, tokių duomenų byloje nėra. Pažymėtina, kad pagal galiojančią teisminę praktiką, svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo disponuoti bei naudotis, pasisavinus kaltininko žinioje esantį turtą tolimesni kaltininko veiksmai su juo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikalstamos veikos tikslas ar motyvas nėra būtinais turto pasisavinimo sudėties požymis. Būtent taip bei atsižvelgiant į teismų precedentus analogiškose ar labai panašiose pagal savo faktines aplinkybes baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys Nr.2K-267/2003, 2K-330/2006, 2K-396/2006, 2K-208/2008, 2K- 368/2008) nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika konkrečioje byloje (kasacinė nutartis Nr. 2K- 108/2008), rodo, kad pareigą įrodyti asmens kaltę turi kaltinančioji institucija, tačiau ši pareiga galioja tiek, kiek tai reikalinga nusikalstamos veikos požymiams pagal pareikštą kaltinimą įrodyti. Aplinkybės kur pasisavinti pinigai buvo panaudoti, kaltinamojo nusikalstamų veikų kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi šie veiksmai buvo atlikti jau po to, kai svetimo turto pasisavinimas, kaip nusikaltimas, buvo baigtas. Šiuo konkrečiu atveju UAB „V“ direktoriui A. Č. neigiant piniginių lėšų pasisavinimą atsiranda pareiga pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, patvirtinančius lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms faktą. Nagrinėjamoje byloje to nėra nustatyta. Kita vertus, net ir nepaisant apeliantų skunde nurodomos aplinkybės, kad teismas traktavo, jog A. Č. veikė juridinio asmens naudai, visgi teismas pripažino jį kaltu pasisavinus 125 330,35 Lt svetimo, t.y. UAB „V“ priklausančio turto. Tačiau iš esmės veikimas juridinio asmens naudai pagrindžia juridinio asmens kaltę, bet nepaneigia jo vardu veikusio asmens kaltės, priešingai. Plačiau apie juridinio asmens atsakomybę bus pasisakyta atskirai šiame nuosprendyje.

213Grįžtant prie UAB „V“ padarytos žalos klausimo, kolegija konstatuoja, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes galima daryti išvadą, jog A. Č. bei jo gynėjo teiginys dėl gautų lėšų panaudojimo UAB „V“ naudai yra deklaratyvaus pobūdžio ir savaime nelaikytinas pakankamu pagrindu paneigti tai, kad A. Č. pasisavino jo žinioje buvusį šios bendrovės didelės vertės turtą – viso 125 330,35 Lt ir kad bendrovei buvo padaryta būtent tokio dydžio turtinė žala. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad gynybos argumentai, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, kai to nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, kaltinimo dėl turto pasisavinimo nepaneigia (kasacinės nutartys Nr. 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012, 2K-197/2012 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad objektyviojo BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymio – padarytos žalos nepaneigia ir tas faktas, jog bendrovė nuteistajam A. Č. nereiškia ieškinio dėl žalos atlyginimo.

214Atmestinas nuteistojo A. Č. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nenustatytas subjektyvusis nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnyje, požymis – tiesioginė tyčia pasisavinti UAB „V“ lėšas. Pagal teismų praktiką, apie subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, sprendžiama ne tik pagal kaltininko parodymus, bet ir įvertinant objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Byloje nustatyta, kad: A. Č. surado asmenį, kurio padedamas gavo netikrus dokumentus iš E. A. ir V. N. apie bendrovei UAB neva parduotas prekes ir paslaugas; realiai jokių paslaugų ir prekių E. A. įmonė ir „S“ ir K bendrovei „V“ nepardavė; netikrų dokumentų pagrindu A. Č. iš UAB „V“ kasos paėmė 125 330,35 Lt neva prekėms ir darbams apmokėti; šių lėšų nepanaudojo bendrovės reikmėms. Pagal šias nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. Č. pasisavino UAB „V“ lėšas veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis, siekdamas turtinės naudos, UAB „V“ lėšas neteisėtai pavertė savo turtu ir taip norėjo veikti.

215Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. A. Č. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. Č., veikdamas per D. Ž., nesupratusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, į UAB „V“ metines pelno mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pelną ir juos peteikė K. apskrities VMI K. skyriui. Šių aplinkybių nuteistasis neneigia, tačiau nurodo, kad nėra būtinų elementų – tikslo suklaidinti ir tyčios. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija taip pat atmeta.

216Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Pagal teismų praktiką apgaulė išvengiant PVM, pelno mokesčio ar panaikinant prievolę juos mokėti reiškiasi suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje. Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas, o kartais ir kitus dokumentus. Melagingų duomenų pateikimas mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (paprastai PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Apgaulė išvengiant PVM, pelno mokesčio reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010, 2K-34/2011). Iš A. Č. veiksmų akivaizdu, jog, priešingai nei jis teigia, tikslas suklaidinti – apgaulė, jo veiksmuose buvo. Jis, perduodamas netikrus dokumentus bendrovės buhalterijai, suprato ir žinojo, kad bendrovei pateikus tikrovės neatitinkančią PVM mokesčio deklaraciją, atsiras jo norimos pasekmės – galimybė įgyti valstybės biudžeto lėšų nesumokėtų PVM mokesčių pavidalu. Taigi nuteistojo A. Č., kuris žinojo ir suprato, kad nėra paties PVM objekto, nes dokumentuose nurodytų prekių UAB „V“ iš E. A. įmonės ir UAB „S“ ir K nepirko, veiksmuose yra esminis sukčiavimo požymis – apgaulės panaudojimas prieš turto savininką, šiuo atveju, prieš valstybę, turint tikslą įgyti turtinę teisę ir panaikinti turtinę prievolę – sumokėti Lietuvos Respublikos biudžetui 3936 Lt, 5949 Lt, 1823 Lt, 7410 Lt pridėtinės vertės mokesčio. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog jis neturėjo tikslo suklaidinti mokesčių administratorių ir tyčios nemokėti mokesčių bei nurodo, kad manė, jog visus mokesčikus sumokės įmonės, kurių vardu buvo išrašomi dokumentai, tačiau tokie apelianto argumentai net nelogiški. Byloje nustatyta, kad už dokumentų išrašymą A. Č. G. L. mokėdavo po 9 procentus, tai yra pusę valstybei mokėtinos PVM sumos, todėl neįtikinama, jog jis manė, kad negaudamos PVM sumos, įmonės sumokės jį valstybei. Apgaulė būtent ir pasireiškė tuo, kad dėl A. Č. veiksmų atsirado galimybė nemokėti į valstybės biudžetą PVM mokesčio dėl realiai neįvykusių ūkinių operacijų. Objektyvi tikrovė siekiant suklaidinti mokesčių administravimo institucijas buvo iškreipta imituojant prekių įsigijimą iš PVM mokėtojomis užsiregistravusių įmonių, tačiau reliai jokių prekių neįsigyjant ir nesumokant pirkimo PVM, o suklastotas sąskaitas-faktūras įtraukiant į UAB „V“ apskaitą ir užpildžius deklaracijas įgyta teisė į PVM atskaitą. Iš visų aptartų aplinkybių matosi, kad A. Č. suvokė, kad sąmoningai pateikia objektyvios trikovės neatitinkančią informaciją, suklastotus dokumentus, numatė padarinius, jog UAB „V“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti PVM ir to norėjo. Jis žinojo, kad realiai E. A. įmonė ir UAB „S“ ir K jokių prekių nepardavė ir darbų neatliko, o PVM sąskaitos-faktūros yra suklastotos, ir kuriomis remiantis buvo užpildytos PVM deklaracijos bei pateiktos mokesčių inspekcijai. Todėl A. Č. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl tikslo suklaidinti ir tyčios nebuvimo atmetami. A. Č. veikos pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d.

217Apeliaciniame skunde dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 str. 1 d. nuteistasis A. Č. ir jo gynėjas nuteistojo nekaltumą iš esmės sieja tik su tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir dėl BK 182 str. 1 d. Nurodo, kad A. Č. nesiekė išvengti mokesčių, nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., todėl turi būti išteisintas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 str. 1 d. Kolegija dėl nuteistojo A. Č. kaltės pagal BK 182 str. 1 d. jau pasisakė, atmesdama nuteistojo ir jo gynėjo argumentus bei pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog jis žinojo ir suprato, kad nėra paties PVM objekto, nes dokumentuose nurodytų prekių UAB „V“ iš E. A. įmonės ir UAB „S“ ir K nepirko, veiksmuose yra esminis sukčiavimo požymis – apgaulės panaudojimas prieš turto savininką, šiuo atveju, prieš valstybę, turint tikslą įgyti turtinę teisę ir panaikinti turtinę prievolę – sumokėti Lietuvos Respublikos biudžetui 3936 Lt, 5949 Lt, 1823 Lt, 7410 Lt pridėtinės vertės mokesčio. Kaip jau minėta, jis žinojo, kad realiai E. A. įmonė ir UAB „S“ ir K jokių prekių nepardavė ir darbų neatliko. Taigi A. Č. įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie pelną į 2005 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją ir 2006 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją. Minėtas deklaracijas pateikė K. apskrities VMI K. skyriui. Todėl A. Č. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 220 str. 1 d.

218Kolegija šioje vietoje pasisako dėl juridinio asmens atstovės apeliacinio skundo argumentų, kadangi jie susiję su A. Č. nusikalstamomis veikomis ir su kai kuriomis aplinkybėmis, kurias kolegija jau aptarė atsakydama į nuteistojo A. Č. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus.

219UAB „V“ atstovės apeliacinio skundo argumentai glaudžiai susiję su nuteistojo A. Č. kaltumu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nepasitvirtino, jog A. Č. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir 220 str. 1 d., todėl ir UAB „V“ tuėtų būti išteisinta. Dėl A. Č. nekaltumo argumentai tapatūs kaip ir paties nuteistojo A. Č. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde. Taip pat skunde nurodoma, kad nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai). Tai, kad juridinio asmens savininkas (akcininkai) nežinojo, neskatino arba nesudarė sąlygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko - fizinio asmens ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens turi būti nustatytas. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės. Turi būti nustatyta ne tik tai, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais, bet ir fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšys su juridiniu asmeniu. Vien tik nusikalstamos veikos padarymas juridinio asmens naudai ar interesais, nesant minėto juridinio asmens ryšio su tokia nusikalstama veika bei ja padariusiu fiziniu asmeniu, negali būti laikomas pakankamu juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindu. Apeliantės manymu, šioje byloje nebuvo nagrinėjama juridinio asmens UAB „V“ veiklos politika, strategija, jo organizacinė struktūra, nebuvo nustatinėjama, ar nusikalstamos veikos atlikimu buvo suonteresuoti įmonės akcininkai (UAB „V“ buvo ne vienas, o keturi akcininkai), todėl laikytina, kad UAB „V“ kaltė buvo sutapatinta su A. Č. kalte, o paties juridinio asmens kaltė nebuvo nustatyta, todėl juridiniam asmeniui UAB „V“ baudžiamoji atsakomybė pritaikyta be kaltės taip pažeidžiant BK 2 str. 3 d. nuostatas ir kad UAB „V" nepagrįstai nuteista pagal BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., BK 20 str. 2 d. ir 220 str. 1 d., BK 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d.

220Juridinio asmens atstovės apeliacinio skundo argumentai atmetami, nes yra nepagrįsti. Kaip minėta, apeliacinio skundo dalis dėl A. Č. nekaltumo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir 220 str. 1 d., yra iš esmės tapati ir jau aptarto nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniam skundui, tai yra nurodoma, kad A. Č., o tuo pačiu ir UAB „V“ nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str., nes juridinio asmens vardu veikusio fizinio asmens veiksmuose nebuvo esminių nusikalstamos veikos sudėties požymių, t.y. kaltės bei tikslo neteisėtu būdu išvengti turtinės prievolės, įgyti turtinės naudos ir tokiu būdu padaryti žalą valstybės biudžetui. Dėl nurodytų priežasčių, anot apeliantės, negalint inkriminuoti UAB „V“ sukčiavimo padarymo, negalima inkriminuoti ir BK 220 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nes nesama nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės sudėties požymių: kaltės bei tikslo išvengti piniginės prievolės. Visi šie argumentai jau buvo išsamiai aptarti ir atmesti atsakant į nuteistojo A. Č. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, todėl kolegija pakartotinai apie juos nepasisako.

221Dėl kitos UAB „V“ atstovės apeliacinio skundo dalies, susijusios su fizinio asmens nusikalstamų veiksmų ryšio su juridiniu asmeniu, pažymėtina, kad iš tiesų šis ryšys turi būti įvertintas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. Č. buvo bendrovės vadovas, vienintelis valdymo organas. Tą pripažino ir pats A. Č., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, kad kitiems akcininkams tik kartą per mėnesį ar dar rečiau pranešdavo apie įmonės veiklą, realiai jie nedalyvavo. A. Č. buvo UAB „V“ direktorius. Jis ėjo vieninteles vadovaujančias pareigas minėtoje bendrovėje, turėjo teisę juridinio asmens vardu kitiems darbuotojams teikti privalomus nurodymus, formuoti juridinio asmens veiklos kryptis, jis priimdavo darbuotojus į darbą. Toliau svarbu išsiaiškinti, ar A. Č., darydamas nusikalstamas veikas, veikė juridinio asmens naudai ar interesais. Apie tai, kad A. Č. už pasisavintus UAB „V“ pinigus pirko turguje įrankius, priemones, kuriuos naudojo įmonės veikloje, kolegija jau pasisakė. Dar šioje vietoje pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo ši įvertinta aplinkybė kaip veikimas juridinio asmens naudai nepaneigia A. Č. kaltės pasisavinus įmonės turtą, be to, kolegijos manymu, ši teismo išvada nepagrįsta, kadangi byloje nėra jokių objektyvių tai patvirtinančių dokumentų. Kita vertus, veikimas juridinio asmens naudai neturi būti suvokiamas tik kaip atitinkamų daiktų ar paslaugų pirkimas juridiniam asmeniui. Šioje byloje A. Č. tyčia taip pat buvo nukreipta siekiant UAB „V“ naudos, įgyjant turtinę teisę į valstybės biudžetui priklausančias lėšas ir panaikinant turtinę prievolę, apgaulingai vedant finansinę apskaitą, pateikti neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą. Jis, realizuodamas savo nusikalstamus ketinimus, kartu veikė ir bendrovės naudai, neteisėtai sumažindamas mokėtinus mokesčius.

222Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Pagal BK 20 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. BK 20 str. 2 d. formuluotė „juridinio asmens naudai“ reiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika turi būti siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam ar pan. juridiniam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-582/2010) bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „juridinio asmens specifika suponuoja ir atitinkamų jo baudžiamosios atsakomybės pagrindų bei sąlygų nustatymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, inter alia tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeksą juridinio asmens atsakomybė atsiranda tik tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro fizinis asmuo, turintis tam tikrų požymių, kurie jį sieja su juridiniu asmeniu. Taigi norint juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, ar buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika. Vadinasi, BK 20 straipsnio 1, 2, 3 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti traktuojamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo gali atsakyti ir nenustačius nusikalstamos veikos“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Taigi atsižvelgiant į juridinio asmens specifiką (juridinis asmuo yra specifinis teisinių santykių subjektas inter alia tuo aspektu, kad teisinių santykių dalyvis jis yra per fizinius asmenis), baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas yra neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, padarytos nusikalstamos veikos nustatymo. Tokiu atveju juridinio asmens veikos vertinimo sąlyga, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindus, yra fizinio asmens padaryta nusikalstama veika. Taigi BK 20 straipsnio prasme juridiniam ir fiziniam asmenims gali ir turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už vieną ir tą pačią nusikalstamą veiką, kurią padaro fizinis asmuo (Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-95/2012). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo išnagrinėtais įrodymais yra nustatytos visos BK 20 str. 2 d. nustatytos sąlygos, kai už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas turėtų atsakyti ir juridinis asmuo. apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, bandė išvengti turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui UAB „V“ naudai, be to, į 2005 m. ir 2006 m. UAB „V“ Metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie pelną ir juos pateikė K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K. skyriui bei apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Todėl juridinis asmuo UAB „V“ pagrįstai pirmosios instancijos pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., BK 20 str. 2 d. ir 220 str. 1 d., BK 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d.

223Juridinio asmens atstovė apeliaciniame skunde dėsto argumentus dėl nepagrįsto juridinio asmens nuteisimo pagal BK 20 str., 182 str. 1 d. ir 220 str. 1 d., tačiau išteisinti prašo ir pagal BK 20 str. ir 222 str. 1 d., nors jokių motyvų dėl to neišdėsto. Kolegija atkreipia dėmesį, kad A. Č. šioje byloje nuteistas taip pat ir pagal BK 222 str. 1 d., jis savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino, bei apeliacinio skundo dėl to nepadavė.

224Kolegijos manymu, tiek A. Č., tiek UAB „V“ pagrįstai nuteisti ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Kaip minėta, A. Č. kaltę pripažino, be jo prisipažinimo kaltė įrodyta ir specialisto išvada Nr. 5-3/48. Byloje nustatyta, jog A. Č., būdamas UAB „V“ vadovas ir atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, sąmoningai pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, t. y. pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 dalį, laikotarpiu nuo 2005-12-01 iki 2005-12-31 UAB ,,V“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus E. A. įmonės dokumentus – PVM sąskaitas faktūras: 2005-12-01 serija EAI Nr. 0000058, 2005-12-05 serija EAI Nr. 0000059, 2005-12-09 serija EAI Nr. 0000061 ir kasos pajamų orderių kvitus: 2005-12-01 serija EAK Nr. 0000013, 2005-12-05 serija EAK Nr. 0000014, 2005-12-09 serija EAK Nr. 0000016 ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo prekių įsigijimą iš E. A. įmonės, iš viso už 25805,71 Lt, iš jų 3936,47 Lt PVM, taip pat atvaizdavo grynųjų pinigų – 25805,71 Lt – sumokėjimą E. A. įmonei, nors faktiškai E. A. įmonė prekių pagal minėtus dokumentus nepardavė, pinigų negavo, o UAB ,,V“ prekių iš E. A. įmonės nepirko, pinigų nemokėjo. Laikotarpiu nuo 2006-08-09 iki 2006-08-31 UAB ,,V“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo žinomai netikrus UAB ,,S“ ir K dokumentus – PVM sąskaitas faktūras: 2006-08-09 serija SLT Nr. 36, 2006-08-11 serija SLT Nr. 38, 2006-08-17 serija SLT Nr. 39, 2006-08-21 serija SLT Nr. 41, 2006-08-24 serija SLT Nr. 43, 2006-08-28 serija SLT Nr. 44 ir kasos pajamų orderių kvitus: 2006-08-09 serija SLT Nr. 36, 2006-08-11 serija SLT Nr. 38, 2006-08-17 serija SLT Nr. 39, 2006-08-21 serija SLT Nr. 41, 2006-08-24 serija SLT Nr. 43, 2006-08-28 serija SLT Nr. 44, ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo prekių įsigijimą iš UAB ,,S“ ir Ko iš viso už 38997,13 Lt, iš jų 5948,71 Lt PVM, taip pat atvaizdavo grynųjų pinigų – 38997,13 Lt – sumokėjimą UAB ,,S“ ir K, nors faktiškai UAB ,,S“ ir K prekių pagal minėtus dokumentus nepardavė, pinigų negavo, o UAB ,,V“ prekių iš UAB ,,S“ ir K nepirko, pinigų nemokėjo. Laikotarpiu nuo 2006-09-24 iki 2006-09-30 UAB ,,V“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus E. A. įmonės dokumentus: 2006-09-24 PVM sąskaitą faktūrą, serija EAI Nr. 000103, ir prie jos pridedamą 2006-09-24 atliktų darbų aktą Nr. 060924, 2006-09-24 kasos pajamų orderio kvitą, serija EAS Nr. 000098, ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo paslaugų įsigijimą iš E. A. įmonės, iš viso už 11947,50 Lt, iš jų 1882,50 Lt PVM, taip pat atvaizdavo grynųjų pinigų – 11947,50 Lt – sumokėjimą E. A. įmonei, nors faktiškai E. A. įmonė prekių pagal minėtus dokumentus nepardavė, pinigų negavo, o UAB ,,V“ prekių iš E. A. įmonės nepirko, pinigų nemokėjo. Laikotarpiu nuo 2006-12-04 iki 2006-12-31 UAB ,,V“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus UAB ,,S“ ir K dokumentus – PVM sąskaitas faktūras: 2006-12-04 serija SLT Nr. 67, 2006-12-12 serija SLT Nr. 70, 2006-12-15 serija SLT Nr. 72, 2006-12-18 serija SLT Nr. 74 ir kasos pajamų orderio kvitus: 2006-12-04 serija SLT Nr. 67, 2006-12-18 serija SLT Nr. 74, ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo prekių įsigijimą iš UAB ,,S“ ir K iš viso už 48 580,01 Lt, iš jų 7410,51 Lt PVM, taip pat atvaizdavo grynųjų pinigų – 48 580,01 Lt – sumokėjimą UAB ,,S“ ir K, nors faktiškai UAB ,,S“ ir K prekių pagal minėtus dokumentus nepardavė, pinigų negavo, o UAB ,,V“ prekių iš UAB ,,S“ ir K nepirko, pinigų nemokėjo. Dėl anksčiau išvardytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2005-12-01 iki 2006-12-31 UAB ,,V“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaip pagrįstai nuosprendyje nurodė teismas, A. Č. tiesioginė tyčia buvo nukreipta įteisinti pasisavintus iš kasos pinigus. Pateikdamas buhalterei aiškiai netikrus buhalterinės apskaitos dokumentus jis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir to siekė.

225Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti ūkio subjekto vadovas (Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-330/2011).

226Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 str. kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardintų veikų padarymo kyla padarinių – negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Minėta specialisto išvada nustatyta, kad dėl A. Č. veiksmais padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2005-12-01 iki 2006-12-31 UAB ,,V“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros Tarp A. Č. padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų netinkamo vykdymo ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys ir jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal 222 str. 1 d.

227Kitas nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis BK 183 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. kaltu pripažintas nepagrįstai, nes nuosprendyje nurodytų veikų realiai nepadarė, jokio svetimo turto nepasisavino ir galimybių pasisavinti neturėjo, pats negalėjo panaikinti ir turtinės prievolės, tačiau nurodo, kad nuosprendyje teisingai nurodyta, kad jis kaltu prisipažino visiškai. Neneigia, kad iš tikrųjų padarė netikrus dokumentus. Prašydamas panaikinti pirmosios instancijos nuosprendį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 183 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., nori atkreipti teismo dėmesį į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu už veikas, susijusias su tuo pačiu įvykiu, buvo pripažintas kaltu pagal BK 203 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., t.y. už apgaulingą įmonės apskaitos tvarkymą, vadovavimą įmonei, naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti bei dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo. Baudžiamajame įsakyme nurodyti tie patys netikri dokumentai, kurie nurodyti ir skundžiamajame teismo nuosprendyje. Tačiau subjektyviąja prasme jis nenori sutikti su teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis, jog pasisavino svetimą turtą ir apgaule įgijo turtinę teisę. Jo visiškas prisipažinimas siejasi su objektyviąja puse dėl netikrų dokumentų pagaminimo, apgaulingo tvarkymo įmonės apskaitos. Už šias veikas jis jau yra nuteistas, Mano, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytas nuteistojo A. Č. padarytas veikas susieti su jo padarytomis veikomis dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir tai laikyti bendrininkavimu, nebuvo jokio pagrindo. Nurodytų įvykių metu su A. Č. jis jokių reikalų neturėjo, jo nepažinojo, nieko nežinojo apie jo vykdomą ūkinę veiklą, tarp judviejų negalėjo būti jokių galimų nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės junginių: A. Č. vykdė savo sumanymus, jis, paveiktas G. L., savo.

228Kolegija šiuos ir kitus nuteistojo E. A. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su jo išteisinimu, atmeta, nes jie yra nepagrįsti. Kaip ir jis pats nurodo apeliaciniame skunde, jis prisipažino pagaminęs ir panaudojęs netikrus dokumentus. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu E. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog su G. L. buvo pažįstami. G. L. pasiūlė už atlygį 2 proc. ar 1,5 proc. nuo bendros sumos, padaryti netikrus prekių pardavimo-įsigijimo dokumentus. Kartu G. L. žadėjo jo įmonei paruošti dokumentus kitos įmonės, pagrindžiančius prekių įsigijimą. Jis sutiko, paruošė dokumentus ir perdavė G. L. O jis kitą dieną ar po keleto dienų atnešė pasirašytus visus dokumentus. Ten buvo sąskaitos faktūros ir kasos orderiai, perdavimo aktai kažkokie. G. L. žadėdavo sumokėti, bet vis vėliau, vėliau, taip nei pinigų nesumokėjo, nei dokumentų jo įmonei, ką buvo žadėjęs, nepateikė. Su UAB „V“ jokių kontaktų neturėjo, tik su G. L. G. L. pateikdavo sąrašą, ką reikia išrašyti, ir išrašydavo dokumentus su sumomis, su kiekiais, su pavadinimais. Jo parodymus patvirtina ir rašytiniai bylos dokumentai. E. A. įmonės PVM sąskaitos-faktūros: 2005-12-01 serija EAI Nr. 0000058 - 1 lapas, 2005-12-05 serija EAI Nr. 0000059 - 1 lapas, 2005-12-09 serija EAI Nr. 0000061 - 1 lapas, kasos pajamų orderių kvitai: 2005-12-01 serija EAK Nr. 0000013 - 1 lapas, 2005-12-05 serija E AK Nr. 0000014 - 1 lapas, 2005-12-09 serija EAK Nr. 0000016 - 1 lapas. Dokumentai patvirtinti E. A. įmonės apvaliu antspaudu, PVM sąskaitose-faktūrose nurodomas pardavėjas E. A. įmonė, pirkėjas - UAB „V“, dokumentus pasirašo vadovas E. A. ir direktorius A. Č. PVM sąskaitose-faktūrose nurodoma, kad parduodamos-perkamos įvairios statybinės medžiagos. Kasos pajamų orderių kvituose nurodoma, kad UAB „V“ direktorius A. Č. sumoka grynus pinigus E. A. įmonei, juose pasirašo E. A. įmonės buhalteris ir kasininkas E. A., UAB „V“ direktorius A. Č. Taip pat ir 2006 metų dokumentai: E. A. įmonės 2006-09-24 PVM sąskaita-faktūra serija EAI Nr. 000103 - 1 lapas, 2006-09-24 atliktų darbų aktas Nr. 060924 - 1 lapas, 2006-09-24 kasos pajamų orderio kvitas serija EAK Nr. 000098 - 1 lapas. Dokumentai patvirtinti E. A. įmonės apvaliu antspaudu, atliktų darbų aktas taip pat patvirtintas UAB „V“ apvaliu antspaudu. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodomas pardavėjas E. A. įmonė, pirkėjas - UAB „V“, dokumentą pasirašiusio E. A. įmonės atstovo vardas pavardė nenurodoma, dokumento grafoje „Gavo" pasirašo direktorius A. Č. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodoma, kad parduodamos-perkamos paslaugos. Atliktų darbų akte nurodoma, kad vykdytojas E. A. įmonė užsakovui UAB „V“ atliko pastolių montavimo- demontavimo darbus. Kasos pajamų orderio kvite nurodoma, kad UAB „V“ direktorius A. Č. sumoka grynus pinigus E. A. įmonei, juose pasirašo E. A. įmonės buhalteris ir kasininkas, kurio vardas ir pavardė nenurodyta, UAB „V“ direktorius A. Č.

229Išdėstyti paties nuteistojo E. A. parodymai, rašytiniai dokumentai, taip pat šiame nuosprendyje aptarti ir G. L. parodymai patvirtina E. A. kaltę padarius svetimo turto pasisavinimą ir sukčiavimą. Nors E. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo padarytos veikos, už kurias jis nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu yra susijusios su veikomis, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, tai yra baudžiamajame įsakyme nurodyti tie patys netikri dokumentai, kurie nurodyti ir skundžiamajame teismo nuosprendyje. O jis jau nuteistas pagal BK 203 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., t.y. už apgaulingą įmonės apskaitos tvarkymą, vadovavimą įmonei, naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti bei dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo. Iš byloje esančio minėto baudžiamojo įsakymo matosi, kad E. A. iš tiesų nuteistas už netikrų dokumentų pagaminimą bei panaudojimą, tame tarpe ir bendrovei „V“. Tačiau tai ne paneigia jo kaltės nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pasisavinus svetimą UAB „V“ priklausantį turtą bei sukčiavus, o patvirtina ją. Ir ankstesnėje baudžiamojoje byloje, ir šioje, jis pripažino kaltę, parodė, jog fiktyvius dokumentus pildė ne vieną kartą, už tai gaudavo atlygį. Ir nors nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde nurodo ir apie tai, kad su A. Č. jis jokių reikalų neturėjo, jo nepažinojo, nieko nežinojo apie jo vykdomą ūkinę veiklą, tarp judviejų negalėjo būti jokių galimų nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės junginių: A. Č. vykdė savo sumanymus, jis, paveiktas G. L., savo, tokie skundo argumentai taip pat atmetami. Tai, kad E. A. A. Č. nepažinojo, neįrodo jo nekaltumo. Ir jis pats patvirtino, kad fiktyvius dokumentus pildydavo ir pasirašydavo bei perduodavo G. L., taip pat žinojo, kad G. L., savo ruožtu fiktyvius dokumentus pateiks UAB „V“ vadovui.

230Visi E. A. kaltę patvirtinantys įrodymai nuosprendyje yra išdėstyti ir aptarti. Remdamasis šiais įrodymais teismas padarė pagrįstą išvadą, kad suprasdami savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, E. A. ir A. Č., dėl kurio apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė, veikė tiesiogine tyčia, turėdami tikslą pasisavinti svetimą – UAB „V“ – turtą. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Byloje šios aplinkybės neginčytinai nustatytos ir paties nuteistojo E. A. parodymais. E. A. prisipažino, kad nusikalstamus veiksmus atliko turėdamas tikslą pasipelnyti. A. Č., turėdamas teisę disponuoti bendrovės pinigais, bendrininkaudamas su E. A. ir asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei paimdamas pinigus iš kasos, atliko svetimo turto pasisavinimo veiksmus. Nustatyti nuteistųjų veiksmai patvirtina jų tiesioginę tyčią neteisėtai, neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą. Nuteistieji A. Č., E. A. numatė, jog dėl tokių jų veiksmų bendrovė neteks jai priklausančio turto, ir to norėjo. E. A., teigdamas, jog iš šio sandorio naudos neturėjo, nes G. L. jį apgavo, vis dėlto pripažino, kad klastodamas savo įmonės finansinius dokumentus, buvo suinteresuotas gauti turtinę naudą. Tai, kad E. A. neva iš G. L. negavo sutartų pinigų, neturi reikšmės jo nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Pasisavinus patikėtą ar kaltininkų žinioje esantį turtą, tolesni kaltininkų veiksmai su juo (pinigų perdavimas, dovanojimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Taigi nustatytos bylos aplinkybės leido teismui padaryti neginčijamą išvadą, kad A. Č. ir E. A. bei asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, bendrais veiksmais pasisavino didelės vertės UAB „V“ turtą.

231Tie patys nuosprendyje išdėstyti ir aptarti įrodymai patvirtina ir nuteistojo E. A. kaltę veikiant bendrininkų grupe su A. Č. apgaule įgijus turtinę teisę bei panaikinus turtinę prievolę. Nuteistasis A. Č., žinodamas, kad E. A. įmonės pasirašyti kaltinime nurodyti dokumentai yra netikri, juose nurodyti duomenys yra melagingi, šiuos dokumentus įtraukė į UAB „V“ buhalterinę apskaitą, PVM sąskaitose faktūrose nurodytas pridėtinės vertės mokesčio sumas įtraukė į UAB „V“ PVM deklaraciją, o ją pateikus mokesčių inspekcijai apgaulės būdu įgijo turtinę teisę į 3936 Lt valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę šią pinigų sumą pridėtinės vertės mokesčio sumokėti į valstybės biudžetą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad teisės į PVM grąžinimą UAB „V“ neturėjo, nes nebuvo paties PVM objekto – prekių tiekimo ar paslaugų teikimo. UAB „V“ nebuvo įsigijusi iš E. A. įmonės jokių prekių ar paslaugų, taigi neturėjo teisės ir į PVM grąžinimą iš valstybės biudžeto. Nors nuteistasis E. A. savo parodymuose nurodo, kad jis neturėjo naudos iš neteisėto sandorio su UAB „V“, ir nenurodo jokių aplinkybių, susijusių su pridėtinės vertės mokesčio grąžinimu bendrovei „V“ bei pelno mokesčio nesumokėjimu, tačiau akivaizdu, kad būdamas verslo įmonės savininku E. A. žinojo ir suprato, kad fiktyvaus sandorio dokumentai bus įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą bei bus panaudoti ir pildant PVM deklaraciją. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis E. A., padarant BK 182 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, bendrininkavo su nuteistuoju A. Č., buvo bendravykdytoju ir šią jo nusikalstamą veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 182 str. 1 d.

232Nuteistasis V. N. šioje byloje taip pat nuteistas pagal BK 183 str. 2 d. (2 veikos) ir BK 182 str. 1 d. (dvi veikos) už tai, kad pasisavino didelės vertės UAB „V“ priklausantgį turtą - 38 997,13 Lt ir 48 580,01 Lt, ir kad apgaule UAB „V“ naudai įgijo turtines teises į 5 949 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtines prievoles – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 5 949 Lt ir 7 410 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

233Nors teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų E. A. bei V. N. kaltės pasisavinus svetimą turtą bei sukčiavus mokesčių sumokėjimo srityje, tačiau kvalifikuojant šių nuteistųjų nusikalstamas veikas pagal BK 183 str. 1 d. (E. A. atveju) ir BK 183 str. 2 d. (V. N. atveju), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 str. 1 p.). Nuteistojo E. A. apeliacinį skundą tenkinat iš dalies nuosprendis šioje dalyje keičiamas. Kaip minėta, V. N. savo apeliacinį skundą atsiėmė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 23 d. priėmė nutartį V. N. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą dėl šio skundo nutraukti. Pagal bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas (BPK 320 str.) nuosprendžių (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas neviršijant apeliacinių skundų ribų ir tik dėl tų asmenų, dėl kurių paduoti skundai. Tačiau BPK 320 str. 3 ir 5 dalyse numatytos dvi išimtys iš šios bendros taisyklės. Pirma, viršyti apeliacinių skundų ribas leidžiama, kai pagal apeliacinį skundą tikrinamoje bylos dalyje nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai nepriklausomai nuo to, ar gautas dėl jų skundas (BPK 320 str. 3 d.). Šiais atvejais teismas patikrina, ar nustatyti pažeidimai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų. Antra, teisę švelninti nuosprendį ir tiems nuteistiesiems, dėl kurių nuosprendis neapskųstas, numato BPK 320 str. 5 d. Taigi švelninant bausmes A. Č. ir E. A., kolegija nuosprendį keičia ir V. N. atžvilgiu švelninant jo teisinę padėtį. Apie bausmes bus pasisakyta šiame nuosprendyje vėliau.

234Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, kad tais atvejais, kai svetimo turto pasisavinimą grupėje iš anksto susitarusių asmenų padaro ir asmenys, kuriems turtas nebuvo patikėtas ir nebuvo jų žinioje, jų veika kvalifikuojama taikant BK 24 str. Pagal galiojančią teismų praktiką BK 183 str. numatyto nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t. y. kai kaltininkas turto atžvilgiu turi specialius įgaliojimus. Svetimo turto pasisavinimo subjektais gali būti asmenys, kuriems tas turtas yra patikėtas arba esantis jo žinioje. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą.

235Šioje byloje jau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „V“, kurios turtą pasisavino bendrai veikdami A. Č. ir E. A., kitais atvejais A. Č. ir V. N., direktoriumi buvo nuteistasis A. Č. Todėl UAB „V“ turtas buvo tik nuteistojo A. Č. žinioje. Tokiu būdu tik nuteistasis A. Č. yra turto pasisavinimo nusikalstamų veikų vykdytojas.

236Tačiau nuosprendyje išdėstytais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad UAB „V“ turtas buvo pasisavintas bendrais nuteistųjų A. Č. ir E. A. veiksmais, ir bendrais A. Č. ir V. N. veiksmais kitais atvejais. BK 24 str. 1 d. nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad šioje byloje svetimo turto pasisavinimo vykdytojas yra nuteistais A. Č., būtent jis realizavo šios nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę, o tie jo veiksmai ir dėl jų atsiradę padariniai – padaryta žala yra susieti tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Tuo tarpu nuteistųjų E. A. ir V. N. veiksmai yra vertinami kaip padėjėjų, nes UAB „V“ turtas jiems nebuvo patikėtas ir nebuvo jų žinioje, tačiau jie savo veiksmais padėjo nusikalstamų veikų vykdytojui pasisavinti svetimą turtą. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstyti nuteistųjų E. A. ir V. N. veiksmai buvo reikalingi ir netgi būtini bendroje nusikalstamoje veikoje savinantis svetimus pinigus, nes jie sudarė sąlygas veikti kitiems bendrininkams. Nuteistųjų A. A. ir V. N. A. Č. pateikti fiktyvūs dokumentai buvo įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu buvo pasisavinti šios įmonės pinigai. Pateikdami fiktyvius dokumentus bei gaudami už tai piniginį atlygį nuteistieji E. A. ir V. N. suprato, kad yra jie padeda A. Č. pasisavinti svetimą turtą ir taip pažeidžia turto savininko interesus bei daro jam turtinę žalą ir to norėjo. Jų veiksmai, kaip ir šių nusikalstamų veikų vykdytojo nuteistojo A. Č., taip pat yra priežastiniame ryšyje su atsiradusiais padariniais – turtine žala, todėl jie taip pat privalo atsakyti už svetimo turto pasisavinimą, tačiau jų veikos turi būti kvalifikuojamos kaip padėjėjų su nuoroda į BK 24 str. 6 d. Nustačius, kad pasisavinant svetimą turtą nuteistieji E. A. ir V. N. veikė kaip padėjėjai, iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama ir nuoroda apie tai, kad BK 183 str. 1 d. ir 2 d. numatytas nusikalstamas veikas nuteistieji A. Č., E. A. ir V. N. padarė veikdami bendrininkų grupe, kadangi nusikalstamose veikose esant tik po vieną vykdytoją (A. Č.) nustatytas bendrininkavimas neatitinka BK 25 str. 2 d. apibrėžtos bendrininkų grupės sąvokos. Dėl šių išdėstytų priežasčių, nesant bendrininkų grupės, atmetami ir prokuroro apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad A. Č., E. A. ir V. N. veikė dar aukštesnio lygio bendrininkavimo forma – organizuota grupe. Plačiau kolegija apie tai nepasisako, nes nesant bendrininkų grupės, negali būti ir organizuotos grupės.

237Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su A. Č. išteisinimu pasisavinus UAB „V“ turtą bei sukčiavus mokesčių mokėjimo srityje. Skunde prokuroras nurodo, kad V. N. ikiteisminio tyrimo metu kitaip nei teisminio nagrinėjimo metu aiškino bylos aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad keletą kartų yra spausdinęs UAB „S“ ir k fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras. UAB „S“ ir k antspaudas, elektroninės prieigos priemonės prie banko sąskaitos buvo pas bendrovės direktorių V. Jo prašymu V. nuimdavo pinigus iš UAB „S“ ir k banko sąskaitos, o jis pinigus grąžindavo. Perduodant pinigus dažniausiai dalyvaudavo ir UAB „S“ ir k direktorius V. Su V. pažįstamas 3-4 metus. V. išrašinėti UAB „S" ir k PVM sąskaitas - faktūras apie tariamai parduodamas prekes ir paslaugas pasiūlė jis. Suprato, kad klastotos PVM sąskaitos - faktūros pirkėjams reikalingos tam, kad jie galėtų išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo arba susigrąžintų šį mokestį iš valstybės biudžeto, išsigryninti įmonės pinigus. UAB „S" ir k administracinių patalpų, gamybinių patalpų, parduotuvių sandėlių neturėjo, realiai jokios veiklos nevykdė. Tai, kad dėl fiktyvių dokumentų išrašymo UAB „V" UAB „S" ir k vardu tarėsi su V. N., iš jo gaudavo išrašytus bei pasirašytus dokumentus, jam perduodavo iš UAB „V" direktoriaus A. Č. gautus pinigus, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino apklaustas G. L. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. N. tiek ikiteisminio tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nutylėjo UAB „S" ir k fiktyvių dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų bei kasos pajamų orderių) pildymo bei pasirašymo aplinkybes. O būtent tai, kad šiuos dokumentus jis pasirašė V. Ž. vardu ir tie dokumentai buvo pateikti UAB „V", siekiant pateisinti piniginių lėšų panaudojimą. Šiuos konkrečius duomenis patvirtina specialisto išvada Nr.llK-298 (11), kurioje konstatuota, kad UAB „S" ir k PVM sąskaitose faktūrose SLT 2006-12-04 Nr.67, 2006-12-12 Nr.70, 2006-12-15 Nr.72, 2006-12-18 Nr.74 V. Ž. vardu pasirašė V. N. UAB „S" ir k kasos pajamų orderių kvituose SLT 2006-12-04 Nr.67, 2006-12-18 Nr.74 rankraštinius įrašus parašė ir V. Ž. vardu pasirašė V. N.

238Būtent šios aplinkybės, anot prokuroro, patvirtina bei įrodo, kad nuteistasis V. N. buvo betarpiškai susijęs su G. L., kuris buvo tarpininku tarp UAB „V“ bei UAB „S“ ir k vardu veikusių asmenų, bei jis - V. N. kartu su A. Č. veikė UAB „S“ ir k vardu, pagamino netikrus UAB „S" ir k dokumentus: PVM sąskaitas-faktūras: 2006-12-04 serija SLT Nr.67, 2006-12-12 serija SLT Nr.70, 2006-12-15 serija SLT Nr.72, 2006-12-18 serija'SLT Nr.74, kasos pajamų orderio kvitus: 2006-12-04 serija SLT Nr.67, 2006-12-18 serija SLT Nr.77, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „S" ir k pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 48 580,01 Lt, o UAB „V“ už prekes UAB „S“ ir k grynais pinigais sumokėjo 48 580,01 Lt, kuriuos G. L. perdavė UAB „V“ direktoriui A. Č.

239Aplinkybes, susijusias su UAB „S“ ir k įsigijimu, direktoriaus paskyrimu bei įmonės dokumentų tvarkymu, jų pildymu bei akcijų pardavimu tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškino liudytojas M. B., nurodydamas, kad „2006 m. rugpjūčio mėn. A. Č. jam pasiūlė tapti UAB „S" ir k direktoriumi. A. Č. supažindino su A. Ž., kuris padėdavo tvarkyti dokumentus perkant - parduodant įmones. A. Č. M. B. žadėjo už buvimą direktoriumi sumokėti 300 ar 500 Lt, taip pat pažadėjo duoti mobilaus ryšio telefono kortelę, su kuria galės nemokamai kalbėtis. Jis įsigijo 100 proc. šios bendrovės akcijų. Ar už akcijas reikėjo mokėti pinigus nežino, šitą klausimą derino A. Č. Neprisimena, ar jis pats vyko į Registrų centrą, Sodrą įsiregistruoti nauju bendrovės akcininku ir direktoriumi. Dokumentų, reikalingų pateikti šioms įstaigoms, pats nepildė, jų pildymu rūpinosi A. Č. Įsigijus UAB „S“ ir k akcijas bei tapus direktoriumi, A. Ž. pasakė, kad UAB „S“ ir k reikėtų po kelių mėnesių parduoti, nes gali atsirasti kažkokių problemų. Nelabai suprato, kaip turi būti vykdoma įmonės apskaita, nenusimanė apie įmonių finansinę veiklą, mokesčių apskaičiavimo subtilumus. Nors ir pasirašė dokumentų perdavimo aktus, tačiau UAB „S“ ir k buhalterinės apskaitos dokumentai jam nebuvo perduoti, taip pat nebuvo perduotas ir bendrovės turtas, gryni pinigai. 2006 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn. pas jį buvo atvažiavęs A. Č. Su juo kartu buvo ir V. N., bei dar kažkoks vyriškis. Jie pasikvietė jį į savo automobilį ir prašė pasirašyti UAB „S“ ir k dokumentus. Kaip suprato tai buvo UAB „S“ ir k pardavimo dokumentai - PVM sąskaitos-faktūros bei kasos pajamų orderiai. Už dokumentų pasirašymą jam buvo pasiūlytas atlyginimas. Jis atsisakė išrašinėti ir pasirašinėti dokumentus. Jokių darbų UAB „S“ ir k neatlikinėjo, o maždaug po mėnesio A. Č. organizavo įmonės akcijų pardavimą kitam asmeniui vardu V. Suprato, kad tai įvyko dėl to, kad jis nesutiko pasirašinėti A. Č., V. N. ir kitų asmenų pateikiamuose UAB „S“ ir k dokumentuose. Liudytojo M. B. nurodytų aplinkybių apie tai, kad jam tapus UAB „S“ ir k direktoriumi 2006 m. rugpjūčio mėn. pas jį buvo atvažiavę nepažįstamas asmuo, A. Č. bei V. N. ir prašė pasirašyti UAB „S“ ir k dokumentus: PVM sąskaitos - faktūros bei kasos pajamų orderius, neneigia ir A. Č. bei V. N. Tai, kad įmonė - UAB „S“ ir k buvo reikalinga kaip priedanga tik fiktyvių dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų bei kasos pajamų orderių rašymui) ir tuo buvo suinteresuotas būtent A. Č., patvirtina tiek paties kaltinamojo A. Č., tiek liudytojo M. B. parodymai. Būtent M. B. parodė, kad A. Č. rūpinosi, jog M. B. taptų UAB „S“ ir direktoriumi, už tai žadėjo net 300- 500 Lt atlygį bei telefoną, tačiau M. B. atsisakius pasirašyti A. Č., V. N. bei M. B. neįvardinto asmens atvežtus UAB „S“ ir k dokumentus (PVM sąskaitas - faktūras, kasos pajamų orderius) A. Č. iniciatyva buvo parduotos UAB „S" ir k akcijos V. Ž., kurio vardu išrašyti fiktyvūs dokumentai (PVM sąskaitos - faktūros bei kasos pajamų orderiai) V. N. suklastojus jo parašus per G. L. buvo pateikti UAB „V“ direktoriui. Pažymėtina, kad A. Č., V. N. bei M. B. neįvardinto asmens atvežti UAB „S“ ir k dokumentai (PVM sąskaitas - faktūras, kasos pajamų orderius) M. B. atsisakius juos pasirašyti, vis dėlto buvo kito asmens pasirašyti ir perduoti UAB „V“ direktoriui A. Č. Atsižvelgiant į A. Č. vaidmenį bei veiksmus dėl UAB „S" ir k akcijų įsigijimo, už imonės įsigijimą pinigų mokėjimą, dokumentų pasirašyti atvežimą M. B. bei tų dokumentų atsisakymo pasirašyti bei jų atsiradimo pas UAB „V" direktorių aplinkybes darytina išvada, kad A. Č. ir buvo vienas iš pagrindinių asmenų, kuris aktyviais veiksmais prisidėjo prie netikrų UAB „S“ ir k dokumentų - PVM sąskaitų - faktūrų: 2006-08-09 serija SLT Nr.36, 2006-08-11 serija SLT Nr.38, 2006-08-17 serija SLT Nr.39, 2006-08- 21 serija SLT Nr.41, 2006-08-24 serija SLT Nr.43, 2006-08-28 serija SLT Nr.44, kasos pajamų orderių kvitų: 2006-08-09 serija SLT Nr.36, 2006-08-11 serija SLT Nr.38, 2006-08-17 serija SLT Nr.39, 2006-08-21 serija SLT Nr.41, 2006-08-24 serija SLT Nr.43, 2006-08-28 serija SLT Nr.44, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „S“ ir k pardavė, o UAB „V“ nupirko prekių už 38 997.13 Lt, o UAB „V“ už prekes UAB „S“ ir k grynais pinigais sumokėjo 38 997.13 Lt pagaminimo bei šių netikrų dokumentų perdavimo.

240Nors prokuroras labai plačiai dėsto bei analizuoja A. Č., V. N. ir M. B. parodymus, ir kai kuriose vietose net netiksliai, Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų ir negali būti pagrindu naikinti arba keisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl A. Č. išteisinimo.

241A. Č. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas tuo, jog, veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais bei vykdydamas prisiimtas užduotis, 2006 m. rugpjūčio mėnesį organizavo UAB ,,S“ ir K akcijų įsigijimą M. B. vardu bei M. B., nesupratusio jo nusikalstamos veiksmų pobūdžio, paskyrimą UAB ,,S“ ir K direktoriumi, bei kaltinamas tuo, jog jis, veikdamas organizuotos grupės nusikalstamais interesais bei vykdydamas prisiimtas užduotis, 2006 m. rugsėjo mėnesį organizavo UAB ,,S“ ir K akcijų įsigijimą V. Ž. vardu bei V. Ž. paskyrimą UAB ,,S“ ir K direktoriumi

242Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. Č. pagal BK 25 str. 183 str. 2 d., 25 str. 182 str. 1 d. išteisino, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

243Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė tokias faktines bylos aplinkybes (dėl A. Č. veiksmų): M. B. pasakė A. Č., kad nori įsigyti įmonę, tuomet A. Č. nuvedė M. B. pas A. Ž., kuris buvo juristas, užsiėmė įmonių pirkimu, pardavimu. Tai patvirtino ir M. B. A. Č. niekada nebuvo UAB „S“ ir K direktorius, jokių byloje esančių buhalterinių dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų, kasos išlaidų orderių – nepasirašė. Teismo posėdyje G. L., dėl kurio išskirtas ikiteisminis tyrimas, patvirtino A. Č. parodymus, jog jie niekada nebuvo susitikę. Niekada jis neprašė A. Č. išrašyti fiktyvių finansinių dokumentų.

244Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis teismo išvadomis. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, šioje byloje faktinės aplinkybės nustatytos ir teismo išvados padarytos išsamiai ir nešališkai ištyrus byloje surinktus tiek kaltinančius, tiek teisinančius duomenis, ir įvertinus jų visumą.

245Aptariamoje byloje tiesioginių A. Č. kaltės įrodymų nėra, o byloje esantys netiesioginiai įrodymai neduoda pagrindo daryti vienareikšmę ir neabejotiną išvadą, kad jo kaltė įrodyta. Prokuroras apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, jog tai, kad įmonė - UAB „S“ ir k buvo reikalinga kaip priedanga tik fiktyvių dokumentų ruošimui ir tuo buvo suinteresuotas būtent A. Č., patvirtina tiek paties A. Č., tiek liudytojo M. B. parodymai. Būtent M. B. parodė, kad A. Č. rūpinosi, jog M. B. taptų UAB „S“ ir direktoriumi, už tai žadėjo net 300- 500 Lt atlygį bei telefoną, tačiau M. B. atsisakius pasirašyti A. Č., V. N. bei M. B. neįvardinto asmens atvežtus UAB „S“ ir k dokumentus (PVM sąskaitas - faktūras, kasos pajamų orderius) A. Č. iniciatyva buvo parduotos UAB „S" ir k akcijos V. Ž., kurio vardu išrašyti fiktyvūs dokumentai (PVM sąskaitos - faktūros bei kasos pajamų orderiai) V. N. suklastojus jo parašus per G. L. buvo pateikti UAB „V“ direktoriui. Kolegija atkreipia dėmesį, kad prokuroras savaip interpretuoja išteisintojo bei liudytojo M. B. parodymus. Pats A. Č. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltu neprisipažino, parodė tik suvedęs M. B. su A. Ž., dar dalyvavęs keliuose susitikimuose. Taip pat prokuroras nurodo, kad M. B. atsisakius pasirašyti A. Č. ir kitų asmenų atvežtus UAB „S“ ir K dokumentus, A. Č. iniciatyva buvo parduotos UAB „S“ ir k akcijos V. Ž., kurio vardu išrašyti fiktyvūs dokumentai. Tai irgi yra nepagrįstos išvados. Teisiamajame posėdyje M. B. parodė, kad pakvietė atvažiuoti išgerti alaus A. Č., V. N., jie atvažiavo su trečiu asmeniu, - G., kuris siūlė pasirašyti ant S“ ir K dokumentus, jis atsisakė. Taip pat šis liudytojas parodė, kad A. Č. su V. N. apie tai nieko nekalbėjo. Lygiai taip pat iš esmės nėra pagrįsti ir prokuroro skundo argumentai apie tai, kad A. Č. iniciatyva buvo parduotos UAB „S" ir k akcijos V. Ž. Vėlgi pats M. B. teisme parodė, kad iš pradžių A. Č. buvo tarpininkas tarp jo ir A. Ž., nes jie buvo draugai, vėliau jeu ir be A. Č. jie susitikdavo. A. Ž. vėliau surado jam kitą įmonę. Dėl „S“ ir K daugiausia su A. Ž. bendraudavo, A. Č. tai dalyvaudavo, tai ne.

246Kita prokuroro apeliacinio skundo dalis iš esmės susijusi su V. N. nusikalstamais veiksmais, ir niekaip nesusieta su A. Č. Byloje nėra jokių objektyvių duonenų, kad A. Č. pagamino netikrus UAB „S“ ir K dokumentus, kuriuos G. L. perdavė A. Č. ir kad kartu su organizuotos grupės nariais G. L., A. Č., V. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, UAB „V“ vardu imitavęs prekių pirkimą iš UAB ,,S“ ir K ir UAB „V“ atsiskaitymą su UAB ,,S“ ir K grynaisiais pinigais, pasisavino A. Č. žinioje buvusį UAB „V“ turtą ir apgaule UAB „V“ naudai įgijo turtinę teisę į 5 949 Lt, kitu atveju 7410 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 5 949 Lt, 7410 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

247Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 str. 4 d.). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013).

248In dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Aptariamoje byloje objektyvių įrodymų, kad A. Č. pasisavino didelės vertės UAB „V“ turtą bei apgaule įgijo turtines teises į valstybės biudžeto lėšas ir panaikino turtines prievoles sumokėti į valstybės biudžetą prodėtinės vertės mokestį, nesurinkta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta byloje surinktų, teisme ištirtų ir patikrintų bei skundžiamame nuosprendyje, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, įvertintų įrodymų visetu.

249Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo nustatytą A. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sugriežtinti paskirtas bausmes bei galutinę subendrintą bausmę. V. N. bausmę subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Su bausme susijusius prašymus išreiškė ir nuteistasis E. A. Jis apeliaciniame skunde prašo sumažinti paskirtos baudos dydį arba baudą įskaityti į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir jau sumokėtą baudą. Prokuroro apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas, o nuteistojo E. A. tenkinamas iš dalies. Paskirtos bausmės švelninamos visiems nuteistiesiems.

250Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str., kuriame nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

251Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str.). Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia ir į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. 2 d. normą, kurioje nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamųjų vaidmenį padarant nusikalstamas veikas.

252Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgė į tai, kad A. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis pripažino faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą, tai yra būdamas UAB ,,V“ direktoriumi ėmėsi priemonių, kad būtų atlyginta nusikalstamomis veikomis padaryta žala Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, sumokėdamas į Valstybės biudžetą ir delspinigius. Kolegijos manymu, teismas pagrįstai minėtas aplinkybes pripažino atsakomybę lengvinančiomis. Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuteistasis A. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme kaltę pripažino, ir nuoširdžiai gailėjosi. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal galiojančią teisminę praktiką, baudžiamasis įstatymas visiško kaltės pripažinimo bei nuoširdaus gailėjimosi nesieja su ir su tuo, ar asmuo savo veiką vertina kaip nusikalstamą, ar ne, t.y. nereikalauja savo padarytos veikos teisinio įvertinimo. Iš bylos matosi, kad A. Č. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus apie savo atliktus veiksmus. Prokuroras apeliaciniame skunde, nesutikdamas su šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimu, dėsto ikiteisminio tyrimo metu buvusias apklausų datas bei nurodo, ar A. Č. prisipažino, tai yra kai kuriose apklausose prisipažino, kai kuriose nieko neatsakė į tai. Kolegija pažymi, kad apklausos pradžioje atsakymas apie prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas negali būti vertinamas atsietai nuo asmens duodamų parodymų, kuriuose jis pasakoja savo atliktus veiksmus, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys bei jei nurodo, kad nuoširdžiai gaisili kritiškai vertina savo elgesį. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo A. Č. Taip pat kolegijos manymu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 3 p., nes jis savo noru atlygino padarytą žalą, tai yra būdamas UAB ,,V“ direktoriumi ėmėsi priemonių, kad būtų atlyginta nusikalstamomis veikomis padaryta žala Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, sumokėdamas į Valstybės biudžetą ir delspinigius. Prokuroras, su tuo nesutikdamas, apeliaciniame skunde nurodo, kad A. Č. žalą atlygino tik valstybės biudžetui, o žalos atlyginimo juridiniam asmeniui klausimo net nesprendė. BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta atsakomybę lengvinantis aplinkybė – kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Žala yra turtiniai, fiziniai padariniai, tiesiogiai sąlygoti kaltininko nusikalstamos veikos. Svarbu tai, kad kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina žalą, atsiradusią dėl neteisėtų jo veiksmų. Taip pat teismas, priklausomai nuo bylos aplinkybių, gali šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažinti ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Nagrinėjamoje byloje A. Č. savo noru atlygino padarytą žalą, tai yra būdamas UAB ,,V“ direktoriumi ėmėsi priemonių, kad būtų atlyginta nusikalstamomis veikomis padaryta žala Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, sumokėdamas į Valstybės biudžetą ir delspinigius. UAB „V“ civilinio ieškinio byloje nepareiškė, pretenzijų A. Č. neturi, todėl nepagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad A. Č. atlygino ne visą padarytą žalą, nes net nesvarstė ją atlyginti juridiniam asmeniui. Kolegijos manymu, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagrįstai pripažinta A. Č. atsakomybę lengvinančia.

253Teismas, skirdamas A. Č. bausmę, nurodė, kad nusikalstamos veikos padarytos 2005–2006 metais. A. Č. nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu buvo neteistas, nebaustas administracine tvarka. Jis dirbantis, toliau vadovauja veikiančiai UAB „V“, charakterizuojamas teigiamai. Nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, be to, jis išlaiko šeimą, kurioje yra du mažamečiai vaikai, gimę XXXXX ir XXXXX, ir kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam išlaikyti, todėl teismas daro išvadą, jog už nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 2 d., yra galimybė paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. Teismas taikant BK 62 str. 2 d., 3 d. skyrė A. Č. bausmes – baudas. Nuteistajam A. Č. paskirtos bausmės subendrintinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 6 d. nustatyta tvarka: jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu.

254BK 62 str. 2 d. nurodyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę, jei byloje yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir egzistuoja bent viena iš BK 62 str. 2 d. 1–6 punktuose įvardytų sąlygų. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog teismas gali paskirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę, jei byloje yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Nustačius, kad A. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), teismas turėjo teisinę galimybę A. Č. atžvilgiu taikyti BK 62 str. nuostatas. O pagal galiojančią teisminę praktiką BK 62 str. 2 d. taikymui nebūtina nustatyti bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pakanka ir vienos (kasacinės nutartys Nr. 2K-525/2009, 2K–328/2013).

255Nors teismas, skirdamas A. Č. bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 2 d., taikė 62 str. nuostatas, visgi, kolegijos manymu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL dydžio bauda yra aiškiai per griežta. Šiuo nuosprendžiu visiems nuteistiesiems panaikinama atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarytos bendrininkų grupe. Bausmės dydžiui reikšmingas ir ilgai užsitęsęs teisminis bylos nagrinėjimas. Pirmosios instancijos ir apeliacinis procesas dėl didelės būtinų procesinių veiksmų apimties tęsėsi daugiau kaip ketverius metus, jo trukmei nuteistieji įtakos neturėjo, ilgą bendrą bylos procesą lėmė didelė bylos apimtis, jos sudėtingumas. Nuo nusikalstamų veikų iki nuosprendžio priėmimo praėjus beveik dešimčiai metų, sumenksta prevencinė ir pernelyg išryškėja baudžiamoji laisvės atėmimo bausmės paskirtis (BK 41 str. 2 d.) (2K-428/2014). Dėl šių priežasčių nuteistajam A. Č. kolegija švelnina galutinę subendrintą bausmę.

256Nuteistojo E. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Duodamas išsamius parodymus padėjo išaiškinti kitus dalyvavusius asmenis. Teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino ir tai, jog padaryta žala atlyginta, nes padarytą žalą atlygino kitas nusikaltimo dalyvis (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Teismas taip pat įvertino tai, jog E. A. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai. Nors jis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d., BK 25 str. 3 d. ir 183 str. 1 d. bei Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 183 str. 2 d., 182 str. 1 d., tačiau šios veikos buvo padarytos 2005 – 2006 metais, tai yra tuo pačiu metu, kaip ir veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, todėl iš esmės jis negali būti laikomas teistu. Jis yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, išlaiko šeimą, taip pat turi finansinių įsipareigojimų bankui, kadangi nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijose numatytą bausmę - baudą. Tačiau, kolegijos manymu, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam E. A. – 70 MGL dydžio bauda, yra aiškiai per griežta. Ir taip pat yra švelninama, įvertinus sunkinančios aplinkybės panaikinimą ir ilgą baudžiamąjį procesą. Švelninant bausmę taip pat atsižvelgiama į tai, kad E. A. veiksmai šiuo nuosprendžiu pripažinti kaip padėjėjo. Teismas nuosprendyje nurodė, jog V. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog atlyginta padaryta žala, nes padarytą žalą atlygino kitas nusikaltimo dalyvis (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Teismas, skirdamas bausmę įvertino ir tai, kad V. N. padarė keturis tyčinius nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, iš kurių yra du sunkūs nusikaltimai. Be to, 2011 m. spalio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu už analogiškas nusikalstamas veikas ir nubaustas terminuota 3 metų laisvės atėmimo bausme, todėl teismas jam skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį tai, kad minėtu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nuosprendžiu V. N. nuteistas už veikas, kurios padarytos 2005 – 2006 metais, tai yra tuo pačiu metu kaip ir nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, todėl iš esmės jis laikomas neteistu ir teismas neturėjo vertinti šios aplinkybės, skirdamas bausmę. Teismas šiam nuteistajam paskyrė pagal BK 183 str. 2 d. (už dvi nusikalstamas veikas) po 2 metus laisvės atėmimo ir pagal BK 182 str. 1 d. (už dvi nusikalstamas veikas) po 1 metus laisvės atėmimo. Minėtas bausmes subendrino apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais bei paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams. Tačiau, kolegijos manymu, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam V. N. – 3 metai laisvės atėmimo, yra aiškiai per griežta. Įvertinus ilgą baudžiamąjį procesą bei šiuo nuosprendžiu panaikinamą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. N. atžvilgiu pritaikius BK 75 str. 1 d. nuostatas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. V. N. nusikalstamų veikų sunkumo bei bausmės dydžio sąlygas, numatytas BK 75 str. 1 d., atitinka. Jis padarė du sunkius bei du nesunkius nusikaltimus, už kuriuos jam paskirta subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 str., bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais, kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegija, įvertinus jau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes apie ilgą baudžiamąjį procesą, tai, kad nusikalstamos veikos padarytos beveik prieš dešimt metų, per tą laiką V. N. jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl kolegija mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

257Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas V. N., paskyręs bausmę, ją turėjo subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 24 MGL dydžio bauda. Kolegija šį prokuroro prašymą atmeta, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 24 MGL dydžio bauda jau yra subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

258Juridiniam asmeniui UAB „V“ už padarytas nusikalstamas veikas teismas paskyrė baudas, nes padaryti nesunkūs nusikaltimai (BK 43 str.). Juridinis asmuo UAB „V“ veikia ir dabartiniu metu. Teismas padarė išvadą, jog netikslinga skirti griežčiausią bausmę – juridinio asmens likvidavimą, nes dar ikiteisminio tyrimo metu padaryta žala valstybei buvo visiškai atlyginta. Kolegija, kaip ir kitiems nuteistiesiems, įvertinusi ilgą baudžiamąjį procesą, galutinę subendrintą bausmę švelnina ir juridiniam asmeniui.

259Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. numato, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Nusikalstamų veikų padarymo metu 1 MGL buvo 125 Lt (nuo 2007-01-01 pasikeitė MGL dydis į 130 Lt).

260Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašo iš A. Č., E. A., A. Č., V. N. konfiskuoti 125 330,25 Lt kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Nurodo, kad byloje civilinis ieškinys nepareikštas, UAB „V“ atstovės adv. Liubovėd Šiušienės teigimu juridinis asmuo UAB „V“ jokių pretenzijų direktoriui A. Č. neturi bei civilinio ieškinio nereikš. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 72 str. 2 d. 3 p. nuostata įsakmiai nurodo, kad iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialinę vertę turinčius daiktus teismas privalo konfiskuoti, o bylos aplinkybės patvirtina, kad A. Č., E. A., A. Č., V. N. pasisavindami svetimą turtą, neteisėtai praturtėjo iš nusikalstamos veikos gavę 125 330,25 Lt, minėti pinigai nerasti, todėl taikant BK 72 str. 5 d. nuostatas iš šių asmenų turi būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti paminėta pinigų suma. Ši prokuroro apeliacinio skundo dalis yra pagrįsta ir tenkinama, išskyrus tai, kad kolegija jau pasisakė apie A. Č. pagrįstą išteisinimą, todėl iš jo minėtos pinigų sumos dalis negali būti išieškoma.

261Pirmosios instancijos teisme prokuroras baigiamojoje kalboje teismo prašė nusikalstamos veikos rezultatą, t.y. 125 330,25 Lt pinigus konfiskuoti, o kadangi minėta pinigų suma nerasta, todėl prašė teismo priteisti šią pinigų sumą iš kaltų asmenų, tačiau teismas turto konfiskavimo klausimo visiškai nesprendė.

262Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

263Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Taigi tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus.

264BK 72 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) buvo nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo negalima paimti natūra, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami ir kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialą vertę turintys daiktai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.). Šioje byloje nustatyta, kad UAB „V“ priklausanti spinigų suma 125 330,25 Lt buvo pasisavinta bendrais A. Č., E. A., V. N. nusikalstamais veiksmais. Šiame nuosprendyje jau pasisakyta apie tai, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad pasisavinti pinigai būtų buvę naudojami įmonės reikmėms. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokias konkrečiai prekes ar paslaugas nuteistasis A. Č. tariamai pirko UAB „V“ naudai, taip pat ar jų vertė atitinka pasisavintą pinigų sumą. Pasisavinta pinigų suma – 125 330,25 Lt yra gauta iš nusikalstamos veikos, tai yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kadangi UAB „V“ civilinio ieškinio byloje nepareiškė, ir jokių pretenzijų neturi, todėl nusikalstamos veikos rezultatas privalo būti konfiskuotas.

265Galiojančioje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu nėra įmanoma nustatyti, kokiomis dalimis bendrininkai tarpusavyje pasidalijo pasisavintą turtą, teismas konfiskuoja jį lygiomis dalimis (2K- 68/2010, 2K-527/2014).

266Byloje nustatyta, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 1 d. ir 2 d. vienais atvejais A. Č. darė padedamas E. A., kitais – V. N. A. Č. ir V. N. nuteisti pagal BK 183 str. 2 d. už UAB „V“ turto – grynųjų pinigų – 38 997,13 Lt ir 48 580,01 Lt pasisavinimą. Taigi viso su V. N. A. Č. pasisavino 87 577,14 Lt.

267Tuo tarpu A. Č. ir E. A. nuteisti pagal BK 183 str. 1 d. už UAB „V“ turto grynųjų pinigų – 25 805,71 Lt pasisavinimą, ir A. Č. pagal BK 183 str. 1 d. už UAB „V“ turto grynųjų pinigų – 11 947,50 Lt pasisavinimą. Visos turto pasisavinimo veikos buvo padarytos kartu su G. L., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir kuris dėl tų pačių nusikalstamų veikų jau yra nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu dalyje dėl minėtų veikų paliktas nepakeistu. Minėtu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu turto konfiskavimo klausimas nespręstas, ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą negali spręsti jokių su šia byla nesusijusių klausimų bei sunkinti G. L. teisinės padėties. Tačiau, įvertinus tai, kad ir jis dalyvavo padarant išvardintus turto pasisavinimus, turto konfiskavimas pilnoje apimtyje negali būti taikomas tik A. Č. su E. A. bei su V. N.

268Todėl, nustačius, kad 25 805,71 Lt A. Č. pasisavino kartu su G. L. bei E. A., iš A. Č. bei E. A. konfiskuotina po trečdalį šios sumos; nustačius, kad 11 947,50 Lt A. Č. pasisavino veikdamas kartu su G. L., iš A. Č. konfiskuotina pusė šios sumos. Už UAB „V“ priklaususių 38 997,12 Lt ir 48 580,01 Lt pasisavinimą A. Č. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas su V. N., kitu įsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteistas ir G. L. Kaip ir kitais atvejais, iš šiuo nuosprendžiu nuteistų asmenų – A. Č. ir V. N. konfiskuotina po trečdalį kiekvienos iš tų sumų.

269Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2, 3 punktais,

Nutarė

270Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendį pakeisti.

271Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuorodas apie tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 2 d., nuteistieji A. Č., E. A. ir V. N. padarė veikdami bendrininkų grupe.

272Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistųjų A. Č., E. A. ir V. N. atsakomybę pagal BK 183 str. 2 d. sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe.

273Nuteistajam A. Č. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 183 str. 1 d., 183 str. 2 d., 182 str. 1 d. , 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijos, įsigaliojusios 2003 m. gegužės 1 d.) paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam A. Č. paskirti 150 MGL dydžio (5430,38 Eur) (18 750 Lt) baudą.

274Nuteistojo E. A. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 183 str. 1 d. į BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijos, įsigaliojusios 2003 m. gegužės 1 d.) ir paskirti 40 MGL dydžio (1448,10 Eur) (5000 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šią bausmę ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.) paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę E. A. paskirti 50 MGL dydžio (1810,12 Eur) (6250 Lt) baudą.

275Nuteistojo V. N. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 183 str. 2 d. į BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d. (dėl 38 977,13 Lt turto pasisavinimo), ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 2 metams, nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 183 str. 2 d. į BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d. (dėl 48 580,01 Lt turto pasisavinimo) (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijos, įsigaliojusios 2003 m. gegužės 1 d.) ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 9 d., šias bausmes ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 182 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijos, įsigaliojusios 2003 m. gegužės 1 d.) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. nuostatomis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

276Juridiniams asmeniui UAB „V“ Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 20 str. ir 182 str. 1 d., 20 str. ir 220 str. 1 d., 20 str. ir 222 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijos, įsigaliojusios 2003 m. gegužės 1 d.) paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 4 d. subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę UAB „V“ paskirti 150 MGL dydžio (5430,38 Eur) (18 750 Lt) baudą.

277Iš nuteistųjų A. Č., E. A., V. N., vadovaujantis BK 72 str. 5 d., išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančias pinigų sumas:

278iš nuteistojo A. Č. 43 768,03 Lt (12 676,10 Eur);

279iš nuteistojo E. A. 8601,90 Lt (2491,28 Eur);

280iš nuteistojo V. N. 29 192,38 Lt (8454,70 Eur).

281Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. A. Č. nuteistas:... 3. pagal BK 183 str. 2 d. dėl UAB „V“ turto - 38 997,13 Lt pasisavinimo (2000... 4. pagal BK 183 str. 2 d. dėl UAB „V" turto - 48 580,01 Lt pasisavinimo (2000... 5. pagal BK 183 str. 1 d. dėl UAB „V“ turto - 25 805,71 Lt pasisavinimo (2000... 6. pagal BK 183 str. 1 d. dėl UAB „V“ turto - 11 947,50 Lt pasisavinimo (2000... 7. pagal BK 182 str. 1 d., apgaule UAB „V“ naudai įgijus turtines teises į 3... 8. pagal BK 182 str. 1 d., apgaule UAB „V“ naudai įgijus turtines teises į 5... 9. pagal BK 182 str. 1 d., apgaule UAB „V“ naudai įgijus turtines teises į 1... 10. pagal BK 182 str. 1 d., apgaule UAB „V“ naudai įgijus turtines teises į 7... 11. pagal BK 220 str. 1 d., į UAB „V 2005 m. Metinę pelno mokesčio... 12. pagal BK 220 str. 1 d., į UAB „V“ 2006 m. Metinę pelno mokesčio... 13. pagal BK 222 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968... 14. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus... 15. E. A. nuteistas:... 16. pagal BK 183 str. 1 d., dėl A. Č. žinioje buvusio UAB „V“ turto - 25... 17. pagal BK 182 str. 1 d. apgaule UAB „V“ naudai įgijus turtines teises į 3... 18. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo... 19. V. N. nuteistas:... 20. pagal BK 183 str. 2 d. dėl A. Č. žinioje buvusio UAB „V“ turto – 38... 21. pagal BK 183 str. 2 d. dėl A. Č. žinioje buvusio UAB „V“ turto – 48... 22. pagal BK 182 str. 1 d. apgaule UAB „V“ naudai įgijus turtines teises į 5... 23. pagal BK 182 str. 1 d. apgaule UAB „V“ naudai įgijus turtines teises į 7... 24. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus... 25. Juridinis asmuo UAB „V“, įmonės kodas 300147722, nuteistas:... 26. pagal BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., apgaule įgijus turtines teises į 3936... 27. pagal BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., apgaule įgijus turtines teises į 5... 28. pagal BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., apgaule įgijus turtines teises į 1... 29. pagal BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., apgaule įgijus turtines teises į 7... 30. pagal BK 20 str. 2 d. ir 220 str. 1 d., į UAB „V“ 2005 m. Metinę pelno... 31. pagal BK 20 str. 2 d. ir 220 str. 1 d., į UAB „V“ 2006 m. Metinę pelno... 32. pagal BK 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.... 33. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio bausmių... 34. A. Č. pagal BK 25 str. 3 d. ir 183 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo... 35. A. Č. pagal BK 25 str. 3 d. ir 183 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo... 36. A. Č. pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo... 37. A. Č. pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo... 38. Nuteistasis V. N. nuosprendį apskundė apeliacine tvarka, tačiau savo... 39. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 40. A. Č. nuteistas už tai, kad pasisavino svetimą turtą, apgaule įgijo... 41. A. Č., būdamas UAB „V“, įregistruotos 2005-09-27 Valstybės įmonės... 42. A. Č. pasisavino didelės vertės svetimą turtą:... 43. A. Č., būdamas UAB „V“ direktoriumi ir kasininku, užimamų pareigų... 44. A. Č. pasisavino svetimą turtą:... 45. A. Č., būdamas UAB „V“ direktoriumi ir kasininku, užimamų pareigų... 46. A. Č. pasisavino didelės vertės svetimą turtą:... 47. A. Č., būdamas UAB „V“ direktoriumi ir kasininku, užimamų pareigų... 48. A. Č. taip pat nuteistas už tai, kad apgaule įgijo turtinę teisę ir... 49. A. Č., būdamas UAB „V“ direktoriumi 2005 m. gruodžio-2006 m. sausio... 50. A. Č. taip pat nuteistas už tai, kad apgaule įgijo turtinę teisę ir... 51. A. Č. būdamas UAB „V“ direktoriumi, 2006 m. rugpjūčio-rugsėjo... 52. A. Č. taip pat nuteistas už tai, kad apgaule įgijo turtinę teisę ir... 53. A. Č., būdamas UAB „V“ direktoriumi, 2006 m. rugsėjo-spalio mėnesiais,... 54. A. Č., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad minėta E. A.... 55. A. Č. taip pat nuteistas už tai, kad apgaule įgijo turtinę teisę ir... 56. A. Č., būdamas UAB „V“ direktoriumi, 2006 m. gruodžio-2007 m. sausio... 57. A. Č., taip pat nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių,... 58. A. Č. būdamas UAB „V“ direktoriumi ir atsakingu už įmonės... 59. A. Č. taip pat nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių, įrašė... 60. A. Č. būdamas UAB „V“ direktoriumi ir atsakingu už įmonės... 61. A. Č. taip pat nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė apskaitą:... 62. A. Č. būdamas UAB „V“ direktoriumi ir atsakingu už įmonės... 63. laikotarpiu nuo 2005-12-01 iki 2005-12-31 UAB „V“ buhalterinėje apskaitoje... 64. laikotarpiu nuo 2006-08-09 iki 2006-08-31 UAB „V“ buhalterinėje apskaitoje... 65. laikotarpiu nuo 2006-09-24 iki 2006-09-30 UAB „V“ buhalterinėje apskaitoje... 66. laikotarpiu nuo 2006-12-04 iki 2006-12-31 UAB „V“ buhalterinėje apskaitoje... 67. Dėl anksčiau išvardytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti... 68. E. A. nuteistas už tai, kad pasisavino svetimą turtą:... 69. jis, būdamas E. A. įmonės vadovu, 2005 m. gruodžio – 2006 m. sausio... 70. E. A. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo turtinę teisę ir panaikino... 71. jis, būdamas E. A. įmonės vadovu, 2005 m. gruodžio – 2006 m. sausio... 72. V. N. nuteistas už tai, kad pasisavino didelės vertės svetimą turtą:... 73. jis, 2006 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo... 74. V. N. nuteistas už tai, kad pasisavino didelės vertės svetimą turtą:... 75. jis, 2006 m. gruodžio – 2007 m. sausio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio... 76. V. N. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo turtinę teisę ir panaikino... 77. jis, 2006 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo... 78. V. N. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo turtinę teisę ir panaikino... 79. jis, 2006 m. gruodžio–2007 m. sausio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio... 80. Juridinis asmuo UAB „V“, įmonės kodas XXXXX, nuteistas už tai, kad... 81. A. Č. būdamas UAB „V“ direktoriumi 2005 m. gruodžio-2006 m. sausio... 82. Be to, juridinis asmuo UAB „V“, atstovaujamas direktoriaus A. Č., kuris... 83. A. Č., būdamas UAB „V“ direktoriumi, 2006 m. rugpjūčio-rugsėjo... 84. Be to, juridinis asmuo UAB „V“ atstovaujamas direktoriaus A. Č., kuris... 85. A. Č., būdamas UAB „V“ direktoriumi, 2006 m. rugsėjo-spalio mėnesiais,... 86. Be to, juridinis asmuo UAB „V“, atstovaujamas direktoriaus A. Č., kuris... 87. A. Č., būdamas UAB „V“ direktoriumi 2006 m. gruodžio-2007 m. sausio... 88. Be to, juridinis asmuo UAB „V“, atstovaujamas direktoriaus A. Č., kuris... 89. A. Č., būdamas UAB „V“ direktoriumi ir atsakingu už įmonės... 90. Be to, juridinis asmuo UAB „V“, atstovaujamas direktoriaus A. Č., kuris... 91. A. Č. būdamas UAB „V“ direktoriumi ir atsakingu už įmonės... 92. Be to, juridinis asmuo UAB „V“, atstovaujamas direktoriaus A. Č., kuris... 93. A. Č. būdamas UAB „V“ direktoriumi ir atsakingu už įmonės... 94. laikotarpiu nuo 2005-12-01 iki 2005-12-31 UAB „V“ buhalterinėje apskaitoje... 95. laikotarpiu nuo 2006-08-09 iki 2006-08-31 UAB „V“ buhalterinėje apskaitoje... 96. laikotarpiu nuo 2006-09-24 iki 2006-09-30 UAB „V“ buhalterinėje apskaitoje... 97. laikotarpiu nuo 2006-12-04 iki 2006-12-31 UAB „V“ buhalterinėje apskaitoje... 98. A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad pasisavino didelės vertės svetimą turtą:... 99. Jis buvo kaltinamas, kad 2006 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, tiksliai... 100. A. Č. buvo kaltinamas ir tuo, kad pasisavino didelės vertės svetimą turtą:... 101. Jis buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. gruodžio – 2007 m. sausio mėnesiais,... 102. A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule įgijo turtinę teisę ir panaikino... 103. Jis buvo kaltinamas, kad 2006 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, tiksliai... 104. A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule įgijo turtinę teisę ir panaikino... 105. Jis buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. gruodžio – 2007 m. sausio mėnesiais,... 106. Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. Č. pagal BK 25 str.... 107. Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde... 108. Teismas, E. A., V. N. ir A. Č. iš kaltinimo pašalindamas aplinkybę, jog... 109. Dėl organizuotos grupės.... 110. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nors nuteistieji... 111. Tai, jog nė vienas iš nuteistųjų nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio... 112. Dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybių bei BK 72... 113. Teismas nuosprendyje nurodė, kad teisme nuteistasis A. Č. kaltu prisipažino... 114. Teismas nuosprendyje nurodė, kad turto pasisavinimas negali peraugti į turto... 115. Teismų praktikoje svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai... 116. Nors baudžiamosios bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad UAB „V“... 117. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, UAB „V“ atstovės adv. Liubovės... 118. Dėl nepagrįsto išteisinimo.... 119. Kaltinamasis A. Č. parodė, kad 2006 - 2007 m. dažnai lankydavosi pas Ž. ir... 120. Būtent šios aplinkybės neabejotinai patvirtina bei įrodo, kad nuteistasis... 121. Aplinkybes, susijusias su UAB „S“ ir k įsigijimu, direktoriaus paskyrimu... 122. Dėl bausmių skyrimo.... 123. Teismas nepagrįstai nuteistojo A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe... 124. Nuteistasis A. Č. savo kaltės nepripažino ne tik ikiteisminio tyrimo, bet ir... 125. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. Č. padarytą žalą atlygino... 126. Teismas V. N. šios subendrintos bausmės nesubendrino dar su Klaipėdos m.... 127. Todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo,... 128. Prokuroras prašo nuosprendį pakeisti. Pripažinti, kad A. Č., E. A., V. N.,... 129. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje A. Č. atsakomybę lengvinančia... 130. A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteisti: pagal BK 25... 131. A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteisti: pagal BK 25... 132. Vadovaudamasis BK 63 str. 9 d., šiuo teismo nuosprendžiu nuteistajam V. N.... 133. Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., 5 d., konfiskuoti iš A. Č., E. A., A.... 134. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 135. Nuteistasis A. Č. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad su... 136. Išanalizavus BK 182, 183, 220 str. dispozicijose nurodomų nusikalstamų... 137. Dėl nuteisimo pagal BK 183 str. 1 d., 183 str. 2 d.... 138. A. Č. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu buvo UAB... 139. Šiuo atveju teismas visiškai neatsižvelgė į esminę aplinkybę, jog... 140. Sprendžiant dėl A. Č. atsakomybės pagal BK 183 str., reikšminga ir kita... 141. Teismas nustatė, jog egzistuoja viena iš būtinų juridinio asmens UAB... 142. Teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodo, jog A. Č. prisipažino, jog... 143. Kaip jau minėta, A. Č. nesisavino UAB „V“ turto, nepavertė jo savu,... 144. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės... 145. Apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal formuojamą teismų praktiką,... 146. Būtent kaltininko veikimas juridinio asmens naudai ir interesais yra viena iš... 147. Lietuvos Apeliacinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylą,... 148. Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose... 149. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog veikti juridinio asmens interesais ir naudai... 150. Dėl nuteisimo LR BK 182 str. 1 d.... 151. BK 182 str. 1 d. (2003-05-01 įsigaliojusi redakcija) numatė, kad tas, kas... 152. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad apgaulei... 153. Šiuo atveju kaltinamajame akte nurodyta, kad A. Č., veikdamas per D. Ž.,... 154. Dėl nuteisimo pagal BK 220 str. 1 d.... 155. BK 220 str. 1 d. (2003-05-01 įsigaliojusi redakcija) numatė, nustatė, kad... 156. Kalbant apie neteisingų duomenų pateikimą, pažymėtina, jog šiai... 157. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pagal prokuratūros versiją neteisingų... 158. Kaip minėta, A. Č., vadovaudamas UAB „V“, rūpinosi prekių įmonės... 159. Prašo panaikinti nuosprendžio dali, kuria A. Č. nuteistas pagal: BK 183 str.... 160. Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal BK 183 str. 1 d. ir... 161. Antra, pripažinti jį kaltu ar ne dėl nuosprendyje nurodytų veikų, yra... 162. Jo šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai, gyvenamajam būstui, kuriame gyvena... 163. Prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. Dėl kaltinimų... 164. Nuteistojo juridinio asmens UAB „V“ atstovė apeliaciniame skunde nurodo,... 165. su nuosprendžiu nesutinka. Šiuo atveju juridiniam asmeniui UAB „V“... 166. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad teismas juridinį asmenį UAB... 167. Nepaisant to, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra specifinė, BK... 168. Paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pasisakoma, kad... 169. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindai turi tam tikrų... 170. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 str. 2 d. prasme, reikia... 171. Teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos... 172. Darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens... 173. Šioje byloje nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo teisme metu nebuvo... 174. Nurodyti pagrindai sudaro pagrindą pilnai išteisinti juridinį asmenį UAB... 175. Dėl nuteisimo BK 182 str. 1 d. ir 220 str. 1 d.... 176. Sprendžiant dėl UAB „V“ nuteisimo pagrįstumo, visų pirma atsižvelgtina... 177. BK 2 str. 4 d. įtvirtinta pamatinė baudžiamosios atsakomybės taikymo... 178. Tuo tarpu šioje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio... 179. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „apgaulei... 180. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. Č., o taip pat ir jo... 181. BK 220 str. 1 d. (2003-05-01 įsigaliojusi redakcija) numatė, nustatė, kad... 182. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „idealioji... 183. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pagal prokuratūros versiją neteisingų... 184. Kaip minėta, A. Č., vadovaudamas UAB „V“, rūpinosi prekių įmonės... 185. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog juridinis asmuo... 186. Prašo nuosprendžio dalį dėl juridinio asmens UAB „V“ nuteisimo... 187. Atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis A. Č. ir jo... 188. Teismas skundžiame nuosprendyje iš kaltinimo pagrįstai pašalino aplinkybę,... 189. Šiuo atveju A. Č. suvokė, jog nusikalstamą veiką atlieka kartu su G. L.,... 190. Su prokuroro apeliacinio skundo motyvais dėl turto konfiskavimo nesutinka.... 191. Teismas, vertindamas baudžiamosios bylos duomenis, padarė tinkamas išvadas,... 192. Antra, prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai pateikia priekaištą, jog... 193. Pagal BPK nuostatas, kaltinimą dėl nusikalstamos veikos atlikimo suformuluoja... 194. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 05 20 nutartyje baudžiamojoje byloje... 195. Atsižvelgiant j nurodytus argumentus, BPK 255 str. nuostatos būtų... 196. Trečia, negalima sutikti su prokuroro apeliacinio skundo motyvais, jog iš... 197. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pagrįstai... 198. Prokuroras savo apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai A.Č.... 199. Antra, būtina pažymėti tai, prokuroro apeliaciniame skunde cituojamoje... 200. Trečia, prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad A. Č.... 201. Ketvirta, prokuroro apeliaciniame skunde dėl nuteistajam A. Č. skirtinos... 202. Teismo posėdyje prokuroras prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros... 203. Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistojo A. Č. ir jo... 204. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendis keičiamas dėl... 205. Iš nuteistojo A. Č. ir jo gynėjo apeliacinio skundo turinio matosi, kad... 206. G. L. pateikdavo sumą ir prekių sąrašą. Vieną kartą G. L. pateikė E. A.... 207. Iš nuteistojo A. Č. parodymų matosi, kad jis savo nusikalstamus veiksmus... 208. Nuteistojo A. Č. kaltę pasisavinus svetimą turtą patvirtina ir teisme... 209. Teisiamojo posėdžio metu E. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog... 210. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 211. Šioje byloje nustatyta, kad A. Č. buvo UAB „V“ direktorius ir kasininkas.... 212. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. Iš bylos medžiagos... 213. Grįžtant prie UAB „V“ padarytos žalos klausimo, kolegija konstatuoja,... 214. Atmestinas nuteistojo A. Č. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad... 215. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. A. Č. ir jo gynėjo... 216. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės... 217. Apeliaciniame skunde dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 str. 1 d.... 218. Kolegija šioje vietoje pasisako dėl juridinio asmens atstovės apeliacinio... 219. UAB „V“ atstovės apeliacinio skundo argumentai glaudžiai susiję su... 220. Juridinio asmens atstovės apeliacinio skundo argumentai atmetami, nes yra... 221. Dėl kitos UAB „V“ atstovės apeliacinio skundo dalies, susijusios su... 222. Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra... 223. Juridinio asmens atstovė apeliaciniame skunde dėsto argumentus dėl... 224. Kolegijos manymu, tiek A. Č., tiek UAB „V“ pagrįstai nuteisti ir... 225. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas –... 226. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 str. kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio... 227. Kitas nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis BK 183 str. 1 d.... 228. Kolegija šiuos ir kitus nuteistojo E. A. apeliacinio skundo argumentus,... 229. Išdėstyti paties nuteistojo E. A. parodymai, rašytiniai dokumentai, taip pat... 230. Visi E. A. kaltę patvirtinantys įrodymai nuosprendyje yra išdėstyti ir... 231. Tie patys nuosprendyje išdėstyti ir aptarti įrodymai patvirtina ir... 232. Nuteistasis V. N. šioje byloje taip pat nuteistas pagal BK 183 str. 2 d. (2... 233. Nors teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas... 234. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8... 235. Šioje byloje jau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „V“, kurios... 236. Tačiau nuosprendyje išdėstytais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad UAB... 237. Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde... 238. Būtent šios aplinkybės, anot prokuroro, patvirtina bei įrodo, kad... 239. Aplinkybes, susijusias su UAB „S“ ir k įsigijimu, direktoriaus paskyrimu... 240. Nors prokuroras labai plačiai dėsto bei analizuoja A. Č., V. N. ir M. B.... 241. A. Č. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas tuo, jog, veikdamas... 242. Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. Č. pagal BK 25 str.... 243. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė tokias faktines... 244. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo... 245. Aptariamoje byloje tiesioginių A. Č. kaltės įrodymų nėra, o byloje... 246. Kita prokuroro apeliacinio skundo dalis iš esmės susijusi su V. N.... 247. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik... 248. In dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai)... 249. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo... 250. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 str. 2 d. nustatydamas... 251. Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų... 252. Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgė į tai, kad A. Č. atsakomybę... 253. Teismas, skirdamas A. Č. bausmę, nurodė, kad nusikalstamos veikos padarytos... 254. BK 62 str. 2 d. nurodyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę negu įstatyme... 255. Nors teismas, skirdamas A. Č. bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK... 256. Nuteistojo E. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis... 257. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas V. N., paskyręs bausmę,... 258. Juridiniam asmeniui UAB „V“ už padarytas nusikalstamas veikas teismas... 259. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. numato, jog veikos... 260. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašo iš A. Č., E. A., A. Č., V.... 261. Pirmosios instancijos teisme prokuroras baigiamojoje kalboje teismo prašė... 262. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio... 263. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto... 264. BK 72 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi... 265. Galiojančioje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu nėra įmanoma... 266. Byloje nustatyta, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 1 d. ir 2 d.... 267. Tuo tarpu A. Č. ir E. A. nuteisti pagal BK 183 str. 1 d. už UAB „V“ turto... 268. Todėl, nustačius, kad 25 805,71 Lt A. Č. pasisavino kartu su G. L. bei E.... 269. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str.... 270. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendį pakeisti.... 271. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuorodas apie tai, kad... 272. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistųjų A. Č., E. A. ir V. N.... 273. Nuteistajam A. Č. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d.... 274. Nuteistojo E. A. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 183 str. 1 d. į... 275. Nuteistojo V. N. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 183 str. 2 d. į... 276. Juridiniams asmeniui UAB „V“ Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 25... 277. Iš nuteistųjų A. Č., E. A., V. N., vadovaujantis BK 72 str. 5 d.,... 278. iš nuteistojo A. Č. 43 768,03 Lt (12 676,10 Eur);... 279. iš nuteistojo E. A. 8601,90 Lt (2491,28 Eur);... 280. iš nuteistojo V. N. 29 192,38 Lt (8454,70 Eur).... 281. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....