Byla 2A-737-460/2011
Dėl teisės privatizuoti butus bei ieškovų L. P. ir K. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-13 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovei L. P., ieškovės atstovui advokatui Algirdui Plataunai, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovui Ignui Kerbeliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-6647-796/2010 pagal ieškovų L. P. ir K. S. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butus bei ieškovų L. P. ir K. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-13 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovai kreipėsi į teismą ir prašo pripažinti teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas (butus), adresu ( - ), ir ( - ), Klaipėdoje. Nurodo, jog 1988-09-16 Klaipėdos miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 248 L. P. (tuomet S.) buvo išduotas orderis Nr. 011787 apsigyventi dviejų kambarių bute, adresu ( - ) kartu su sūnumis K. S., gim. 1978 m., ir A. S., gim. 1986 m. Įsigaliojus Butų privatizavimo įstatymui 1992-02-27 ji pateikė Klaipėdos merui prašymą leisti privatizuoti trijų kambarių butą, adresu ( - ). Prašomas privatizuoti butas buvo name, kurį Klaipėdos miesto taryba priskyrė prie neprivatizuojamų namų, kadangi jis buvo uosto rezervinėje zonoje ir numatomas griauti, jiems buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Pasikeitus ieškovės šeimos sudėčiai, t. y. 1998 m. K. S. įregistravus santuoką, 2007-01-25 Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Nr. T2-16 buvo pakeista neterminuota savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pripažįstant K. S. pagrindiniu buto, esančio adresu ( - ) nuomininku. Savivaldybei priėmus sprendimą namą ( - ), nugriauti, 2009-11-03 gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi K. S. buvo neterminuotai išnuomotas butas, adresu ( - ), o 2009-11-04 gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi L. P. šeimai neterminuotai išnuomotas butas, adresu ( - ). 2009-11-25 abu ieškovai pateikė Klaipėdos miesto merui prašymą leisti privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis jų nuomojamus butus. 2010-03-04 raštu savivaldybė nurodė, jog ieškovai neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Butų privatizavimo įstatymo sąlygų, todėl įvertinti aplinkybes ir priimti sprendimą dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis turėtų teismas.

4Ieškovė L. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog galiojant Butų privatizavimo įstatymui kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę su prašymu leisti privatizuoti butą, kuriame gyveno, esantį ( - ). Tuo metu ji buvo susituokę su V. Š. Jokio sutuoktinio sutikimo ji savivaldybei nebuvo pateikusi, niekas nesakė, kad to reikia. Po 1992 metais pateikto prašymo daugiau savivaldybė jokių prašymų iš jų neėmė. Vėliau jau 2001 metais buvo gauti atsakymai į kolektyvinį namo gyventojų prašymą. Visą laiką buvo nurodoma, jog namas bus griaunamas, todėl reikia laukti.

5Ieškovės L. P. ir K. S. atstovas advokatas A. Platauna ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, jog L. P. pateikdama prašymą privatizacijai atstovavo ne tik savo, bet tuo pat metu išreiškė ir tuomet buvusio nepilnamečio K. S. interesams, todėl abu ieškovai šioje byloje yra tinkami subjektai, kuriems įstatymas suteikia teisę privatizuoti butus pagal Butų privatizavimo įstatymą. Atsakovės nurodyta nuostata, jog ieškovė L. P. nepateikė notariškai patvirtinto susitarimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis, yra nepagrįstas, kadangi atsakovė nepateikė atsakymo į ieškovės pareiškimą. Be to, 2002-02-19 atsakyme, pateiktame į kolektyvinį prašymą, pranešė, kad ( - ) namo gyventojai privalo kreiptis į teismą dėl teisės privatizuoti nuomojamus butus, kadangi pagal Klaipėdos miesto tarybos sprendimu patvirtintą detalųjį planą pastatas ( - ) patenka į uosto rezervinę zoną ir numatomas griauti.

6Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog 1992-02-27 ieškovė L. Š., dabar P., kreipėsi į Klaipėdos miesto merą su prašymu leisti išpirkti trijų kambarių butą ( - ). Kadangi ieškovė nepateikė duomenų apie santuokos su A. V. Š. nutraukimą, manė, kad minimo prašymo padavimo metu jis buvo ieškovės šeimos narys, todėl vadovaujantis teisės aktais kartu su pareiškimu leisti įsigyti gyvenamąsias patalpas turėjo būti pateiktas notariškai patvirtintas nuomininko (ieškovės) ir jo šeimos narių (sutuoktinio) susitarimas, kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku (bendraturčiais). Tokio susitarimo ieškovė nepateikė, todėl padarė išvadą, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovė netapo subjektu, kuriam šis įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą. Taip pat nurodė, jog ieškovas K. S. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu subjektinės teisės privatizuoti butą neįgijo. Ieškovas nėra subjektas, kuriam suteikta teisė privatizuoti butą, nes jis tik 2007 m. kovo 30 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. J3–59 pagrindu tapo buto ( - ) nuomininku. Nėra duomenų, kad iki 1998-07-01, t. y. galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ieškovas šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais būtų kreipęsis į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus su pareiškimu ir kitais būtinais dokumentais dėl kokių nors nuomojamų gyvenamųjų patalpų privatizavimo, todėl K. S. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu subjektinės teisės privatizuoti butą neįgijo.

7Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Ignas Kerbelis ieškinį prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Posėdžio metu patvirtino, jog pripažįsta, kad butas ( - ) negalėjo būti privatizuojamas, nes buvo numatyta jį griauti.

8Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-13 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu K. S. nebuvo buto, adresu ( - ) nuomininkas. Be to, butas, kurį prašo leisti privatizuoti K. S., yra gyvenamoji patalpa, negalinti būti privatizavimo objektu. L. P. neturi teisės privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis buto, kadangi jos sutuoktinis V. P. jau pasinaudojo teise privatizuoti butą.

9Apeliaciniame skunde ieškovai nesutinka su teismo sprendimu, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti ieškovų teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas, kurių adresas ( - ) ir ( - ) pagal Butų privatizavimo įstatymo nustatytą tvarką. Nurodo, kad L. P. 1992-02-27 pateikė miesto merui pareiškimą dėl nuomojamo buto privatizavimo. Atsakovė ne tik neatsakė raštu, bet ir nuslėpė informaciją apie tai, kad prašomas privatizuoti butas yra numatytame griauti name ir yra neprivatizuojamas. Buto privatizavimo procedūra buvo pradėta ir nebaigta ne dėl ieškovės kaltės. Ieškovas K. S. pareiškimo privatizuoti gyvenamąsias patalpas padavimo metu buvo nepilnametis ieškovės sūnus, todėl ieškovė, atstovaudama sūnaus interesus tuo metu išreiškė ir sūnaus valią. Per privatizavimo laikotarpį ieškovai buvo iškeldinti iš numatyto griauti namo, esančio ( - ) ir ieškovams buvo išnuomoti kiti butai. Ieškovas turi teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją.

10Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-13 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovės 1991-02-27 pareiškimas buvo pateiktas ne Klaipėdos miesto merui, o namų valdybai. Net ir darant prielaidą, kad 1991-02-27 pareiškimas būtų buvęs pateiktas savivaldybei, niekinis ir nepagrįstas yra ieškovų teiginys, kad savivaldybė pažeidė Vyriausybės nutarimą Nr. 774, kuris tuo metu nebuvo patvirtintas. Gyvenamąjį pastatą, esantį ( - ), buvo nuspręsta nugriauti 2009-10-29 Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Nr. T2–364, kuris yra viešai skelbiamas, todėl nepagrįstas ieškovų teiginys, kad savivaldybė nuslėpė informaciją apie pastato nugriovimą. Kartu su pareiškimu leisti įsigyti gyvenamąsias patalpas turėjo būti pateiktas notariškai patvirtintas nuomininko (ieškovės) ir jo šeimos narių (sutuoktinio ) susitarimas, kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku (bendraturčiais). Tokio susitarimo ieškovė nepateikė, nors pareiškimo pateikimo metu buvo susituokusi su A. V. Š., todėl ieškovė netapo subjektu, kuriam šis įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą. Atsakovė mano, kad ir A. V. Š. galėjo įgyti tokią pat teisę kaip ir ieškovė – privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Ieškovė BPĮ galiojimo metu subjektinės teisės privatizuoti butą neįgijo. Ieškovas K. S. BPĮ galiojimo metu subjektinės teisės privatizuoti butą neįgijo, nėra subjektas, kuriam suteikta teisė privatizuoti butą. Byloje nėra duomenų, kad iki 1998-07-01 ieškovas BPĮ nustatyta tvarka ir terminais būtų kreipęsis į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus. Butas ieškovui išnuomotas jau nebegaliojant BPĮ.

11Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 1988-09-27 Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderiu Nr. 011787 L. S. buvo leista apsigyventi bute, adresu ( - ). Orderis išduotas L. S. šeimai, kurios nariai yra ir sūnūs K. A. S., gim. 1978 m., ir A. A. S., gim. 1986 m. (b. l. 9). Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2003-09-25 sprendimu Nr.I-313 „Dėl savivaldybės socialinio būsto nuomos“ nusprendė pakeisti nuomos sutartį ir perduoti patuštintas gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), L. Š. (šeima – 5 asmenys) (b. l. 13). 2003-09-29 buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr.16–879, pagal kurią L. Š. ir jos šeimos nariams naudojimui buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti ( - ) (b. l. 14, 15). 2004-07-16 gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi J3–1178 L. Š. ir jos šeimos nariams sūnums K. S., A. S., marčiai O. S., anūkei E. S. buvo išnuomota gyvenamoji patalpa ( - ) (b. l. 10–12). 2007-01-25 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-01-25 sprendimu Nr. T2–16 nuspręsta pakeisti neterminuotą savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir K. S. pripažinti pirminiu savivaldybės gyvenamųjų patalpų, esančių adresu ( - ), nuomininku (b. l. 25). 2007-03-30 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. J3–59 K. S. buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti ( - ) (b. l. 16). 2009-10-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2–351 nuspręsta nugriauti į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros teritoriją patenkantį gyvenamąjį pastatą, adresu ( - ) (b. l. 82). 2009-10-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2–351 nuspręsta pakeisti savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir išnuomoti kitas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas K. S. ir L. Š.-P. (b. l. 80–81). 2009-11-03 gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 542–2300 K. S. ir jo šeimos nariams buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti ( - ), ( - ) (b. l. 27–30, 78–79). 2009-11-04 gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 544 L. P. ir jo šeimos nariams sūnui A. S. ir vyrui V. P. buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti ( - ) (b. l. 31–34, 76–77). L. P. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi ir neturėjo (b. l. 43). K. S. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi ir neturėjo, jo žmona R. S. santuokos metu nuo 2007-04-18 nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 46, 48, 49).

13Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 1992-02-27 L. P., tuo metu Š., pateikė pareiškimą, kuriuo prašoma leisti išpirkti trijų kambarių butą, kurio bendras plotas yra 41,72 m2 (b. l. 19, 20). 1990-06-16 tarp A. Š. ir L. S. buvo sudaryta santuoka, kuri yra nutraukta 1996-08-13 (b. l. 36, 37).

14Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2005-02-23 L. Š. sudarė santuoką su V. P. (b. l. 38). V. P. nutraukdamas santuoką su ankstesne sutuoktine A. P. sudarė turto padalijimo sutartį, pagal kurią A. P. atiteko santuokos metu privatizuotas butas, o jam 1 000 Lt kompensacija (b. l. 39, 40). Klaipėdos miesto savivaldybei pateikus atsakymą, jog L. P. neturi teisės privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis buto, kadangi jos sutuoktinis V. P. jau pasinaudojo teise privatizuoti butą (b. l. 7). Ieškovė pateikė byloje V. P. notariškai patvirtintą 2010-04-06 pareiškimą, kuriuo pareiškia, kad sutinka, jog sutuoktinė L. P. privatizuotų butą, esantį ( - ) asmeninės nuosavybės teise (b. l. 41).

15Šios bylos nagrinėjimo dalykas – teisės normų, reglamentuojančių valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatine tvarka, aiškinimas ir taikymas.

161991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Šiame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sąlygos ir tvarka. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 3 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, jog šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Taigi ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008).

17Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo panašaus pobūdžio bylose praktiką, sprendžiant klausimą dėl to, turėjo ieškovas teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti įstatyme nurodytas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008).

18Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso metu būtina nepažeisti kitų su šiuo procesu susijusių asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2010).

19Dėl ieškovės L. P. teisės privatizuoti butą

20Kaip buvo anksčiau nustatyta, ieškovė 1992-02-27 kreipėsi dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis į Klaipėdos miesto merą (b. l. 19–20). Pareiškime yra spaudas apie jo gavimą ir registracijos Nr. 171. Atkreiptinas dėmesys, jog atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė teigia, kad 1992-02-27 pareiškimas buvo pateiktas ne Klaipėdos miesto merui, o namų valdybai (b. l. 132), nors atsiliepime į ieškinį atsakovė pripažino ir neginčijo, kad būtent į merą kreipėsi ieškovė su prašymu leisti išpirkti trijų kambarių butą, esantį ( - ) (b. l. 56). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmenys, pageidavę privatizuoti patalpas lengvatinėmis sąlygomis, pareiškimus turėjo teisę paduoti savivaldybei pagal gyvenamąją vietą, todėl nebūtinai ieškovė turėjo su 1991-02-27 pareiškimu kreiptis tiesiogiai į Klaipėdos miesto merą, asmenys turėjo galimybę kreiptis į atsakovės įgaliotus asmenis – namų valdybą (Butų privatizavimo įstatymo 5 str.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė domėjosi butų privatizavimo procesu. Priešingai, atsakovė nepateikė jokio oficialaus rašytinio įrodymo, taigi ir ateityje nepateiks, patvirtinančio, kad ieškovė nepadavė atsakovės įgaliotiems asmenims prašymo leisti privatizuoti ginčo butą. Ieškovės prašymas – tai išreikšta valia privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas įstatymo nustatytais terminais bei sąlygomis. Atsakovei butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą; netinkamas šios pareigos įvykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010). Priešingai, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad dėl atsakovės kaltės ar kitų priežasčių atsakovė neturėjo galimybės užtikrinti tinkamą ieškovės teisės privatizuoti jos nuomojamą butą įgyvendinimą (CPK 178 str., CPK 185 str., CPK 197 str.).

212009-10-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2–351 nuspręsta nugriauti į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros teritoriją patenkantį gyvenamąjį pastatą, adresu ( - ). 2009-11-04 gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 544 L. P. ir jo šeimos nariams sūnui A. S. ir vyrui V. P. buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti ( - ). 2009-11-25 ieškovė pateikė prašymą leisti privatizuoti jos nuomojamą butą lengvatinėmis sąlygomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo, 2009-07-17 redakcijos 12 str. 1 d. 3 p., savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Remdamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje ieškovės gyvenamoji patalpa yra privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 str., Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.).

22Atsakovė pateikia argumentą, jog Butų privatizavimo įstatymo 5 str. numatė, jog kartu su pareiškimu leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, turėjo būti pateiktas notariškai patvirtintas ieškovės ir jos vyro susitarimas kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė su vyru A. V. Š. santuoką nutraukė 1996-08-13, t. y. galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Esant nurodytoms aplinkybėms, po santuokos nutraukimo susitarimas nebebuvo reikalingas, todėl privatizavimo procedūros turėjo būti tęsiamos. Pabrėžtina, kad ieškovė teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą įgijo galiojant Butų privatizavimo įstatymui ir jo sąlygoms, todėl po 2005-02-23 santuokos sudarymo su V. P., sutuoktinio turtinė padėtis įtakos neturi.

23Esant tokiai situacijai, kolegija pripažįsta nepagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą neįgijo, ir konstatuoja, kad ieškovė atliko veiksmus, būtinus teisei lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą įgyti, teisę privatizuoti butą įgijo dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui, gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas, todėl pagrįstai galima teigti, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė privatizavimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (Butų privatizavimo įstatymo 1, 2, 3, 4, 5 str., Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 1 str. 2 d., 2 str. 6 d., 12 str. 1 d. 3 p.).

24Dėl ieškovo K. S. teisės privatizuoti butą

25Kaip minėta anksčiau, 2007-01-25 sprendimu Nr. T2–16 nuspręsta pakeisti neterminuotą savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir K. S. pripažinti pirminiu savivaldybės gyvenamųjų patalpų, esančių adresu ( - ) nuomininku (b. l. 25). 2007-03-30 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. J3–59 K. S. buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti ( - ) (b. l. 16). Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas iki 1998-07-01, t. y. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, minėto įstatymo nustatyta tvarka ir terminais būtų kreipęsis į institucijas, įpareigotas spręsti būtų privatizavimo klausimus su pareiškimu ir kitais būtinais dokumentais dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovas gyveno viename bute su ieškove, adresu ( - ), kurį privatizuoti įstatymas suteikė teisę. Prašymą privatizuoti šį butą 1992-02-27 pateikė L. P.. Ieškovo nurodytas motyvas, jog L.P. pateikdama pareiškimą išreiškė ir ieškovo valią privatizuoti butą, yra nepagrįstas. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir konstatuoja, jog ieškovas nėra tinkamas subjektas, kuris iki 1992-12-01 pareiškė norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas ir kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 1, 4 str.)

26Kadangi apeliacinis skundas ieškovės atžvilgiu tenkintinas, o ieškovo atžvilgiu apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

27Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

Nutarė

28Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti nustatant:

29pripažinti L. P., asmens kodas ( - ), teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti jos nuomojamą gyvenamąją patalpą (butą), esančią adresu ( - ).

30Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovai kreipėsi į teismą ir prašo pripažinti teisę lengvatinėmis... 4. Ieškovė L. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškinį palaikė... 5. Ieškovės L. P. ir K. S. atstovas advokatas A. Platauna ieškinį prašė... 6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė jį atmesti. Nurodė,... 7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Ignas Kerbelis ieškinį prašė... 8. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-13 sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Apeliaciniame skunde ieškovai nesutinka su teismo sprendimu, prašo panaikinti... 10. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo Klaipėdos miesto... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 12. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 1988-09-27 Klaipėdos miesto liaudies... 13. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 1992-02-27 L. P., tuo metu Š., pateikė... 14. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2005-02-23 L. Š. sudarė santuoką su V.... 15. Šios bylos nagrinėjimo dalykas – teisės normų, reglamentuojančių... 16. 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo... 17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo... 18. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso metu... 19. Dėl ieškovės L. P. teisės privatizuoti butą... 20. Kaip buvo anksčiau nustatyta, ieškovė 1992-02-27 kreipėsi dėl buto... 21. 2009-10-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2–351... 22. Atsakovė pateikia argumentą, jog Butų privatizavimo įstatymo 5 str.... 23. Esant tokiai situacijai, kolegija pripažįsta nepagrįstą pirmosios... 24. Dėl ieškovo K. S. teisės privatizuoti butą... 25. Kaip minėta anksčiau, 2007-01-25 sprendimu Nr. T2–16 nuspręsta pakeisti... 26. Kadangi apeliacinis skundas ieškovės atžvilgiu tenkintinas, o ieškovo... 27. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 28. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą pakeisti... 29. pripažinti L. P., asmens kodas ( - ), teisę lengvatinėmis sąlygomis... 30. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....