Byla e2A-717-796/2018
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovui V. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas R. Č. ieškiniu prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės – buto, esančio ( - ), 1/10 dalį, priteisiant ieškovui iš atsakovo V. S. jam priklausančią buto dalį natūra, o atsakovui iš ieškovo – 2 940 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui priklausančią buto dalį, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, esantis adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso bendraturčiams R. Č. (9/10 dalys) ir V. S. (1/10 dalis). Ieškovas 9/10 buto dalis įgijo 2016 m. balandžio 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu, o atsakovas 1/10 dalį buto įgijo 2017 m. balandžio 5 d. turto pardavimo iš varžytynių pagrindu. Bendraturčiai nesusitaria dėl naudojimosi turtu, abiem bendraturčiams faktiškai naudotis butu yra neįmanoma. Ieškovas raštu siūlė nupirkti atsakovui priklausančią buto dalį ir pasiūlė rinkos vertę atitinkančią kainą – 2 940 Eur. Iki rašte nurodytos datos atsakovas ieškovui atsakymo nepateikė. Turto bendras plotas yra 42,16 kv. m. Atsakovui tenka labai maža dalis turto – tik 4,216 kv. m. Ši dalis negali būti naudojama pagal paskirtį nepažeidžiant vieno iš bendraturčių interesų, privataus asmens gyvenimo. Atsakovui priklausanti turto dalis negali būti racionaliai atskirta nepadarant neproporcingos žalos turtui. Ieškovas negali realiai įgyvendinti savo, kaip turto savininko, teisių ir pareigų, dėl to prašo turtą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant kompensaciją atsakovui. Ieškovo nuomone, tai vienintelis galimas logiškas susidariusios situacijos sprendimo variantas. Remiantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, viso turto vertė – 29 400 Eur, vadinasi, atsakovui tenkanti turto dalis verta 2 940 Eur.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

82.

9Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu teismas nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti visiškai – atidalyti ieškovui R. Č. ir atsakovui V. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant butą ieškovui R. Č. asmeninės nuosavybės teise ir priteisiant iš ieškovo R. Č. atsakovui V. S. 2 940 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią atsakovo V. S. 1/10 buto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Taip pat priteista iš atsakovo ieškovui 75 Eur žyminio mokesčio bei 900 Eur išlaidų advokato pagalbai. Pagrindiniai teismo motyvai:

102.1

11Ginčo buto bendras plotas – 42,16 kv. m, gyvenamasis plotas – 31,14 kv. m; atsakovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra gerokai mažesnė nei ieškovo. Ieškovas 9/10 dalis įgijo 2016 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutarties pagrindu, o atsakovas 1/10 buto dalį įsigijo 2017 m. balandžio 5 d. turto pardavimo iš varžytynių pagrindu. Nė viena iš šalių neturi esminio intereso naudotis butu. Įvertinęs atsakovo dalį sudarantį buto plotą, teismas pripažino, kad buto negalima realiai atidalyti, racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu teismas pripažino atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją.

122.2

13Pasisakydamas dėl atidalijamo turto vertės nustatymo, teismas pažymėjo, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lituka“ ir Ko atlikto individualaus vertinimo metu nustatyta turto vertė – 28 400 Eur. Ši vertė mažesnė nei nustatyta masinio vertinimo būdu. Teismas įvertino tai, kad ieškovas prašė teismo priteisti atsakovui tenkančią kompensaciją pagal VĮ Registrų centro nustatytos turto vertę, taip pat tai, kad atsakovas, pirkdamas 1/10 buto dalį už 6 500 Eur sumą, žinojo tikrąja buto vertę. Pats atsakovas siūlė ieškovui parduoti jam priklausančias 9/10 buto dalis už 26 460 Eur, remdamasis ieškovo skaičiavimo metodika. Teismas pripažino, kad atsakovas, įsigydamas 1/10 buto dalį, turėjo įvertinti savo sudaromo sandorio teisines pasekmes, t. y. tai, kad 9/10 buto dalys priklauso kitam savininkui. Teismas vadovavosi masinio vertinimo metu nustatyta ginčo turto verte ir jos pagrindu priteisė atsakovui 2 940 Eur kompensaciją.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

153.

16Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti jam iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

173.1

18Teismas netinkamai išaiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl minėtos nuostatos aiškinimo.

193.2

20Teismas nepagrįstai neįvertino 2017 m. balandžio 5 d. turto pardavimo iš varžytynių akto, patvirtinančio įsigyto iš varžytynių ginčo buto konkrečios dalies kainą, – 1/10 buto dalis parduota atsakovui už 6 500 Eur. Todėl teismas nepagrįstai vadovavosi ne realiai už konkretų turtą sumokėta kaina, o masinio vertinimo būdu nustatyta vidutine buto verte. Priteista 2 940 Eur kompensacija pažeidžia atsakovo turtines teises. Atsakovo nuomone, ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes, žinodamas jo realiai varžytynėse sumokėtą kainą – 6 500 Eur, ieškiniu nori įsigyti atsakovo turtą už dvigubai mažesnę kainą, t. y. ketina praturtėti atsakovo sąskaita.

213.3

22Be to, teismas netyrė klausimo, ar ieškovas realiai gali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją.

233.4

24Teigia, kad pats būsto įsigijimo iš varžytynių faktas rodo, jog šis turtas atsakovui yra tinkamas, reikalingas ir svarbus, nes skirtas sūnėnui, kuris neturi jokio nuosavo būsto. Todėl atsakovas kategoriškai nesutinka su jam reikalingo bei teisėtai įsigyto turto paėmimu prieš jo valią. Ieškovui priklausanti buto dalis įsigyta nemokamai (dovanojimo sutartimi), be to, prieš metus ieškovas jau bandė parduoti šio buto dalį, o tai rodo, kad ieškovui šis turtas nėra būtinas ir reikalingas. Todėl teismas nepagrįstai nevertino atsakovo siūlyto atidalijimo būdo. Atsakovas siūlėsi nupirkti ieškovo dalį už 26 460 Eur (kaina apskaičiuota pagal ieškovo pateiktą metodiką), tačiau ieškovo atsakymo dėl šio pasiūlymo negavo. Teismas ieškovo nuomonės dėl šio pasiūlymo nesiaiškino.

254.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. Č. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš atsakovo ieškovui apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

274.1

28Ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovo interesus, prašė priteisti atsakovui netgi didesnę kompensaciją pagal VĮ Registrų centras nustatytos turto vertę, o ne priteisti ją remiantis UAB „Lituka“ ir Ko atliktu individualiu vertinimu. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo siūloma kompensacija, jokių įrodymų dėl jo turimos buto dalies rinkos vertės teismui nepateikė.

294.2

30Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, įvertino savo galimybes sumokėti ieškinyje nurodomą 2 940 Eur dydžio kompensaciją. Ieškovui priklauso ne vienas nekilnojamojo turto objektas, todėl nėra rizikos, kad teismo sprendimas bus neįvykdytas ar išieškojimas bus nukreipiamas į atidalytą turtą.

314.3

32Su atsakovu ieškovas bandė derėtis, bet susitarti nepavyko. 1/10 dalies turto atidalijimas natūra negalimas, nes padarytų neproporcingą žalą turtui bei jo paskirčiai, kadangi bute yra tik vienas vonios kambarys, virtuvė ir bendras įėjimas. Ieškovui įsigyti turto dalį varžytynėse nepavyko. Atsakovas savo rizika varžytynėse pasiūlė neadekvačią rinkos vertei kainą.

334.4

34Ieškovas sutinka su teismo išvadomis dėl esminio intereso naudotis butu. Atsakovas turi tris nekilnojamojo turto objektus – butus, tad turi galimybę neapriboti ieškovo nuosavybės teisių naudotis ir valdyti nekilnojamąjį turtą. Nesutinka, kad teismas nevertino atsakovo siūlyto atidalijimo būdo, kadangi teismas sprendė klausimą dėl galimybės atidalyti turtą natūra, tačiau pripažino, jog tam nėra galimybės.

354.5

36Be to, atsakovas bando klaidinti teismą ir nurodo neteisingas faktines aplinkybes, nes ieškovas niekada nebandė parduoti dovanojimo sutartimi įgyto turto.

37Teisėjų kolegija

konstatuoja:

38IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

405.

41Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

426.

43Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

447.

45Byloje kilo ginčas dėl ieškovui ir atsakovui dalinės nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio ( - ), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu ginčo turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyti tokiu būdu – priteisiant jam priklausančią turto 1/10 dalį ieškovui, o atsakovui priteisiant iš ieškovo kompensaciją už ieškovui atitenkančią atsakovo 1/10 ginčo turto dalį. Taip pat atsakovas nesutinka su jam priteistu kompensacijos dydžiu.

46Dėl ginčo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo

478.

48CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

499.

50Bylos duomenimis nustatyta, jog bendraturčiams (ieškovui ir atsakovui) tarpusavio susitarimu kilusio ginčo išspręsti nepavyko, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ginčo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

5110.

52Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

5311.

54Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje taip pat yra nurodęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalis yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

5512.

56Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

5713.

58Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė ir jos negalima realiai atidalyti, savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe gali būti nevertinamas kaip labai svarbus, tačiau klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).

5914.

60Atidalydamas ginčo turtą ir priteisdamas ieškovui natūra atsakovui priklausančią ginčo turto 1/10 dalį, o pastarajam – kompensaciją iš ieškovo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tuo, jog šalims priklauso nevienodos dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje – atsakovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra gerokai mažesnė nei ieškovo, ieškovui priklauso 9/10 dalys, atsakovui – 1/10 dalis, šalims priklausančių dalių skirtumas yra didelis, šalys ginčo bute negyvena, atsakovas savo 1/10 dalį įsigijo giminaičiui gyventi, tad nė viena iš šalių neturi esminio intereso naudotis butu. Be to, atsakovui tenkanti 1/10 dalis ginčo turto sudarytų tik apie 4 kv. m viso turto ploto, vadinasi, ginčo turto negalima realiai atidalyti ir sudaryti šalims sąlygų racionaliai naudotis bendrąja daline nuosavybe (atsakovas neturėtų galimybės naudotis visu kambariu, kadangi jam priklauso apie 4 kv. m, nebūtų galima padalyti bendro naudojimo patalpų (virtuvės, sanitarinio mazgo patalpų), o įrengti kitas tokios paskirties patalpas, atsižvelgiant į atsakovui priklausančią dalį, nėra galimybės). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, laikydamasis protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros, konstatavo, kad ieškovo siūlomas atidalijimo būdas, išmokant kitam bendraturčiui kompensaciją, yra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.

6115.

62Apeliantas neteisus teigdamas, jog nagrinėjamu atveju nebuvo išsiaiškinta ieškovo nuomonė dėl atsakovo siūlomo priešingo atidalijimo būdo – atsakovui priteisiant ginčo turtą natūra, o ieškovui iš atsakovo – kompensaciją. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas R. Č. 2017 m. birželio 23 su pranešimu-pasiūlymu (b. l. 6–7) kreipėsi į atsakovą, siūlėsi nupirkti atsakovui priklausančią turto 1/10 dalį. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog atsakovas 2017 m. liepos 24 d. pranešimu (b. l. 27) siūlė ieškovui nupirkti pastarojo ginčo turto dalį, tačiau, kaip teigia atsakovas, iš ieškovo jokio atsakymo dėl šio pasiūlymo negavo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas neturėjo jokio intereso savo nuosavybę iškeisti į pinigus, priešingai, jo tikslas – išsaugoti ginčo turtą natūra. Tai jis dar kartą aiškiai parodė teismui pateikdamas ieškinį dėl ginčo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė siekį savo turtą išsaugoti, o atsakovo dalį įgyti natūra, atsakovui sumokant kompensaciją pinigais.

6316.

64Nors atsakovas teigia kategoriškai nesutinkantis su jo turto paėmimu prieš jo valią, tačiau teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs bylos faktines aplinkybes (šalims priklausančias dalis ginčo turte, šalių suinteresuotumą naudotis bendrąja daline nuosavybe, galimybę ginčo turtą atidalyti natūra), priėmė sprendimą ginčo turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyti priteisiant ieškovui turtą natūra, o atsakovui – kompensaciją pinigais. Šalims nepavykus ginčo išspręsti tarpusavio susitarimu, turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisme neišvengiamai yra susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais ir galbūt vienos iš šalių (šiuo atveju – atsakovo) nepateisintais lūkesčiais.

6517.

66Taip pat pažymėtina, jog atsakovas teigdamas, kad ieškovas anksčiau jau bandė parduoti jam priklausančią ginčo buto dalį, tokiu būdu parodydamas, kad jam ginčo turtas nėra reikalingas, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Aplinkybę, jog ieškovui vis dėlto ginčo turtas yra reikalingas, jis turi tikslą juo naudotis, įrodo paties ieškovo veiksmai – dalyvavimas ginčo turto varžytynėse, parduodant 1/10 dalį, keipimasis į atsakovą dėl turto 1/10 dalies pardavimo, kreipimasis į teismą dėl ginčo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kad galėtų turtu disponuoti laisvai, be jokių apribojimų ir suvaržymų.

6718.

68Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgusi į šalių turimas dalis nekilnojamajame turte, konstatuoja, kad atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra nagrinėjamu atveju nėra galimybės, netikslinga ir šis atidalijimo būdas neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo principo, todėl teisėtai ir pagrįstai racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu pirmosios instancijos teismas pripažino atidalijimą iš bendrosios nuosavybės, priteisiant ieškovui turtą natūra, o atsakovui – kompensaciją pinigais. Todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

69Dėl atsakovui priteistinos kompensacijos dydžio

7019.

71Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jam kaip kompensaciją už 1/10 dalį ginčo buto su rūsiu priteisti iš ieškovo 2 940 Eur. Mano, jog toks kompensacijos dydis yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi jis, varžytynėse įsigydamas ginčo buto su rūsiu 1/10 dalį, sumokėjo 6 500 Eur.

7220.

73Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

7421.

75Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, kasacinis teismas išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Teismai turi atsižvelgti ne vien į turto dalies rinkos vertę, bet ir į kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).

7622.

77Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog atidalijamos turto dalies reali įsigijimo kaina gali būti laikoma reikšmingu kriterijumi sprendžiant dėl teisingos kompensacijos už atidalijamą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį dydžio, ypač tais atvejais, kai kiti byloje esantys įrodymai atspindi tik bendrą viso bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčių valdomo turto rinkos vertę. Kita vertus, vertinant, ar atidalijamos turto dalies reali įsigijimo kaina konkrečiu atveju laikytina reikšmingu kriterijumi sprendžiant dėl teisingos kompensacijos nustatymo turto atidalijimo atveju, be kita ko, turėtų būti įvertinamos tos turto dalies įsigijimo aplinkybės, sandorio (-ių), kuriuo (-iais) ta turto dalis buvo įsigyta, sudarymo ypatumai, sandorio (-ių) šalių ryšiai, laiko tarpas, praėjęs nuo sandorio (-ių) sudarymo iki turto atidalijimo, ir kt. Tuo atveju, jei pirmiau nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad sandorio (-ių) sudarymo dokumentuose nurodyta įsigyjamos turto dalies kaina galėjo būti dirbtinai paaukštinta ar pažeminta (palyginti su tos turto dalies rinkos verte), ji neturėtų būti laikoma reikšmingu kriterijumi sprendžiant dėl teisingos kompensacijos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

7823.

79Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus, tokius kaip: atidalijamos turto dalies reali įsigijimo kaina, turto dalies įsigijimo aplinkybės, sandorio, kuriuo ta turto dalis buvo įsigyta, sudarymo ypatumus, laiko tarpą, praėjusį nuo sandorio sudarymo iki turto atidalijimo, ir pan.

8024.

81Pirmosios instancijos teismas atsakovui iš ieškovo priteistinos kompensacijos dydį nustatė remdamasis VĮ Registrų centro masinio vertinimo metu nustatyta ginčo turto vidutine rinkos verte. Tačiau su tokiu teismo sprendimu teisėjų kolegija, pritardama apeliacinio skundo argumentams, nesutinka.

8225.

83Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog atsakovas ginčo buto su rūsiu 1/10 dalį turto pardavimo iš varžytynių metu, kurios vyko 2017 m. vasario 10 d.–kovo 13 d., įsigijo už 6 500 Eur. Klaipėdos apygardos teismui pareikalavus, VĮ Registrų centras 2018 m. rugsėjo 13 d. pateikė varžytynių Nr. 133704 protokolą (b. l. 170–173), kuriame užfiksuota detali varžytynių eiga. Iš varžytynių Nr. 133704 protokolo matyti, jog varžytynėse nuo 2017 m. vasario 14 d. dalyvavo ieškovas R. Č.. Atsakovas varžytynėse pradėjo dalyvauti nuo 2017 m. kovo 13 d. Vieną kartą 2017 m. kovo 13 d. savo kainą pasiūlė ir trečias asmuo – R. S., kitų pirkėjų nebuvo. Iš pradžių ieškovas kainą pakėlė 1 Eur, po to – 12 Eur, vėliau kainą didino po 50 Eur. Tuo tarpu atsakovas V. S. pirmą kartą kainą pakėlė 50 Eur, po to – 38 Eur, vėl 50 Eur, o nuo 2017 m. kovo 13 d. 11.17 val. kainą nuosekliai net 7 kartus kėlė po 450 Eur. Tą pačią dieną 11.21 val. ieškovas kainą taip pat pakėlė 450 Eur, o atsakovas 11.23 val. kainą pakėlė 500 Eur iki 6 500 Eur, po to kaina nebebuvo keliama. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovo veiksmus varžytynių metu, pakankamai nuoseklų kainų kėlimą, nenustatė, kad atsakovas, įsigydamas ginčo buto su rūsiu 1/10 dalį, dirbtinai būtų paaukštinęs įsigyjamos dalies kainą. Be to, kaip matyti iš minėto varžytynių Nr. 133704 protokolo, netgi pats ieškovas ginčo buto su rūsiu 1/10 dalį būtų pirkęs už 6 000 Eur (tokia buvo jo pasiūlyta galutinė kaina). Taip pat atsižvelgtina į tai, jog nuo įvykusių varžytynių iki teismo sprendimo dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo praėjo vos daugiau negu pusę metų. Kadangi atsakovas netenka nuosavybės teisės į ginčo turtą, jam turi būti sumokėta teisinga kompensacija. Kompensacija, kuri būtų apskaičiuota vien remiantis masinio vertinimo metu nustatyta ginčo turto vidutine rinkos verte, neatsižvelgus į atsakovo varžytynių metu įsigytos 1/10 dalies turto realią įsigijimo kainą, vertintina kaip neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas piniginės kompensacijos dydį atsakovui, nepagrįstai vadovavosi ne realiai už konkretų turtą sumokėta kaina, o masinio vertinimo būdu nustatyta vidutine buto su rūsiu verte, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis keistina, atsakovui iš ieškovo priteistinos piniginės kompensacijos dydis didintinas iki 6 500 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

8426.

85Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio negali apriboti ieškovo ieškinyje nurodyta suma (šiuo atveju ieškovas prašė priteisti atsakovui tik 2 940 Eur piniginę kompensaciją). Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą.

8627.

87Atsižvelgiant į tai, kad reikalauti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo yra bendraturčių teisė, o ne pareiga (CK 4.80 straipsnis), taip pat į proceso dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), bendraturtis, reikšdamas ieškinį dėl tokio atidalijimo būdo, pagal kurį jam visas turtas atitektų natūra, o kitam bendraturčiui (bendraturčiams) būtų priteisiama kompensacija pinigais, tam tikra apimtimi prisiima riziką dėl teismo nustatytos teisingos kompensacijos dydžio. Pareikšdamas ieškinį dėl tokio atidalijimo būdo bendraturtis žino, kad, tenkinus ieškinį, kitiems bendraturčiams iš jo bus priteista kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnis). Jis taip pat negali nežinoti, kad šios kompensacijos dydis gali skirtis nuo jo nurodyto siūlomos priteisti kompensacijos dydžio ar nuo jo nurodytos bendraturčių valdomos turto dalies rinkos kainos. Tai grindžiama tuo, kad bendraturčių pozicijos tiek dėl teisingos kompensacijos dydžio, tiek dėl atitinkamos turto dalies rinkos kainos gali skirtis. Būtent todėl teisingos kompensacijos dydį teismas nustato tik po to, kai išnagrinėjęs bylą iš esmės įvertina visų šalių pozicijas ir jas pagrindžiančius įrodymus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas turi teisėtą lūkestį, jog teismo nustatytas kompensacijos dydis neviršys jo ieškinyje nurodyto kompensacijos dydžio. Ieškovo teisėtas lūkestis tokio pobūdžio bylose iš esmės apsiriboja tuo, kad teismo sprendimu nustatytas kompensacijos dydis negali būti jam siurprizinis, pvz., didesnis už atsakovo (atsakovų) nurodytą maksimalų kompensacijos dydį. Teismas negali nuspręsti dėl tokio kompensacijos dydžio, dėl kurio šalys neturėjo procesinės galimybės pasisakyti, neteikė įrodymų bylą nagrinėjant teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

8828.

89Nagrinėjamu atveju atsakovas V. S. ne kartą akcentavo, kad ginčo turto 1/10 dalį jis įsigijo už 6 500 Eur ir kad reikėtų vadovautis šia suma. Šias aplinkybes, be abejonės, žinojo ir ieškovas, kadangi dalyvavo varžytynėse, civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo procesiškai aktyvus, pirmosios instancijos teisme per savo atstovą reiškė savo poziciją dėl ginčo, apeliaciniame procese teikė asmeniškai savo paties pasirašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą. Todėl nagrinėjamos bylos duomenys neteikia pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo nustatyta piniginės kompensacijos atsakovui suma ieškovui bus siurprizinė.

9029.

91Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovui tiek asmeninės, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine priklauso ne vienas nekilnojamasis turtas, t. y. butas, esantis ( - ), garažai, esantys ( - ). Tai akcentuojama ir ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą. Ieškovas taip pat teigia, jog, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, įvertino savo galimybes sumokėti ieškinyje nurodomą 2 940 Eur dydžio kompensaciją atsakovui. Kad būtų finansiškai nepajėgus sumokėti didesnę – 6 500 Eur piniginę kompensaciją, nenurodė. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta, kad ieškovo finansinė padėtis neleistų jam sumokėti atsakovui 6 500 Eur piniginės kompensacijos.

92Dėl bylos procesinės baigties

9330.

94Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir įvertino atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos dydį, neatsižvelgė į šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas dėl atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos dydžio. Todėl ši skundžiamo sprendimo dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9531.

96Kadangi skundžiamas sprendimas iš dalies keistinas, o ne naikintinas, kaip to prašo apeliantas, ir byla neperduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pripažįstama, kad apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies.

9732.

98Pažymėtina, jog kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi šalių ginčui išspręsti, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

99Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

10033.

101Nustačius, jog ieškovo ieškinys tenkintinas tik iš dalies, ir iš dalies keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš naujo paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, šalių turėtos pirmosios instancijos teisme.

10234.

103Ieškovas ieškiniu reiškė du reikalavimus: 1) atidalyti ginčo turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, jam priteisiant turtą natūra, o atsakovui – piniginę kompensaciją; 2) atsakovui iš ieškovo priteisti 2 940 Eur piniginę kompensaciją. Pirmasis reikalavimas tenkintas 100 proc., antrasis – 45 proc. (ieškovas sutiko mokėti 2 940 Eur kompensaciją atsakovui, o priteistina kompensacija – 6 500 Eur, vadinasi, ginčo suma – 3 560 Eur). Konstatuotina, kad teismas tenkino 72,5 proc. ieškovo reikalavimų ((100 proc. + 45 proc.) / 2), vadinasi, atmesta reikalavimų 27,5 proc.

10435.

105Nustatyta, jog ieškovas už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio (b. l. 5, 15, 19) ir turėjo 900 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 72, 73, 80), iš viso turėjo 975 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10636.

107Atsakovas turėjo 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 100, 101).

10837.

109Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistina iš atsakovo 706,88 Eur (t. y. 975 Eur x 72,5 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, o atsakovui iš ieškovo – 137,50 Eur (t. y. 500 Eur x 27,5 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistna 569,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

110Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

11138.

112Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės kėlė du reikalavimus, jis nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdu ir priteistos kompensacijos dydžiu. Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas parinko teisingą atidalijimo būdą, laikytina, jog šis atsakovo reikalavimas tenkintas 0 proc. Antrasis atsakovo reikalavimas tenkintas 100 proc., nes kompensacija nustatyta būtent tokia, kokios atsakovas prašė – 6 500 Eur. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas tenkino 50 proc. atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų ((0 proc. + 100 proc.) / 2). Ieškovo reikalavimų tenkinta taip pat 50 proc.

11339.

114Nustatyta, jog atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, kitų turėtų bylinėjimosi išlaidų nenustatyta. O ieškovo turėtos išlaidos advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą sudaro 700 Eur (b. l. 145).

11540.

116Atsižvelgiant į tai, atsakovui priteistina iš ieškovo 37,50 Eur (t. y. 75 Eur x 50 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o ieškovui iš atsakovo – 350 Eur (t. y. 700 Eur x 50 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistna 312,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

117Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

118apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

119Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos, priteistos atsakovui V. S. iš ieškovo R. Č., dydžio pakeisti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

120„Ieškovo R. Č. ieškinį atsakovui V. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkinti iš dalies.

121Atidalyti ieškovui R. Č. ir atsakovui V. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant butą ieškovui R. Č. asmeninės nuosavybės teise.

122Priteisti iš ieškovo R. Č. atsakovui V. S. 6 500 Eur kompensaciją už ieškovui R. Č. tenkančią atsakovo V. S. 1/10 buto, esančio ( - ), unikalus ( - ), dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

123Priteisti ieškovui R. Č. iš atsakovo V. S. 569,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“

124Priteisti ieškovui R. Č. iš atsakovo V. S. 312,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas R. Č. ieškiniu prašė atidalyti iš bendrosios dalinės... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 2.... 9. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu teismas... 10. 2.1... 11. Ginčo buto bendras plotas – 42,16 kv. m, gyvenamasis plotas – 31,14 kv. m;... 12. 2.2... 13. Pasisakydamas dėl atidalijamo turto vertės nustatymo, teismas pažymėjo, kad... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. 3.... 16. Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės... 17. 3.1... 18. Teismas netinkamai išaiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... 19. 3.2... 20. Teismas nepagrįstai neįvertino 2017 m. balandžio 5 d. turto pardavimo iš... 21. 3.3... 22. Be to, teismas netyrė klausimo, ar ieškovas realiai gali sumokėti nustatyto... 23. 3.4... 24. Teigia, kad pats būsto įsigijimo iš varžytynių faktas rodo, jog šis... 25. 4.... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. Č. prašo atsakovo apeliacinį... 27. 4.1... 28. Ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovo interesus, prašė priteisti atsakovui... 29. 4.2... 30. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, įvertino savo galimybes... 31. 4.3... 32. Su atsakovu ieškovas bandė derėtis, bet susitarti nepavyko. 1/10 dalies... 33. 4.4... 34. Ieškovas sutinka su teismo išvadomis dėl esminio intereso naudotis butu.... 35. 4.5... 36. Be to, atsakovas bando klaidinti teismą ir nurodo neteisingas faktines... 37. Teisėjų kolegija... 38. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 39. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 40. 5.... 41. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 42. 6.... 43. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas... 44. 7.... 45. Byloje kilo ginčas dėl ieškovui ir atsakovui dalinės nuosavybės teise... 46. Dėl ginčo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo ... 47. 8.... 48. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi... 49. 9.... 50. Bylos duomenimis nustatyta, jog bendraturčiams (ieškovui ir atsakovui)... 51. 10.... 52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl... 53. 11.... 54. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje taip pat yra nurodęs, kad CK... 55. 12.... 56. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant... 57. 13.... 58. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai dalis... 59. 14.... 60. Atidalydamas ginčo turtą ir priteisdamas ieškovui natūra atsakovui... 61. 15.... 62. Apeliantas neteisus teigdamas, jog nagrinėjamu atveju nebuvo išsiaiškinta... 63. 16.... 64. Nors atsakovas teigia kategoriškai nesutinkantis su jo turto paėmimu prieš... 65. 17.... 66. Taip pat pažymėtina, jog atsakovas teigdamas, kad ieškovas anksčiau jau... 67. 18.... 68. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių... 69. Dėl atsakovui priteistinos kompensacijos dydžio ... 70. 19.... 71. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jam kaip... 72. 20.... 73. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant... 74. 21.... 75. Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas,... 76. 22.... 77. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog atidalijamos turto dalies... 78. 23.... 79. Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esminis reikalavimas... 80. 24.... 81. Pirmosios instancijos teismas atsakovui iš ieškovo priteistinos kompensacijos... 82. 25.... 83. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog atsakovas ginčo buto... 84. 26.... 85. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo teisės spręsti dėl... 86. 27.... 87. Atsižvelgiant į tai, kad reikalauti bendrosios dalinės nuosavybės teise... 88. 28.... 89. Nagrinėjamu atveju atsakovas V. S. ne kartą akcentavo, kad ginčo turto 1/10... 90. 29.... 91. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovui tiek asmeninės,... 92. Dėl bylos procesinės baigties ... 93. 30.... 94. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, pripažįsta, jog... 95. 31.... 96. Kadangi skundžiamas sprendimas iš dalies keistinas, o ne naikintinas, kaip to... 97. 32.... 98. Pažymėtina, jog kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 99. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ... 100. 33.... 101. Nustačius, jog ieškovo ieškinys tenkintinas tik iš dalies, ir iš dalies... 102. 34.... 103. Ieškovas ieškiniu reiškė du reikalavimus: 1) atidalyti ginčo turtą iš... 104. 35.... 105. Nustatyta, jog ieškovas už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio (b.... 106. 36.... 107. Atsakovas turėjo 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 100,... 108. 37.... 109. Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistina iš atsakovo 706,88 Eur (t. y. 975... 110. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 111. 38.... 112. Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės kėlė du reikalavimus, jis nesutiko su... 113. 39.... 114. Nustatyta, jog atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio... 115. 40.... 116. Atsižvelgiant į tai, atsakovui priteistina iš ieškovo 37,50 Eur (t. y. 75... 117. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 118. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 119. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. lapkričio 15 d.... 120. „Ieškovo R. Č. ieškinį atsakovui V. S. dėl atidalijimo iš bendrosios... 121. Atidalyti ieškovui R. Č. ir atsakovui V. S. bendrosios dalinės nuosavybės... 122. Priteisti iš ieškovo R. Č. atsakovui V. S. 6 500 Eur kompensaciją už... 123. Priteisti ieškovui R. Č. iš atsakovo V. S. 569,38 Eur bylinėjimosi... 124. Priteisti ieškovui R. Č. iš atsakovo V. S. 312,50 Eur bylinėjimosi...