Byla 2-287/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vinco Versecko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“, R. S. , R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ prašymas užtikrinti atsakovo nuostolius bei atmestas atsakovo R. S. prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-1565-39/2007 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Revi“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vevira“, R. S. dėl skolos priteisimo ir pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Revi“ ieškinį atsakovui R. S. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas BUAB „Revi“ 2005 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Vevira“, R. S. , prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 270 000 Lt skolos ir atitinkamai 5 procentų bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises.

4Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nutarė ieškovo prašymą tenkinti iš dalies, ieškovo BUAB „Revi“ reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams UAB „Vevira“, R. S. , nuosavybės teise priklausančių 270 000 Lt vertės nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų bei turtinių teisių, esančių pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, areštą; nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovų UAB „Vevira“ ir R. S. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių, areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias atsakovo UAB „Vevira“ atsiskaitomosiose sąskaitose ir atsakovės R. S. bankų sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos, t. y. 270 000 Lt; pavesti surasti ir aprašyti areštuotą atsakovų turtą nutartį vykdančiam antstoliui.

5Ieškovas BUAB „Revi“ 2005 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. S. , prašydamas priteisti iš atsakovo 888 221,22 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 1 d. nutartimi nutarė ieškovo prašymą tenkinti, ieškovo BUAB „Revi“ reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo R. S. nekilnojamojo ir kito ilgalaikio materialaus turto, esančio pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, bei piniginių lėšų ir turtinių teisių, esančių atsakovo bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, areštą, neviršijant 888 221,22 Lt sumos, ir turtą surašyti bei aprašyti pavesti nutartį vykdančiam antstoliui.

7Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi nutarė sujungti civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Revi“ ieškinį atsakovams UAB „Vevira“, R. S. dėl skolos išieškojimo su civiline byla pagal ieškovo BUAB „Revi“ ieškinį atsakovui R. S. dėl įmonei padarytos žalos išieškojimo į vieną civilinę bylą.

8Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą iki bus priimtas nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą Nr. 06-1-00084-05 arba įsiteisės teismo nuosprendis ar nutartis nurodytoje baudžiamojoje byloje.

9Atsakovas UAB „Vevira“ 2007 m. rugsėjo 26 d. pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė atsakovo UAB „Vevira“ nuostolių atlyginimo užtikrinimui įpareigoti ieškovą BUAB „Revi“ sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą 28 139,18 Lt sumą; ieškovui BUAB „Revi“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius nustatyto įpareigojimo sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą pinigų sumos atsakovo UAB „Vevira“ galimiems nuostoliams užtikrinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas UAB „Vevira“ nurodė, kad patiria nuostolius dėl piniginių lėšų arešto, t. y. minimaliais nuostoliais atsakovas laiko CK 6.210 straipsnio, 6.261 straipsnio pagrindu paskaičiuotas 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo areštuotos 270 000 Lt sumos. Atsakovas taip pat nurodė, kad nežino kiek laiko užsitęs civilinės bylos nagrinėjimas ir kiek ilgai atsakovo piniginės lėšos bus areštuotos, todėl prašo užtikrinti jo nuostolius, susidariusius iki šio prašymo padavimo teismui dienos.

10Atsakovas R. S. 2007 m. spalio 23 d. teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikinant areštą nuo ½ žemės sklypo (bendras plotas 0,1653 ha, esančio ( - ) ), ½ žemės sklypo (bendras plotas 0,1724 ha, esančio ( - )), ½ remonto dirbtuvių (bendras plotas 271,03 m2, esančių ( - )), ½ kitų statinių (inžinerinių), kiemo statinių, esančių ( - )), taip pat nuo gyvenamojo namo (bendras plotas 317,61 m2, esančio ( - )) ir taikant atsakovui laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės į atsakovui priklausantį gyvenamąjį namą (bendras plotas 420,02 m2, esančio ( - ), vertė 1 008 000 Lt) perleidimo draudimo. Atsakovas R. S. nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nutartimi nutarta areštuoti atsakovo R. S. turtą, neviršijant 888 221,22 Lt sumos, tačiau antstolis D. S. , vykdydamas minėtą nutartį, 2005 m. gruodžio 9 d. turto aprašu aprašė visą atsakovo nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu turto arešto akto bei turto aprašo pagrindu turto arešto aktų registre buvo įregistruotas areštas visam atsakovo nekilnojamajam turtui, kurio vertė daug didesnė už ieškinio sumą. Todėl, atsakovo R. S. nuomone, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeistinos.

11Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 14 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB „Vevira“ prašymą užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atmetė atsakovo R. S. prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.

12Dėl atsakovo UAB “Vevira” prašymo užtikrinti nuostolius, galimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Vevira“ neįrodė, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje buvo 270 000 Lt suma, areštuota vykdant laikinąsias apsaugos priemones, todėl 28 139,18 Lt sumos nelaikė galimais nuostoliais kaip negautas palūkanas dėl negalėjimo naudotis turimomis lėšomis. Teismas padarė išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas netrukdo atsakovui UAB „Vevira“ vykdyti komercinę-ūkinę veiklą, nes areštavus atsakovo pinigines lėšas 270 000 Lt sumai, atsakovas pagal sudarytas lizingo sutartis yra sumokėjęs daugiau kaip 1 400 000 Lt ir įsigijęs nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Teismas nustatė, kad ieškovas BUAB “Revi” turto neturi, taip pat neturi galimybės nuostolių užtikrinimui panaudoti dalį administravimo išlaidų, kurios yra minimalios, t.y. ieškovas nesugebės įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytos sumos galimiems atsakovo UAB “Vevira” nuostoliams atlyginti, todėl laikinosios apsaugos priemonės turės būti panaikintos. Atsakovui UAB “Vevira” neįvykdžius galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo, ir nesant galimybės šį sprendimą įvykdyti priverstinai, bus pažeistos BUAB kreditorių teisės patenkinti finansinius reikalavimus iš ieškovo BUAB “Revi” turto. Todėl teismas nenustatė galimybės pareikalauti iš ieškovo atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo UAB “Vevira” teisės gali būti ginamos areštuojant atsakovams UAB “Vevira” ir R. S. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei atitinkamai sumažinant areštuotų atsakovo UAB “Vevira” piniginių lėšų sumą.

13Dėl atsakovo R. S. prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones teismas nurodė, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nutartį, buvo areštuotas atsakovui R. S. priklausantis nekilnojamasis turtas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas R. S. turėtų kitą turtą, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas vykdant galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Turtas, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, neturi būti apsunkintas daiktinėmis teisėmis, dėl ko šio turto realizavimas taptų negalimas. Pakeitus turto areštą įrašu viešame registre apie nuosavybės teisės perleidimo draudimą, išlieka tokio apsunkinimo galimybė. Atsakovas R. S. neįrodė, kad dalyje areštuoto turto jis nori vykdyti veiklą, tačiau to negali padaryti, nes turtas yra areštuotas. Teismas nustatė, kad ½ dalies žemės sklypo, esančio ( - )., indeksuota vertė yra 2 069 Lt, likusio areštuoto turto vertė – 1308500 Lt, tame tarpe gyvenamojo namo vertė – 1 008 000 Lt. Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje nurodytų aplinkybių matyti, kad tiek atsakovė R. S. , tiek atsakovas R. S. pripažino, kad areštuotas gyvenamasis namas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Vilniaus rajono apylinkės teismas, spręsdamas atsakovės R. S. prašymą dėl bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalinimo, nepasisakė dėl areštuoto gyvenamojo namo padalinimo. Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, todėl atsakovui R. S. priklausančios areštuoto gyvenamojo namo dalies vertė yra 504 000 Lt, o viso atsakovui R. S. priklausančio areštuoto turto vertė yra 806 569 Lt, t.y. mažesnė negu ieškinio suma. Todėl teismas nepakeitė atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

14Atsakovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta dėl šių motyvų:

  1. Dėl atsakovo UAB „Vevira“ prašymo. Teismas nevertino, jog dėl 270 000 Lt arešto atsakovas jau patyrė ir dar patirs finansinius nuostolius. Teismas nepagrįstai nurodo, jog atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog pinigai yra areštuoti. Ši aplinkybė nėra svarbi, nes svarbu, jog 270 000 Lt suma yra areštuota taikant laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovas negali jomis disponuoti. Pinigų areštą patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartis ir joje esantis įrašas, kad nuo 2005 m. gruodžio 2 d. yra areštuotos piniginės lėšos; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus pažymėjimas apie turto arešto aktų įregistravimą turto arešto aktų registre, bei kiti įrodymai esantys byloje. todėl atsakovo pinigai neabejotinai yra areštuoti.

15Teismas nepagrįstai teigia, jog pinigų areštas netrukdo atsakovui vystyti ūkinės-komercinės veiklos, nes veikiančios įmonės pinigų areštas apriboja įmonės galimybes disponuoti apyvartinėmis lėšomis. Pateikti dokumentai įrodo, jog atsakovas turi finansinių įsipareigojimų, tačiau neturi pakankamai lėšų šiems įsipareigojimams apmokėti, todėl atsakovas priverstas balansuoti ant nemokumo ribos. Atsakovas neturi pakankamai materialaus turto, kuriuo galėtų pakeisti taikomą pinigų areštą, todėl nepagrįstas teismo motyvas, jog atsakovas gali prašyti pakeisti taikytą pinigų areštą. Be to, kitoje byloje ieškovo iniciatyva yra areštuota atsakovo 178000 Lt suma. Teismas neįvertino šių aplinkybių.

16Aplinkybė, jog ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, nėra pagrindas netenkinti ieškovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, priešingu atveju būtų pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas.

17Teismas nepagrįstai nurodo, jog atsakovo teisės gali būti apgintos areštuojant kitų atsakovų turtą, nes šio instituto taikymo galimybės neapribotos atsakovo galimybėmis taikyti kitokias savo teisių gynimo priemones. Be to, atsakovas neturi teisės priversti, jog kiti atsakovai pateiktų ieškinio užtikrinimą.

  1. Dėl atsakovo R. S. prašymo. Ieškovo reikalavimas yra turtinis. Atsakovo R. S. sutuoktinė pareiškė, jog sutinka, kad būtų areštuota jai priklausanti gyvenamojo namo dalis, atsakovo reikalavimams užtikrinti. Todėl iš nekilnojamojo daikto – 1 008 000 Lt vertės gyvenamojo namo bus galima patenkinti ieškovo reikalavimą, todėl atsakovo pasiūlytas gyvenamasis namas yra tinkama priemonė ieškiniui užtikrinti. Šiuo metu areštuota turto daugiau, nei reikia ieškiniu užtikrinti, todėl pažeidžiamas proporcingumo principas. Ieškinys pareikštas dėl 888 221,22 Lt, gyvenamojo namo vertė 1 008 000 Lt, todėl teismas gali areštuoti namą ir nuimti areštą dviems sklypams, kiemo statiniams ir dirbtuvėms.

18Atskirasis skundas atmestinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

20Dėl atsakovo UAB „Vevira“ pašymo užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą.

21Atsakovas UAB „Vevira“ prašo užtikrinti nuostolius, kurie gali atsirasti dėl pinigų, kuriais atsakovas negali naudotis, arešto. Minimaliais nuostoliais atsakovas laiko CK 6.210 straipsnio, 6.261 straipsnio pagrindu paskaičiuotas 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo areštuotos 270 000 Lt sumos. Apeliantas painioja teismo priimtą sprendimą areštuoti pinigus su realiu pinigų areštu. Tam, kad būtų tikėtina, jog atsakovas tokus nuostolius gali patirti, atsakovo pinigai turi būti realiai areštuoti. Iš atsakovo pateiktų banko sąskaitų (2 t., b.l. 186-192) matyti, kad atsakovas sąskaitose turi beveik 1 000 Lt. Šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas 2008 m. vasario 28 d. rašte dėl informacijos pateikimo (2 t., b.l. 182-184). Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kad realiai yra areštuoti jo pinigai 270 000 Lt sumai, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pakankamai įrodymų išvadai, kad atsakovas dėl pinigų arešto gali patirti nuostolių yra pagrįsta. Pažymėtina, jog įstatymas nesuteikia teisės antstoliui pervesti pinigus į savo depozitinę sąskaitą, todėl areštuoti pinigai paliekami atsakovo sąskaitoje ir negali būti pervedami į antstolio depozitinę sąskaitą.

22Apelianto teiginiai, kad areštavus pinigus įmonė negali vystyti normalios komercinės-ūkinės veiklos, yra pagrįsti. Tačiau šis faktas nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį laikyti neteisėta ar nepagrįsta, nes atsakovas UAB „Vevira“ neįrodinėjo galimų nuostolių atsiradimo dėl negalimo vystyti normalios komercinės-ūkinės veiklos. Kaip jau minėta, atsakovas įrodinėjo galimus nuostolius CK 6.210 straipsnio pagrindu, t.y. nuostolius galimus atsirasti dėl negalėjimo naudotis savo pinigais, t.y. pasireiškiančių negautomis palūkanomis (2 t., b.l. 6-8). Atsakovui išaiškintina, jog jei tokio masto pinigų areštas esminiai trukdo vykdyti ar vystyti komercinę-ūkinę veiklą, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą, jog taikoma laikinoji apsaugos priemonė būtų pakeista kita priemone arba panaikinta laikinoji pasaugos priemonė taikyti pinigų areštą, o taip pat prašyti kitų nuostolių atlyginimo.

23Teismui nenustačius, jog atsakovas gali patirti nuostolių dėl pinigų arešto, kitos atskirajame skunde nurodomos aplinkybės neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

24Dėl atsakovo R. S. prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones

25Atsakovas R. S. prašė pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti taikytų laikinų apsaugos priemonių mastą (CPK 146 str. 1 d., 145 str. 2 d.).

26CPK 146 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis. Tačiau teismas gali pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones tokiomis, kurios užtikrintų teismo sprendimo įvykdomumą ir nevaržytų atsakovo teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti.

27CPK 145 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas gali panaudoti laikinąsias apsaugos priemones bendrai sumai, kuri iš esmės nebūtų didesnė už ieškinio sumą.

28Apeliantas R. S. nurodo, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas areštavo jo turto daugiau, nei būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti. Apelianto teigimu vien gyvenamojo namo, kurio vertė 1 008 000 Lt, arešto pakanka 888 221,22 Lt ieškinio reikalavimams užtikrinti. Šie argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (2 t., b.l. 28-30) matyti, kad vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra areštuota tik pusė: gyvenamojo namo, remonto dirbtuvių ir kiemo statinių, pusė žemės sklypo, t.y. atsakovui R. S. priklausanti statinių ir žemės sklypo dalis. Šių nekilnojamojo turto objektų kaina 1 609 000 Lt (2 t., b.l. 56), todėl atsakovui priklausančio turto vertė būtų apie 804 500 Lt, o įvertinus ir areštuotą pusę kito žemės sklypo (b.l. 26), yra areštuota atsakovo turto už 806 569 Lt. Ši suma yra mažesnė, nei 888 122,22 Lt ieškinio reikalavimai. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo pakeisti arba sumažinti areštuoto turto mastą, yra pagrįsta.

29Apelianto R. S. nurodoma aplinkybė, kad jo žmona R. S. sutinka, jog būtų taikomas areštas ir jai priklausančiai gyvenamojo namo daliai, neįtakoja taikomų laikinųjų apsaugos priemonių masto ir negali būti pagrindu pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės R. S. pareiškimas (2 t., b.l. 131-132), kad ji sutinka, jog būtų areštuotas jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo namo dalis, savo esme negali būti vertinamas kaip įsipareigojimas vykdyti būsimą galimai ieškovui palankų teismo sprendimą iš jai priklausančio turto dalies, t.y. tokios formos pareiškimas negalėtų būti pagrindu vykdyti išieškojimą iš R. S. priklausančios namo dalies. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėto pareiškimo nelaikė dokumentu galinčiu įtakoti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ar būti pagrindu būti pagrindu pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

30Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

31Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Ieškovas BUAB „Revi“ 2005 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į teismą su... 4. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nutarė ieškovo... 5. Ieškovas BUAB „Revi“ 2005 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į teismą su... 6. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 1 d. nutartimi nutarė ieškovo... 7. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi nutarė sujungti... 8. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi nutarė... 9. Atsakovas UAB „Vevira“ 2007 m. rugsėjo 26 d. pateikė teismui prašymą... 10. Atsakovas R. S. 2007 m. spalio 23 d. teismui pateikė prašymą dėl... 11. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 14 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB... 12. Dėl atsakovo UAB “Vevira” prašymo užtikrinti nuostolius, galimus dėl... 13. Dėl atsakovo R. S. prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones teismas... 14. Atsakovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m.... 15. Teismas nepagrįstai teigia, jog pinigų areštas netrukdo atsakovui vystyti... 16. Aplinkybė, jog ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, nėra pagrindas... 17. Teismas nepagrįstai nurodo, jog atsakovo teisės gali būti apgintos... 18. Atskirasis skundas atmestinas.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 20. Dėl atsakovo UAB „Vevira“ pašymo užtikrinti atsakovo galimų nuostolių... 21. Atsakovas UAB „Vevira“ prašo užtikrinti nuostolius, kurie gali atsirasti... 22. Apelianto teiginiai, kad areštavus pinigus įmonė negali vystyti normalios... 23. Teismui nenustačius, jog atsakovas gali patirti nuostolių dėl pinigų... 24. Dėl atsakovo R. S. prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones... 25. Atsakovas R. S. prašė pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones arba... 26. CPK 146 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali pakeisti taikytas... 27. CPK 145 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas gali panaudoti laikinąsias... 28. Apeliantas R. S. nurodo, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas... 29. Apelianto R. S. nurodoma aplinkybė, kad jo žmona R. S. sutinka, jog būtų... 30. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir... 31. Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 32. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą....