Byla 2A-407/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Tomui Kelpšui, atsakovės atstovui advokatui Dainiui Žiedui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios Joniškio rajono Satkūnų žemės ūkio bendrovės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-577-194/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios Joniškio rajono Satkūnų žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovei L. A. , dalyvaujant trečiajam asmeniui antstolei V. Š. , dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Šiaulių apygardos teismas 2007 m. gruodžio 18 d. Joniškio rajono Satkūnų žemės ūkio bendrovei (toliau – Satkūnų ŽŪB) iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2007 m. gruodžio 29 d.

4Ieškovas bankrutuojanti Joniškio rajono Satkūnų ŽŪB kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. A. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Nurodė, kad bankroto administratorius, perėmęs Satkūnų ŽŪB finansinę apskaitą, nustatė, jog 1999 m. spalio 16 d. Satkūnų ŽŪB įnešė 4 156,95 Lt dydžio pajų į kitą bendrovę - žemės ūkio kooperatyvą „Joniškio cukrus“ ir tapo žemės ūkio kooperatyvo (toliau - ŽŪK) „Joniškio cukrus“ pajininku. Antstolė V. Š. 2007 m. gruodžio 7 d., vykdydama Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-171-309/2007 dėl skolos išieškojimo išieškotojai L. A. (buvusiai Satkūnų ŽŪB buhalterei), priėmė patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Šiuo patvarkymu antstolė areštavo skolininkui Satkūnų ŽŪB priklausančias lėšas, iš viso bendros 49 195,43 Lt sumos, bei įpareigojo ŽŪK ,,Joniškio cukrus“ Satkūnų ŽŪB mokėtinas lėšas per 3 dienas pervesti į antstolės V. Š. depozitinę sąskaitą. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2007 m. gruodžio 3 d. atsakovei L. A. , kaip bendrovės darbuotojai, pasirašytinai buvo įteiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Satkūnų ŽŪB. Ieškovas pažymėjo, kad ŽŪK „Joniškio cukrus“ pajininkams 2007 metų gruodžio mėnesį buvo mokamos išmokos po 2 Lt nuo turimo pajaus sumos, todėl 2007 m. gruodžio 17 d. Satkūnų ŽŪB sumokėta suma (14 623,24 Lt) buvo pervesta į antstolės V. Š. depozitinę sąskaitą pagal 2007 m. lapkričio 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo išieškotojai L. A. . 2007 m. gruodžio 18 d. antstolė V. Š. šioje vykdomojoje byloje Nr. 71-7817/07 į išieškotojos L. A. sąskaitą pervedė 12 823,24 Lt, likusias iš ŽŪK „Joniškio cukrus“ gautas lėšas (1 800 Lt) užskaitė kaip vykdymo išlaidas. 2008 m. sausio 24 d. bankrutavusios administratorius UAB „Tytus“ atsakovei pateikė prašymą (pretenziją) dėl Satkūnų ŽŪB gautų pinigų iš antstolio grąžinimo, tačiau lėšos nebuvo grąžintos. Ieškovo teigimu, esant tokiai situacijai, kai atsakovei buvo pervestos lėšos po to, kai Šiaulių apygardos teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Satkūnų ŽŪB, administratoriui kilo pareiga išreikalauti tas lėšas iš atsakovės kaip be pagrindo įgytą turtą, kadangi pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, teisme priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės turto realizavimas ar išieškojimas iš jo negali būti vykdomi. Ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės be pagrindo ieškovo sąskaita įgytus 14 623,24 Lt ir 434,69 Lt palūkanų bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

5Šiaulių apygardos teismas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš bankrutuojančios Satkūnų ŽŪB 1 600 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 47 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 3 d. atsakovė nedirbo Satkūnų žemės ūkio bendrovėje, todėl pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo Satkūnų ŽŪB įteikimas atsakovei L. A. pasirašytinai nesukūrė jokių teisinių pasekmių. Atsižvelgdamas į tai teismas ieškovo argumentus apie atsakovės nesąžiningus veiksmus atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Satkūnų ŽŪB teisme yra gautas 2007 m. gruodžio 7 d., ir tai yra tik pareiškimo užregistravimo teisme data. Taip pat pažymėjo, kad teisinės pasekmės, numatytos specialaus ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje dėl skolininko turto ar lėšų realizavimo ir išieškojimo sustabdymo vykdymo procese pagal išduotus ir vykdomus vykdomuosius raštus, pagal procesinių terminų skaičiavimo taisykles atsiranda nuo šio termino skaičiavimo pradžios, taigi nuo 2007 m. gruodžio 8 d. Teismas nustatė, kad antstolė V. Š. , vykdydama Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 25 d. įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir jam prilygintų sumų išieškojimo iš skolininko Satkūnų ŽŪB atsakovės naudai, 2007 m. gruodžio 7 d. priėmė ir išsiuntė patvarkymą ŽŪK „Joniškio cukrus“ dėl piniginių lėšų, priklausančių Satkūnų ŽŪB, arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Dėl to teismas sprendė, kad ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies draudžiamos nuostatos nebuvo pažeistos. Teismas atkreipė dėmesį, kad vėlesni vykdomojoje byloje atlikti veiksmai yra tik lėšų paskirstymas, bet nėra nei turto realizavimas, nei išieškojimas, todėl teigė, jog draudžiamos specialaus įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Be to, teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad vykdymo veiksmus atlikusi antstolė V. Š. apie 2007 m. gruodžio 7 d. teisme paduotą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Satkūnų ŽŪB kaip nors buvo informuota, ir pabrėžė, kad po bankroto bylos iškėlimo dienos, t. y. 2007 m. gruodžio 17 d., vykdomojoje byloje jokie vykdomieji veiksmai atlikti nebuvo. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė yra pirmos eilės kreditorė ieškovo bankroto byloje dėl likusio neišmokėto darbo užmokesčio, todėl pagal ĮBĮ nustatytą eiliškumą bankroto administratoriaus išreikalautos piniginės lėšos būtų privalomos mokėti atsakovei, vienintelei pirmos eilės kreditorei. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad ginčijamais vykdymo veiksmais nėra pažeistas ĮBĮ nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas, ir nurodė, kad atsakovė yra sąžininga ginčo turto gavėja, veikusi sąžiningai, todėl, laikantis CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, jos gautos lėšos, įgytos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, negali būti išreikalautos, net jei jos ir būtų buvę įgytos be pagrindo. Be to, teismo sprendimu priteistų sumų išmokėjimą ir paskirstymą atliko ne pati atsakovė, o teismo antstolė, todėl atsakovė niekaip savo veiksmais nesąlygojo nei išieškomų sumų paskirstymo, nei jų skaičiavimo, nei jų pervedimo.

6Apeliaciniu skundu ieškovas Satkūnų ŽŪB prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir ginčą išspręsti iš esmės – ieškinį patenkinti. Skundą apeliantas grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolė, 2007 m. gruodžio 7 d. priėmusi patvarkymą dėl lėšų pervedimo į depozitinę sąskaitą, nepažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies, nes netinkamai taikė terminų skaičiavimo taisykles.
  2. Antstolė, kaip profesionali teisininkė, turėjo pati pasidomėti apie pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, o tai sužinojusi – atšaukti savo 2007 m. gruodžio 7 d. patvarkymą.
  3. Pinigai į antstolės sąskaitą pateko 2007 m. gruodžio 17 d., o į atsakovės sąskaitą buvo pervesti 2007 m. gruodžio 18 d., t. y. tą dieną, kai buvo iškelta bankroto byla ieškovui.
  4. Teismas nepagrįstai teigė, jog 2007 m. gruodžio 18 d. atliktas lėšų paskirstymas nelaikytinas išieškojimo veiksmu, kurį draudžia ĮBĮ. Be to, antstolė iš viso neturėjo teisės laikyti pinigų savo depozitinėje sąskaitoje, nes tą draudžia formuojama teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287/2008).
  5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad, pervedus pinigus atsakovei, kreditorių teisės nebūtų pažeistos, nes atsakovė – vienintelė pirmos eilės kreditorė. Atkreiptinas dėmesys, kad administratorius gina ne tik kreditorių, bet ir pačios įmonės interesus, t. y. paties administratoriaus interesus, nes jam turi būti mokamas atlyginimas (ĮBĮ 36 str.). Be to, remiantis bylos duomenimis, atsakovės kreditorinis reikalavimas byloje sudaro 27 827,40 Lt, iš kurių skola – tik 5 186,12 Lt, visa kita – delspinigiai. Taigi, iš pradžių būtų dengiamos pagrindinės skolos, o po to – mokami delspinigiai (ĮBĮ 35 str. 1 d.). Tikėtina, kad iš gautų įmonėje lėšų be atsakovės pagrindinės skolos būtų dengiami ir kitų eilių kreditorių reikalavimai.
  6. Teismas nagrinėjamu atveju neteisingai aiškino CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto normą, nes, visų pirma, neteisingai konstatavo, kad atsakovė buvo sąžininga, nors atsakovei buvo žinoma, kad ieškovui keliama bankroto byla. Antra, ši norma iš viso netaikytina, nes jos taikymą apriboja ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis. Be to, administratoriaus teisė išieškoti iš įmonės skolininkų be pagrindo įgytas lėšas aptarta ir teismų praktikoje.
  7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo iš atsakovės išreikalauti antstolės turėtas išlaidas (1 800 Lt). Tai numatyta CPK 609-611 straipsniuose.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė L. A. prašo jį atmesti, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimui pagrįsti nurodo tokius argumentus:

  1. Teismas teisingai išaiškino procesinių terminų taikymo taisykles, nes įmonių bankroto atveju taikomos bendrosios civilinės teisės ir civilinio proceso teisės normos (CPK 73 str. 3 d., CK 1.118 str. 1 d.).
  2. Apeliantas nepagrįstai nesutinka su teismo išvada, kad po 2007 m. gruodžio 7 d. jokių išieškojimo veiksmų nebuvo atlikta. Pažymėtina, kad ŽŪK ,,Joniškio cukrus“ 2007 m. gruodžio 17 d. atliktas pinigų į antstolio depozitinę sąskaitą pervedimas vertintinas kaip antstolės 2007 m. gruodžio 7 d. atliktų veiksmų rezultatas. Išieškotų sumų paskirstymas prie išieškojimo veiksmų nepriskiriamas.
  3. Apeliantas, nurodydamas, kad ieškiniu yra ginami taip pat ir bankrutuojančios įmonės administratoriaus interesai, piktnaudžiauja savo teisėmis.
  4. Administratorius neteisingai sudarė kreditorių reikalavimų sąrašą ir dabar pats juo remiasi. Iš Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimo matyti, kad atsakovei priteista 7 063,50 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 449,49 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 2 122,62 Lt išeitinės išmokos ir priteistas vidutinis darbo užmokestis po 1 061,31 Lt kas mėnesį už uždelstą atsiskaityti laiką. Jokių delspinigių atsakovei nebuvo priteista. Todėl atsakovė laikytina visos sumos pirmos eilės kreditore.
  5. Teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju taikomas CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktas, priėmė teisingą, pagrįstą ir teismų praktiką atitinkantį sprendimą. Atsakovė yra sąžininga, neturėjo tikslo pasisavinti ar be pagrindo praturtėti iš ieškovo pinigų, niekaip nedarė įtakos nei skolos išieškojimui, nei išieškotų sumų paskirstymui.

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 330 str.).

10Bankrutuojanti įmonė pareiškė ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto, kurį atsakovė L. A. įgijo dėl neteisėtų antstolio veiksmų, grąžinimo. Ieškinyje ieškovas rėmėsi Įmonių bankroto įstatymo nuostata, įpareigojančia sustabdyti bankrutuojančios įmonės turto realizavimo ir išieškojimo procesus nuo to momento, kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 9 str. 3 d.).

11ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Ši teisės norma, kaip ir visas ĮBĮ 9 straipsnis, reglamentuoja pasirengimą nagrinėti bankroto bylą. Formuodamas praktiką kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs dėl ĮBĮ 9 straipsnio, taip pat ir jo 3 dalies prasmės, tikslų ir taikymo ir pažymėjęs, kad nurodytame straipsnyje išdėstytų normų paskirtis – galimos bankroto bylos procedūros užtikrinimas, todėl jos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į bendruosius šių procedūrų principus bei tikslus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-637/2006, 2009 m. vasario 13 d nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Joniškio agrochemija“ v. antstolis A. B. , bylos Nr. 3K-3-17/2009). ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos laikinosios apsaugos priemonės ir 3 dalyje įtvirtintas draudimas vykdyti išieškojimą iš bankrutuojančios įmonės turto yra skirti bankrutuojančios įmonės turto padalijimui ĮBĮ nustatyta tvarka užtikrinti. Atsiskaitymas su bankrutuojančios įmonės kreditoriais pažeidžiant šiuos įstatyminius draudimus yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008).

12Byloje nustatyta, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Satkūnų ŽŪB teisme gautas 2007 m. gruodžio 7 d. (b. l. 10). Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tai yra tik pareiškimo užregistravimo teisme diena, tačiau šalys iš esmės minėto pareiškimo priėmimo datos neginčijo, įrodymų, jog šis pareiškimas buvo priimtas vėliau, neginčijo. Bankroto byla Satkūnų ŽŪB iškelta 2007 m. gruodžio 18 d. (b. l. 12). Ieškovas teigė, kad antstolė V. Š. neturėjo pagrindo 2007 m. gruodžio 7 d. patvarkymu areštuoti Satkūnų ŽŪB priklausančių lėšų ir jų pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (b. l. 7) (ĮBĮ 9 str. 3 d.).

13Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad, atsižvelgiant į terminų pradžios skaičiavimo taisykles, termino pradžia skaičiuotina nuo 2007 m. gruodžio 8 d. Pažymėtina, kad nuo momento, kai teisme priimamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai turi būti patvirtinami ir tenkinami pagal ĮBĮ nuostatas laikantis kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Medicinos sistema“ v. UAB ,,Lietpak“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-606/2007). Teisėjų kolegija sutinka, kad įstatyme nėra aiškiai užfiksuotas ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo mechanizmas, tačiau antstoliui, turinčiam itin plačius įgalinimus ir veikiančiam valstybės vardu pareigūnui (Antstolių įstatymo 3, 22 str.), taikytinas didesnio profesinio atidumo, rūpestingumo, pareigingumo reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-645/2002; 2006 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006). Taigi, be bendrosios teisinių santykių subjektų pareigos elgtis teisėtai, antstolis turi įstatymu nustatytą profesinę pareigą užtikrinti vykdymo veiksmų teisėtumą. Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad antstolė V. Š. buvo informuota apie 2007 m. gruodžio 7 d. paduotą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes susirasti tokią informaciją yra paties antstolio pareiga, atsirandanti iš pareigos siekti užtikrinti atliekamų vykdymo veiksmų teistumą.

14Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolės po 2007 m. gruodžio 8 d. atlikti veiksmai yra tik lėšų paskirstymas, bet nėra nei turto realizavimas, nei išieškojimas, todėl darytina išvada, kad draudžiamosios specialaus įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Tačiau, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju išieškotos lėšos pateko į depozitinę antstolio kontoros sąskaitą jau po 2007 m. gruodžio 7 d., t. y. po to, kai turto realizavimas ir išieškojimas buvo sustabdytas (ĮBĮ 9 str. 3 d.). Todėl darytina išvada, kad sumų paskirstymo stadija taip pat negalėjo būti pradedama, o jei ji buvo pradėta, tai padaryta pažeidžiant ĮBĮ normas.

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kaip turi būti ginamos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės analogiškose nagrinėjamai situacijose, t. y. kai yra pažeidžiama Įmonių bankroto įstatyme nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka ir įmonė neteisėtai atsiskaito su vienu iš kreditorių. Toks prievolės įvykdymas yra neteisėtas. Neteisėtas turto gavimas yra pagrindas grąžinti šalis į pradinę padėtį (CK 6.145 str. 1 d.). Įmonės bankroto administratorius, gindamas visų kreditorių interesus, privalo išreikalauti neteisėtai sumokėtas bankrutuojančios įmonės lėšas iš jas gavusio kreditoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2007; 2008 m. gegužės 8 d. nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2008).

16CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti), gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą įgijo ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė, UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“, bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-111/2009). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovei L. A. 2007 m. gruodžio 3 d. buvo įteiktas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo (b. l. 8-9). Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2007 m. gruodžio 3 d. atsakovė nebedirbo buhaltere ieškovo bendrovėje, todėl minėto pareiškimo įteikimas nesukūrė jokių teisinių pasekmių, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškimo įteikimas jai nesukuria teisinių pasekmių ĮBĮ prasme, tačiau patvirtina faktą, jog atsakovė apie ketinimą ieškovui kelti bankroto bylą žinojo, todėl, būdama sąžininga ir apdairi, galėjo ir turėjo įvertinti antstolės pervedamų sumų pagrįstumą. Priešingi nurodytiems atsakovės veiksmai objektyviąja prasme atitinka neteisėto veikimo požymius (CK 6.246 str. 1 d.).

17Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra surinkti ir ištirti visi įrodymai, išaiškintos faktinės aplinkybės, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti iš dalies.

18Tenkintina ieškinio dalis dėl 12 823,24 Lt atsakovei antstolės V. Š. pervestų lėšų bei 434,69 Lt palūkanų (CK 6.240 str. 1 d.). Kita ieškinio dalis (dėl 1 800 Lt) netenkina, nes, kaip matyti iš antstolės V. Š. 2008 m. vasario 4 d. pažymos, 1 800 Lt suma atsakovės naudai išieškota ir pervesta dar 2007 m. liepos 31 d., t. y. iki pareiškimo dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo dienos (b. l. 15). Be to, byloje nėra duomenų, jog 1 800 Lt, kaip teigia ieškovas, buvo panaudoti vykdymo išlaidoms sumokėti (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovas pripažino, jog ieškovas pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatą į minėtą sumą teisės neturi (b. l. 169).

19Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės kreditoriaus reikalavimo dydis bei sandara nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, susijusių su atsakovės reikalavimu bankroto byloje, nepasisako.

20Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas iš naujo nagrinėti bylos, priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

21Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, todėl proporcingai patenkintai reikalavimo daliai, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, iš atsakovės priteisiama ieškovui 1 800 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

22Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai. Byloje pareikštas ieškinys dėl 15 057,93 Lt priteisimo, už šį ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 452 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), tenkinta reikalavimo dalis dėl 13 257,93 Lt priteisimo, todėl proporcingai patenkintai reikalavimo daliai iš atsakovės priteisiama 398 Lt žyminio mokesčio už ieškinį valstybei.

23CPK 80 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį, todėl iš atsakovės priteisiama 398 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 1 d.).

24Iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str.).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

26Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

27Ieškinį tenkinti iš dalies.

28Priteisti ieškovui bankrutuojančiai Joniškio rajono Satkūnų žemės ūkio bendrovei (į. k. 5754627) iš atsakovės L. A. ( - ) 12 823,24 Lt (dvylika tūkstančių aštuonis šimtus dvidešimt tris litus 24 centus) nepagrįstai įgytų lėšų, 434,69 Lt (keturis šimtus trisdešimt keturis litus 69 centus) palūkanų bei 1 800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) Lt atstovavimo išlaidų.

29Priteisti valstybei iš atsakovės L. A. ( - ) 22 Lt (dvidešimt du litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 796 Lt (septynis šimtus devyniasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Šiaulių apygardos teismas 2007 m. gruodžio 18 d. Joniškio rajono Satkūnų... 4. Ieškovas bankrutuojanti Joniškio rajono Satkūnų ŽŪB kreipėsi į teismą... 5. Šiaulių apygardos teismas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį... 6. Apeliaciniu skundu ieškovas Satkūnų ŽŪB prašo šį teismo sprendimą... 7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė L. A. prašo jį atmesti, taip pat... 8. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 9. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes teismas netinkamai... 10. Bankrutuojanti įmonė pareiškė ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto,... 11. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, kad, teismui... 12. Byloje nustatyta, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Satkūnų... 13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolės po 2007 m. gruodžio 8... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kaip turi... 16. CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo... 17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra surinkti ir ištirti visi... 18. Tenkintina ieškinio dalis dėl 12 823,24 Lt atsakovei antstolės V. Š.... 19. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės kreditoriaus reikalavimo dydis bei... 20. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas,... 21. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 22. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio... 23. CPK 80 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už apeliacinius ir kasacinius skundus... 24. Iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 26. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir... 27. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 28. Priteisti ieškovui bankrutuojančiai Joniškio rajono Satkūnų žemės ūkio... 29. Priteisti valstybei iš atsakovės L. A. ( - ) 22 Lt (dvidešimt du litus)...