Byla 2-2518/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ribotos atsakomybės bendrovės „Sevnaučflot“ ir trečiojo asmens žemės ūkio gamybos kooperatyvo žvejų kolūkio „Zimniaja Zolotica“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Uosto vartai“ ieškinį atsakovui ribotos atsakomybės bendrovei „Sevnaučflot“ dėl skolinio įsipareigojimo įvykdymo, trečiasis asmuo žemės ūkio gamybos kooperatyvas žvejų kolūkis „Zimniaja Zolotica“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. sprendimu tenkino ieškovo UAB „Uosto vartai“ ieškinį ir ieškovo naudai iš atsakovo RAB „Sevnaučflot“ priteisė 227 242,03 Lt skolos už laivo uosto agentavimo paslaugas, 8,28 procentų metinės palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovas RAB „Sevnaučflot“ padavė teismui apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo.

6Ieškovas prašo 238 837,03 Lt dydžio reikalavimo užtikrinimui atsakovo turto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laivo „Mount Kent“ (TJO Nr. ( - ), Rusijos Federacijos vėliava) areštą, uždraudžiant laivą išplukdyti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos, parduoti, dovanoti, įkeisti ir atlikti kitus teisinius veiksmus, dėl kurių keistųsi laivo savininkas ar sumažėtų laivo vertė, taip pat uždraudžiant supjaustyti laivą dalimis metalo laužui, o laivo „Mount Kent“ priverstinės realizacijos atveju – piniginių lėšų, tenkančių ieškovui proporcingai su kitais tos pačios eilės išieškotojais ir esančių pas priverstinį laivo pardavimą vykdžiusį antstolį, areštą; laivo saugotoju palikti atsakovą; laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovui. Nurodė, jog atsakovas neketina vykdyti teismo sprendimo, ir siekdamas to gali Lietuvoje esantį turtą paslėpti, išplukdyti laivą iš Lietuvos ar perleisti kitiems asmenims ir tokiu būdu apsunkinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti jį nebeįmanomu.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi ieškovo UAB „Uosto vartai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo laivą „Mount Kent“ (TJO Nr. ( - ), Rusijos Federacijos vėliava), uždraudžiant laivą išplukdyti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos, uždraudžiant laivą parduoti, dovanoti, įkeisti ir atlikti kitus teisinius veiksmus dėl kurių keistųsi laivo savininkas ar sumažėtų laivo vertė, taip pat uždraudžiant supjaustyti laivą dalimis metalo laužui, o laivo priverstinės realizacijos atveju – piniginių lėšų, tenkančių ieškovui proporcingai su kitais tos pačios eilės išieškotojais ir esančių pas priverstinį laivo pardavimą vykdžiusį antstolį, areštą. Areštuoto turto saugotoju skyrė savininkę RAB „Sevnaučflot“ ir apribojo teisę disponuoti areštuotu turtu, neuždraudžiant turto valdyti ir juo naudotis.

9Teismas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, taikė 1952 m. Tarptautinės konvencijos „Dėl kai kurių taisyklių, susijusių su laivų areštu, suvienodinimo“ nuostatas. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimu priteista suma yra didelė, atsakovas yra užsienio įmonė, jo turtinė padėtis yra nežinoma, o laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, todėl teismas, įvertinęs prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas sprendė nepranešus atsakovui, nustatęs, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba jų taikymą padarys nebeįmanomą

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11Atskiraisiais skundais apeliantai RAB „Sevnaučflot“ ir ŽŪGK ŽK „Zimniaja Zolotica“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskiruosius skundus grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Ieškovo ieškinys yra patenkintas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimu, kuris yra apskųstas apeliaciniu skundu. Apeliacinis skundas su byla jau buvo išsiųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo po bylos perdavimo apeliacinės instancijos teismui, t.y. jau po to, kai byla buvo apeliacinės instancijos teismo žinioje, akivaizdžiai parodė savo šališkumą, viršijo savo įgaliojimus bei pažeidė civilinio proceso principus.
  2. Areštuoto laivo savininku yra ne tik atsakovas RAB „Sevnaučflot“, bet ir tretysis asmuo ŽŪGK ŽK „Zimniaja Zolotica“, todėl skundžiama nutartimi areštavus laivą buvo pažeistos trečiojo asmens teisės ir teisėti interesai, jo teisė valdyti, naudotis ir disponuoti laivu, bei 1952 m. Tarptautinės konvencijos „Dėl kai kurių taisyklių, susijusių su laivų areštu, suvienodinimo“ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.
  3. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nes areštavo laivą, kurio vertė 2 000 000 Lt yra ženkliai didesnė už ieškovo 227 242,03 Lt dydžio reikalavimą. Taikytu areštu yra pažeidžiami kitų atsakovo kreditorių interesai, nes laivui uždrausta išplaukti iš uosto, žvejoti, sugautas žuvis parduoti ir taip atsiskaityti su kreditoriais.
  4. Pirmosios instancijos teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – draudimą supjaustyti laivą dalimis metalo laužui ir draudimą atlikti kitus teisinius veiksmus dėl kurių keistųsi laivo savininkas – nenumatytą CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Be to, teismas nutartyje nenustatė kokiu būdu apeliantams galima laivu naudotis bei jį valdyti.
  5. Ieškovo ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, nes laivo agentavimo sutartį ieškovas sudarė ne su RAB „Sevnaučflot“ , o su bendrove Ocean Pride Ltd. Šiuo metu dėl Ocean Pride Ltd. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.

12Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovas UAB „Uosto vartai“ prašo atskiruosius skundus atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Jūrinio reikalavimo atveju jūrų laivo areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė taikoma ne kaip CPK, bet 1952 m. Tarptautinėje Konvencijoje numatyta jūrinio reikalavimo užtikrinimo priemonė, o jūrinis reikalavimas pareikštas atsakovui yra pakankamas formalus teisinis pagrindas areštuoti laivą. Be to, ieškovui priteista suma yra pakankamai didelė, o atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma.
  2. CPK nėra numatyta jokių apribojimų teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priklausomai nuo civilinio proceso stadijos.
  3. Aplinkybė, kad apeliantams nebuvo pranešta apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimą nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Prieštaravimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantai nurodė atskiruosiuose skunduose pasinaudodami jiems įstatymo suteikta apeliacijos teise.
  4. Apeliantai neįrodė savo argumentų dėl areštuoto laivo vertės. Turto vertinimo ataskaitų ar kitokių dokumentų, patvirtinančių, kad laivo vertė yra 2 000 000 Lt jie apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
  5. Aplinkybė, kad areštuotas laivas priklauso ne tik atsakovui, bet ir trečiajam asmeniui, kuriam jūrinis reikalavimas nepareikštas, nedaro laivo arešto negalimo, nes buvo neatsiskaityta už areštuotam laivui suteiktas agentavimo paslaugas, o tai daro įtaką visų laivo savininkų interesams.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirieji skundai netenkintini.

15Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria areštuotas atsakovui RAB „Sevnaučflot“ priklausantis laivas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16Jūrų laivų arešto teisinio reguliavimo unifikavimui yra skirta 1952 m. Tarptautinė konvencija „Dėl kai kurių taisyklių, susijusių su laivų areštu, suvienodinimo“ (toliau - Konvencija). Lietuvos Respublika šią Konvenciją ratifikavo 2002 m. kovo 26 d. įstatymu Nr. IX-802, ji Lietuvoje įsigaliojo nuo 2002 m. gegužės 4 d. Ši Konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir sudaro pagrindą jūrų laivo areštui jūrinio reikalavimo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 str. 3 dalis, CK 1.13 str., CPK 1 str. 3 d.). Taigi jūrinio reikalavimo atveju jūrų laivo areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė turėtų būti taikoma kaip ne CPK, bet Konvencijoje nustatyta jūrinio reikalavimo užtikrinimo priemonė (CPK 145 str. 1 d. 13 p., Konvencijos 1 str. 1 d., 2 d., 2 str., 3 str.). Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad šios Konvencijos nuostatos taikomos visiems laivams, plaukiojantiems su susitariančiosios valstybės vėliava bet kurios susitariančiosios valstybės jurisdikcijoje. Konvencijos 2 straipsnis numato, kad laivas, plaukiojantis su susitariančiosios valstybės (nagrinėjamu atveju – Rusijos Federacijos) vėliava, gali būti areštuotas bet kurios susitariančiosios valstybės jurisdikcijoje siekiant užtikrinti kiekvieno jūrinio reikalavimo įvykdymą. Kartu pažymėtina, kad jūrų laivų arešto teisinį reguliavimą unifikuojanti Konvencija numato, kad proceso teisės normas, susijusias su laivo areštu, taip pat visus su areštu susijusius procesinius klausimus reglamentuoja susitariančiosios valstybės, kurios jurisdikcijoje buvo areštuotas ar pareikalauta areštuoti laivą, teisė (nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublikos teisė) (Konvencijos 6 str. 2 d.).

17Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo įsiskolinimo ieškovui už laivo „Mount Kent“ uosto agento paslaugas, taigi ieškovas byloje pareiškė jūrinį reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laivo „Mount Kent“ areštą. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, siekdamas užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimas, kuriuo yra patenkintas ieškovo ieškinys, šiuo metu nėra įsiteisėjęs. Atsakovas dėl šio sprendimo yra padavęs apeliacinį skundą. Laikinosios apsaugos priemonės iki teismo sprendimo priėmimo byloje taikytos nebuvo. Kadangi teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, atsakovui perleidus laivą tretiesiems asmenims ar sumažinus jo vertę, teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Esant tokioms aplinkybėms, remiantis CPK 144 straipsnio 3 dalimi, apeliantų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, bylai esant apeliacinės instancijos teismo žinioje, neturėjo teisės spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą yra nepagrįsti. Apeliantai nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo šališkumą (CPK 178 str.).

18Atskiruosiuose skunduose taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laivo areštą, nusprendė dėl trečiojo asmens ŽŪGK ŽK „ Zimniaja Zolotica“ teisių ir pareigų, nors, apeliantų nuomone, vadovaujantis Konvencijos 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, galima areštuoti tik laivą, priklausantį asmeniui, kuris jūrinio reikalavimo pareiškimo metu buvo to konkretaus laivo savininkas, o laivai priklauso tam pačiam asmeniui, kai visos laivų akcijos priklauso tam pačiam asmeniui ar asmenims. Tuo tarpu areštuotas laivas „ Mount Kent“ yra RAB „ Sevnaučflot“ (52 proc.) ir ŽŪGK ŽK „ Zimniaja Zolotica“ (48 proc.) nuosavybė. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai nepagrįstai buvimo konkretaus areštuotino laivo savininku faktą sieja su visų to laivo akcijų priklausymu vienam asmeniui, kadangi Konvencijos 3 straipsnio 2 dalies nuostata paaiškina tik tai, kada konstatuojama, jog keli laivai priklauso tam pačiam savininkui, t. y. kai visos laivų akcijos priklauso tam pačiam asmeniui ar asmenims, o nagrinėjamu atveju ši nuostata nėra aktuali, nes ginčas yra dėl vieno laivo arešto. Ieškovo reikalavimas yra nukreiptas į konkretų laivą, o Konvencijos nuostatos leidžia taikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo objektui, nepriklausomai nuo šio objekto nuosavybės teisės subjektinės sudėties. Jūrinio reikalavimo atveju Konvencijos nuostatos įgalina taikyti areštą jūrų laivui net tuo atveju, kai dėl jūrinio reikalavimo atsakingas ne registruotasis laivo savininkas, o laivo nuomininkas (Konvencijos 3 str. 4 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turtui, priklausančiam bendrosios nuosavybės teise keliems savininkams, atitinka ir CPK 145 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010). Be to, aplinkybė, kad jūrinis reikalavimas pareikštas vienam iš laivo bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių, nėra teisiškai reikšminga laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-521/2009).

19Apeliantai nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus (CPK 178 str.). Jokie įrodymai, patvirtinantys apeliantų nurodomą areštuoto laivo vertę apeliacinės instancijos teismui pateikti nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad laivui „Mount Kent“ laikinosios apsaugos priemonės yra taikytos ir kitose civilinėse bylose (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), siekiant užtikrinti kitų asmenų atsakovui pareikštus jūrinius reikalavimus, todėl apeliantų argumentai, jog areštuoto laivo vertė yra ženkliai didesnė už pareikštą ieškovo reikalavimą, yra nepagrįsti.

20Atskirųjų skundų argumentai, kad teismas taikė CPK 145 straipsnyje nenumatytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą supjaustyti laivą dalimis metalo laužui ir draudimą atlikti kitus teisinius veiksmus dėl kurių keistųsi laivo savininkas, taip pat yra nepagrįsti, taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 ir 13 punktuose numatytus draudimus.

21Apeliantų argumentai dėl ieškinio pareiškimo netinkamam atsakovui yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalyku, dėl kurio taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas nepasisako, ieškinio pagrįstumo nevertina.

22Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laivui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

23Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirųjų skundų motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti.

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. sprendimu tenkino ieškovo... 5. Atsakovas RAB „Sevnaučflot“ padavė teismui apeliacinį skundą dėl... 6. Ieškovas prašo 238 837,03 Lt dydžio reikalavimo užtikrinimui atsakovo turto... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi ieškovo UAB... 9. Teismas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, taikė... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. Atskiraisiais skundais apeliantai RAB „Sevnaučflot“ ir ŽŪGK ŽK... 12. Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovas UAB „Uosto vartai“ prašo... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Atskirieji skundai netenkintini.... 15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 16. Jūrų laivų arešto teisinio reguliavimo unifikavimui yra skirta 1952 m.... 17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo įsiskolinimo ieškovui už... 18. Atskiruosiuose skunduose taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas,... 19. Apeliantai nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad taikytos... 20. Atskirųjų skundų argumentai, kad teismas taikė CPK 145 straipsnyje... 21. Apeliantų argumentai dėl ieškinio pareiškimo netinkamam atsakovui yra bylos... 22. Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant... 23. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti...