Byla e2A-407-883/2018
Dėl įpareigojimo pateikti duomenis

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos patikslintą apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-914-907/2018 pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei L. K. dėl įpareigojimo pateikti duomenis.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę L. K. perduoti visus ieškovei priklausančius finansinius, buhalterinius dokumentus bei mažavertį inventorių; atsakovei nevykdant teismo sprendimo, už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną taikyti 30 Eur baudą iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija 2017-04-20 visuotinio susirinkimo metu priėmė sprendimą atleisti valdybos pirmininkę L. K. iš pareigų, įpareigojant ją iki 2017-04-24 grąžinti ieškovui visus finansinius, buhalterinius dokumentus bei mažavertį inventorių. Atsakovei dokumentų ir inventoriaus negrąžinus, ieškovė papildomai kreipėsi į atsakovę minėtus reikalavimus įvykdyti iki 2017-05-03, tačiau atsakovė į naujus raginimus nereagavo.
  1. Atsakovė L. K. su ieškiniu nesutiko ir pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė bylą nutraukti, nepriteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje, taip pat teismo posėdžių metu atsakovė nurodė, kad nauju ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos pirmininku 2017-04-20 buvo išrinktas A. J.. Dokumentų naujajam pirmininkui neperdavė, nes jai kilo abejonių dėl naujo pirmininko išrinkimo pagrįstumo, tačiau vėliau, įsitikinusi, kad bendrijos valdybos pirmininku išrinktas A. J., kaip bendrijos vadovas, yra įregistruotas Juridinių asmenų registre, ėmė ruoštis dokumentų perdavimui, sudarinėjo dokumentų aprašus ir juos skaitmenino. Atsakovė teigė, kad nuo 2017-04-19 iki 2017-05-22 atostogavo, todėl tuo metu dokumentų perduoti neprivalėjo. Teigė, kad tarp jos ir A. J. bei kitų asmenų – A. P., S. D., E. A. M. 2017-05-01 namo rūsyje esančiame šiluminiame mazge kilo konfliktas, po kurio ten liko namo bendrijos dokumentai, žoliapjovė. Atsakovė nurodė, kad po konflikto bandė susisiekti su naujuoju bendrijos pirmininku ir perduoti jam dokumentus, tačiau pastarasis vengė juos priimti. 2017-06-23 registruota pašto siunta ji išsiuntė minėtus dokumentus, tačiau jie įteikti nebuvo.
  1. Pirmosios instancijos teismo pavedimu 2017-10-13 atsakovei dalį dokumentų ir inventoriaus grąžinus, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, t. y. įvardijo konkrečius reikalaujamus perduoti dokumentus.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-914-907/2018 ieškinį atmetė, priteisė atsakovei L. K. iš ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos 3,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  1. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, išklausęs liudytojų parodymus sprendė, kad byloje nebuvo paneigta aplinkybė, jog L. K. siekė perduoti bendrijos dokumentus. Teismas nustatė, kad 2017-10-13 atsakovė ieškovės atstovams perdavė Daugiabučio namo savininkų bendrijos dokumentus, antspaudą, mažavertį inventorių. Teismas atmetė ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą prašymą pateikti darbo sutarčių registravimo žurnalą, kadangi bylos metu buvo nustatyta, jog toks žurnalas nebuvo vedamas. Teismas, nustatęs, jog ieškovė neįrodė, jog atsakovė turi VMI deklaracijas ir Sodros duomenis, taip pat atmetė šiuos ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus, pažymėjo, kad šie duomenys gali būti gauti ir iš minėtų institucijų. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą, kuriuo buvo prašoma iš atsakovės išreikalauti 4 banko dokumentus, kadangi ieškovė konkrečiai neįvardino, kokius dokumentus atsakovė privalėjo perduoti ieškovei. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovei duomenys apie bendrijos įstatus taip pat yra prieinami Juridinių asmenų registre, todėl senų įstatų reikalavimas iš atsakovės yra netikslingas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ieškovės prašymą perduoti valdybos protokolus, kadangi ieškovės atstovas A. J. pats negalėjo įvardinti kokių dokumentų jis neturi, atmetė ieškovės reikalavimą perduoti revizijos aktus, nustatęs, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad bendrijoje revizijos aktai būtų buvę surašinėjami. Įvertinęs bylos duomenis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nesant duomenų, kad yra dar vienas antspaudas ir ieškovės atstovui pradėjus naudotis elektroniniu parašu, o atsakovei kitą antspaudą perdavus ieškovei, nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimo dėl antspaudo perdavimo, taip pat nėra pagrindo tenkinti reikalavimą perduoti finansinės veiklos dokumentus ir mažavertį inventorių, nes nėra aišku, kokie dar konkretūs dokumentai nebuvo perduoti.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2018 m. sausio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-914-907/2018 ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti, netenkinus apeliacinio skundo, perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovės visas apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintas apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Atsakovė L. K. nepagrįstai abejojo A. J. išrinkimo teisėtumu. Ieškovės pirmininko rinkimai nebuvo ginčyti, todėl toks atsakovės argumentas turėtų būti vertinamas kaip jos gynybinė pozicija.
    2. Atsakovės atostogos negalėjo būti kliūtimi grąžinti ieškovei visus finansinius, buhalterinius dokumentus bei mažavertį inventorių. Atsakovė dalyvavo 2017-04-20 visuotiniame susirinkime, jai buvo žinomas asmuo, išrinktas naujuoju bendrijos pirmininku, todėl žinojo apie pareigą perduoti dokumentus. Net 2017-10-13 perdavimo akte nėra prašymo, įsakymo ir valdybos pritarimo dėl atsakovės išleidimo atostogoms, tačiau teismas šio fakto nevertino.
    3. Teismo išvada, kad atsakovė stengėsi perduoti ieškovei dokumentus – nepagrįsta. Atsakovė neįrodė, kad dokumentai ieškovei nebuvo perduoti dėl ieškovo kaltės, tariamai ieškovės atstovui A. J. nepriėmus dokumentų siųstų paštu ar nesitariant su atsakove.
    4. Teismas nepagrįstai sureikšmino atsakovės kreipimosi į policiją faktą, kadangi iki šiol nėra nustatyti kokie nors neteisėti ieškovės veiksmai. Teismas nevertino aplinkybės, kodėl atsakovė neinventorizavo ir nesaugojo šiluminiame mazge esančių dokumentų. Daugiabučio namo rūsyje atlikus inventorizaciją matyti, kad buvusios pirmininkės E. V. atsakovei buvo perduoti bendrijos ūkinės-finansinės veiklos dokumentai, surašant 2013-06-10 perdavimo-priėmimo aktą, tačiau net 2017-10-13 atsakovė negrąžino E. V. perduotų dokumentų.
    5. Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovė geranoriškai siekė perduoti dokumentus ieškovei, kadangi tai ji galimai pradėjo daryti tik po to, kai sužinojo apie teisme iškeltą bylą.
    6. Teismas neįvertino, kad 2017-10-13 atsakovė atlikdama dokumentų perdavimą, faktiškai pripažino ir patvirtino ieškovo ieškinio reikalavimų tikrumą, dėl ko jie buvo tikslinami. Nesuprantama kodėl teismas ieškovę ir atsakovę įpareigojo dar neišsprendus bylos iš esmės vykdyti ieškinio reikalavimus, tačiau vėliau konstatavo, kad ieškinys nepagrįstas ir jį atmetė.
    7. Nepagrįstai buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl darbo sutarčių žurnalo, Sodros duomenų ir VMI deklaracijų perdavimo, taip pat atsakovė, fiziškai disponuodama Sodros ir VMI duomenimis, turėjo juos perduoti ieškovei. Nepagrįsta ir teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas dėl bendrijos įstatų perdavimo. Nebegaliojančių įstatų kopija yra aktuali ieškovei.
    8. Byloje atsakovė nepatvirtino, kad perdavė visus dokumentus ieškovei ir neteigė, kad ji tinkamai įvykdė savo prievoles. Todėl teismo išvada, kad atsakovė perdavė visus dokumentus, kuriuos galėjo perduoti, yra nepagrįsta.
    9. Nesuprantama, kodėl teismas sprendė, kad dalyje dėl protokolų perdavimo tarp šalių ginčo nėra. Ieškovė prašė atsakovės perduoti visus protokolus, tik identifikavo papildomai dar dvi jų kategorijas. Teismas neatsižvelgė į liudytojos M. parodymus, kuomet ji nurodė, kad visuotinius susirinkimus protokolavo valdybos narė Kuprevičienė.
    10. Negalima pritarti teismo išvadai, jog dėl to, kad byloje nėra nustatyta, jog buvo surašyti revizijos aktai ieškovės prašymas perduoti revizijos aktus yra atmestinas. Byloje buvo konstatuota, kad bent 2013 m. inventorizacija buvo atlikta, todėl nėra atskleista, kodėl atsakovė, turėdama disponuoti bent šiuo dokumentu, teismo nebuvo įpareigota perduoti jo ieškovei.
    11. Teismas neteisingai vertino byloje esančius duomenis ir šalių parodymus, susijusius su reikalavimu pateikti bendrijos antspaudą.
    12. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovę byloje advokatė atstovavo tik per baigiamąsias kalbas, procesinių dokumentų nerengė, byloje nebuvo pagrindo priteisti tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės.
    13. Kai atsakovė 2017-10-13 dalį ieškovės reikalavimų patenkino dėl teismo įpareigojimo, net nepriėmus sprendimo, kas nulėmė ieškinio koregavimą, ji privalo atlyginti iki to momento ieškovės patirtas išlaidas, net jei likusi ieškinio dalis pagal pateiktus patikslinimus vėliau teismo sprendimu ir atmetama.
    14. Atsakovė dar yra nepateikusi bendrijos finansinių-buhalterinių dokumentų už 2013-2017 metus.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. K. prašo 2018 m. sausio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-914-907/2018 palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Ieškovė savo apeliaciniame skunde remiasi ne tik naujais įrodymais, tačiau ir kelia naujus reikalavimus, aiškindama ir konkretindama ieškinio dalyką. Ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė.
    2. Ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai ginčija teismo nustatytas ir ištirtas aplinkybes dėl faktinių aplinkybių, susijusių su dokumentų grąžinimu ieškovės atstovui, pačios šalies vengimą tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas (priimti dokumentus), o iš karto kreiptis į teismą ir tuomet vilkinti dokumentų priėmimą.
    3. Nepagrįstas ieškovės argumentas dėl atsakovės pozicijos dėl dokumentų siuntimo paštu prieštaringumo. Paštu buvo siųsti tie dokumentai, kuriuos atsakovė turėjo ir kuriuos ji ieškovės atstovui A. J. perdavė 2017-10-13. Atsakovės siekį perduoti dokumentus įrodo 2017-06-15 prašymas bei pašto dokumentai. Ieškovės argumentai, kad dėl atsakovės neveikimo ji buvo priversta kreiptis į teismą, civilinėje byloje yra paneigti. Būtent ieškovės atstovas vengė atsiimti reikalaujamus dokumentus iš atsakovės.
    4. Ieškinio pagrindas ir dalykas nesusijęs su ieškovės teiginiu, kad teismas nevertino ir neanalizavo aplinkybių, kodėl atsakovė, būdama bendrijos pirmininke, nevedė darbo sutarčių žurnalo.
    5. Ieškovės reikalavimai dėl VMI ir Sodros duomenų pateikimo yra nepagrįsti, nes, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šie duomenys yra teikiami elektroniniu būdu ir visus duomenis ieškovės atstovas, išrinktas ir įregistruotas bendrijos pirmininku, turėjo galimybę gauti.
    6. Ieškinio įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei, todėl nepagrįsti yra jos argumentai, kad atsakovė privalo perduoti 4 banko dokumentus ir bendrijos įstatus.
    7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė perdavė visus dokumentus, kuriuos turėjo, o ieškinio dalykas yra nekonkretus ir teismui nėra aišku, kokių konkrečių dokumentų dar trūksta ir jie nėra perduoti, todėl pagrįstai atmetė ieškovo prašymą kaip nepagrįstą.
    8. Byloje teismas pagrįstai nustatė, kad bendrijos veikloje buvo naudojamas mažasis antspaudas. Didžiojo bendrijos antspaudo sunaikinimas neturi teisinės reikšmės, kadangi nesant antspaudo, nėra jokio pagrindo teigti, kad jo negrąžinimas trikdo bendrijos veiklą.
    9. Teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, kadangi ieškinys buvo atmestas.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl naujų įrodymų.

  1. Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą. Ieškovė prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus (banko sąskaitos išrašai, sąskaitos ir kiti duomenys). CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių ieškovės įrodymams priimti ir įvertinti kartu su kita bylos medžiaga.

12Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

13Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Daugiabučio namo savininkų bendrijos dokumentų perdavimo naujai išrinktam bendrijos pirmininkui. Byloje buvo nustatyta, kad Daugiabučio namo, esančio adresu bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams valdyti, naudoti ir prižiūrėti 2000-03-13 buvo įsteigta bendrija. Bendrijos pirmininke nuo 2012-10-09 iki 2017-04-20 buvo atsakovė L. K., o nuo 2017-04-20 jos įgaliojimai pasibaigė, o darbo santykiai su bendrija nutrūko 2017-05-22. 2017-04-20 naujuoju pirmininku išrinktas A. J.. Pasibaigus L. K. įgaliojimams ji buvo įpareigota perduoti bendrijai priklausančius buhalterinius-finansinius dokumentus ir mažavertį inventorių. Toks reikalavimas buvo nurodytas atsakovei siųstame 2017-04-18 rašytiniame priminime. Atsakovei L. K. minėtų reikalavimų neįvykdžius, apeliantė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę perduoti minėtus dokumentus ir mažavertį inventorių bendrijai.
  3. Byloje taip pat nustatyta, kad 2017-10-13, įpareigota teismo, L. K. apeliantei Daugiabučio namo savininkų bendrijai perdavė dokumentus, tai buvo užfiksuota DNSB 2017-10-13 protokole Nr. 4, kuriame nurodyta, kad atsakovė apeliantei perdavė 2013-2016 m. Ūkinės finansinės veiklos dokumentus bei bendrijos mažavertį inventorių. Iš DNSB namo dokumentų inventorizacijos aktų taip pat matyti, kad šiluminiame mazge atlikus dokumentų inventorizaciją buvo rasti DNSB namo dokumentai.
  4. Apeliantė teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo teismo prašė įpareigoti atsakovę perduoti apeliantės sudarytai komisijai darbo sutarčių registravimo žurnalą, 4 banko dokumentus, VMI deklaracijas, Sodros duomenis, bendrijos gautus raštus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo, atostogų ir atleidimo iš darbo dokumentus, DNSB įregistravimo dokumentus ir įstatus, pirkimų duomenis, sutartis, siųstus raštus, bendrijos gyventojų pareiškimus, protokolus – valdybos, revizijos aktus už laikotarpį nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio, mažavertį inventorių – namo spaudą, spyną su užraktu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

14Dėl įrodinėjimo, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo

  1. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.
  2. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).
  4. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
  5. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilęs yra dėl apeliantės Daugiabučio namo savininkų bendrijos dokumentų ir mažaverčio inventoriaus perdavimo. Kaip minėta, 2017-04-20 vykusiame visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo nuspręsta nutraukti darbo sutartį su atsakove L. K., o naujuoju pirmininku buvo išrinktas A. J.. Atsakovei L. K. neperdavus apeliantei bendrijai priklausančių dokumentų ir mažaverčio inventoriaus, pastaroji kreipėsi į teismą, prašydama minėtus dokumentus išreikalauti iš atsakovės. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. K., vykdydama teismo įpareigojimą, 2017-10-13 apeliantei perdavė 2013-2016 metų ūkinės finansinės veiklos dokumentus, bendrijos mažavertį inventorių. Kaip matyti iš Daugiabučio namo savininkų bendrijos dokumentų perdavimo aktų (I t., 71-74, 76-80 b. l.), atsakovė L. K. perdavė, o apeliantės atstovas A. J. priėmė mokesčių lenteles, PVM sąskaitas-faktūras, atliktų darbų aktus, perdavė mažavertį inventorių, atsiskaitymo-išmokėjimo žiniaraštį atlyginimų apskaičiavimui ir išmokėjimui DNSB darbuotojams už spalio-gruodžio mėnesius, duomenis apie DNSB 2012 metų Darbo užmokestį, kasos pajamų lentelę, atsiskaitymo-išmokėjimo žiniaraštį atlyginimų apskaičiavimui ir išmokėjimui DNSB darbuotojams už sausio-lapkričio mėnesius, mokesčių lenteles, sutartis, prašymus, kvitus bei kitus dokumentus. Iš bendrijos dokumentų perdavimo aktų matyti, kad L. K. apeliantės atstovui A. J. perdavė bendrijos įvairius finansinius-buhalterinius dokumentus už 2012-2017 metus, taip pat, kaip minėta, perdavė ir mažavertį bendrijos inventorių.
  6. Kaip minėta, apeliantė patikslintu ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovę pateikti likusius Daugiabučio namo savininkų bendrijos dokumentus, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos apeliantės reikalavimus atmetė.
  7. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kodėl atsakovė darbo sutarčių registravimo žurnalo, kuomet pagal galiojančius teisės aktus, tai daryti atsakovei buvo privaloma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks apeliantės argumentas yra nepagrįstas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, tiriant bei vertinant byloje esančius duomenis bei liudytojų parodymus buvo nustatyta, kad atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog darbo sutarčių registravimo žurnalas nebuvo vedamas, o šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja D. J.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, byloje nustačius, kad darbo sutarčių registravimo žurnalas nebuvo vedamas, apeliantė neturi pagrindo jo reikalauti. Apeliantės argumentas, kuriuo teigiama, jog teismas nepagrįstai nesiaiškino priežasčių, dėl kurių atsakovė nevedė darbo sutarčių registravimo žurnalo, yra atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl atsakovės, kaip buvusios apeliantės atstovės, tinkamo pareigų vykdymo.
  8. Apeliantė taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė pastarosios reikalavimą L. K. pateikti VMI deklaracijas ir Sodros duomenis, nes, vertinant atsakovės parodymus, tokie duomenys turėjo egzistuoti fiziškai. Su tokiu apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, duomenis iš VMI bei Sodros galima gauti prisijungimo būdu, taip ir kreipiantis į atitinkamas institucijas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie konkretūs įrodymai liudija, kad jai buvo perduoti visi prisijungimo duomenys, bei kad visos bankinės operacijos buvo vykdomos elektroniniu būdu. Toks apeliantės argumentas nepagrįstas, kadangi pati apeliantė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji neturi minėtų prisijungimo duomenų, ar kad ji kreipėsi į VMI ar Sodrą dėl naujų prisijungimo duomenų suteikimo, kadangi tokie duomenys vartotojo prašymu gali būti atnaujinami/išduodami nauji, pateikus prašymą duomenų tvarkytojui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks apeliantės prašymas buvo atmestas pagrįstai.
  9. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą, kad atsakovė pateiktų senąją bendrijos įstatų redakciją, kadangi šie įstatai apeliantei reikalingi įvertinti atsakovės veiklą, jos turėtas kompetencijas, įvertinti, ar visos ūkinės operacijos, priimti sprendimai buvo tinkami, vykdomi laikantis tuo metu galiojusių įstatų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks apeliantės reikalavimas nėra pagrįstas, kadangi, kaip nurodė apeliantė, priėmus naują bendrijos įstatų redakciją, senoji neteko galios. Kaip formalus vertintinas ir apeliantės argumentas dėl senųjų bendrijos įstatų poreikio.
  10. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir toje dalyje, kurioje teismas vertino, kad atsakovė perdavė apeliantei visus dokumentus, kuriais ji disponavo, kadangi atsakovė tokio fakto nepatvirtino, o teismo reikalavimas apeliantei tiksliai įvardinti duomenis, kuriais apeliantė nedisponuoja, nepaneigia atsakovės pareigos perduoti visus dokumentus, kartu patvirtinant, kad ji ieškovui atidavė visus dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme atitinkamą reikalavimą antrajai ginčo šaliai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė turėjo pareigą nurodyti, kokius konkrečiai dokumentus atsakovė turėjo pareigą pateikti. Be to, kaip minėta, iš 2017-10-13 DNSB protokolo, 2017-06-16 Daugiabučio namo savininkų bendrijos dokumentų perdavimo akto, Daugiabučio namo savininkų bendrijos inventoriaus perdavimo akto, 2017-10-16 Daugiabučio namo savininkų bendrijos dokumentų perdavimo akto, 2017-10-13 Daugiabučio namo savininkų bendrijos inventoriaus perdavimo akto, 2017-10-13 Daugiabučio namo savininkų bendrijos dokumentų perdavimo aktų, 2017-10-16 Daugiabučio namo savininkų bendrijos dokumentų perdavimo akto priedo, atsakovė apeliantei perdavė pirkimų duomenis, sutartis, bendrijos gautus raštus, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, darbo, atostogų ir atleidimo iš darbo dokumentus, siųstus raštus, sutartis. Kaip minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo praktiką, teismas byloje turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus ir byloje esančių duomenų visumą nustatė, jog atsakovė apeliantei perdavė visus turėtus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Apeliantė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima pagrįstai spręsti, kad atsakovės žinioje yra neperduotų bendrijai dokumentų, todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę vykdyti neapibrėžtus apeliantės reikalavimus. Remiantis išdėstytu, šis apeliantės argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
  11. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl visuotinių bendrijos narių susirinkimų protokolų perdavimo nėra, taip pat, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą perduoti revizijos aktus, kadangi 2013 m. revizija buvo atlikta. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip nustatyta iš 2017-11-29 teismo posėdžio garso įrašo, liudytojas A. P., kuris buvo bendrijos revizijos komisijos primininkas, parodė, jog vienintelė revizija buvo atlikta 2013 metų pavasarį, tačiau nenurodė, kad būtų buvęs sudarytas revizijos aktas (2017-11-29 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 30:10 min.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės reikalavimas atsakovei L. K. pateikti minėtus dokumentus nėra pagrįstas, byloje nėra įrodyta, kad atsakovė turi šiuos dokumentus, todėl ji objektyviai negalėtų apeliantei jų perduoti.
  12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės reikalavimą dėl antspaudo perdavimo. Kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, teismui buvo pateikti bendrijoje naudotų antspaudų pavyzdžiai, iš kurių vienas buvo mažesnis (pagamintas vėliau nei didesnis antspaudas). Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentus dėl antspaudo pateikimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė antspaudų apyvartą, jų saugojimo, apskaitos ir sunaikinimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės reikalavimas atsakovei perduoti didįjį antspaudą yra formalus, kadangi Daugiabučio namo savininkų bendrijai senojo antspaudo neturėjimas niekaip netrukdo tęsti normalios veiklos, be to, kaip buvo paminėta ginčijamame teismo sprendime, vienodų antspaudų naudojimas yra negalimas, todėl apeliantė net ir turėdama abu bendrijos antspaudus, senąjį antspaudą, vadovaudamasi LR antspaudų apyvartos įstatymo 4 str. 1 d. turėtų sunaikinti. Taip pat atmestinas ir apeliantės reikalavimas atsakovei perduoti bendrijos spyną. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantės reikalavimas jai perduoti niekaip neidentifikuotą daiktą negali būti tenkinamas, juo labiau, kad iš dokumentų perdavimo aktų matyti, jog spyna buvo perduota.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d. numatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai turi būti priteisiamos iš apeliantės (ieškovės) Daugiabučio namo savininkų bendrijos, nes ieškinys atsakovei L. K. byloje ginčijamu teismo sprendimu buvo atmestas. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 str. 2 d. ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 str. 4 d. įtvirtina, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
  3. Nagrinėjamu atveju Daugiabučio namo savininkų bendrija ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovę perduoti visus finansinius, buhalterinius dokumentus bei mažavertį inventorių, kuris priklauso Daugiabučio namo savininkų bendrijai. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismas įpareigojo atsakovę L. K. perduoti bendrijai jos prašomus dokumentus ir mažavertį inventorių, nustatydamas konkrečią perdavimo datą – 2017-10-13. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė teismo nustatytą dieną įvykdė teismo nurodymą ir perdavė Daugiabučio namo savininkų bendrijai buhalterinius ir finansinius dokumentus bei mažavertį inventorių. Po minėto perdavimo apeliantė (ieškovė) pateikė 2017-11-28 patikslintą ieškinį, kuriuo teismui pateikė patikslintus reikalavimus konkrečiai nurodydama prašomus perduoti dokumentus ir mažavertį inventorių. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu patikslintą ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei L. K. iš ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi procesinis bylos šalių elgesys. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė L. K. Daugiabučio namo savininkų bendrijai dokumentus ir mažavertį inventorių perdavė jau po ieškinio pateikimo dienos, nors apeliantė prašymą perduoti dokumentus atsakovei buvo pareiškusi dar iki ieškinio teismui pateikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2017-11-29) apeliantė buvo patyrusi 550 Eur bylinėjimosi išlaidų (I t., 113 – 115 b. l.). Po patikslinto ieškinio, kurio reikalavimai pirmosios instancijos teisme buvo atmesti, pateikimo dienos, apeliantė nurodė, kad papildomai patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų (I t., 116 – 117, 121 - 122 b. l.) Kaip teisingai nurodė apeliantė, atsakovė advokatės buvo atstovaujama tik per baigiamąsias kalbas, t. y. po patikslinto ieškinio pateikimo dienos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (I t., 124 – 125 b. l.).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių elgesį ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad atsakovė L. K. apeliantės reikalavimus įvykdė tik po ieškinio pateikimo teismui dienos, kuomet ji tai padaryti buvo įpareigota teismo, todėl apeliantės patirtos 550 Eur bylinėjimosi išlaidos pagal 2017-09-12 sąskaitą už teisines paslaugas vertintinos pagrįstomis.
  6. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo atsakovei priteisti tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgus į posėdžio trukmę. Šis apeliantės argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.19. p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 0.1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dydis buvo pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad teisinės paslaugos apima tiek susipažinimą su byla, tiek bylos medžiagos analizę, gynybinės pozicijos parengimą, kliento atstovavimą teisme, todėl atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis buvo pagrįstas.
  7. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir nepagrįstai atsisakė priteisti iš atsakovės apeliantei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės 550 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, apeliantei iš atsakovės priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Atsakovė pateikė duomenis, kad už susipažinimą su procesiniais dokumentais ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Pagal CPK 93 str. 2 d. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad buvo patenkinti 25 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, todėl atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, neviršijanti rekomendacijose nurodytų rekomenduojamų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio, mažintina iki 300 Eur.
  2. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

18Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

19„Ieškinį atmesti.

20Priteisti ieškovei daugiabučio namo savininkų bendrijai, į. k. 245617780, iš atsakovės L. K., a. k. ( - ) 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

21Priteisti valstybei iš ieškovo daugiabučio namo savininkų bendrijos, į. k. 245617780, 3,66 Eur (trijų eurų, 66 ct) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 5660.“

22Priteisti atsakovei L. K., a. k. ( - ) iš ieškovo daugiabučio namo savininkų bendrijos, į. k. 245617780, 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai