Byla 3K-3-304/2013
Dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos ir dienpinigių priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo ir 2012 m. spalio 10 d. papildomos nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Altas assistance“ dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos ir dienpinigių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir atleidimo iš darbo pagrįstumo.

6Ieškovas R. R. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėta atleidimo iš darbo formuluotę, pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą nurodant, kad darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 129 straipsnio 1 dalį, priteisti 4800 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką; ieškovas papildė savo reikalavimą prašydamas priteisti neišmokėtus dienpinigius.

7Ieškovas nurodė, kad nuo 2006 m. rugsėjo 29 d. dirbo UAB „Altas assistance“ techninės pagalbos tarnybos vadybininku pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 3, o nuo 2008 m. birželio 2 d. ėjo rinkodaros vadovo pareigas. Atsakovo UAB „Altas assistance“ (toliau – atsakovas) vadovo 2011 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. AAS53 „Dėl darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą“ (toliau – Įsakymas) ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų – bendrovės technikos naudojimo asmeniniams poreikiams (DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir bendrovei priklausančių lėšų pasisavinimo imant atlygį iš UAB „Žalia rūta“ už šiam subjektui finansiškai palankias, tačiau atsakovui nenaudingas, sandorių sąlygas (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Ieškovas teigia, kad atleidimas iš darbo buvo neteisėtas. Ieškinyje paaiškinama, kad darbdavys darė psichologinį poveikį nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu; ieškovui atsisakius, poveikis buvo tęsiamas, atimtos darbo priemonės (kompiuteris ir mobilusis telefonas). Atsakovo vadovo 2011 m. rugsėjo 28 d. ir 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymais ieškovo buvo pareikalauta pasiaiškinti dėl patikrinimų metu gautos informacijos apie šio vykdytą bendrovei žalingą veiklą (atsakovui priklausančios technikos (vilkiko) naudojimą keturračio motociklo transportavimui 2011 m. gegužės 16 d. ir 2011 m. birželio 9 d., atsakovui priklausančių lėšų pasisavinimą). Nors 2011 m. rugsėjo 29 d. ir 2011 m. spalio 5 d. ieškovas pateikė pasiaiškinimus, nurodydamas, kad visi kaltinimai yra nepagrįsti, atsakovo vadovo 2011 m. spalio 5 d. įsakymu jis buvo atleistas iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino 2006 m. rugsėjo 29 d. R. R. su UAB „Altas assistance“ sudarytos darbo sutarties Nr. 3 nutraukimą neteisėtu; laikė, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį nuo 2011 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš viso 37 105,39 Lt, o nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo – po 311,81 Lt už kiekvieną darbo dieną (neatskaičius mokėtinų mokesčių), skaičiuojant penkių darbo dienų savaitę; panaikino UAB „Altas assistance“ vadovo 2011 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. AAS53 „Dėl darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą“ 2 punktą dėl 4800 Lt žalos išskaitymo; priteisė ieškovui iš atsakovo 4800 Lt išskaityto darbo užmokesčio (neatskaičius mokėtinų mokesčių) ir 2845 Lt dienpinigių; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10Įvertinęs atsakovo vairuotojo A. B. paaiškinimus (kad nurodymus dėl transportavimo jam davė įmonės dispečeris, atvykęs jis užpildė važtaraščius, dispečeriui nepasakius, pinigų už paslaugas neėmė), aplinkybę, jog posėdžio metu A. B. teikti paaiškinimai dėl keturračių transportavimo nesutapo su rašytiniais paaiškinimais ir GPS išrašais, duomenys apie transportuotus keturračius ir jų priklausymą ieškovui pagrįsti tik paties darbdavio paaiškinimais, jo parengtais išvestiniais dokumentais bei su juo susijusių liudytojų parodymais, tarp atsakovo akcininkų ir ieškovo yra kilęs konfliktas dėl kitos įmonės, kurios akcininkas yra ieškovas, veiklos, teismas konstatavo, kad darbdavys nepateikė objektyvių įrodymų (A. B. nurodytų važtaraščių, kelionės lapų, užsakymų ar kuro nurašymo dokumentų) apie tai, kaip 2011 m. gegužės 16 d. ir 2011 m. birželio 9 d. buvo naudojama transporto priemonė (vilkikas, kurio valst. Nr. EHP010), todėl byloje nepakanka įrodymų neabejotinai išvadai, kad 2011 m. gegužės 16 d. ir 2011 m. birželio 9 d. ieškovas dalyvavo transportuojant keturračius motociklus ar kad davė nurodymą juos transportuoti neatlygintinai, padaryti. Nurodęs, kad, remiantis DK 241 straipsnio 2 dalimi, negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog drausminė nuobauda už 2010 metais (2010 m. gegužės 4 d.– 2010 m. gruodžio 2 d.) iš UAB „Žalia rūta“ gautą neteisėtą atlyginimą ieškovui paskirta 2011 m. spalio 5 d. ir tai sudaro savarankišką pagrindą ją panaikinti. Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad ieškovo veika turi neteisėto atlyginimo paėmimo požymių – pateikti mokėjimo pavedimai patvirtina, jog ieškovas susijęs sutartiniais santykiais su R. P., bet ne su UAB „Žalia rūta“; pagal eitas pareigas ieškovas negalėjo priimti sprendimų dėl tiekėjų parinkimo ir tokių sprendimų nepriimdavo. Teismas pažymėjo, kad darbdavys nesikreipė dėl baudžiamojo persekiojimo pradėjimo, pats nusprendė, jog ieškovo veika turi visus nusikaltimo požymius, turėdamas pareigą pateikti neabejotinus ieškovo kaltės įrodymus, to nepadarė. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad ieškovo veikos nepagrįstai kvalifikuotos kaip šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktus, todėl panaikino Įsakymo 1 punktą ir taikė neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisinius padarinius, nustatytus DK 297 straipsnio 3–4 dalyse – ieškovui neprašant grąžinti jį į ankstesnį darbą, darbo sutartį laikė nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Konstatavęs, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas davė nurodymus neatlygintinai transportuoti jam priklausančias transporto priemones, nenustatyta, kad ieškovo veika turi neteisėto atlyginimo paėmimo, dėl kurio atsakovas patyrė realią žalą, požymių, tiek ieškovo, tiek ir R. P. paaiškinimai apie pinigų pervedimus neišsamūs ir negali būti laikomi tikrais, nėra įrodymų, jog, paslaugų teikėju parinkdamas UAB „Žalia rūta“, ieškovas padarė žalą atsakovui, teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai išskaičiavo 4800 Lt iš ieškovui priklausančio darbo užmokesčio. Kadangi ieškovas detaliai paaiškino, kokiu metu ir į kokias komandiruotes vyko, jo teiginius patvirtino liudytojas A. B., atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas nurodytomis dienomis į komandiruotes nevyko (pavyzdžiui, dirbo ar atostogavo), tai teismas padarė išvadą, kad, nepaisant to, jog nėra įrodymų apie ieškovo komandiruočių įforminimą, labiau tikėtina, kad ieškovas į komandiruotes vyko, todėl tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo neišmokėtus dienpinigius.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Altas assistance“ apeliacinį skundą, 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas; 2012 m. spalio 10 d. papildoma nutartimi priteisė atsakovui iš ieškovo 4800 Lt, atsakovo sumokėtų ieškovui pagal panaikintą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą, ir 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

12Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbo santykius. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje neįrodyta, jog 2011 m. gegužės 16 d. ir 2011 m. birželio 9 d. ieškovas būtų davęs nurodymą vairuotojui A. B. neatlygintinai transportuoti ieškovui priklausančias transporto priemones, teisėjų kolegija nurodė, kad byloje esantys GPS duomenys patvirtina faktą, jog atsakovui priklausantis vilkikas (valst. Nr. EHP010) jo įsakymuose nurodytu metu vyko nurodytais maršrutais, vilkiko ir keturračio motociklo GPS duomenys sutapo, vairuotojas A. B. paliudijo, kad ieškovo paliepimu transportavo keturratį motociklą jo nurodytais maršrutais, atsižvelgė į tai, jog praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui šis liudytojas davė iš esmės nuoseklius parodymus apie ginčo aplinkybes, kurie nesiskyrė nuo pirmesnių jo parodymų. Teisėjų kolegija priėmė naujus atsakovo įrodymus – CD įrašą, kuriame užfiksuotas ieškovo pokalbis, šiam duodant pavedimą transportuoti keturračius. Teisėjų kolegija laikė, kad įvertintų įrodymų visuma patvirtina ieškovo šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – pasinaudojimą pareigomis dėl asmeninių paskatų (neteisėtas nurodymas dėl keturračių motociklų transportavimo), kuris yra pakankamas ieškovui skirti DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą drausminę nuobaudą (atleisti iš darbo). Pažymėjusi, kad teismo posėdžio metu liudytoja R. P. aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino atsakovo argumentus, jog R. P. duodavo atlygį ieškovui už transporto priemonių nuomą, teisėjų kolegija sutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovo vykdytos veikos, susijusios su komisinių gavimu iš R. P., nebuvo ieškovui taikytos drausminės atsakomybės pagrindas, tačiau, sustiprindamos vidinį įsitikinimą, padėjo darbdaviui parinkti darbuotojui skirtiną konkrečią drausminę nuobaudą ir apskaičiuoti bei išskaičiuoti iš jam išmokėtinų sumų dėl ieškovo veikų atsakovo patirtos žalos atlyginimą.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas R. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir 2012 m. spalio 10 d. papildomą nutartį bei palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl CPK 314 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Kasatorius nurodo, kad atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – CD įrašą. Nors CPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti priimti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, Vilniaus apygardos teismas, bylą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnis), įrodymus priėmė, ištyrė ir jais rėmėsi priimdamas sprendimą. Kadangi atsakovas nepagrindė, kodėl šio įrašo pateikimo būtinybė kilo vėliau, nepridėjo jokių objektyvių duomenų, leidžiančių tikėti įraše esančios informacijos patikimumu, tiesiog rado (arba sukūrė) šį įrodymą vėliau, tai, kasatoriaus įsitikinimu, priimdama naujus įrodymus, teisėjų kolegija pažeidė civilinio proceso nuostatas ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasatorius pažymi, kad įstatymas nenustato galimybės rašytinio proceso tvarka tirti naujai pateiktus įrodymus, nes tai pažeistų CPK 183 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias įrodymų tyrimo taisykles – įrodymai tiriami laikantis žodiškumo principo.
  2. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Kasatorius teigia, kad, naikindama argumentuotą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdama ieškinio reikalavimus, teisėjų kolegija netyrė ir nepasisakė, kaip nustatė šiurkštų kasatoriaus darbo drausmės pažeidimą – pasinaudojimą pareigomis dėl asmeninių paskatų (neteisėtas nurodymas dėl keturračių motociklų transportavimo) ir laikė tai pakankamu pagrindu drausminei nuobaudai – atleidimui iš darbo; teisėjų kolegija neatskleidė įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių – netyrė nei kasatoriaus pareigų pobūdžio (ar jo nurodymai privalomi), nei asmeninių paskatų reikšmės (kuo pasireiškė asmeninė nauda), rėmėsi tik galbūt savo atsakomybės vengusio liudytojo A. B., kuris naudojo transporto priemones pažeisdamas nustatytą tvarką, paaiškinimais, bet visiškai nevertino kitų aplinkybių, nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasatoriaus nuomone, teisėjų kolegija neteisėtai sutapatino A. B. veiksmų motyvą (paaiškinimą) su kito asmens šiurkščia drausmine atsakomybe. Kasatorius įsitikinęs, kad teisėjų kolegija nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), liudijančius apie darbuotojo padarytą šiurkštų darbo pažeidimą, o ne remtis nesusijusia kasacinio teismo praktika, jog teismas gali daryti išvadas apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teisėjų kolegija nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo aplinkybių nustatymo bei darbdavio pareigos įrodyti šį pažeidimą. Nors neteisėtą pasipelnymą pasinaudojus tarnybine padėtimi atsakovas laikė šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu (nurodė Įsakyme), dėl kurio kasatorius buvo atleistas iš darbo, naikindama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį teisėjų kolegija nevertino Įsakyme nurodytų aplinkybių, taip pažeisdama CPK 270 straipsnio nuostatas.

15Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Altas assistance“ prašo kasacinį skundą atmesti; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl CPK 314 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Pažymėdamas, kad kasatorius nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, atsakovas teigia, jog apeliaciniame skunde išsamiai aprašė sužinojimo apie naują įrodymą, suradimo, vėliau iškilusios būtinybės jį pateikti aplinkybes. Atsakovo manymu, CPK 314 straipsnyje nustatytas bendrasis draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus (su išimtimis) yra nukreiptas prieš nesąžiningus proceso dalyvius, piktnaudžiavimą procesu, tačiau byloje nėra ir kasatorius nepateikia jokių duomenų, kad atsakovas būtų netinkamai naudojęsis savo procesinėmis teisėmis; naujų įrodymų pateikimo aplinkybės atitinka CPK 314 straipsnyje nustatytas sąlygas. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme atliekamas vadovaujantis CPK 302 straipsniu, t. y. taikant CPK bendrąsias nuostatas, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančias nuostatas, neprieštaraujančias CPK šešioliktajame skyriuje nurodytoms taisyklėms, pavyzdžiui, CPK 183 straipsniu (kurio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta įrodymų tyrimo žodiškumo principo išimtis). Atsakovas mano, kad, priimant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (nepaisant to, procesas rašytinis ar žodinis), svarbu tai, jog proceso dalyviai turėtų galimybę su naujais įrodymais susipažinti ir dėl jų pasisakyti; tokia galimybė kasatoriui buvo suteikta ir jis ja pasinaudojo. Atsakovas pažymi, kad teisėjų kolegija ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, išvadas padarė vadovaudamasis įrodymų visuma, o naujai priimti įrodymai teisėjų kolegijai buvo tik papildomi duomenys atitinkamoms išvadoms padaryti.
  2. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Atsakovas laikosi pozicijos, kad priimdama skundžiamą sprendimą teisėjų kolegija išsamiai ir tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, ištyrė bei įvertino visus įrodymus ir padarė pagrįstas bei teisingas išvadas. Atsakovo nuomone, kasatorius nurodo faktines aplinkybes, prielaidas ir hipotezes, kelia klausimus, į kuriuos aiškiai ir nedviprasmiškai atsakyta skundžiamame sprendime. Atsakovas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, kasacinis teismas formuoja praktiką, jog sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje turi būti atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. ir kt. v. E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-202/2012). Teigdamas, kad teisėjų kolegija nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kasatorius plačiau savo teiginio nepaaiškina, nenurodo, nuo kokios praktikos buvo nukrypta. Nesutikdamas su kasatoriumi dėl teisėjų kolegijos tariamai padaryto CPK 270 straipsnio nuostatų pažeidimo, atsakovas pabrėžia, kad teisėjų kolegija nurodė įrodymus dėl visų kasatoriaus veikų, konstatavo, jog kasatorius padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (pasinaudojo pareigomis dėl asmeninių paskatų), kuris buvo pakankamas drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) taikymui, o pripažinimas, kad kitų kasatoriaus veikų (komisinių gavimo iš R. P.) nurodymas įsakymuose buvo perteklinis ar negalimas, atsakovo manymu, būtų tik formalaus įsakymų trūkumo nustatymas, nekeičiantis teisinių santykių esmės.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami.

19Dėl CPK 314 straipsnio aiškinimo ir taikymo

20CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktika aiškinant šią proceso teisės normą yra nuosekliai išplėtota. Aiškindamas ir taikydamas ją, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“ bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-691/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; ir kt.).

21Kasaciniame skunde teiginys apie CPK 314 straipsnio pažeidimą grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs šiame straipsnyje įtvirtintų išimtinių sąlygų, kurioms esant naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme nėra ribojamas, priėmė kaip įrodymą atsakovo pateiktą CD įrašą ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, pažeisdamas įrodymų tyrimo taisykles. Kasatoriaus teigimu, buvo pažeistas įrodymų tyrimo žodiškumo principas, įtvirtintas CPK 183 straipsnio 3 dalyje.

22Vertindama šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, pateikdamas apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą – atsakovo dispečerio ir kasatoriaus telefoninių pokalbių įrašus, nurodė, jog šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir tokio būtinumo aplinkybes motyvuotai pagrindė. Kasatorius su šiuo įrodymu susipažino, atsiliepime į apeliacinį skundą dėl jo išdėstė savo argumentus. Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas priimdamas naują sprendimą kitokias išvadas byloje padarė ne vien šio įrodymo pagrindu, o įvertinęs įrodymų visetą pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien tik naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo faktas savaime nesuponuoja teismo pareigos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480, be kitų, pakeisti CPK 321, 322 straipsniai, nustatantys apeliacinio skundo nagrinėjimo procesą. Nauja šių straipsnių redakcija reiškia teisinio reguliavimo pakeitimą tuo aspektu, kad apeliacine tvarka bylos paprastai nagrinėjamos ne žodinio proceso, o rašytinio proceso tvarka; žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tuo atveju, kai pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas; dalyvaujančių byloje asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo nesaisto. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Deraimas“ v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-471/2012).

23Nagrinėjamoje byloje kasatorius, teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka neteikė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priėmęs byloje naują įrodymą ir išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, CPK 183 straipsnyje nustatytos įrodymų tyrimo tvarkos bei principų nepažeidė, nes betarpiškai ištyrė naujai priimtą įrodymą, kaip to reikalaujama CPK 183 straipsnio 3 dalyje – įrodymai tiriami laikantis betarpiškumo, žodiškumo ir bylos nagrinėjimo koncentruotumo principų. Šioje teisės normoje taip pat nurodyta, jog CPK gali būti nustatytos išimtys. Žodinio įrodymų tyrimo proceso išimtis pirmiausia yra atvejai, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naujus įrodymus, būtų pažeidęs CPK 314 straipsnio nuostatas.

24Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija kasatoriaus argumentus dėl proceso teisės normų pripažįsta nepagrįstais.

25Dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais nurodoma, kad buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos

26Kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Pagal šias teisės normas kasatorius kasaciniame skunde turi nurodyti konkrečius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kitus CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus kasacijos pagrindus, kuriais remdamasis reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą ar nutartį, taip pat nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą.

27Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas, bylose bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada praktikoje reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos 3K-3-443/2010).

28Nagrinėjamoje byloje kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl to, kas laikytina šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Šioje kasacinio skundo dalyje kasatorius paminėjo vienintelę kasacinio teismo nutartį – 2005 m. vasario 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-109/2005, tačiau nenurodė nė vieno argumento dėl konkretaus nukrypimo nuo šioje nutartyje suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Pažymėtina tai, kad skundžiamame sprendime apeliacinės instancijos teismas rėmėsi kasatoriaus nurodytoje nutartyje suformuota DK 235 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktika, o išvadas apie šioje nutartyje darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimui šiurkščiu suformuotų kriterijų buvimą grindė byloje surinktų įrodymų viseto ištyrimu. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių teisiniu kvalifikavimu ir kasaciniame skunde kelia retorinio pobūdžio klausimus.

29Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, turi pagrindą pripažinti, kad šioje byloje kasatoriaus paduotame kasaciniame skunde iš dalies neatsižvelgta į kasacinio skundo specifiką, reikalavimą nurodyti konkrečius kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius teisinius argumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, dalis kasacinio skundo teiginių nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes jie neatitinka CPK nustatytų reikalavimų dėl motyvuotų kasacijos pagrindų nurodymo (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiais vertintina kasacinio skundo dalis, kurioje apeliuojama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Todėl teisėjų kolegija šioje skundo dalyje išdėstytų teiginių neanalizuoja ir detaliau dėl jų nepasisako.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

32Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Altas assistance“, pateikęs atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 5849,04 Lt išlaidų, sumokėtų už advokato pagalbą. Atsakovas prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovo. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, šių išlaidų atlyginimas mažintinas iki 1500 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

33Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 23,54 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (ieškovas) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir 2012 m. spalio 10 d. papildomą nutartį palikti nepakeistus.

36Priteisti atsakovui UAB „Altas assistance“ (j. a. k. 300584946) iš ieškovo R. R. (a. k. duomenys neskelbtini) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

37Priteisti valstybei iš ieškovo R. R. (a. k. duomenys neskelbtini) 23,54 Lt (dvidešimt tris Lt 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir atleidimo... 6. Ieškovas R. R. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas... 7. Ieškovas nurodė, kad nuo 2006 m. rugsėjo 29 d. dirbo UAB „Altas... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu... 10. Įvertinęs atsakovo vairuotojo A. B. paaiškinimus (kad nurodymus dėl... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas R. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 15. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Altas assistance“ prašo... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 19. Dėl CPK 314 straipsnio aiškinimo ir taikymo... 20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 21. Kasaciniame skunde teiginys apie CPK 314 straipsnio pažeidimą grindžiamas... 22. Vertindama šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad... 23. Nagrinėjamoje byloje kasatorius, teikdamas atsiliepimą į apeliacinį... 24. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija kasatoriaus argumentus dėl... 25. Dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais nurodoma, kad buvo nukrypta nuo... 26. Kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Įsiteisėjusių... 27. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai kasacinis skundas... 28. Nagrinėjamoje byloje kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas... 29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, turi pagrindą... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 32. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Altas assistance“, pateikęs... 33. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 23,54 Lt bylinėjimosi... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 36. Priteisti atsakovui UAB „Altas assistance“ (j. a. k. 300584946) iš... 37. Priteisti valstybei iš ieškovo R. R. (a. k. duomenys neskelbtini) 23,54 Lt... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...