Byla 2A-1671-798/2014
Dėl įpareigojimo suprojektuoti sklypą, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Arlitanus“

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Veniulytės -Jankūnienės,

2rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį dėl įpareigojimo suprojektuoti sklypą, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Arlitanus“,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių įstatymo nustatyta tvarka: 1) suprojektuoti ir patvirtinti J. V. 1.30 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo Buivydiškių kadastro vietovėje, skirto J. V. 1995-03-16 XXXIV sesijos sprendimu, ribas ir plotą, parengti suformuoto žemės sklypo planą, pažymėti ir patvirtinti šį sklypą Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte; 2) sudaryti 1.30 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo Buivydiškių kadastro vietovėje, pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad 2011-07-29 ieškovė gavo Buivydiškių kadastrinės vietovės projekto autoriaus UAB „Arlitanus“ atsakymą, kad rengiamame projekte nebus projektuojamas ieškovės asmeninio ūkio žemės sklypas, nes ieškovė nėra įtraukta į sąrašus asmenų, kuriems projektuojami asmeninio ūkio žemės sklypai Buivydiškių kadastro vietovės teritorijoje, kuri Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 priskirta Vilniaus miestui. Prašymai dėl naudojamo asmeninio žemės ūkio suprojektavimo ir leidimo įsigyti naudojamą asmeniniam ūkiui skirtą žemę buvo teikiami po reorganizacijos panaikintam Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos žemėtvarkos skyriui, o sprendimus dėl leidimo įsigyti asmeninio ūkio žemę priima Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius. Atsakovas neįtraukė ieškovės į sąrašus asmenų, kuriems projektuojami asmeninio ūkio žemės sklypai Buivydiškių kadastro vietovės teritorijoje. Pažymėjo, jog ieškovei Buivydiškių apylinkės tarybos 1995-03-16 XXIV sesijos sprendimu buvo paskirtas žemės sklypas asmeniniam ūkiui, kurį ieškovė lyg šiol naudoja, tačiau ieškovei skirto ir jos naudojamo asmeniniam ūkiui skirto valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo (b.l.3-5; 18-20).

5Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį atmesti. Nurodė, jog buvo gavę ieškovės prašymą dėl 1.30 ha asmeninio ūkio žemės sklypo suprojektavimo bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, bet jo netenkino. Atkreipė dėmesį į tai, jog prie ieškinio pridėtame Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės, kuriems žemė buvo suteikta apylinkės tarybos sesijų sprendimais ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymais įteisinta ir leista parduoti sąraše Nr. 639 įrašyta ne J. V., o J. V. bei gyvenamojo vieta nurodyta ne Pašilaičių kaimas, o Plateniškių kaimas. Pažymėjo, jog asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui, o iš prie ieškinio pridėto asmeninio ūkio žemės sklypo patikrinimo – apžiūrėjimo akto matyti, kad 1,30 ha žemės sklypo vieta yra Pašilaičiuose, o ne Platiniškių kaime, priešingai, nei nurodoma Sąraše Nr. 639 (b.l.24-25).

6Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2012-05-02 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovei pagal Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995-03-16 XXIV sesijos sprendimą suteikta Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Buivydiškių kadastrinėje vietovėje, Pašilaičių kaimo teritorijoje 1,30 ha asmeninio ūkio žemė, kuria ji naudojasi ir iki šiol, ir kuri 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo“ priskirta Vilniaus miestui.

8Po 1995-06-01 miestams priskirtose teritorijose esantys žemės sklypai gali būti parduodami tik tuomet, jeigu jie įstatymų nustatyta tvarka suteikti ir naudojami asmeniniam ūkiui. Ieškovei suteiktas ir ieškovės naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas yra laisvame valstybinės žemės fonde, tačiau iki šiol šis sklypas nėra suprojektuotas, patvirtintas, paženklintas ir privatizuotas.

9Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-28 įsakymu Nr.49VĮ-(14.49.2.)-6514 patvirtintas piliečių, pageidaujančių paskelbtame rengti projekto papildyme, gauti žemę sąrašas, o pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 bei šio 2011-12-16 įsakymo Nr. 3D-928 redakcija, patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 31 punktą, patvirtintas pretendentų sąrašas yra teisinis pagrindas žemėtvarkos skyriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus. Kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4420-129/2012 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovei Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995-03-16 XXIV sesijos sprendimu suteikta 1,30 ha asmeninio ūkio žeme ieškovė naudojosi ir iki šiol naudojasi Vilniaus rajono Buivydiškių kadastrinėje vietovėje, Pašilaičių kaimo teritorijoje, kuri priskirta Vilniaus miestui, t.y. šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas jau po Sąrašo patvirtinimo, todėl ieškovė nėra įtraukta į sąrašą, todėl ir projektavimo darbai nevykdyti. Taip pat atsakovo atstovė nurodė, jog ieškovei iškėlus ieškinį teisme, kuriuo reikalauja atsakovą atlikti minėto žemės sklypo projektavimo darbus bei įpareigoti sudaryti šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, administracinės procedūros sustabdomos iki teismas išnagrinės šią bylą, teismui priėmus teigiamą sprendimą ieškovės atžvilgiu, įstatymų nustatyta tvarka, bus sprendžiamas projekto papildymas, parengus naujai rengiamo projekto papildymo ar projektui prilyginamo plano laisvos valstybinės žemės fondą bei patikslinus valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, ieškovė bus įtraukta į sąrašą VII eiliškumo grupėje, kurio pagrindu bus projektuojamas ieškovės naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas, atliekami kadastriniai matavimai bei ruošiamos pirkimo-pardavimo sutartys.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino.

11Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-05-02 įsiteisėjusiu sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę faktas, jog ieškovei pagal Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995-03-16 XXIV sesijos sprendimą, buvo suteikta 1.30 ha asmeninio ūkio žemės, esanti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Buivydiškių kadastrinėje vietovėje, Pašilaičių kaimo teritorijoje ir šia žeme ji naudojasi iki šiol. 1996-04-24 įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo“ Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Buivydiškių kadastrinėje vietovėje, Pašilaičių kaimo teritorijoje esanti žemė buvo priskirta Vilniaus miestui. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei asmeninio ūkio žemė suteikta pagal Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, t.y. teisėtai.

12Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 1 punkto 2 dalies nuostatas, nustatančias, kad po 1995-06-01 miestams priskirtose teritorijose esantys žemės sklypai gali būti parduodami tik tuomet, jeigu jie įstatymų nustatyta tvarka suteikti ir naudojami asmeniniam ūkiui, esant nustatytai aplinkybei, kad ieškovės naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas yra laisvame valstybinės žemės fonde, padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių įstatymo nustatyta tvarka, t.y. pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 7 dalį, sudaryti 1.30 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo Buivydiškių kadastro vietovėje, pirkimo-pardavimo sutartį, yra pagrįstas ir tenkintinas.

13Teismas sprendė tenkinti ir kitą ieškovės reikalavimą - įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių įstatymo nustatyta tvarka suprojektuoti ir patvirtinti J. V. 1.30 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo Buivydiškių kadastro vietovėje, skirto J. V. 1995-03-16 XXIV sesijos sprendimu, ribas ir plotą, parengti suformuoto žemės sklypo planą, pažymėti ir patvirtinti šį sklypą Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kadangi atsakovas iš esmės neginčijo ieškovės reikalavimo. Tokią išvadą teismas padarė iš atsakovo 2013-11-29 rašto Nr. 49SF-(14.49.104.)-1700, kuriame nurodyta, kad teismui patenkinus ieškovės reikalavimus, atsakovas spręs dėl tos vietovės projekto papildymo tvirtinimo klausimą, parengus naujai rengiamo projekto papildymo ar projektui prilyginamo plano laisvos valstybinės žemės fondą bei patikslinus valstybinės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, ieškovė bus įtraukta į sąrašą VII eiliškumo grupėje, kurio pagrindu bus projektuojamas ieškovės naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas, atliekami kadastriniai matavimai bei ruošiamos pirkimo-pardavimo sutartys (b.l.138-140).

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15Apeliantas (atsakovas) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pirmosios instancijos priimtą sprendimą dalyje, kurioje teismas įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių įstatymo nustatyta tvarka suprojektuoti ir patvirtinti J. V. 1.30 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo Buivydiškių kadastro vietovėje, skirto J. V. 1995-03-16 XXIV sesijos sprendimu, ribas ir plotą, parengti suformuoto žemės sklypo planą, pažymėti ir patvirtinti šį sklypą Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

16Apeliantas nurodė, kad skundžiamajame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnį žemėtvarkos projektus rengia Nacionalinė žemės tarnyba šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Paaiškino, kad žemės reformos projektai rengiami vadovaujantis Žemės reformos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ ir žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011-12-16 įsakymu Nr. 3D-928. Apeliantas teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai nepriskirta vykdyti žemės sklypų projektavimo darbų, todėl teismo įpareigojimas negali būti įvykdytas, o teismui priėmus tokį sprendimą, kuriuo Nacionalinė žemės tarnyba įpareigojama atlikti jos kompetencijai nepriskirtinus veiksmus, jai atitenka ir atsakomybė už priimto sprendimo įvykdymą. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė prašymą dėl asmeninio ūkio žemės sklypo išpirkimo pateikė tik 2013-11-28, tačiau patvirtino, jog vykdydama Vilniaus miesto apygardos teismo 2013-05-31 nutartį, kuria buvo paliktas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2013-05-02 sprendimas nepakeistas, sudarys valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 145-149).

17Ieškovė J. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama skundą atmesti ir pirmosios instancijos priimtą sprendimą palikti galioti nepakeistą. Nurodė, kad buvo išreiškusi valią dėl asmeninio ūkio žemės sklypo išpirkimo ne tik 2013-11-28, bet ir anksčiau, tačiau neturi išsaugojusi pirminio prašymo, tačiau iš aplinkybių, jog buvo įtraukta į sąrašą Nr. 639 akivaizdu, jog toks prašymas buvo pateiktas. Pažymėjo, kad atsakovas ne tik nurodo, kad teismas jį įpareigojo atlikti jo kompetencijai nepriskirtus veiksmus, bet papildomai prašo atmesti vieną iš ieškinio reikalavimų. Mano, jog tik atsakovo pavedimu projekto autoriui gali būti ir yra atliekai visi reikalingi veiksmai, kad būtų suprojektuotas ir patvirtintas ieškovės naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas (b.l. 157-158).

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

18teisiniai argumentai ir išvados

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

20Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

21Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apskrities policijos komisariato Migracijos valdybos 2011-12-09 rašte Nr. 10-27-S-11632 nurodoma, kad J. V., prašymuose išduoti buvusios TSRS piliečio pasą XVIII-TE Nr. ( - ) ir buvusios TSRS piliečio pasą VI-OK Nr. ( - ) nurodyta pavardė V. (rusiškos raidės), prašyme išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pasą LG 716285 – V., o todėl iki 1993-01-22 asmens dokumentuose pavardė nurodyta „V.“, o nuo 1993-01-22 – „V.“ (b.l.83). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-02 įsiteisėjusius sprendimu nustatytas juridinę reikšmę faktas, kad ieškovė, pagal Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995-03-16 XXIV sesijos sprendimą jai suteikta 1.30 ha asmeninio ūkio žeme naudojosi ir iki šiol ją naudoja Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Buivydiškių kadastrinėje vietovėje, Pašilaičių kaimo teritorijoje, kuri 1996-04-24 įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo“ priskirta Vilniaus miestui (b.l. 9; 105-108;117-121). Vilniaus apskrities viršininko 2010-03-26 įsakymo Nr. 2.3-3672-101 pagrindu ieškovės naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas yra laisvame valstybinės žemės fonde (b.l. 84-87). Pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nustatytą eiliškumą, apeliantui (atsakovui) kyla pareiga sudaryti 1.30 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo Buivydiškių kadastro vietovėje, pirkimo-pardavimo sutartį. Šios aplinkybės apeliantas (atsakovas) neginčija bei apeliaciniame skunde nurodo, jog nacionalinė žemės tarnyba sudarys valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (b.l.148). Ieškovė gavo Buivydiškių kadastrinės vietovės projekto autoriaus UAB „Arlitanus“ 2011-07-29 atsakymą, kad šiuo metu rengiamame projekte nebus projektuojamas ieškovės asmeninio ūkio žemės sklypas, nes ieškovė nėra įtraukta į sąrašus asmenų, kuriems projektuojami asmeninio ūkio žemės sklypai Buivydiškių kadastro vietovės teritorijoje, kuri Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 priskirta Vilniaus miestu (b.l.6).

22Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo patenkintas reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių įstatymo nustatyta tvarka suprojektuoti ir patvirtinti J. V. 1.30 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo Buivydiškių kadastro vietovėje, skirto J. V. 1995-03-16 XXIV sesijos sprendimu, ribas ir plotą, parengti suformuoto žemės sklypo planą, pažymėti ir patvirtinti šį sklypą Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.

23Žemės reformos žemėtvarkos projektai arba jiems prilyginami žemės sklypų planai rengiami vadovaujantis šiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu (Žin., 1991, Nr. 24-635;1997, Nr. 69-1735); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (Žin., 1998, Nr. 33-882; 2011, Nr. 105-4924); Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr.43-1189; 2011, Nr. 165-7881).

24Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 8 punktą, žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai projektuojami pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodiką, patvirtintą Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Pagal Metodikos 4 punktą, žemėtvarkos projektus rengia ir projektui prilyginamame plane žemės sklypus projektuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje išvardyti asmenys, sudarę sutartį su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) vadovu ar jo įgaliotu teritorinio padalinio pagal žemės buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius) vedėju dėl žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje (toliau – projekto autorius). Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalis nustato, jog žemės reformos žemėtvarkos projektus gali rengti Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – valstybė narė) piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai. Valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, gali rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus turėdami jiems nustatyta tvarka išduotus kvalifikacijos pažymėjimus žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti (toliau – kvalifikacijos pažymėjimas) arba kitos valstybės narės išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus. Valstybėse narėse įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai gali rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus, kai jų specialistas, dirbantis pagal darbo ar civilinę sutartį ir rengiantis žemės reformos žemėtvarkos projektus, turi jam nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitos valstybės narės išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tuo atveju, jeigu valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus, reikalavimas tokį pažymėjimą gauti iš naujo netaikomas. Metodikos 19 straipsnio 2 dalis nustato, jog žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose projektuojami žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, o kitais atvejais – fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų lėšomis. Žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose suprojektuoti žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, fizinių asmenų pageidavimu gali būti įgyvendinami jų lėšomis. Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Ši nuostata atsispindi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 22 punkte, skelbiančiame, jog žemės reformos žemėtvarkos projektą valstybės lėšomis įgyvendina projekto autorius. Žemės reformos žemėtvarkos projektą asmenų lėšomis įgyvendina asmens, kuriam suprojektuotas žemės sklypas, pasirinkimu projekto autorius arba kitas asmuo, nurodytas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, t.y. nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato asmenys, turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos Geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją vykdyti nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius matavimus, išskyrus atvejus, kai žemės reformos metu Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka formuojami žemės sklypai, kurių kadastro duomenis nustato asmenys, turintys kvalifikacinius leidimus, išduotus Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 10 dalį konkursus dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo organizuoja ir vykdo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos 1998 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ Nr. 207, 31 punktą apskrities viršininko patvirtintas pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, sąrašas yra teisinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus.

25Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde nurodė, jog vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-4420-129/2012, patvirtins šiuo metu rengiamą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymu paskelbto Vilniaus miesto kadastro vietovės Pilaitės ir Pašilaičių seniūnijų teritorijos, priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, parengus naujai rengiamo projekto papildymo ar projektui prilyginamo plano laisvos valstybinės žemės fondą bei patikslinus valstybės išperkamosios ir neprivatizuojamos žemės planą, projekto rengėjui teisės aktuose nustatyta tvarka, suprojektuos ieškovės naudojamo asmeninio ūkio žemės sklypą, sudarys valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį.

26Atsižvelgiant į tai, kad konkursą dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje organizuos ir vykdys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 10 dalis) bei su konkursą laimėjusiu projekto autoriumi apeliantas (atsakovas) sudarys sutartį (Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalis), taip pat atsižvelgiant į tai, jog apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde patvirtino aplinkybes, kad suprojektuos ieškovės naudojamo asmeninio ūkio žemės sklypą, sudarys valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį (b.l. 148), kuri teismo sprendimo priėmimo dienai sudaryta nebuvo, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įpareigojo atsakovą įstatymo nustatyta tvarka, vadovaujantis Žemės reformos įstatyme nustatytu eiliškumu suprojektuoti ir patvirtinti J. V. 1.30 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo Buivydiškių kadastro vietovėje, ribas ir plotą, parengti suformuoto žemės sklypo planą, pažymėti ir patvirtinti šį sklypą Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.

27Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė motyvuotas išvadas, kurios atitinka visapusiškai ištirtų bylos įrodymų duomenimis nustatytas faktines aplinkybes, ir tinkamai pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas.

28Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kurios yra teisėtos ir pagrįstos, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes klausimas iš esmės išspręstas teisingai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Nutarė

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovą Nacionalinę... 5. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsiliepimo į... 7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir papildomai... 8. Po 1995-06-01 miestams priskirtose teritorijose esantys žemės sklypai gali... 9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad Nacionalinės žemės... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį... 11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad Vilniaus m. 1... 12. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl... 13. Teismas sprendė tenkinti ir kitą ieškovės reikalavimą - įpareigoti... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. Apeliantas (atsakovas) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 16. Apeliantas nurodė, kad skundžiamajame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad... 17. Ieškovė J. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama... 18. teisiniai argumentai ir išvados... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis –... 21. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apskrities policijos komisariato... 22. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo patenkintas reikalavimas... 23. Žemės reformos žemėtvarkos projektai arba jiems prilyginami žemės sklypų... 24. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr.... 25. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde nurodė, jog vykdydamas Vilniaus... 26. Atsižvelgiant į tai, kad konkursą dėl žemės reformos žemėtvarkos... 27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 28. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų... 29. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimą palikti...