Byla 3K-3-607/2007

Dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė N. Š., M. V., S. V

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė N. Š., M. V., S. V.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Antstolis vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko suinteresuoto asmens M. V. išieškotojo pareiškėjo naudai pagal teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui iš suinteresuoto asmens M. V. priteista negrąžinta paskola ir procesinės palūkanos.

5Pareiškėjas padavė teismui skundą dėl antstolio veiksmų. Jis nurodė, kad antstolis nepagrįstai 2006 m. gruodžio 6 d. patvarkymu Nr. 33-781/2005 netenkino jo prašymo skolos išieškojimą nukreipti į bendrą sutuoktinių suinteresuotų asmenų M. V. ir S. V. turtą. Paskolos sutartis buvo sudaryta galiojant suinteresuotų asmenų M. V. ir S. V. santuokai. Sudarydamas paskolos sutartį suinteresuotas asmuo M. V. veikė šeimos interesais ir paskolintomis lėšomis pagerino šeimos turtinę padėtį. Vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė laikytina bendra sutuoktinių prievole, kol nėra paneigta CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Antstolis privalo nukreipti skolos išieškojimą ne į skolininko asmeninį turtą ar jam bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausančią turto dalį, bet į visą sutuoktinių turtą.

6Pareiškėjas prašė: 1) panaikinti antstolės N. Š. 2006 m. gruodžio 6 d. patvarkymą Nr. 33-781/2005, kuriuo atsisakyta tenkinti prašymą nukreipti išieškojimą į bendrą M. V. ir S. V. turtą; 2) įpareigoti antstolę nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

8Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2007 m. kovo 28 nutartimi pareiškėjo skundą patenkino.

9Teismas motyvavo, kad paskolos sutartis buvo sudaryta galiojant suinteresuotų asmenų M. V. ir S. V. santuokai. Pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalį galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu. Kol ši prezumpcija nepaneigta, tai vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė laikytina bendra sutuoktinių prievole. Suinteresuoti asmenys nepaneigė šios prezumpcijos. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad S. V. prieštaravo sutarties sudarymui arba nežinojo apie sutartimi prisiimtas sutuoktinio prievoles. Byloje nustatyta, kad gauti pagal sutartį pinigai buvo panaudoti suinteresuotų asmenų šeimos interesais. Skolininko M. V. prievolė pagal sutartį pripažintina bendra sutuoktinių prievole ir turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto.

10Dėl S. V. argumentų, kad ji nebuvo įtraukta į civilinės bylos dėl skolos išieškojimo nagrinėjimą, teismas nurodė, kad S. V. gyvena kartu su M. V., ji ne kartą iš teismo gavo sutuoktiniui skirtus teismo dokumentus (šaukimus, pranešimus ir pan.), todėl, būdama protinga ir rūpestinga, ji savo iniciatyva galėjo domėtis ir sužinoti apie bylos eigą bei įstoti į procesą trečiuoju asmeniu ir ginti savo teises.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų M. V. ir S. V. atskiruosius skundus, 2007 m. birželio 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo padarytomis išvadomis ir nutarties motyvacija. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad išieškoti iš bendro sutuoktinių turto pagal bendras sutuoktinių prievoles galima ir tuo atveju, kai vykdomajame dokumente yra nurodytas tik vienas iš sutuoktinių, tik pagal prievolės prigimtį galima išsiaiškinti, galimas išieškojimas iš bendro sutuoktinių turto ar iš skolininko asmeninio turto. Tai, kad S. V. nebuvo įtraukta į civilinės bylos dėl skolos išieškojimo nagrinėjimą ir skola pagal M. V. sudarytą sutartį priteista iš jo, skolininku vykdomajame dokumente nurodytas tik M. V., negali būti vertinama kaip prievolės pagal šią sutartį pripažinimas asmenine.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo S. V. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Kasatorė nurodė šiuos argumentus:

141. Teismai pažeidė CPK 266 straipsnį, šiuo klausimu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-3-36/2000, Nr. 3K-3-853/2001.

15CPK 266 straipsnyje nustatyta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad trečiųjų asmenų įtraukimas į procesą, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar pareigoms vienos iš šalių atžvilgiu, yra ne teismo teisė, bet pareiga; teismas negali pasisakyti ir spręsti dėl byloje neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, o šio reikalavimo pažeidimai laikomi esminiais proceso pažeidimais.

16Į teismo procesą, kuriame buvo nagrinėjama civilinė byla dėl skolos priteisimo iš M. V., kasatorė nebuvo įtraukta, dėl to negalėjo išsakyti savo pozicijos, tuo tarpu priimtas teismo sprendimas turi tiesioginę įtaką jos teisinei padėčiai. Kasatorė nieko nežinojo apie jos sutuoktinio sudarytą sandorį bei vykusį teismo procesą dėl skolos priteisimo, todėl neturėjo galimybės apginti savo pažeistų teisių. Teismas, sprendime nurodęs, kad kasatorė galėjo savo iniciatyva domėtis ir sužinoti apie šią bylą bei įstoti į jos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nukrypo nuo minėtos teismų praktikos.

172. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 180 straipsnį, šiuo klausimu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtintos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą.

18Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kasatorė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus (negyvenamųjų patalpų nuomos ir kreditavimo sutarčių nuorašus), kuriais norėjo pagrįsti faktines aplinkybes, turinčias esminės reikšmės ginant jos pažeistas teises. Šie įrodymai atitiko leistinumo, patikimumo bei sąsajumo kriterijus. Teisėjų kolegija atsisakė pridėti prie bylos kreditavimo sutarčių nuorašus ir juos vertinti kaip įrodymus, nes kasatorė nepateikė šių rašytinių įrodymų vertimų. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį teisėjų kolegija turėjo nustatyti terminą rašytinių įrodymų trūkumams pašalinti. Teisėjų kolegija, atsisakydama priimti šiuos rašytinius įrodymus tik dėl formalių trūkumų, nukrypo nuo teismų praktikos, pažeidė kasatorės teisę į teisminę gynybą.

193. Teismai pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles, nes neįvertino visų byloje esančių įrodymų, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatorė nepaneigė CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, jog M. V. sudarė paskolos sutartį turėdamas jos sutikimą.

20M. V. prievolė pagal paskolos sutartį yra asmeninė, nes jis, sudarydamas sutartį, veikė asmeniniais bei verslo interesais. Teismai neįvertino byloje esančios 1997 m. balandžio 30 d. laidavimo sutarties, patvirtinančios aplinkybę, kad paskolos sutartis buvo susijusi tik su M. V. verslo reikalais. Kasatorė neturėjo pareigos domėtis sutuoktinio vykdoma komercine veikla ir duoti sutikimą paskolos sutarčiai sudaryti. Kasatorė taip pat pateikė kreditavimo sutarčių nuorašus, patvirtinančius, kad jos sutuoktinis, veikdamas verslo interesais, sutartimis yra prisiėmęs ne vieną skolinį įsipareigojimą, apie kuriuos ji taip pat nežinojo, todėl ir negalėjo duoti savo sutikimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nepriėmė ir jie liko neįvertinti. Byloje taip pat nenustatyta, kad sutartimi gauti pinigai buvo reikalingi šeimai bei panaudoti šeimos interesais. Aplinkybę, kad pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams, patvirtina gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis bei tai, kad M. V. skolinosi pinigus iš kasatorės.

21Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad kasacinio skundo argumentai iš esmės neatitinka kasacijos pagrindų, nustatytų CPK 346 straipsnio 2 dalyje. Skundo argumentai dėl kasatorės neįtraukimo į civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl skolos priteisimo, nagrinėjimą yra teisiškai nereikšmingi. Ši byla yra išnagrinėta ir joje priimta galutinė kasacinės instancijos teismo nutartis. Teismas neprivalo kiekvienu atveju, spręsdamas ginčą dėl vieno sutuoktinio prisiimtų skolinių įsipareigojimų, į nagrinėjamą bylą įtraukti ir kitą sutuoktinį. Kasatorė, dalyvaudama suinteresuotu asmeniu civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų, turėjo visas procesines teises ir galimybes apginti savo pažeistas teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdymo proceso normos nedraudžia vykdyti išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto ir tais atvejais, kai vykdomajame dokumente yra nurodytas tik vienas iš sutuoktinių. Vieno iš sutuoktinių vardu prisiimtos prievolės pobūdį ir galimybes išieškoti iš bendro sutuoktinio turto nustato ne ginčą dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo nagrinėjantis teismas, o antstolis vykdymo procese. Jis pagal prievolės teisinę prigimtį sprendžia, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorė žinojo apie sutuoktinio prisiimtus skolinius įsipareigojimus ir tam neprieštaravo. Suinteresuoti asmenys neįrodė aplinkybės, kad paskolintus pinigus skolininkas panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl teismai pagrįstai konstatavo, jog gauti pagal sutartį ir negrąžinti pinigai buvo panaudoti suinteresuotų asmenų šeimos poreikiams, o sutartinė prievolė grąžinti skolą yra jų bendra prievolė.

22Suinteresuoto asmens antstolės N. Š. atsiliepimas į kasacinį skundą nepriimtas kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje – materialinės ir procesinis teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, aiškinimas ir taikymas.

261. Pagal CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, galimos įvairios sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles modifikacijos. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinų turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis). Prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus ir jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant sutuoktinių solidariajai prievolei, išieškojimas nukreipiamas į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, nenustatinėjant sutuoktinio dalies pagal CPK 667 straipsnį. Šiuo klausimu yra ne kartą pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodęs, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal teisinę prievolės prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto; tuo atveju, kai suma priteista iš vieno sutuoktinio, bet išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto pagal sutuoktinių solidariają prievolę (pvz., CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-6 punktai, 2 dalis), tai skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros (nustatytos CPK 667 straipsnyje) nereikia atlikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006; 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006 ; 2006 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2006 ir kt.).

28Pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalį galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad suinteresuoti asmenys M. V. ir S. V. nepaneigė šios prezumpcijos. Jie neįrodė, kad pagal sutartį gauta paskola buvo panaudota ne jų šeimos interesais. Tai sudarė pagrindą spręsti, kad teismo priteista iš skolininko M. V. skola yra bendra sutuoktinių prievolė ir turi būti vykdoma iš bendro turto.

29Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas. Antstolis tokios teisės neturi. Jeigu skola priteista civilinėje byloje, kurioje atsakovu dalyvavo vienas iš sutuoktinių, o kitas sutuoktinis į bylą nebuvo įtrauktas, o skola priteista dėl santuokos metu šeimos interesais sudaryto sandorio nevykdymo, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto. Jis turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo (CPK 589, 593 straipsniai). Tokį pareiškimas teismas nagrinėja dalyvaujant suinteresuotiems asmenims: išieškotojui, skolininkui ir jo sutuoktiniui, taip pat kitiems asmenims, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 straipsnis).

30Nagrinėjamu atveju antstolis, pažeisdamas CPK 589, 593 straipsnių reikalavimus, nesikreipė į teismą dėl prievolės pobūdžio išaiškinimo, todėl jo priimtas patvarkymas be kreipimosi į teismą spręsti, ar galima išieškoti iš bendro turto, yra neteisėtas ir pagrįstai teismo panaikintas. Kita vertus, ta aplinkybė, kad klausimą dėl ginčo prievolės pobūdžio šiuo atveju išsprendė teismas, išnagrinėjęs išieškotojo skundą dėl antstolio veiksmų, ir nustatęs, kad skolos išieškojimas turi būti nukreiptas į bendrą suinteresuotų asmenų turtą, nes jų prievolė yra solidari, yra labai reikšminga.

31Pagal CPK 266 straipsnį teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Kasatorė kaip pagrindą panaikinti skundžiamas teismų nutartis nurodo šios normos pažeidimą, teigdama, kad ji nebuvo įtraukta į civilinės bylos dėl skolos priteisimo iš jos sutuoktinio nagrinėjimą, dėl to negalėjo išsakyti argumentų ir ginti savo teisių, o teismo sprendimu nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija su šiuo kasacinio skundo argumentu iš dalies sutinka.

32Tuo atveju, kai atsakomybė pagal prievolę kyla abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams, tai šios prievolės išieškojimo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai. Vieno iš sutuoktinių neįtraukimas į civilinės bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimą neatitinka CPK 266 straipsnio reikalavimų, nes į bylą turėtų būti traukiami kaip atsakovai tie asmenys, iš kurių turto pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas ir ieškovas pageidauja, kad skola būtų priteista ir vykdoma iš jų abiejų turto. Tačiau nagrinėjamu atveju šis pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti kasacine tvarka skundžiamas teismų nutartis. Nors suinteresuotas asmuo S. V. nedalyvavo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, tačiau skolos išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto klausimas buvo nagrinėjamas vykdymo proceso metu teisme, apskundžiant antstolio veiksmus. Šiame procese dalyvavo visi suinteresuoti asmenys, tarp jų ir S. V. Tai rodo, kad ji teismo procese, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl jos civilinių teisių ir pareigų, nors ir ne iš pradžių, bet dalyvavo. Dalyvaudama šiame procese suinteresuotu asmeniu ji turėjo visas procesines teises ir galimybes apginti savo pažeistas teises bei įstatymų saugomus interesus. Tai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista kasatorės teisė į teismą, o CPK 266 straipsnio pažeidimas sudarytų pagrindą panaikinti teismo nutartis kasacine tvarka.

332. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 115 straipsnio 2 dalį, nes, nenustatęs termino pateiktų naujų įrodymų trūkumams pašalinti, šiuos atsisakė priimti vien dėl formalių trūkumų.

34Sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme, būtina atsižvelgti į šios civilinio proceso stadijos specifiką. CPK yra įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, apeliacijoje tikrinama, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese vadovaujamasi nuostatomis, kad bylai reikšmingi duomenys turi būti pateikiami ir išsamiai ištiriami pirmosios instancijos teisme. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų negali būti pateikta, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo ribojimu siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimu procesu – jį vilkinti, bylinėtis naudojantis netikėtumu ar dalimis teikiant įrodymus, bet ne atviroje diskusijoje rungtyniškumo sąlygomis. Dalyvaujantis byloje asmuo privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, nes priešingu atveju teismas gali atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę (CPK 7 straipsnis, CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja, pateikdama apeliacinės instancijos teismui atskirąjį skundą ir prie jo pridėtus naujus įrodymus, naudojosi kvalifikuota teisininko pagalba, todėl turėjo žinoti, kad apeliacinės instancijos teisme įrodymai pateikiami tik išimtiniais atvejais. Juos teikiant turi būti įvykdyti procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo priemonių įforminimą, reikalavimai. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priimti naujus įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šiuo klausimu teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundą grindžiant nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos jame turi būti nurodytos konkrečios kasacinio teismo nutartys, priimtos tokio paties pobūdžio bylose ir dėl tų pačių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Be to, nepakanka nurodyti kaip precedentą vieną ar kelias kasacinio teismo nutartis, būtina analizuoti kuo daugiau praktikos analogiškose bylose pavyzdžių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007). Kasaciniame skunde šių reikalavimų nesilaikyta. Pirma, jame nenurodyta nė vienos kasacinio teismo nutarties, kurioje yra išdėstyti išaiškinimai dėl naujų įrodymų nepriėmimo formaliu pagrindu, nuo kurių apeliacinės instancijos teismas nukrypo; antra, nukrypimas nuo teismų praktikos negrindžiamas jokiais teisiniais argumentais. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentas nėra teisiškai pagrįstas.

35Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie grindžiami tik faktiniais argumentais, tai nėra kasacijos nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

36Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamas teismų nutartis (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

37Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 1982,40 Lt. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio 8.14 punkte nustatyta, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą taikytinas koeficientas – 2, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Taigi šiuo atveju maksimalus užmokesčio dydis yra 1400 Lt (MMA – 700 Lt x 2). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši suma yra pakankama, dėl to pareiškėjo prašymas priteisti jam išlaidas už advokato teisinę pagalbą tenkintinas iš dalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 1 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistas.

40Priteisti iš suinteresuoto asmens S. V. pareiškėjui V. R. 1400 Lt (vienas tūkstantis keturi šimtai litų) advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti.

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.