Byla e2-27-547/2017
Dėl žalos, padarytos įmonės vadovui ir savininkui pažeidžiant pareigą savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo

1Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Astai Mikšėnaitei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Perihelis“ atstovei V. S., atsakovių D. R., R. B. atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Perihelis“, atstovaujamos bankroto administratoriaus Kęstučio Stankaus ieškinį atsakovėms D. R., R. B. , R. K. dėl žalos, padarytos įmonės vadovui ir savininkui pažeidžiant pareigą savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Perihelis“ (toliau – BUAB „Perihelis“) bankroto administratorius Kęstutis Stankus patikslintu ieškiniu prašo: (1) priteisti solidariai iš atsakovių D. R. ir R. B. 3 541,29 Eur žalos atlyginimą ieškovo BUAB „Perihelis“ naudai; (2) priteisti iš atsakovės R. K. 507,94 Eur žalos atlyginimą ieškovo BUAB „Perihelis“ naudai; (3) priteisti iš atsakovių D. R., R. B. (solidariai) ir R. K. ieškovo BUAB „Perihelis” naudai 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei (4) priteisti iš atsakovių ieškovės naudai visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodo, kad 2016-02-12 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1332-254/2016 buvo iškelta bankroto byla UAB „Perihelis“ bei 2016-06-17 nutartimi Kauno apygardos teismas nutarė pripažino UAB „Perihelis“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

4Ieškovas nurodo, kad iš VĮ „Registrų centras“ pateiktos finansinės atskaitomybės nustatė, kad jau 2014-12-31 momentui UAB „Perihelis“ buvo nemoki (turtas – 204 220,00 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 151 408,00 Lt), tačiau nei įmonės vadovė D. R., nei įmonės akcininkė R. B. savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Perihelis“ atžvilgiu. Ieškovas nurodo, kad faktinę aplinkybę, kad nuo 2014-12-31 UAB „Perihelis“ jau buvo nemoki, pagrindžia UAB „Perihelis“ balansuose nurodytini faktiniai buhalteriniai duomenys: 1) iš UAB „Perihelis“ balanso, sudaryto 2015-04-30 d., duomenų matyti, kad 2013-12-31 d. įmonės turtas sudarė 476 882,00 Lt (138 114,57 Eur) (iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 285 875,00 Lt (82 795,12 Eur)), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 245 711,00 Lt (71 162,82 Eur) iš jų 161 059,00 Lt (46 645,91 Eur) per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Įmonės nuostolis sudarė 403,00 Lt; 2) taip pat iš UAB „Perihelis“ balanso, sudaryto 2015-04-30 d., duomenų matyti, jog 2014-12-31 d. įmonės turtas sudarė 204 220,00 Lt (59,146,20 Eur) (iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 25 053,00 Lt (7 255,85 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 151 408,00 Lt (43 850,79 Eur) iš jų 143 900,00 Lt (41 676,32 Eur) per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai; 3) iš R. K. į bankroto bylą pateikto UAB „Perihelis“ balanso, sudaryto 2016-01-29 d., duomenų, matyti, kad 2015-12-31 dienai įmonė turto iš viso turėjo 37 200,00 Eur sumai (iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 312,00 Eur), kai tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 26 872,00 Eur. Įmonės nuostolis sudarė 4 968,00 Eur.

5BUAB „Perihelis“ bankroto administratorius nurodo, kad pagal VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija laikotarpiu nuo 2010-03-19 iki 2015-08-11 d. UAB „Perihelis“ vadove buvo atsakovė D. R. bei laikotarpiu nuo 2010-06-23 - 2015-08-11 įmonės akcininke buvo atsakovė R. B.. Laikotarpiu nuo 2015-08-11 iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Perihelis“ vadove ir akcininke buvo registruota R. K.. Aukščiau nurodyti faktiniai duomenys liudija, kad atsakovės D. R. ir R. B. jau nuo 2014-12-31 d. privalėjo įvertinti, jog įmonė yra nemoki ir savalaikiai inicijuoti bankroto bylos iškėlimą UAB „Perihelis“ atžvilgiu. Atsakovės D. R. ir R. B. yra atsakingos už laikotarpiu nuo 2014-12-31 iki 2015-08-11 (kai nustojo eiti įmonės vadovės ir akcininkės pareigas) padidėjusią bendrovės įsiskolinimų sumą, kuri yra lygi 3 541,29 Eur. Laikotarpiu nuo 2015-08-11 iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Perihelis“ vadove ir akcininke buvo registruota R. K.. Atsakovė R. K. savalaikiai nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, todėl yra atsakinga už savo vadovavimo įmonei laikotarpiu, t. y. nuo 2015-08-11 iki įmonės bankroto bylos iškėlimo 2016-02-23, padidėjusią bendrovės įsiskolinimų sumą, kuri yra lygi 507,94 Eur.

6Ieškovo manymu faktas, jog bankroto byla iškelta tik 2016-02-12 vieno iš kreditorių iniciatyva (Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos), akivaizdžiai įrodo, kad įmonės vadovai ir savininkai, žinodami realią įmonės ūkinę-finansinę padėtį, neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tai sumažino galimybę atsiskaityti su savo kreditoriais. Tokie jų veiksmai laikytini neteisėtais, o dėl jų atsiradusi žala yra priežastiniame ryšyje ir privalo būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

7Teismo posėdžio metu ieškovės BUAB „Perihelis“ atstovė V. S. nurodė, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas. Atsakovės nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, tą padarė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įmonė bankroto bylos iškėlimo dienai turto neturėjo. Transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartimis 2014 metų antroje pusėje įmonė išpardavė visą savo turtą, R. K. savo atsiliepime nurodžiusi, kad 2015 m. įmonė nevykdė veiklos. Atstovė patvirtino, kad įmonės nemokumą įrodinėja finansinės atskaitomybės duomenimis: balanse nurodytais įsipareigojimais ir turto vertinimu. 2015 metais įmonė apskritai veiklos nevykdė. Pasisakant dėl R. B. kaip akcininkės veiksmų - parašyta, kad 2015-04-30 patvirtintas balansas, todėl daro išvadą, kad jį patvirtino B.. Parašo nėra, ar buvo pasirašytas kitu būdu – nežino. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą patvirtinti balansą gali tik akcininkai. 2016 metų balansą pasirašė R. K.. B. vienintelė akcininkė ir ji nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Akcininkų susirinkime turi būti patvirtintas balansas. Atstovė nurodė, kad 2014-12-31 įmonės įsipareigojimai sudarė 151 408,00 Lt, kiek iš šios sumos buvo pradelsti nurodyti negalėjo. 2014 metų balansas buvo pateiktas 2015-04-30, jį sudarė tuometė įmonės vadovė R., akcininkės B. parašo ten nėra, tačiau ieškovės atstovė mano, kad Registrų centras negalėjo registruoti nepatvirtinto balanso. Jos manymu, kad 2014 m. įmonė nebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir patvirtina antstolių į bankroto bylą perduoti vykdomieji dokumentai iš kurių matyti, kad dar nuo 2014 m. iš UAB „Perihelis” buvo vykdomi skolų išieškojimai. Ieškovo atstovė pripažino, kad paskaičiavimuose yra netikslumų, tačiau mano, kad iš esmės ieškinio reikalavimai pagrįsti, tik jie gali būti mažintini.

8Atsakovė R. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo iš jos, R. K., atmesti kaip nepagrįstą. Patvirtino, kad direktore ji buvo paskirta 2015-08-11 ir jau 2015 metų pabaigoje buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Perihelis“. Per tą laiką ji kaip direktorė neatliko jokio sandorio, praktiškai nespėjo pradėti jokios veiklos, kadangi ji yra Latvijos pilietė ir gyvena Latvijoje ir per keletą mėnesių net nespėjo susipažinti su įmonės finansine veikla. Perduodant įmonę jai sakę, kad įmonė moki, apie jos nemokumą ji nežinojo. Ji mano, kad būtent dėl šios priežasties ji neturėtų būti atsakinga dėl tokios įmonės finansinės būklės. Atsakomybę turėtų prisiimti buvusi direktorė ir akcininkė. Bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant.

9Atsakovės D. R. ir R. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir mano, kad jis nepagrįstas. Teismo posėdžio metu jų atstovas advokatas Vytautas Kucevičius patvirtino, kad net ir su ženkliai sumažintu ieškiniu nesutinka. Ieškovas nurodęs, kad UAB „Perihelis“ nuo 2014-12-31 buvo nemokus, tačiau nemokumo nustatymas pagal šį momentą neatitinka Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio ir faktinių aplinkybių. Ieškovas neįrodė tikslaus nemokumo momento atsiradimo. Dabar galima tik spėlioti, kada tai atsirado. Nežinant tikslios datos, neįmanoma tiksliai paskaičiuoti žalos dydžio. Jo manymu, visiškai nepagrįstai reikalaujama žalos atlyginimo iš R. B., kuri buvo tik įmonės akcininkė. Skirtingas juridinio asmens dalyvio statusas lemia ir skirtingą atsakomybę. Byloje nėra jokio įrodymo, kad R. B. būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus. B. buvo tik formali akcininkė, kuri įmonės veikloje nedalyvavo, ji tik investavo savo lėšas į įmonę. Nėra pateikta jokių įrodymų dėl jos neteisėtų veiksmų. Atsakovių atstovas nurodė, kad tik 2016-01-01 įsigaliojo Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, kuri numato solidarią atsakomybę, iki to solidari atsakomybė nebuvo nustatyta.

10Ieškinys atmestinas.

11Byloje kilo ginčas dėl to, ar buvę bankrutuojančios įmonės vadovai ar kiti asmenys pagal kompetenciją padarė ir turi atlyginti bendrovei žalą, jei sutinkamai su Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostata savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

12Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-02-12 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Perihelis“ iškelta bankroto byla bei šios įmonės administratoriumi paskirtas Kęstutis Stankus. 2016-02-23 įsiteisėjus minėtai nutarčiai, UAB „Perihelis“ įgavo bankrutuojančios įmonės statusą. VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010-03-19 iki 2015-08-11 UAB „Perihelis“ įmonės vadove buvo atsakovė D. R. bei tuo pačiu laikotarpiu UAB „Perihelis“ akcininke buvo atsakovė R. B.. Laikotarpiu nuo 2015-08-11 iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadove ir akcininke buvo R. K.. Kęstutis Stankus, atlikdamas bankroto administratoriaus pareigas, iš VĮ Registro centro pateikto įmonės finansinės atskaitomybės rinkinio (balanso) nustatė, kad jau nuo 2014-12-31 UAB „Perihelis“ finansinė padėtis buvo sunki (turtas – 204 220 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojmai sudarė 151 408 Lt) ir konstatavo, kad įmonės vadovai, t. y. nei įmonės direktorė D. R., nei akcininkė R. B., o vėliau ir įmonės direktorė R. K. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Perihelis“, kaip to reikalauja ĮBĮ 8 straipsnio nuostatos, bet delsė ir tokiu būdu didino įmonės nuostolius bei galimybę atsiskaityti su įmonės kreditoriais. 2016-08-01 ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl žalos, padarytos įmonės vadovui ir savininkui pažeidžiant pareigą savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo (ieškinio suma tuomet buvo 35 954,30 Eur), atsakovėms R. K., D. R., Ramunei B. bei prašė priteisti iš atsakovių D. R., R. B., R. K. 35 954,30 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas ieškovo BUAB „Perihelis“ naudai.

132016-11-14 ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį – ieškinio suma buvo sumažinta iki 4049,23 Eur. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovės D. R. ir R. B. yra atsakingos už laikotarpiu nuo 2014-12-31 iki 2015-08-11 padidėjusią įsiskolinimų sumą, kuri lygi 3 541,29 Eur (šią sumą sudaro: 84,96 Eur; 2293,48 Eur; 1150,60 Eur; 12,25 Eur) bei jos (D. R. ir R. B.) privalo atlyginti solidariai 3 541,29 Eur žalos dalį, o atsakovė R. K. privalo atlyginti 507,94 Eur (132,74 Eur; 154,28 Eur; 176,74 Eur; 33,47 Eur; 10,71 Eur) žalos dalį, kuri susidarė jos vadovavimo įmonei laikotarpiu nuo 2015-08-11 iki įmonės bankroto bylos iškėlimo.

14Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką, yra nurodęs, kad įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniuose, todėl ieškovo pareiga yra įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

15Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi 2015-04-30, patvirtinus įmonės balansą), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. jog įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo metu galiojusi ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkto redakcija įmonės nemokumą apibrėžė kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato juridinio asmens vadovo atsakomybę už pareigos kreiptis į teismą nevykdymą - įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 38 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. Gretinat nurodytas ĮBĮ normas ir ABĮ normas seka, kad įmonės administracijos vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas yra neteisėtas veiksmas. Kita vertus, nesikreipimas laiku dėl bankroto bylos iškėlimo pats savaime dar nereiškia žalos padarymo. Konstatuoti įmonės vadovo atsakomybę reikalingos ir kitos sąlygos.

16Dėl įmonės nemokumo atsiradimo momento ir pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovių civilinės atsakomybės bei žalos dydžio

17Teismas sprendžia, kad bankrutavusi bendrovė privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, t. y. šios civilinės bylos atveju ieškovas privalo įrodyti įmonės nemokumą ĮBĮ pagrindu, o taip pat privalo įrodyti ir kitas svarbias aplinkybes, o būtent ar kai įmonė tapo faktiškai nemoki, ji prisiėmė naujus įsipareigojimus, ar dėl neatsiskaitymo su esamais kreditoriais didėjo nuostoliai arba atsirado naujų kreditorių, su kuriais taip pat nėra galimybės atsiskaityti.

18Pastarųjų aplinkybių ieškovas ieškinyje nenurodė, jų neanalizavo ir nevertino teismo posėdžio metu, bet ieškinio pareiškimą išimtinai grindė tuo, kad „iš VĮ „Registrų centras“ pateiktos finansinės atskaitomybės nustatė, kad jau 2014-12-31 d. momentui UAB „Perihelis“ buvo nemoki“. Šį faktą įrodinėdamas išimtinai tik pateiktais į bylą 2014-2015 metų įmonės balansais bei pelno-nuostolių ataskaitomis.

19Analizuojant tik įmonės metinius balansus negalima tiksliai nustatyti visų sąlygų, reikalingų pagrįsti įmonės nemokumo būseną, kaip ji apibrėžiama ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Kai reikalaujama iš atsakovų žalos atlyginimo būtent dėl to, kad jie laiku neinicijavo įmonės bankroto, turi būti nustatyta, kada įmonės pradelstų (bet ne mokėtinų per vienerius metus) įsipareigojimų suma viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, taip pat kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iš anksto apmokėtų darbų ir t. t. Šias aplinkybes patikimai pagrindžiančių duomenų byloje nėra, ieškovas iš viso neįrodinėjo įmonės negalėjimo atsiskaitinėti su kreditoriais fakto, bet kaip minėta, remdamasis tik įmonės dvejų metų balansais teigia buvus įmonę nemokia ir iš to kildina prievolę atsakovėms kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

20Kaip minėta BUAB "Perihelis" finansinę būklę atsakovių vadovavimo laikotarpiu atspindi ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: bendrovės finansines atskaitomybės (balanso) dokumentai už 2014 ūkinius metus, sudaryti 2015-04-30 bei už 2015 metus sudaryti 2016-01-29. Taip pat, ieškovo ieškinyje nurodoma, jog laikotarpiu nuo 2014-12-31 atsakovės D. R. ir R. B., žinodamos apie ieškovo nemokumą bei įmonės sunkią finansinę padėtį, privalėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o to nepadariusios, ieškovo ir jo kreditorių atžvilgiu, neveikė rūpestingai ir sąžiningai kas pagal CK 2.87 straipsnio 1 dalį, 6.246 straipsnio 1 dalį, bei ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį leidžia konstatuoti jų neteisėtus veiksmus. Būtent tik šiuo rašytiniu įrodymu ieškovas ir remiasi, įrodinėdamas, momentą, kada įmonės vadovui ar akcininkui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vėliau įmonei vadovavusi R. K. savalaikiai nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, todėl yra atsakinga už savo vadovavimo įmonei laikotarpiu, t. y. nuo 2015-08-11 iki įmonės bankroto bylos iškėlimo 2016-02-23, padidėjusią bendrovės įsiskolinimų sumą. Tačiau kaip matyti iš įmonės 2014 ūkinių metų balanso, duomenų, ieškovas BUAB „Perihelis" 2014 metais turėjo turto už 204 200 Lt (59 146,20 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 151 408 Lt (43 850,78 Eur) ir būtent šie skaičiai ieškovo nuomone parodo, kad 2014-12-31 įmonė buvo nemoki. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ įmonės nemokumą apibrėžia kaip būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Išanalizavus įmonės balanso duomenis 2014 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad ne įmonės pradelsti įsiskolinimai sudarė 151 408,00 Lt sumą, o tai yra per metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, kas tiek buhalterine, tiek juridine prasme yra visiškai skirtingi dalykai. Teikdamas tokį ieškinį, ieškovas privalėjo ne formaliai nurodyti ir pasirinkti datą, nuo kada įmonės vadovui ar akcininkui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o teismui pateikti tikslius buhalterinius duomenis, kada įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertės. Tačiau tokių duomenų bei neginčijamų įrodymų ieškovas nepateikė. Akivaizdu, kad ieškovas neanalizavo visų reikšmingų bylai aplinkybių: smulkiau neanalizavo nemokumo atsiradimo momento, neatliko jokio darbo analizuojant įmonės didžiąją buhalterinę knygą, neanalizavo skolų atsiradimo bei jų suėjimo terminų. LAT praktikoje nurodoma, kad ta pareiga tenka ieškovui, nes nuo to didžiąja dalimi priklauso reikalavimo žalos dydis. Ieškovas neįrodė nemokumo momento, viskas paremta prielaidomis, jos nepagrįstos.

21CK 6.246 straipsnyje nurodyta, kad atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Visų pirma, svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, kai žala padaryta pažeidžiant pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos bei kaltė. Nustačius įmonės atsakingų asmenų neteisėtus veiksmus, jų kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio l dalis), todėl ieškovas savo ieškinyje turėjo konkrečiai bei atskirai nurodyti ir įrodyti kiekvienos iš atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas. Tačiau ieškovas šiame ieškinyje tik abstrakčiai išvardijo CK straipsnius, numatančius civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau jų nepagrindė nė vienos iš atsakovių atžvilgiu. Vertinant padarytos žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovių valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku bei nustatyti kiekvienos iš atsakovių neteisėti veiksmai dėl to bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Taip pat ieškovas privalėjo atskirai nustatyti kiekvienos iš atsakovių (šiuo atveju įmonės direktorės D. R., tiek įmonės akcininkės R. B.) civilinės atsakomybės sąlygas, nes jų vaidmuo valdant įmonę yra iš esmės skirtingas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais - įmonės dalyvio (akcininko) atsakomybę reglamentuoja CK 2.50 straipsnio 3 dalis, įmonės vadovo CK 2.87 straipsnio 7 dalis (LAT Nr. 3K-3-244/2009; LAT Nr. 3K-3-496/2013, LAT Nr. 3K-3-665-969/2015). Todėl tik nustačius kiekvienos iš atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas, būtų galima spręsti klausimą dėl padarytos žalos dydžio bei jo atlyginimo. Tačiau ieškovas savo ieškinyje to neįrodė bei nepagrindė.

22CPK 178 straipsnis numato, jog šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2014).

23Akivaizdu, kad neįvertinus visų atsakovių kaip įmonės direktorių bei akcininkės veiksmų siekiant išlaikyti įmonę veikiančia, neanalizuojant jų sudarytų sandorių ir nevertinant kitų reikšmingų bylai aplinkybių negalima laikyti, kad direktoriaus ar akcininkės pareigos dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas suponavo turtinio nuostolio buvimą. Ieškovas neanalizavo visų reikšmingų bylai aplinkybių.

24Pastebėtina, kad be pareigos įmonės vadovėms ir akcininkei inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, tokią galimybę įgijo ir įmonės kreditoriai (Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Bendrovės įsipareigojimai kreditoriams buvo žinomi, tačiau kreditoriai, turėdami įstatymo jiems suteiktą galimybę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, to nepadarė ir sutiko, kad bendrovė toliau vykdytų veiklą. Taigi, laikyti atsakingais už įmonės nemokumą ir su tuo susijusius didėjančius nuostolius kreditoriams tik jos vadovus, negalima. Teismas daro išvadą, kad dėl atsiradusios žalos yra taip pat ir kreditorių kaltė, todėl sutinkamai su CK 6.248 straipsnio 4 dalimi, atlygintinus nuostolius būtų privalu mažinti proporcingai kreditorių kaltei arba skolininkus iš viso atleisti nuo atsakomybės. Tačiau kaip minėta, šioje byloje ieškovas siekia tik įmonės vadovų turtinės atsakomybės.

25Ieškovas atsakovų padarytą žalą nurodo kreditorių patvirtintą reikalavimų sumą, kuri negalėjo būti padengta įmonės turtu. Tokiu būdu reikalaujama perkelti visus neįvykdytus bankrutuojančios bendrovės įsipareigojimus jos vadovams. Ieškovas nepateikė teismui konkrečių ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp vadovų nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašomos priteisti žalos atsiradimo. Pats bendrovės turimų neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų faktas savaime nereiškia, kad dėl jo yra atsakingi tik iki bankroto bylos iškėlimo buvę įmonės vadovai. Ieškovas turi nurodyti tikslią datą, laikotarpį kada atsirado pareiga vienam ar kitam subjektui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju ieškovas nurodęs, kad nemokumo atsiradimo momentas yra 2014-12-31, tačiau nepateikta jokių įrodymų, kad 2015 metais UAB „Perihelis“ atsirado naujos skolos, jokių naujų skolų, išskyrus einamuosius mokėjimus, neatsirado. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė, vertinant pateiktus į bylą dokumentus, kai paaiškėjo, kad daugelis skolų susidarė dar iki 2014-12-31 (pvz. UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanijai“ , IF PC Insurance AS filialui ir kt.) negalėjo sukonkretinti ir nurodyti (patikslinti) tikslaus įmonės nemokumo momento. Šiuo atveju nenustačius tikslaus įmonės nemokumo momento, negalima nustatyti žalos dydžio bei neįmanoma atskleisti bylos esmės.

26Dėl solidarios atsakomybės taikymo atsakovėms D. R. ir R. B.

27Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovei R. K. turėtų būti taikoma subsidiari atsakomybė, o atsakovėms D. R. ir R. B. turėtų būti taikoma solidari atsakomybė.

28CK 6.263 straipsnis numato, kad žalą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. Tokiu būdu, CK yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad įprastai deliktinė civilinė atsakomybė yra subsidiari. Solidari civilinė atsakomybė yra numatyta tik CK 6.279 straipsnio l dalyje, kuri numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui privalo atsakyti solidariai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad pagal bendrąją taisyklę, kad juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario civilinė atsakomybė yra individuali, todėl jų bendra solidarioji atsakomybė juridiniam asmeniui ar juridinio asmens kreditoriams galima tik išimtiniais atvejais, kai juridinio asmens dalyvis ir valdymo organo narys (veikdami kaip tokie) bendrais neteisėtais veiksmais, pažeisdami jiems nustatytas pareigas, padaro žalos minėtiems subjektams (LAT Nr. 3K-3-665-969/2015). Todėl norint taikyti atsakovėms D. R. ir R. B. solidarią atsakomybę ieškovas privalėjo įrodyti bendrus abiejų atsakovių veiksmus, ar kitas aplinkybes, patvirtinančias, kad atsakovės žalą įvykdė bendrais savo veiksmais. Tačiau šiuo atveju teismas neturi jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovės, pažeisdamos pareigą savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtų veikusios bendrai ar būtų atlikusios kitus bendrus veiksmus dėl žalos padarymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovė D. R. yra buvusi šios įmonės administracijos vadovė (įmonės direktorė), o atsakovė R. B. yra buvusi šios įmonės akcininkė. Kasacinio teismo praktika šiuo klausimu yra nuosekli ir kasacinio teismo praktika nurodo, kad dėl skirtingų bendrovės vadovo ir jos dalyvio funkcijų jų atsakomybė dėl bankroto bylos neinicijavimo negali būti solidari (LAT Nr. 3K-3-665-969/2015). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, skirtingų bendrovės vadovo ir dalyvio (akcininko) funkcijų jų atsakomybė, kylanti neinicijavus bankroto bylos iškėlimo, paprastai negali būti solidari, ir tuomet, kai bendrovei, kuri yra faktiškai nemoki, skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijuodami bankroto bylos, tai nėra pagrindo pripažinti, kad ši žala padaryta bendrais šių asmenų veiksmais (LAT Nr. 3K-3-321/2014). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis ar šalių susitarimu nustatytais atvejais (CK 6.6 straipsnis). Todėl ieškovo prašymas negali būti tenkinamas, kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies redakcija numatanti, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją atsako solidariai įsigaliojo tik nuo 2016-01-01 dienos, o atsakovės R. R. bei R. B. savo pareigas įmonėje ėjo iki 2015-08-15 dienos, todėl ši ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies redakcija šioje konkrečioje byloje negali būti taikoma, nes civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka (CK 1.7 straipsnio 2 dalis). Todėl šiuo konkrečiu atveju atsakovių D. R. ir R. B. atžvilgiu solidari atsakomybė negali būti taikytina bei taip pat ir dėl šios priežasties ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

29Dėl bylinėjimosi išlaidų

30Bylinėjimosi išlaidos CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina 24,56 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

31Kauno apylinkės teismo 2016-08-05 nutartimi e2-20738-955/2016 taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštas atsakovių D. R. ir R. B. turtui, paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

32Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas,

Nutarė

33ieškinį atmesti.

34Priteisti iš ieškovo BUAB „Perihelis“ juridinio asmens kodas 171120177, 24,56 Eur (dvidešimt keturis euro 56 euro centus) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas - 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Varėnos rajono apylinkės teismo raštinę (111 kab.).

35Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-08-05 nutartimi e2-20738-955/2016 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovių D. R. ir R. B. turtui.

36Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant... 2. Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Perihelis“... 3. Nurodo, kad 2016-02-12 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.... 4. Ieškovas nurodo, kad iš VĮ „Registrų centras“ pateiktos finansinės... 5. BUAB „Perihelis“ bankroto administratorius nurodo, kad pagal VĮ Registrų... 6. Ieškovo manymu faktas, jog bankroto byla iškelta tik 2016-02-12 vieno iš... 7. Teismo posėdžio metu ieškovės BUAB „Perihelis“ atstovė V. S. nurodė,... 8. Atsakovė R. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu... 9. Atsakovės D. R. ir R. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Byloje kilo ginčas dėl to, ar buvę bankrutuojančios įmonės vadovai ar... 12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-02-12 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB... 13. 2016-11-14 ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį – ieškinio suma... 14. Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką, yra nurodęs, kad... 15. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi 2015-04-30,... 16. Dėl įmonės nemokumo atsiradimo momento ir pareigos kreiptis į teismą dėl... 17. Teismas sprendžia, kad bankrutavusi bendrovė privalo įrodyti tas aplinkybes,... 18. Pastarųjų aplinkybių ieškovas ieškinyje nenurodė, jų neanalizavo ir... 19. Analizuojant tik įmonės metinius balansus negalima tiksliai nustatyti visų... 20. Kaip minėta BUAB "Perihelis" finansinę būklę atsakovių vadovavimo... 21. CK 6.246 straipsnyje nurodyta, kad atsakomybė atsiranda neįvykdžius... 22. CPK 178 straipsnis numato, jog šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 23. Akivaizdu, kad neįvertinus visų atsakovių kaip įmonės direktorių bei... 24. Pastebėtina, kad be pareigos įmonės vadovėms ir akcininkei inicijuoti... 25. Ieškovas atsakovų padarytą žalą nurodo kreditorių patvirtintą... 26. Dėl solidarios atsakomybės taikymo atsakovėms D. R. ir R. B.... 27. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovei R. K. turėtų būti taikoma... 28. CK 6.263 straipsnis numato, kad žalą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 30. Bylinėjimosi išlaidos CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai,... 31. Kauno apylinkės teismo 2016-08-05 nutartimi e2-20738-955/2016 taikytos... 32. Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais,... 33. ieškinį atmesti.... 34. Priteisti iš ieškovo BUAB „Perihelis“ juridinio asmens kodas 171120177,... 35. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-08-05... 36. Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo...