Byla 1A-356-317/2017
Dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo V. D. gynėjui advokatui Daliui Mecelicai, civiliniam ieškovui S. D., nukentėjusiajai R. D., nukentėjusiosios ir civilinio ieškovo S. D. atstovei advokatei Onai Klinavičienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. D. ir civilinių ieškovų I. S., S. D. ir J. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

3V. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą be užstato, perduodant jį O. D. atsakomybėn, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla nutraukta.

4Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta panaikinti.

5Taip pat nuspręsta byloje pareikštus civilinius ieškinius patenkinti iš dalies:

  • iš UAB „( - )“ nukentėjusiajai R. D. priteisti 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti;
  • iš UAB „( - )“ civiliniams ieškovams I. S., S. D. ir J. C. priteisti po 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

6Nukentėjusiajai R. D. iš V. D. nuspręsta priteisti 500 eurų advokato atstovavimo išlaidų ir 133,65 eurus proceso išlaidų.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8

  1. V. D. 2015 m. lapkričio 21 d. apie 10.05 val. ( - ), vairuodamas UAB „( - )“ automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. ( - ) ties namu Nr. ( - ) važiuodamas atbuline eiga, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 27, 219.1, 219.4, 219.5 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodamas atbuline eiga visais atvejais privalėjo duoti kelią pėsčiajam, dėl to, užvažiavęs ant šaligatvio, parbloškė bei sužalojo ten buvusią pėsčiąją N. S., kuri tą pačią dieną 13.28 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose nuo patirtų traumų mirė, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.
  2. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu V. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
  3. Nukentėjusioji ir civiliniai ieškovai, nesutikdami su skundžiamu nuosprendžiu jiems priteistos žalos dydžiu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendį ir iš naujo išspręsti civilinių ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą: visiškai patenkinti nukentėjusiosios R. D. civilinį ieškinį dėl likusios neatlygintos 1708,86 eurų turtinės žalos ir dėl likusios neatlygintos 23600 eurų neturtinės žalos atlyginimo; visiškai patenkinti civilinių ieškovų I. S., S. D. ir J. C. civilinius ieškinius dėl likusios neatlygintos neturtinės žalos atlyginimo po 19500 eurų kiekvienam. Taip pat prašė priteisti iš V. D. proceso išlaidas.
    1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios ir civilinių ieškovų pareikštus civilinius ieškinius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir neteisingai išsprendė civilinių ieškinių klausimą, nesivadovaujant teismų praktika. Teismas, atlygindamas tik po 1000 eurų nukentėjusiajai ir civiliniams ieškovams, buvo nenuoseklus, procesiniu sprendimu nuvylė nukentėjusiųjų teisėtus lūkesčius, nes civiliniai ieškiniai buvo priimti. Vertindamas įrodymus, apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad priteistas 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas ir visiškai kompensuos patirtą neturtinę žalą.
    2. Apeliantė R. D. ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, jog iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad artimo dvasinio ryšio su motina nukentėjusioji neturėjo, pastovių ryšių su ja nepalaikė, kitų savo nurodytų aplinkybių, sudarančių neturtinės žalos turinį (nepatogumų dėl motinos netekties, bendravimo su ja galimybių sumažėjimo, jaučiamos baimės, didelio pergyvenimo) nukentėjusioji neįrodė. Skunde pažymima, kad R. D. yra vienintelė žuvusiosios dukra, jų emocinis ryšys, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, buvo glaudus. Nors jos gyveno skirtinguose miestuose, tačiau dažnai kalbėdavosi telefonu, ji dažnai atvažiuodavo pas motiną į Kauną. Staigi, netikėta motinos netektis nukentėjusiajai sukėlė emocinį šoką, didžiulį dvasinį sukrėtimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Dėl motinos patirtų sužalojimų ir eismo įvykio aplinkybių nukentėjusioji nesijaučia saugi gatvėse, ilgą laiką sunkiai užmigdavo, pablogėjo jos savijauta ir sveikata, jautė nerimą, baimę, dažnai verkė, nes išgyveno artimo žmogaus – motinos netektį.
    3. Anot nukentėjusiosios, apylinkės teismas nepagrįstai atmetė jos civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad išlaidos, susiję su kapo lankymu, mirusiosios pagerbimu, nėra būtinosios laidojimo išlaidos. Jos motina buvo tikinti, jai buvo svarbūs krikščioniški papročiai. Pati nukentėjusioji taip pat buvo auklėjama religine dvasia, yra tikinti, praktikuojanti katalikė, todėl mirusiojo pagerbimas yra logiška laidojimo tąsa, moralinė prievolė mirusiajam. Be to, teisės aktai numato pareigą tinkamai prižiūrėti kapavietę atsakingiems asmenims.
    4. Civiliniai ieškovai – N. S. vaikaičiai apeliaciniame skunde taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo motyvus dėl jų patirtų dvasinių išgyvenimų, praradimo skausmo vertinimo ir jiems priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Pažymi, kad civilinių ieškovų ryšys su senele buvo glaudus, o jų patirtų išgyvenimų įrodyti dokumentais nėra galimybės.
    5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad neturtinė žala nukentėjusiajai ir civiliniams ieškovams priteista iš UAB „( - )“, kurios vienintelis akcininkas ir įmonės vadovas yra pats nusikalstamą veiką padaręs V. D..
  4. Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovas nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
  5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė nurodė, kad su apeliaciniu skundu sutinka iš dalies, mano, kad nukentėjusiajai ir civiliniams ieškovams priteista nepagrįstai maža neturtinė žala. Nukentėjusioji ir civilinis ieškovas S. D. bei jų atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. V. D. gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
  6. Apeliacinis skundas atmetamas.
  7. Nukentėjusioji ir civiliniai ieškovai apeliaciniame skunde nesutikdami su jiems priteistu neturtinės žalos dydžiu prašo jį padidinti. Šį prašymą jie argumentuoja tuo, kad juos su žuvusiąja siejo glaudūs ir artimi ryšiai.
    1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje ir 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam bei už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims.
    2. BPK 113 straipsnio 2 dalis numato, kad tokiu atveju, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal šią normą taikomos ne tik civilinio proceso, bet ir civilinės teisės nuostatos.
    3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama neturtinės žalos sąvoka, pagal kurią neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kadangi neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali būti pritaikomas, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti aplinkybių, reikšmingų teisingos ir protingos kompensacijos nukentėjusiajam nustatymui, visumą, įvertinti taip pat ir kalto asmens interesus ir surasti teisingą bei protingą interesų pusiausvyrą. Įstatymas nenumato priteistinos minimalios ir maksimalios neturtinės žalos dydžių, todėl neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigine išraiška, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat suformuota teismų praktika. Baudžiamosiose bylose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuomet eismo įvykio metu žūsta žmonės, jų artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 2896 eurų iki 30000 eurų.
    4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, priteisdamas nukentėjusiajai (žuvusiosios dukrai) ir civiliniams ieškovams (žuvusiosios vaikaičiams) pernelyg mažą neturtinės žalos dydį, be to, nukentėjusiosios teigimu, nepagrįstai nepriteisė jos patirtos turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos kapo lankymui bei žuvusiosios pagerbimui.
    5. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, apeliantų argumentus dėl priteistų sumų neturtinės žalos atlyginimui dydžio, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose priteistų sumų neturtinės žalos atlyginimui dydžių kontekste, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas teisingai įvertino nukentėjusiosios ir civilinių ieškovų (atskirai dukters ir vaikaičių) patirtus išgyvenimus ir stresą, netekus artimojo žmogaus, todėl pagrįstai atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovės R. D. atlyginta 5000 eurų suma, V. D. dar iki nuosprendžio priėmimo jai atlyginta 400 eurų suma, priteisė nukentėjusiajai 1000 eurų neturtinės žalos, iš dalies tenkinant jos civilinį ieškinį, bei civiliniams ieškovams – po 1000 eurų neturtinės žalos, iš dalies tenkinant jų civilinį ieškinį. Nurodyta priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra adekvati nukentėjusiosios ir civilinių ieškovų patirtiems išgyvenimams. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nėra nustatytas artimas ir glaudus nukentėjusiosios ir civilinių ieškovų ryšys su N. S., dėl kurio būtų galima vertinti, kad priteistos neturtinės žalos dydis yra aiškiai per mažas. Pati nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 27–29), nurodė, kad iš mamos namų ji išsikraustė 18 metų, kadangi mama mėgdavo visiems „reguliuoti gyvenimą“, buvo konfliktiško būdo, jai priekaištavo. Yra buvę atvejų, kai su mama ji ilgą laiką nebendravo, ryšį su ja palaikydavo tik paskutiniuosius penkerius metus. Apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad su mama bendravo telefonu prieš dvi savaites, su mama mažai šnekėdavosi telefonu, kadangi ji turi klausos problemų. Be to, ji gyvena kitame mieste. Nurodė, kad 2015 m. motinai lūžo koja, tačiau netgi neatsiminė, kuri. Visos šios pirminių parodymų metu, dar nepareiškus civilinio ieškinio, nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, vertinant jas kartu su apeliacinio skundo motyvais, jog apeliantų ryšys su žuvusiąja buvo itin glaudus, jie dažnai bendraudavo telefonu, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, kelia pagrįstų abejonių nukentėjusiosios, kaip ir civilinių ieškovų, nuoširdumu. Iš byloje esančių nukentėjusiosios ir civilinių ieškovų civilinių ieškinių turinio matyti, jog jie nurodo iš esmės analogiškus išgyvenimus, kuriuos jie patyrė dėl N. S. mirties, jie perteikiami analogiškomis frazėmis.
    6. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė). Neigiamus emocinius išgyvenimus dėl asmens mirties gali patirti labai platus jo giminaičių ratas, tačiau tie išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Žala atlyginama tik tiems asmenims, kuriuos su mirusiuoju siejo šeimos, artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas. Nustačius, kad nurodytų asmenų iki nukentėjusiojo mirties nesiejo glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai (pavyzdžiui, tėvų, nepalaikančių ryšių su vaikais, sukūrusiais savo šeimas ir gyvenančiais atskirai), tai vertinama kaip pagrindas mažinti neturtinės žalos dydį ar reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
    7. Vertinant žuvusiosios N. S. vaikaičiams priteistinos neturtinės žalos dydį, svarbu pažymėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jog BPK 38 straipsnyje, BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams – broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams – kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais (kai juos su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2012). Nagrinėjamu atveju, nors civiliniai ieškovai deklaratyviai nurodo palaikę artimus santykius su senele, tačiau įvertinus tai, kad du iš vaikaičių gyveno užsienyje, pasak R. D. pirminių parodymu, telefonu su žuvusiąja buvo sunku susikalbėti, todėl bendraudavo telefonu retai, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tiek N. S. ir jos dukters, gyvenusios kitame mieste, tiek jos vaikaičių, du iš kurių gyveno kitoje šalyje, socialiniai ryšiai nevertintini kaip tokie glaudūs, kad būtų galimą spręsti, jog nukentėjusiajai bei civiliniams ieškovams I. S., S. D. ir J. C. priteistas neturtinės žalos dydis – po 1000 eurų – yra akivaizdžiai per mažas.
    8. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta ne tik į neturtinės žalos pasekmes, tačiau ir į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Žuvusioji buvo senyvo amžiaus, sulaukusi 87 metų. V. D. neteistas, būdamas blaivus padarė neatsargų nusikaltimą, bendruomenės yra charakterizuojamas itin teigiamai, pripažino savo kaltę ir dar iki nuosprendžio priėmimo atlygino dalį žalos nukentėjusiajai. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios ir civilinių ieškovų santykį su N. S. ir kitas reikšmingas aplinkybes, savo išvadas išsamiai argumentuodamas, pagrįstai nukentėjusiosios ir civilinių ieškovų civilinius ieškinius tenkino iš dalies ir, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiajai jau atlyginta 5400 eurų neturtinė žala, jai bei civiliniams ieškovams iš viso priteisė po 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismo priteista suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiosios, civilinių ieškovų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, įvertinant ir civilinio atsakovo galimybes atlyginti priteisto dydžio žalą. Priteisti civiliniai ieškiniai atitinka ir suformuotą teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose byloje. Todėl tenkinti apeliacinį skundą ir priteisti nukentėjusiajai bei civiliniams ieškovams jų prašomas didesnes sumas neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo.
    9. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, taip pat neturi nulemti ir sprendimas, kad už eismo įvykio sukeltas pasekmes turi atsakyti V. D. darbdavys UAB „( - )“, kurio vienintelis akcininkas yra pats veiką padaręs asmuo, kadangi ši aplinkybė negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.
  8. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nukentėjusiajai R. D. atlygintinos turtinės žalos dydžio. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji prašė jai atlyginti 3947,66 Eur turtinės žalos. Iš bylos duomenų matyti, kad draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ yra atlyginusi dalį prašomų atlyginti išlaidų – 1461,40 Eur, motyvuojant tuo, kad kita neatlygintina prašomos turtinės žalos suma nebuvo susijusi su būtinosiomis laidojimo išlaidomis. Nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo priteisti jai likusią draudimo bendrovės neatlygintą turtinės žalos dalį, kurią sudaro ketvirtinių, metinių metu Motinos dienos proga turėtos išlaidos gedulingiems pietums, gėlėms, žvakėms, mišių aukoms ir kt., viso – 1708,66 Eur.
    1. CK 6.291 straipsnis, reglamentuojantis laidojimo išlaidų atlyginimą, numato, kad, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos.
    2. Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltininkas. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK6.254, 6.987 straipsniai). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V. D. vairuotas automobilis „Opel Vivaro“, valst. Nr. ( - ) eismo įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“, ši bendrovė įtraukta į bylą civiliniu atsakovu. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. AB „Lietuvos draudimas“, kaip automobilio „Opel Vivaro“, valst. Nr. ( - ) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikas dėl 2015 m. lapkričio 21 d. eismo įvykio žuvusiosios dukrai R. D. atlygino nuostolius – 630 Eur kapo sutvarkymo išlaidų ir 831,40 Eur laidojimo reikmenims ir paslaugoms, gėlėms ir vykimui į šermenis.
    3. Pagal teismų praktiką atlyginamos tik būtinosios laidojimo išlaidos, o įvairios religinės ir/ar tradicinės apeigos praėjus dideliam laiko tarpui nuo mirties nėra būtinosios laidojimo išlaidos ir priklauso išimtinai nuo mininčiųjų valios, todėl nėra kompensuojamos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde R. D. prašomos atlyginti išlaidos: ketvirtinėms, metinėms, gėlėms Motinos dienai, už kurą, viso 1708,86 Eurų, nėra būtinos laidojimo išlaidos. Nustatyta nukentėjusiajai draudimo bendrovės atlyginta suma yra pakankamos ir protingos laidojimo išlaidos, todėl priteisti apeliaciniame skunde nukentėjusiosios prašomų papildomų 1708,86 Eur turtinei žalai atlyginti nėra pagrindo.
  9. Nukentėjusiosios ir civilinių ieškovų atstovė apeliacinės instancijos teismui pateikė kvitą, patvirtinantį, kad R. D. sumokėjo 100 Eur už atstovavimą ir dokumentų surašymą (3 t., b. l. 30). Apeliaciniame skunde prašoma proceso išlaidas išieškoti iš V. D.. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nukentėjusioji ir civiliniai ieškovai. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, minėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš V. D. nepriteisiamos.

9Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10nukentėjusiosios ir civilinių ieškovų apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžio atmesti.

11Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai