Byla 1-1608-814/2019

1Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, kaltinamajam A. P., jo gynėjai advokatei Virginijai Bradulskienei, nukentėjusiajai D. D., jos atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, pensininkas, faktinė gyvenamoji vieta ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta ( - ), neteistas,

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį.

4Teismas

Nustatė

5A. P. 2019 m. sausio 15 d. apie 11.15 val. Jonavoje, J. Ralio g. vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris ( - ), ir važiuodamas antra eismo juosta nuo Žeimių g. link Kauno g., prieš sankryžą su Klaipėdos g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš dešinės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusios pėsčiosios S. Š., ją parbloškė, padarydamas kūno sužalojimus, nuo kurių S. Š. tą pačią dieną 16.35 val. LSMUL Kauno klinikose mirė.

6Apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl kaltinimo, A. P. visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje ir paaiškino, kad 2019 m. sausio 15 d. 11 val. 15 min. važiavo automobiliu „Audi A6“ Jonavoje, J. Ralio gatve, nuo žiedo antra eismo juosta apie 40 km/h greičiu. Buvo šviesus paros, matomumas geras, saulėta diena. Jį apakino saulė, todėl jis nematė per pėsčiųjų einančios pėsčiosios. Apsidairė, net nestabtelėjęs važiavo toliau. Pajutęs smūgį į dešinį automobilio šoną ir iškart sustojo. Vairuojant jam akinių nereikia, nes į tolį mato, akiniai reikalingi tik skaitymui. Buvo blaivus. Vairavimo stažas - 54 metai, eismo įvykių neturėjęs, praeitais metais baustas administracine tvarka už greitį. Gailisi dėl nusikalstamos veikos, išgyvena dėl įvykio, po eismo įvykio nukentėjusiosios sutikęs nebuvo, pritrūko drąsos nueiti. Su ieškiniu sutinka, tačiau suma neturtinės žalos atlyginimui per didelė. Gaunama pensija žemiau skurdo ribos - 300 Eur, kitų pajamų neturi. Kai pritrūksta pinigų, eina į labdarą „Caritas“, gauna drabužių, maisto. Savo vardu registruoto turto neturi. Sodų bendrijoje gyvena vienas, žmona mirusi, vaikai išvykę, beveik nepadeda.

7Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl byloje įrodymų tyrimas buvo nutrauktas ir buvo išvardinti kiti byloje esantys įrodymai bei dokumentai (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 2 dalimi).

8Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

9Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio A. S. 2019 m. sausio 15 d. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjo žmonės nustatyta, kad 2019 m. sausio 15 d., gavęs pranešimą, nuvyko į eismo įvykio vietą Jonavoje, Klaipėdos ir J. Ralio gatvių sankryžoje. Rado automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris ( - ), ir šalia automobilio gulinčią moterį, kaip vėliau paaiškėjo S. Š., gim. ( - ). Nustatė, kad automobilį vairavo A. P., kuris paaiškino, kad nepastebėjo į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją išėjusios pėsčiosios ir ją partrenkė (b. l. 10).

102019 m. sausio 15 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta - J. Ralio g. 11, Jonava. Nubraižyta eismo įvykio vietos schema, fotografuota, sudaryta fotolentelė. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta: juodos spalvos moteriška rankinė, pensijos gavėjo pažymėjimas Nr. ( - ), 25 Eur banknotais, 9 Eur 73 ct monetomis, juodos spalvos piniginė, automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris ( - ) (b. l. 12–19).

112019 m. sausio 15 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris ( - ), fiksuoti išoriniai sugadinimų požymiai bei būklė po eismo įvykio (b. l. 20, 21).

122019 m. sausio 15 d. 11.35 val. alkotesterio užfiksuoti duomenys - A. P. nustatyta 0.00 promilių (blaivas) (b. l. 23).

132019 m. vasario 7 d. Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad peržiūrėtas Jonavos miesto vaizdo stebėjimo kameros užfiksuotas vaizdo įrašas. Įraše matomos eismo įvykio – 2019 m. sausio 15 d. apie 11.15 val. aplinkybės, kai automobilis parbloškia pėsčiąją pėsčiųjų perėjoje antroje eismo juostoje (b. l. 41, 42). Kompaktinis diskas saugomas byloje voke (b. l. 43).

14Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2019 m. sausio 16 d. raštu Nr. TME-(1.32)-5 dėl S. Š. mirties nustatyta, kad 2019 m. sausio 15 d. 14:58 val. greitosios medicinos pagalbos automobiliu iš Jonavos ligoninės į Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyrių pervežta S. Š., kuri 2019 m. sausio 15 d. nukentėjo eismo įvykio metu kaip pėsčioji. Būklė labai sunki, nesąmoninga. 2019 m. sausio 15 d. 16:35 val. konstatuotas mirties faktas (b. l. 52).

152019 m. vasario 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 57/2019(02) nustatyta, kad S. Š. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo nubrozdinimas pakaušyje, poodinė kraujosruva kairiame voke, minkštųjų audinių kraujosruvos galvoje, pakauškaulio lūžis nusitęsiantis momenkauliais ir smilkinkaulių piramidėmis į pleištakaulio kūną, pakraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, pakraujavimas po voratinkliniais galvos smegenų dangalais, sumušimo židiniai galvos smegenų kamiene, kaktinių skilčių sferiniuose ir pamatiniuose paviršiuose, dešinėje pakaušinėje smegenų skiltyje. Remiantis S. Š. lavono kūne nustatytų sužalojimų makromorfologiniu vaizdu, jų lokalizacija ir pateiktomis įvykio aplinkybėmis, labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti eismo įvykio metu S. Š. partrenkus automobiliui, kai pirminis kontaktas su automobiliu buvo į kojas jai esant vertikalioje padėtyje (b. l. 58–63).

16Nukentėjusioji D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. Š. yra jos mama, kuri 2019 m. sausio 15 d. pateko į eismo įvykį ir 16.35 val. dėl patirtų sužalojimų mirė. Jos mama neturėjo jokių fizinių ar psichologinių sutrikimų, matymas buvo geras ir judėjo pati savarankiškai, ja rūpintis nereikėjo. Ji pati pasirūpins savo mamos laidotuvėmis, atsiims mamai priklausančius daiktus. Ji yra vienturtė dukra (b. l. 66).

17Liudytoja N. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. sausio 15 d. apie 11.20 val. buvo Jonavos mieste, ties Ralio g. 9 namu autobusų sustojimo stotelėje ir laukė autobuso, ketino važiuoti į Kauno miestą. Ji stovėjo ir tuo metu kada įvyko eismo įvykis ji atsisuko, nes išgirdo padangų stabdymo garsą ir pamatė, kad „Audi“ automobilis, tamsiai žalios spalvos, partrenkė per perėją ėjusią moterį. Ji matė tik patį momentą, kada jau atsitrenkė su automobilio priekine dalimi į moterį, kuri nuo smūgio krito ant automobilio priekinės dalies ir nuo jo ant kelio dangos. Tuo metu ryškiai švietė saulė, nelijo, nesnigo, kelio danga buvo šlapia, neapledėjusi. „Audi“ automobilis atvažiavo nuo žiedo ir važiavo tilto link, o moteris ėjo per perėją nuo policijos komisariato pusės. Kada įvyko eismo įvykis, partrenkta moteris buvo maždaug ties kelio viduriu. Tuo metu per perėją nėjo žmonių, pirmoje eismo juostoje buvo sustojęs automobilis praleisti pėsčiųjų, o tas vyriškis, su „Audi“ automobiliu važiavo antra juosta. Šalia stovintis asmuo paskambino bendru pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policiją ir grietąją (b. l. 76).

18Liudytojas G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. sausio 15 d. buvo Jonavoje. Apie 11.15 val. važiavo Klaipėdos g. link J. Ralio g. Vairavo automobilį „KIA SPORTAGE“. Privažiavęs sankryžą su J. Ralio g., sustojo. Jam reikėjo pasukti į kairę. Tuo metu prieš sankryžą esančioje pėsčiųjų perėjoje įvyko eismo įvykis. Išgirdo smūgio garsą ir pamatė ant važiuojamosios dalies krentančią pėsčiąją. Jai iš galvos iškart ėmė bėgti kraujas. Bendrajam pagalbos centrui pranešė apie įvykį. Pėsčiąją partrenkęs automobilis „Audi“ važiavo antra eismo, pėsčioji ėjo per perėją. Pačios situacijos prieš smūgį nematė. Gali paminėti, kad įvykio metu švietė skaisti saulė ir labai akino (b. l. 80).

19Kvalifikavimas

20Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

21Teismo vertinimu, A. P. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – liudytojų apklausose nurodytos aplinkybės, specialisto išvada, kuria nustatyta, kad S. Š. mirė nuo galvos sumušimo, labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti eismo įvykio metu S. Š. partrenkus automobiliui, kai pirminis kontaktas su automobiliu buvo į kojas jai esant vertikalioje padėtyje. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad A. P. 2019 m. sausio 15 d. apie 11.15 val. Jonavoje, J. Ralio g. vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris ( - ), ir važiuodamas antra eismo juosta nuo Žeimių g. link Kauno g., prieš sankryžą su Klaipėdos g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš dešinės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusios pėsčiosios S. Š., ją parbloškė, padarydamas kūno sužalojimus, nuo kurių S. Š. tą pačią dieną 16.35 val. LSMUL Kauno klinikose mirė. Byloje nėra duomenų, kad kelio būklė ar pačios mirusiosios veiksmai (pvz. staigus netikėtas išbėgimas į gatvę) sutrukdė laiku pastebėti pėsčiųjų perėja einančią pėsčiąją. Taigi, teismui nėra abejonių, kad kaltinamasis A. P. turėjo realią galimybę pastebėti į pėsčiųjų perėją įžengusią S. Š. ir laiku sustabdyti automobilį jo važiavimo eismo juostoje, išvengdamas pėsčiosios partrenkimo. Toks kaltinamojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – žmogaus žūtimi, todėl A. P. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Šis nusikaltimas yra neatsargus, A. P. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes jis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

22Bausmė

23Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

24BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.

25Kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 84), nusikaltimo padarymo metu buvo baustas administracine tvarka už greičio viršijimą (b. l. 85, 86), nedirba (b. l. 87), pensininkas. Nusikalstama veika baigta, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis pripažino kaltę ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam A. P. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant terminą, mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

26A. P. gailisi padaręs nusikalstamą veiką, supranta savo veiksmų neigiamas pasekmes, neteistas, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę, ir yra pagrindas manyti, jog bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant pareigas, galinčias turėti teigiamos įtakos jo elgesiui.

27Nors prokuroras baigiamųjų kalbų metu teismo prašė įpareigoti kaltinamąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti neturtinę žalą, tačiau teismas pažymi, kad nei BK 67 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės, nei BK 75 straipsnio 2 dalyje, kurioje išvardyti teismo galimi įpareigojimai, skirtini nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nėra nurodytas įpareigojimas atlyginti priteistą neturtinę žalą, todėl toks įpareigojimas kaltinamajam neskirtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-135-693/2019).

28Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

29Nors prokuroras bylos nagrinėjimo metu ir neprašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, tačiau teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su bausme. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017 ).

30Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis praeityje neteistas, tačiau nusikaltimo padarymo metu buvo baustas administracine tvarka už greičio viršijimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 4 dalį, dar anksčiau taip pat baustas už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas kaltinamąjį charakterizuoja kaip asmenį, nevisiškai linkusį laikytis Kelių eismo taisyklių. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytą Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdį bei jo padarymo sąlygas, teismas sprendžia, kad kaltinamajam turi būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, nustatant dviejų metų terminą (pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 68 straipsnio redakciją, specialioji teisė galėjo būti atimama nuo 1 iki 3 metų).

31BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto konfiskavimo privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo taikymo sąlygos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-699/2018, 5 punktas).

32BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas, todėl A. P. vairuotas automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris ( - ), laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri atitinka konfiskuotino turto požymius. Tačiau teismas pažymi, kad turto konfiskavimas kaip ir visos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingas teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, tik išskirtiniais atvejais, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė, teismas gali jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018, 4.1 punktas). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, po avarijos jis pasiliko eismo įvykio vietoje, nesistengė išvengti atsakomybės, taigi, byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad A. P. automobiliu naudojosi visiškai neatsakingai ir lengvabūdiškai, todėl teismas sprendžia, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų aiškiai neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, todėl ji kaltinamajam neskirtina. Be to, teismas pažymi, kad kaltinamasis šį turtą galės panaudoti civilinio ieškinio nukentėjusiajai atlyginimui.

33Kaltinamam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

34Civilinis ieškinys

35Nukentėjusioji D. D. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti iš A. P. ir ADB „Gjensidige“ 502,78 Eur turtinę ir 25 000 Eur neturtinę žalą. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro su laidojimu ir mirties sukakties paminėjimu susijusios išlaidos: 150 Eur giedotojų paslaugos, 54,54 Eur užkandžiams šermenų metu, 138,24 Eur ketvirtinių išlaidos, 160 Eur už kapavietės įruošimą. Eismo įvykis ir jo padariniai jai atnešė didelę nelaimę, sukėlė stresą ir didelius išgyvenimus. Viso neturtinę žalą vertiną 30 000 Eur suma, draudimo bendrovei išmokėjus 5 000 Eur neturtinę žalą, prašo teismo priteisti likusią 25 000 Eur neturtinę žalą.

36Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, tik prašė mažinti jo dydį. Nurodė, kad jo gaunamos pajamos yra žemiau skurdo ribos, yra pensininkas, našlys, nekilnojamojo turto neturi, pats serga onkologine liga.

37Civilinė atsakovė ADB „Gjensidige“ į patikslintą ieškinį atsiliepimo nepateikė, buvo pateikusi atsiliepimą į pradinį ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes nukentėjusiajai išmokėjo 5 000 Eur neturtinę ir 1 657,40 Eur turtinę žalą. Išlaidos giesmininkų paslaugoms ar ketvirtinėms, maistui ir gėrimams šermenų metu nepriskiriamos prie laidojimo išlaidų, nes jos nėra priverstinės, būtinos ir protingos.

38Byloje nustatyta, kad transporto priemonė „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris ( - ), eismo įvykio metu buvo apdrausta ADB „Gjensidige“ įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, sutartis sudaryta 2018 m. rugpjūčio 30 d.

39Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti ir įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. CK 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. CK 6.254 straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Kadangi draudimo sutartis buvo sudaryta iki 2018 m. lapkričio 1 d., todėl pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą maksimali galima žalos atlyginimo dėl vieno eismo įvykio suma yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

40Draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajai 5 000 Eur neturtinę žalą ir 1 657,40 Eur turtinę žalą. Likusi neatlyginta turtinės žalos dalis - 502,78 Eur. Byloje nustatyta, kad draudikas atlygino 430 Eur už kapavietės sutvarkymą pagal pateiktą pažymą (b. l. 131, 148), tačiau, kaip matyti iš teismui pateiktos sąskaitos faktūros ČPA Nr. 00591, už kapavietės tvarkymą sumokėta didesnė nei pažymoje buvo numatyta suma – 590 Eur. Teismų praktikoje kapavietės tvarkymo išlaidos laikomos laidojimo išlaidomis, jos yra būtinos, priverstinės ir, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju protingo dydžio – 590 Eur. Kadangi draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino tik 430 Eur pagal pateiktą pažymą, tačiau realiai šios išlaidos visgi buvo didesnės – 590 Eur, todėl 160 Eur kapavietės tvarkymo išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad atlygintina suma neviršija Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytos maksimalios atlygintinos sumos, priteistina nukentėjusiajai iš ADB „Gjensidige“ (CK 6.291 straipsnis).

41Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti 150 Eur už giedotojų paslaugas, 54,54 Eur už užkandžius šermenų metu, 138,24 Eur už ketvirtinių išlaidas.

42Pagal teismų praktiką atlyginamos tik būtinosios laidojimo išlaidos, o įvairios religinės ir/ar tradicinės apeigos praėjus dideliam laiko tarpui (ketvirtinės, metinės ir pan.) nuo mirties nėra būtinosios laidojimo išlaidos ir priklauso išimtinai nuo mininčiųjų valios, todėl nėra kompensuojamos. Taip pat teismų praktikoje giminaičių maitinimas ir išlaidos giesmininkams nelaikomas laidojimo išlaidomis, nes neatitinka būtinumo kriterijų, paslaugos nėra priverstinai suteikiamos (Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-551-260/2013, Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje 2A-512-343/2017). Atsižvelgiant į išdėstytą, D. D. prašomos atlyginti išlaidos: ketvirtinėms, giedotojams ir užkandžiams nėra būtinos laidojimo išlaidos, todėl nepriteistinos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-356-317/2017).

43CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, vadovaujasi teismų praktika tos pačios kategorijos bylose.

44Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013).

45Nagrinėjamu atveju dėl A. P. kaltės sukelto eismo įvykio atsirado skaudžios ir negrįžtamos pasekmės – žuvo nukentėjusiosios D. D. mama. Teismas neabejoja, kad ji, netekusi motinos, patyrė didelius ir skaudžius išgyvenimus, stresą, todėl jos patirtas skausmas negali būti kvestionuojamas. Tačiau sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, Parinkdamas konkretų neturtinės žalos dydį, teismas įvertina tai, kad nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, nebėgo iš įvykio vietos, savo kaltę pripažino, gailisi, yra pensininkas, gaunantis kuklią pensiją - 249,75 Eur, valstybinės įmonės Registrų centro duomenimis nekilnojamojo turto neturi, dėl savo amžiaus jam apribotos galimybės dirbant savo turtinę padėtį pagerinti. Žuvusioji taip pat buvo senyvo amžiaus, žuvusiosios dukra yra brandaus amžiaus, savarankiška. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad draudikas jau atlygino maksimalią pagal įstatymą galimą atlyginti neturtinę žalą – 5 000 Eur, pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. P. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

46Be to, šiame baudžiamajame procese nukentėjusiajai D. D. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-664-2682 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, paskirtas advokatas Kęstutis Gudynas teikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 120). Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad už nukentėjusiajai D. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė viso 112,85 Eur išlaidų (b. l. 158). Šios valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos byloje pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

47Kaltinamajam išaiškintina, kad skundžiant nuosprendį apeliacine tvarka, apeliaciniame skunde privaloma nurodyti pageidavimą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo. Kaltinamasis turi teisę prašyti, kad jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka arba rašytinio proceso tvarka.

48Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

Nutarė

49A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

50Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, sumažinti bausmę trečdaliu ir paskirti A. P. 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

51Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį visą bausmės atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

52Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones - 2 (dvejus) metus.

53Nukentėjusiosios D. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 160 Eur (vieno šimto šešiasdešimties eurų) turtinę žalą, o iš A. P., asmens kodas ( - ) - 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinę žalą.

54Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

55Priteisti iš A. P., valstybei 112,85 (vieną šimtą dvylika eurų 85 ct), antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

56Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

57Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A.... 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)... 4. Teismas... 5. A. P. 2019 m. sausio 15 d. apie 11.15 val. Jonavoje, J. Ralio g. vairuodamas... 6. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl kaltinimo, A. P. visiškai... 7. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos... 8. Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą... 9. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos... 10. 2019 m. sausio 15 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad... 11. 2019 m. sausio 15 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir... 12. 2019 m. sausio 15 d. 11.35 val. alkotesterio užfiksuoti duomenys - A. P.... 13. 2019 m. vasario 7 d. Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad peržiūrėtas... 14. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2019 m.... 15. 2019 m. vasario 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus... 16. Nukentėjusioji D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. Š. yra jos... 17. Liudytoja N. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. sausio 15 d. apie... 18. Liudytojas G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. sausio 15 d.... 19. Kvalifikavimas... 20. Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti... 21. Teismo vertinimu, A. P. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą... 22. Bausmė... 23. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos... 24. BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį –... 25. Kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 84), nusikaltimo padarymo metu buvo... 26. A. P. gailisi padaręs nusikalstamą veiką, supranta savo veiksmų neigiamas... 27. Nors prokuroras baigiamųjų kalbų metu teismo prašė įpareigoti... 28. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, byla... 29. Nors prokuroras bylos nagrinėjimo metu ir neprašė kaltinamajam skirti... 30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis praeityje neteistas, tačiau... 31. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis... 32. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra... 33. Kaltinamam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 34. Civilinis ieškinys... 35. Nukentėjusioji D. D. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame... 36. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, tik prašė mažinti jo dydį.... 37. Civilinė atsakovė ADB „Gjensidige“ į patikslintą ieškinį atsiliepimo... 38. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė „Audi A6 Avant“, valstybinis... 39. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi... 40. Draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajai 5 000 Eur neturtinę žalą ir 1... 41. Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti 150 Eur už giedotojų paslaugas,... 42. Pagal teismų praktiką atlyginamos tik būtinosios laidojimo išlaidos, o... 43. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 44. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių... 45. Nagrinėjamu atveju dėl A. P. kaltės sukelto eismo įvykio atsirado... 46. Be to, šiame baudžiamajame procese nukentėjusiajai D. D. valstybės... 47. Kaltinamajam išaiškintina, kad skundžiant nuosprendį apeliacine tvarka,... 48. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 49. A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 50. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,... 51. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu,... 52. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. P.... 53. Nukentėjusiosios D. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti... 54. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.... 55. Priteisti iš A. P., valstybei 112,85 (vieną šimtą dvylika eurų 85 ct),... 56. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti... 57. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...