Byla 2A-361/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, sekretoriaujant Violetai Drėmienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Algiui Kleivai, atsakovams Z. V., S. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Z. V., V. J. ir S. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 1 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas civilinėje byloje Nr. 2-109-212/2008 pagal ieškovo bankrutavusios Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės ,,Mediniai“ ieškinį atsakovams M. A. B., V. J., Z. V., A. I., S. J. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas bankrutuojanti ŽŪB ,,Mediniai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų M. A. B., V. J., Z. V., A. I. ir S. J. 24 475,72 Lt žalai atlyginti. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismui 2005 m. liepos 15 d. nutartimi ŽŪB „Mediniai“ iškėlus bankroto bylą paaiškėjo, kad 2000 m. kovo 30 d. visuotiniame ŽŪB ,,Mediniai“ narių susirinkime buvo nuspręsta bendrovę likviduoti ir sudaryti likvidacinę komisiją iš byloje atsakovais esančių asmenų. Visuotinis bendrovės narių susirinkimas nusprendė, kad prašymus gauti pageidaujamą turtą pajininkai galės reikšti tuomet, kai bus inventorizuotas, įkainotas ir aprašytas bendrovės turtas ir kai bus atsiskaityta su kreditoriais. Likvidacinė komisija 2000 m. gegužės 10 ir 20 d. posėdžiuose nutarė rengti bendrovės turto pardavimo aukcionus ir už aukcione parduotą turtą atsiskaityti iš dalies grynais pinigais ir iš dalies bendrovės pajais. 2000 m. rugsėjo 25 d. posėdyje komisija nutarė bendrovei priklausančius pastatus paskirstyti bendrovės pajininkams už jų turimus pajus, o 2001 m. liepos 14 d. nutarimu patvirtino bendrovės technikos paskirstymą pajininkams. Remiantis šiais likvidacinės komisijos nutarimais, aukcionuose buvo parduodamas bendrovės turtas, atsiskaitant už jį pinigais ir pajais, kitas turtas buvo perduotas pajininkams. Dėl šių likvidacinės komisijos veiksmų bendrovė negavo pinigų už parduotą bei už turimus pajus pajininkams perduotą turtą, todėl neatsiskaitė su kreditoriais. Ieškovas nurodė, kad likvidacinės komisijos veiklos metu galiojusio Žemės ūkio bendrovių įstatymo 33 straipsnio 4 dalis draudė išmokėti pajininkams jų turto bendrovėje dalis, kol nėra patenkinti kreditorių reikalavimai. Šiuos įstatymo reikalavimus Likvidacinė komisija pažeidė, nes iškėlus likviduojamai bendrovei bankroto bylą paaiškėjo, kad ji jokio turto neturi, todėl teismo patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma ir yra bendrovei bei jos kreditoriams nurodytais neteisėtais likvidacinės komisijos veiksmais padaryta žala, kurią pagal CK 2.82, 2.87, 6.245 straipsnių nuostatas turi atlyginti atsakovai.

4Panevėžio apygardos teismas 2008 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovų solidariai 22 598 Lt žalai, padarytai bankrutavusiai žemės ūkio bendrovei „Mediniai“, atlyginti, po 136 Lt žyminio mokesčio ir po 35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad sprendimą likviduoti žemės ūkio bendrovę „Mediniai“ priėmę jos nariai sudarė likvidacinę komisiją, kurios nariais išrinko atsakovus, kurie privalėjo vykdyti Žemės ūkio bendrovių įstatyme, bendrovės įstatuose numatytas likvidatoriaus pareigas. Tuo metu bendrovė turėjo ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 1 110 369 Lt, debitorinės skolos sudarė 61 348,61 Lt, kreditoriniai įsiskolinimai - 78 476 Lt. Visuotiniame susirinkime bendrovės nariai buvo informuoti, kad bendrovės turtą pajininkai galės įsigyti tik po to, kai bendrovė atsiskaitys su kreditoriais. Likvidacinė komisija 2000 ir 2001 metais priėmė sprendimus leisti atsiskaityti už aukcione parduotą bendrovės turtą, sumokant 70 % turto kainos grynais pinigais, o 30 % kainos – pajais, paskirstyti pajininkams už pajus bendrovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Teismas nustatė, kad tuo metu, kai bendrovė su kreditoriais buvo neatsiskaičiusi, atsakovai taip pat gavo didesnę ar mažesnę dalį bendrovės turto už turėtus pajus. Bylos duomenimis nustatęs, kad su likviduojamos bendrovės pajininkais buvo atsiskaitinėjama nepadengus kreditorinių įsiskolinimų, teismas konstatavo, kad atsakovai, būdami likvidacinės komisijos nariais, pažeidė Žemės ūkio bendrovių įstatyme bei ŽŪB „Mediniai“ įstatuose reglamentuotą draudimą mokėti pajininkams jų turto dalis, kol nėra patenkinti kreditorių reikalavimai ir kitos pretenzijos. Teismas nustatė, kad pardavus bendrovės turtą ir gautas lėšas paskirsčius kreditoriams, dalį bendrovės turto išmokėjus pajininkams, bendrovė kreditoriams liko skolinga 22 598 Lt. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad bendrovės likvidatoriai, išeikvoję turtą, dėl savo kaltės neįvykdę pagal įstatymus, įstatus ir organo, priėmusio sprendimą likviduoti bendrovę, nutarimus pavestų pareigų, pagal Žemės ūkio bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, bendrovės įstatus yra atsakingi už susidariusius nuostolius įstatymų nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad likvidacinės komisijos nutarimų ir protokolų atsakovai neginčijo, nepateikė teismui įrodymų, kad dėl atsiradusios žalos jų kaltės nėra, todėl padarė išvadą, kad atsakovai, būdami likvidacinės komisijos nariais ne tik priėmė nutarimus parduoti bendrovės turtą neatsiskaičius su kreditoriais, bei ir nesiėmė pakankamų priemonių apsaugoti bendrovės turtą. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovai jiems pavestas pareigas vykdė netinkamai, nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl yra kalti dėl bendrovei padarytos žalos ir privalo ją atlyginti solidariai (CK 6.248 str. 3 d., 6.279 str.1 d.).

5Apeliaciniu skundu atsakovai Z. V., V. J. ir S. J. prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį atsakovams Z. V., V. J. ir S. J. atmesti arba atitinkamai pakeisti sprendimą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės ir materialines teisės normas ir dėl to apeliantų atžvilgiu priėmė neteisėtą sprendimą. Skunde apeliantai nurodė, kad atsakovų Z. V., V. J. ir S. J. dalyvavimas likvidacinės komisijos darbe buvo formalus, atsakovai nedalyvavo komisijos posėdžiuose, visus sprendimus, susijusius su turto pardavimu, priėmė bendrovės vadovas ir likvidacinės komisijos pirmininkas M. A. B. ir bendrovės buhalterė A. I., turėjusi visus duomenis apie atsiskaitymus su kreditoriais. Atsakovų ir likvidacinės komisijos nesiejo jokie darbo santykiai, atlygio už buvimą likvidacinės komisijos nariais negavo, todėl atsakovai ir negalėjo nusišalinti nuo komisijos veiklos. Apeliantai teigia, kad likvidacinės komisijos posėdžiai nevyko, apie protokoluose įrašytus nutarimus jiems nebuvo žinoma, tokių nutarimų jie nepriėmė ir už juos nebalsavo, tai buvo tik likvidacinės komisijos pirmininko M. A. B. ir bendrovės buhalterės komisijos sekretorės A. I. sprendimai. Apeliantai teigia, kad jie nebuvo pilnateisiai komisijos nariai, nežinojo apie bendrovės kreditorinius įsipareigojimus, gavę bendrovės turtą už pajus, suprato, kad visos bendrovės skolos yra padengtos. Teigia, kad bendrovės kreditoriai, nepareiškę pretenzijų likviduojamai bendrovei Žemės ūkio bendrovių įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytu terminu, netenka teisės reikalauti pakeisti priimtą bendrovės nuosavybės paskirstymo planą, todėl tokių kreditorių reikalavimai negali būti tenkinami. Savo kaltės dėl bendrovei padarytos žalos nebuvimą apeliantai motyvuoja tuo, kad tiek iki bendrovės likvidavimo, tiek jos likvidavimo procese bendrovės valdymo funkcijas faktiškai vykdė buvęs bendrovės vadovas, vėliau paskirtas likvidacinės komisijos pirmininku M. A. B. ir buhalterė likvidacinės komisijos narė A. I., kurie ir priėmė sprendimus dėl likviduojamos bendrovės turto išdalijimo bendrovės pajininkams. Todėl teigia, kad žalos atlyginimo ieškinys jiems pareikštas nepagrįstai ir nebuvo pagrindo jį tenkinti. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė ieškinio senaties taikymo klausimo, netyrė aplinkybių, susijusių su ieškovo galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais. Nurodė, kad pagal CK 2.83 straipsnio 3 dalį juridinio asmens valdymo organas bei dalyvis yra subsidiariai atsakingas, jei trečiojo asmens reikalavimo juridinis asmuo iki galo nepatenkina. Apeliantai teigia, kad ieškovas, manydamas, jog juridinio asmens valdymo organo narys veikė netinkamai ir tuo padarė žalą, turėjo išnaudoti visas galimybes atlyginti žalą pats, susigrąžinti turtą iš jo įgijėjų, o ne reikalauti žalos atlyginimo iš nekaltų likvidacinės komisijos narių. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su piniginių sumų bendrovės gautų už parduotą žemės ūkio techniką panaudojimu, bei ŽŪB „Sindriūnai“ debitorinio įsiskolinimo nurašymo teisėtumo. Apeliantai taip pat prašo atsižvelgti į jų sunkią turtinę padėtį.

6Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. I. išreiškė savo poziciją dėl dalinės atsakomybės taikymo ir nurodė, kad didžiausia atsakomybės dalis turi tekti likvidacinės komisijos pirmininkui M. A. B. Teigia, kad apeliantai Z. V., V. J. ir S. J. žinojo apie vykusius likvidacinės komisjos posėdžius, patys teikė prašymus dėl bendrovės turto įsigijimo, bendrovės finansine padėtimi nesidomėjo. Darbo sutartys su atsakovais neturėjo būti sudaromos, o apmokėjimo už darbą komisijoje jie neprašė.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą bankrutavusios ŽŪB ,,Mediniai“ administratorius prašo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, bylinėjimosi išlaidas priteisti iš apeliantų. Atsiliepime nurodo, kad apeliantai neginčija 2000 m. kovo 30 d. ŽŪB ,,Mediniai“ visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo dėl likvidacinės komisijos sudėties. Atsiskaitymas su kreditoriais yra tiesioginė likvidatorių pareiga, tačiau atsakovai šios pareigos nevykdė, apeliantai privalėjo domėtis bei dalyvauti komisijos veikloje ir aktyviais veiksmais atlikti jiems skirtas pareigas. Sprendimai likvidacinėje komisijoje priimami balsavimo būdu, todėl jei apeliantai elgėsi pasyviai, nereiškė prieštaravimų ir nesinaudojo kitomis jiems suteiktomis teisėmis, jie privalo atlyginti padarytą žalą kartus su kitais likvidacinės komisijos nariais. Administratorius taip pat nurodo, kad likvidacinės komisijos neteisėti veiksmai jam tapo žinomi tik po paskyrimo įmonės administratoriumi, todėl ieškinio senaties terminas neturi būti taikomas.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

10Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

11Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir, patenkindamas žalos atlyginimo ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).

12Nagrinėjamos bylos ginčo esmė - bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės „Mediniai“, ginančios bendrovės ir jos kreditorių interesus, žalos atlyginimo iš likvidacinės komisijos narių reikalavimas. Reikalavimą ieškovas iš esmės grindė tuo, kad bendrovės kreditoriai patyrė žalą dėl atsakovų – kolegialaus juridinio asmens valdymo organo narių neteisėtų veiksmų, kuriais likvidacinė komisija pažeidė Žemės ūkio bendrovių įstatyme ir bendrovės įstatuose numatytą draudimą mokėti pajininkams jų turto dalis, kol nėra patenkinti kreditorių reikalavimai. ŽŪB „Mediniai“ likvidavimo procese neatsiskaitė su kreditoriais, nors turėjo turto, kurį paskirstė bendrovės pajininkams už pajus, ir liko kreditoriams skolinga 22 598 Lt, todėl juridinio asmens valdymo organo nariai turi atsakyti pagal juridinio asmens prievolę savo turtu solidariai.

13Bylos duomenimis nustatyta, kad ŽŪB „Mediniai“ visuotinis narių susirinkimas 2000 m. kovo 30 d. nusprendė likviduoti bendrovę, likvidatoriaus funkcijoms atlikti sudarė likvidacinę komisiją, kurios nariais išrinko bendrovės narius, byloje atsakovais esančius M. A. B., V. J., Z. V., A. I. ir S. J. (t.1, b.l.19-23). Duomenys apie ŽŪB „Mediniai“ likvidavimą ir likvidacinės komisijos, kurios pirmininkas M. A. B., sudėtį buvo paskelbti juridinių asmenų registre įstatymo nustatyta tvarka (t.1, b.l.24-27). Žemės ūkio bendrovių likvidavimo tvarką, likvidacinės komisijos funkcijas, jos teises ir pareigas ŽŪB „Mediniai“ likvidavimo laikotarpiu reglamentavo 1999 m. gegužės 20 d. ir 2001 m. gegužės 17 d. redakcijų Žemės ūkio bendrovių įstatymas (toliau –ŽŪBĮ), bendrovės įstatai (t.1, b.l.33-37). Pagal ŽŪBĮ (1999 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr.I-1222 redakcija) 33 straipsnio 4 dalį ir šio įstatymo 2001 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr.IX-330 redakcijos 31 straipsnio 2 dalį pajininkams negali būti išmokėta jų turto dalis, kol nėra patenkinti kreditorių reikalavimai ir kitos pretenzijos. Tokią pačią turto išmokėjimo pajininkams tvarką nustatė ir bendrovės „Mediniai“ įstatų „Bendrovės likvidavimo tvarka“ skyriaus 4 punktas. 2000 m. kovo 30 d. ŽŪB „Mediniai“ visuotiniame narių susirinkime nutarta pirmiausia atsiskaityti su kreditoriais. Visuotinio bendrovės narių susirinkimo sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo dieną ŽŪB „Mediniai“ turėjo turtą už 1 110 369 Lt, kreditoriniai įsipareigojimai buvo lygūs 78 476 Lt (t.1, b.l.12, 16-18). Byloje esantys ŽŪB „Mediniai“ likvidacinės komisijos posėdžių protokolai (t.1, b.l.28-32) liudija, kad laikotarpiu nuo 2000 m. gegužės 10 d. iki 2001 m. liepos 14 d. likvidacinė komisija sprendė bendrovės turto pardavimo aukcionuose, jų rezultatų tvirtinimo, bendrovės turto paskirstymo pajininkams už pajus klausimus.

14Panevėžio apygardos teismas 2005 m. liepos 15 d. nutartimi ŽŪB „Mediniai“ iškėlė bankroto bylą pagal šios bendrovės kreditoriaus, varžytynėse įsigijusio ŽŪB „Gailiūnai“ 13 000 Lt reikalavimą bendrovei „Mediniai“, ieškinį (t.1, b.l.11). Pagal nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos balanso, kurį pasirašė likvidacinės komisijos pirmininkas M. B., duomenis, 2005 m. liepos 25 d. ŽŪB „Mediniai“ turėjo turto už 1 434 Lt, kurį sudarė 1 431 Lt gautinos sumos ir 3 Lt pinigais, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 25 100 Lt (t.1, b.l.13-14). Likviduojamos ŽŪB „Mediniai“ bankroto byloje 2005 m. rugsėjo 2 d. nutartimi teismas patvirtino 24 475,72 Lt kreditorius reikalavimus (t.1, b.l.15), bankrutuojančios bendrovės likvidavimo procese teismas 2007 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtinto patikslintą bendrą 22 598 Lt kreditorių reikalavimų sumą (t.2, b.l.167). Bendrovės „Mediniai“ likvidavimo procesas pagal Žemės ūkio bendrovių įstatyme nustatytą tvarką nebuvo užbaigtas, duomenų, kad bendrovei buvo panaikintas likviduojamos įmonės statusas, byloje nėra, todėl laikytina, kad iki teismo nutarties, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo, ją valdė iš atsakovų sudaryta likvidacinė komisija.

15Šioje byloje įrodinėjimo dalyką sudaro bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Apeliantai ginčija savo atsakomybę, teigdami, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp jų kaip ŽŪB „Mediniai“ likvidacinės komisijos narių veiksmų ir ieškovo kreditoriams padarytos žalos.

16Iki sprendimo likviduoti ŽŪB „Mediniai“ jos valdymo organai buvo narių susirinkimas ir valdyba (ŽŪBĮ 21 str., Įstatų V skyriaus 1 p.) (t.1, b.l.24-27), kurios įgaliojimai nutrūko paskyrus likvidacinę komisiją, kuri perėmė valdybos funkcijas (ŽŪBĮ 31 str. 3 d., Įstatų VII skyriaus 5 p.). Pagal ŽŪB „Mediniai“ likvidacinės komisijos sudarymo metu galiojusio ŽŪBĮ 32 straipsnį, reglamentavusį likvidatorių teises ir pareigas, likvidacinės komisijos pareiga buvo organizuoti bendrovės turto apsaugą, jį inventorizuoti, jeigu reikia, perkainoti, sudaryti likvidavimo pradžios ir pabaigos buhalterinius balansus, užbaigti bendrovės einamąją ūkinę-komercinę veiklą, išaiškinti jos kreditorius ir debitorius, jeigu reikia, parduoti iš varžytynių turtą ar jo dalį ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Analogiškos likvidatorių pareigos yra numatytos ir ŽŪB „Mediniai“ įstatuose (VII skyriaus 7 p.). Tiek minėto įstatymo, tiek bendrovės įstatų normos, reglamentuojančios bendrovės likvidavimo tvarką (Įstatymo 33 str., Įstatų VIII skyrius), numačiusios kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, nustatė, kad tik patenkinus kreditorių reikalavimus, pajininkams gali būti išmokama jų turto dalis. Pagal šias normas turto pardavimo tvarką ir sąlygas nustato organas, priėmęs sprendimą dėl bendrovės likvidavimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiga iš nustatyta tvarka parduoto likviduojamos žemės ūkio bendrovės turto visų pirma patenkinti jos kreditorių reikalavimus tenka likvidatoriui, o nagrinėjamos bylos atveju likvidacinei komisijai. Bylos duomenimis nustatyta, kad likvidacinė komisija priėmė sprendimus, kuriais atsiskaitymą už aukcionuose parduotą bendrovės turtą nustatė 70 procentų grynais pinigais ir 30 procentų pajais, tvirtino aukcionų rezultatus, paskirstė pajininkams už turimus pajus bendrovės turtą. Likvidacinei komisijai nustačius tokią atsiskaitymo už aukcione nupirktą bendrovės turtą tvarką bei paskirsčius turtą, pajininkams tokiu būdu buvo išmokėta jiems priklausančio bendrovės turto dalis tuomet, kai dar nebuvo patenkinti visi kreditorių reikalavimai, nors jau minėti ŽŪBĮ ir bendrovės įstatai likvidatoriams draudė išmokėti pajininkams jų turto dalį, kol nėra patenkinti kreditorių reikalavimai. Beje, nuostata dėl atsiskaitymo su kreditoriais pirmumo yra konstatuota ir ŽŪB „Mediniai“ visuotiniame narių susirinkime, kur buvo nuspręsta bendrovę likviduoti ir išrinkti likvidacinę komisiją. Bankroto bylos likviduojamai bendrovei iškėlimo metu realizuotino turto ji neturėjo, nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma sudarė 25 100 Lt. Įvertinus šias aplinkybes, pagrįstai nustatyta, kad likviduojamos bendrovės likvidacinė komisija pažeidė įstatymo, įstatų draudimą, neįvykdė pagal įstatymus, įstatus, organo, priėmusio sprendimą likviduoti bendrovę, nutarimą pavestų pareigų. Likviduojamos žemės ūkio bendrovės likvidatoriaus pareigą atlyginti dėl jo kaltės padarytus nuostolius numato 1991 m. redakcijos ŽŪBĮ 34 straipsnio 2 dalis, 2001 m. redakcijos ŽŪBĮ 33 straipsnio 2 dalis, Įstatų Bendrovės likvidavimo tvarka skyriaus 13 punktas. Šios bylos atveju žemės ūkio bendrovės „Mediniai“ kolegialaus valdymo organo – likvidacinės komisijos narių civilinė atsakomybė atsiranda tapusiai bankrutavusia ir ginančiai pagal įstatymą jos kreditorių interesus bendrovei dėl to, kad kolegialaus įmonės valdymo organo nariai savo veiksmais pažeidė apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų (kreditorių) teisių apsaugos garantijas.

17Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos

18Pirmosios instancijos teismas pripažino visų penkių likvidacinės komisijos narių veiksmus bendrais ir neteisėtais, sąlygojusiais nuostolių bendrovės kreditoriams atsiradimą, ir pagal CK 6.279 str. 1 dalį žalos atlyginimą iš visų atsakovų priteisė solidariai. Trys likvidacinės komisijos nariai Z. V., V. J. ir S. J. apeliaciniu skundu ginčija tokį jų veiksmų vertinimą, teigia sprendimų, susijusių su turto pajininkams grąžinimu, priėmime nedalyvavę, už tokius sprendimus nebalsavę, šie sprendimai buvo priimti ir vykdomi išimtinai kitų dviejų likvidacinės komisijos narių valia, teigia buvę nušalinti nuo likvidatoriaus funkcijų vykdymo. Nurodo, jog žala bendrovės kreditoriams dėl neatsiskaitymo su jais nustatyta tvarka buvo padaryta kitų dviejų likvidacinės komisijos narių M. A. B. ir A. I. neteisėtais veiksmais.

19Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys nustatomas dviem etapais. Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, tai yra nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrąjį etapą sudaro teisinio priežastinio ryšio nustatymas, kai sprendžiama, ar kilę padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę, pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą, taip pat atsižvelgti į atsakomybės prigimtį ir įprastą gyvenimišką riziką. Priežastinio ryšio buvimui ar nebuvimui nustatyti, būtina visapusiškai išanalizuoti atsakovų veiksmus ir bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr.3K-3-556/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2006 m. spalio 11 d. nutarti, priimta civilinėje byloje A.T., J.A.P. v. Lietuvos Respublika, V.J., bylos Nr.3K-3-518/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.B., I.V., I.Z.A. v. DBSB „Medvėgalis“, UAB „Telšių šilumos tinklai“, bylos Nr.3K-7-345/2007). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai išanalizavo visų ŽŪB „Mediniai“ likvidacinės komisijos narių veiksmus ir teisingai visuos juos įvertino neteisėtais, apeliantus pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį kaltais dėl nuostolių atsiradimo pripažino pagrįstai. Byloje esančiuose likvidacinės komisijos posėdžių, kuriuose buvo sprendžiami atsiskaitymo už aukcionuose parduotą bendrovės turtą, aukcionų rezultatų tvirtinimo, bendrovės turto paskirstymo pajininkams už pajus klausimus, protokoluose apeliantų dalyvavimas neužfiksuotas (t.1, b.l.28-32). Tačiau apeliantų poziciją, kad likvidacinės komisijos posėdžiai nevyko, sprendimus priimdavo tik M. A. B. ir A. I. ir apeliantams apie tokių sprendimų priėmimą nebuvo žinoma, paneigia byloje atsakovų ir pačių apeliantų procesiniais dokumentais ir paaiškinimais nustatytos faktinės aplinkybės. Byloje nustatyta, kad bendrovėje vykdavo susirinkimai, kuriuose buvo aptariami aukcionų rezultatai, paskirstomas bendrovės turtas pajininkams, juose apeliantai dalyvaudavo ir apie vykstantį turto dalies pajininkams išmokėjimą žinojo, patys įsigijo bendrovės turtą. Šių aplinkybių apeliantai neneigia. Apeliantai žinojo, kad yra išrinkti likvidacinės komisijos nariais, suprato bendrovės likvidavimo būtinumą dėl susidariusių įsiskolinimų ir negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, žinojo teisės aktų reikalavimą likviduojamoje žemės ūkio bendrovėje pirma padengti kreditorinius įsiskolinimus, o tik po to skirstyti turtą pajininkams, būdami išsilavinę turėjo žinoti įstatymu ir įstatais reglamentuotas likvidatorių pareigas ir jų nevykdymo teisines pasekmes, tinkamai įvertinti vykdomą likviduojamos bendrovės turto paskirstymą pajininkams tuomet, kai likvidacinė komisija nebuvo sprendusi atsiskaitymo su kreditoriais klausimų. Apeliantai teigia, kad jie faktiškai buvo nušalinti nuo darbo likvidacinėje komisijoje, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė (CPK 178 str.). Netgi ir esant tokiai situacijai, būdami bendrovės valdymo organo (pagal įstatymą likvidacinė komisija perėmė bendrovės valdybos funkcijas) nariais apeliantai turėjo galimybę reikalauti iš komisijos pirmininko M. A. B. ir A. I. informacijos apie bendrovės turtą, kreditorius, atsiskaitymą su jais, jos negavę turėjo galimybę inicijuoti bendrovės narių susirinkimą, reikalauti komisijos atsiskaitymo susirinkime, protestuoti komisijos nutarimus, atsistatydinti iš likvidacinės komisijos narių pareigų (1999 m. gegužės 20 d. redakcijos ŽŪBĮ 22, 24 str., 2001 m. gegužės 17 d. redakcijos ŽŪBĮ 21, 24 str.). Tačiau apeliantai nei vieno iš nurodytų veiksmų neatliko, elgėsi pasyviai, nesiėmė teisėtų priemonių užkirsti kelią neteisėtais likvidacinės komisijos sprendimais sąlygotiems teisei priešingiems veiksmams ir savo neveikimu sudarė sąlygas žalingiems padariniams kilti. Taigi, pagrįstai pripažinta, kad apeliantai pažeidė atidaus, rūpestingo ir apdairaus elgesio nustatytoje faktinėje situacijoje standartus ir yra atsakingi už atsiradusius neigiamus savo neveikimo padarinius (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str. 3 d.). Apeliantai teigia, kad jie negavo atlyginimo už darbą likvidacinėje komisijoje, su jais nebuvo sudarytos darbo sutartys, todėl iš komisijos narių pareigų jie negalėjo atsistatydinti. Šie apeliantų argumentai yra nepagrįsti, nes neapmokėjimas už likvidatoriaus darbą ir darbo teisinių santykių su bendrove nebuvimas, nebuvo kliūtimi atsistatydinti. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai nepaneigė savo, kaip juridinio asmens valdymo organo narių kaltės (CK 2.87 str. 7 d.) dėl bendrais su kitais likvidacinės komisijos nariais M. A. B. ir A. I. veiksmais padarytos žalos.

20Dėl prievolės rūšies.

21Nustačius, kad žalą padarė keli asmenys, turi būti sprendžiamas jų prievolės rūšies klausimas. Pagal bendrą civiliniame kodekse įtvirtintą taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 str.), tačiau CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tokia pati taisyklė numatyta ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B., I. V., I. Z. A. v. DNSB „Medvėgalis“, UAB „Telšių šilumos tinklai“, bylos Nr.3K-3-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centras Kauno filialas, L. U. Dz., bylos Nr.3K-3-59/2008;), CK6.6 straipsnio 6 dalies ir CK 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t.y. atsakomybė bus solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskiriama visa žala, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti. Tuomet, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, atsakovų atsakomybė bus dalinė. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taikė solidarią atsakomybę. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti, nes priežastinio ryšio tarp visų atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas, kadangi bendrovės likvidavimo procese turto išmokėjimas pajininkams buvo vykdomas pažeidžiant likvidavimo proceso tvarką reglamentuojančias imperatyvias normas ir visų likvidacinės komisijos narių byloje nustatytų neteisėtų veiksmų, susijusių su bendrovės likvidatoriaus pareigų vykdymu, priežastinis ryšys su pasekmėmis yra tas pats – likvidacinei komisijai padalinus turtą pajininkams liko neatsiskaityta su kreditoriais. Su tokia taikoma prievolės rūšimi apeliantai nesutinka ir teigia, kad pagal CK 2.83 straipsnio 3 dalį jiems turi būti taikoma subsidiarioji atsakomybė. Ši apeliantų pozicija yra nepagrįsta, nes CK 2.83 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta subsidiarioji atsakomybė asmens, kuris, pažeisdamas savo kompetenciją, sudarė sandorį su trečiuoju asmeniu, o tokiam sandoriui sukėlus juridiniam asmeniui teisinių padarinių ir šiam neįvykdžius reikalavimų, pagal prievoles subsidiariai bus atsakingas ir asmuo, sudaręs sandorį. Taigi, pagal minėtą straipsnį subsidiariai su juridiniu asmeniu yra atsakingas ir juridinio asmens valdymo organo narys tuomet, kai jis sudarė sandorį pažeisdamas savo kompetenciją. Nagrinėjamos bylos esmė yra kita, nes joje reikalaujama atlyginti žalą, kuri atsirado dėl juridinio asmens valdymo organo pareigų netinkamo atlikimo.

22Apeliaciniu skundu keliamas ieškinio senaties taikymo klausimas. Šioje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartimi praleistas ieškinio senaties terminas yra atnaujintas (t.1, b.l.182-185), todėl pirmosios instancijos teismas atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį atmetė pagrįstai. Dėl nurodytos priežasties apeliantų argumentų apie pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nebuvimą teisėjų kolegija pakartotinai nesvarsto ir dėl jų nepasisako.

23Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 96 straipsnį, iš apeliantų lygiomis dalimis priteistinos 24,65 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei (t.3, b.l.36). Ieškovas bankrutavusi ŽŪB „Mediniai“ pateikė apeliacinės instancijos teismui advokato A. Kolperto 2008 m. kovo 26 d. ieškovui išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas 500 Lt sumai (t.3, b.l.38), tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių šios sąskaitos apmokėjimą. Todėl nesant įrodymų apie advokato pagalbos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patirtas išlaidas, jos ieškovui iš apeliantų nepriteistinos (CPK 98 str.).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Nutarė

25Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti iš apeliantų Z. V., V. J. ir S. J. po 8,22 Lt (aštuonis litus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas bankrutuojanti ŽŪB ,,Mediniai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 4. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį... 5. Apeliaciniu skundu atsakovai Z. V., V. J. ir S. J. prašo Panevėžio apygardos... 6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. I. išreiškė savo poziciją... 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą bankrutavusios ŽŪB ,,Mediniai“... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 10. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje... 11. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios... 12. Nagrinėjamos bylos ginčo esmė - bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės... 13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ŽŪB „Mediniai“ visuotinis narių... 14. Panevėžio apygardos teismas 2005 m. liepos 15 d. nutartimi ŽŪB... 15. Šioje byloje įrodinėjimo dalyką sudaro bendrosios civilinės atsakomybės... 16. Iki sprendimo likviduoti ŽŪB „Mediniai“ jos valdymo organai buvo narių... 17. Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos... 18. Pirmosios instancijos teismas pripažino visų penkių likvidacinės komisijos... 19. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su... 20. Dėl prievolės rūšies.... 21. Nustačius, kad žalą padarė keli asmenys, turi būti sprendžiamas jų... 22. Apeliaciniu skundu keliamas ieškinio senaties taikymo klausimas. Šioje byloje... 23. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 96 straipsnį, iš apeliantų... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 1 d. sprendimą palikti... 26. Priteisti iš apeliantų Z. V., V. J. ir S. J. po 8,22 Lt (aštuonis litus 22...