Byla e2-1595-476/2017
Dėl dėl

1Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Irena Narbutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo mažosios bendrijos „Lasis“, ieškinį atsakovui A. J. dėl dėl

2Teismas

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1800 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovui A. J. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti įstatymų nustatyta tvarka 2017-08-03 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 123 str. 1 d.). Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

5Ieškinys tenkintinas.

6Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

7Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus ieškovas grindžia byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – Šiaulių apygardos teismo 2016-04-22 ir 2016-11-03 nutartimis, iš kurių matyti, kad pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė ne atsakovas. Juridinių asmenų registro išplėstiniu sąrašu, iš kurio matyti, kad nuo 2009-02-02 A. J. buvo išrinktas UAB „Autoremita“ direktoriumi ir pareigas ėjo iki 2016-05-03. 2017-01-12 sąskaita-faktūra Nr. MBL 000059, iš kurio matyti, kad bankroto administravimo paslaugų kaina yra 2000 Eur, 2017-01-24 Swedbank, AB mokėjimo nurodymu, iš kurio matyti, kad A. J. sumokėjo 200 Eur bankroto administravimo išlaidų, 2017-06-21 MB „Lasis“ raginimu atsakovui sumokėti 1800 Eur skolą, Lietuvos pašto išrašo, iš kurio matyti, kad raginimas dėl skolos apmokėjimo atsakovui A. J. buvo įteiktas 2017-06-26, įgaliojimu, 2017-07-24 Swedbank, AB mokėjimo nurodymu, iš kurio matyti, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 54 Eur žyminį mokestį. Ieškovas nurodo, jog dėl įmonės nemokumo ir jokio turto neturėjimo nuo pat bankroto bylos iškėlimo momento, jam nebuvo apmokėtos patirtos bankroto administravimo išlaidos, o kadangi atsakovas, kaip BUAB „Autoremita“ vadovas A. J. neteisėtai neveikė, t. y. savalaikiai nedelsdamas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu pablogino įmonės finansinę padėtį, BUAB „Autoremita“.

8Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalis nustato, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

9Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, teikdamas BUAB „Autoremita“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo turto. Todėl bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jam atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto. Kreditoriui, šiuo atveju – administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį nurodytą žalą privalo atlyginti įmonės savininkas, t. y., jam kyla civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

10ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui ar dalyviui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.).

11Taigi atsakovas, dėl kurio veiksmų (neveikimo) atsirado žala, privalėjo įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo jo kaltės nėra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.248 straipsnio 1 dalis), o atsakovui to nepadarius, konstatuotina, kad atsakovas šioje byloje nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, tad nėra pagrindo jį atleisti nuo atsakomybės už neteisėtu neveikimu padarytą žalą.

12Iš aptarto daroma išvada, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, taigi ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 1800 Eur administravimo išlaidos.

13Pagal CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., atsakovas privalo ieškovui mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos už priteistą 1800 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

14CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai iš atsakovo A. J. priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 41 Eur žyminio mokesčio. Pažymėtina tai, kad ieškovas sumokėjo 54 Eur žyminio mokesčio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškinys su priedais teismui pateiktas per elektroninių ryšių priemones, todėl mokama 75 procentų suma mokėtina už ieškinį (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

15Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais, teismas

Nutarė

17ieškinį tenkinti visiškai.

18Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), ieškovui bankroto administratoriui MB „Lasis“, į. k. 304072530, 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) administravimo išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. rugpjūčio 1 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.

19Išaiškinti atsakovui, jog jis negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Raseinių rajono apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

20Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai