Byla 2K-187/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos, kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2250 Lt) bauda, pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3250 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 30 MGL (3900 Lt) bauda.

2Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis, kuria nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,

Nustatė

4A. D. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2007 m. spalio 22 d. iki 2007 m. lapkričio 9 d. nenustatytoje vietoje jis suklastojo tikrą dokumentą – 2007 m. spalio 22 d. rankpinigių raštelį, t. y. be individualios S. J. įmonės ( - ) savininko S. J. žinios ir sutikimo padarė rankpinigių raštelyje prierašus: „Preliminari sutartis“ ir „Atsisakius parduoti mokama 6000 (šešis tūkstančius) Lt bauda“, bei laikė šį dokumentą nenustatytoje vietoje iki 2008 m. kovo 14 d., kol jį pateikė Pakruojo rajono apylinkės teismui.

5Be to, jis nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 9 d., pateikdamas valstybinės įmonės Registrų centras Šiaulių filialo, esančio adresu: Paukščių takas 2, Šiauliai, darbuotojai suklastotą dokumentą – 2007 m. spalio 22 d. rankpinigių raštelį, šį suklastotą dokumentą įregistravo, taip pat tą dokumentą pateikdamas antstoliui T. U., adresu: ( - ), Šiauliai, sudarė su antstoliu susitarimą dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, bei šio suklastoto dokumento kopiją 2007 m. gruodžio 5 d. pateikdamas Pakruojo rajono apylinkės teismui, adresu: Vienybės a. 1, Pakruojis, kartu su ieškiniu dėl be pagrindo įgytų lėšų ir baudos, kuriame atsakovu patraukta individuali S. J. įmonė ( - ), 2008 m. kovo 14 d. minėtam teismui teismo posėdžio metu pateikdamas šio suklastoto dokumento originalą, pasikėsino savo naudai įgyti svetimą turtą – 6000 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi Pakruojo rajono apylinkės teismas apie galimą dokumento klastojimą pranešė prokuratūrai.

6Kasaciniame nuteistasis A. D. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatoriaus nuomone, priimto apkaltinamojo nuosprendžio negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė išvadas, nepagrįstas bylos medžiaga, pažeidė pagrindines įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklės, visiškai ignoravo nekaltumo prezumpcijos principą, nesilaikė BPK 20 straipsnio nuostatų, visus prieštaravimus bei neaiškumus vertino ne jo naudai. Nuteistasis pažymi, kad savo kasaciniame skunde jis pasisako tik dėl netinkamo BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo, nes, pripažinus, kad jis šio nusikaltimo nepadarė, sektų logiška išvada, jog jo veikoje nėra ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Nuteistasis teigia, kad teismas neanalizavo, kokiais konkrečiais veiksmais jis atliko dokumento klastojimą, bei nenurodė, kaip prierašai „Preliminari sutartis“ ir „Atsisakius parduoti mokama 6000 (šešis tūkstančius) Lt bauda“ įtakojo sutarties esmę, t. y. kaip prierašai pakeitė dokumento tikrumą ir jo turinio teisingumą, nes tik teisines pasekmes sukeliantis dokumento pakeitimas gali būti pripažintas klastojimu. Kasatorius skunde tvirtina, kad pagal civilinėje teisėje suformuotą praktiką sutarties turinys turi aiškų prioritetą prieš jos pavadinimą, todėl nėra jokio skirtumo, kaip vadinti civilinių teisinių santykių dalyvių susitarimą dėl turto pardavimo. Dokumento klastojimu, anot nuteistojo, negalima pripažinti ir prierašo „Atsisakius parduoti mokama 6000 (šešis tūkstančius) Lt bauda“, net jei jis būtų įrašytas vėliau, nes toks prierašas nesukeltų jokių pasekmių, jeigu sutartis būtų įvykdyta. Nevengiant sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti savo pareigų, net ir vienašališki sutarties papildymai, susiję su netesybomis, neturi jokios įtakos sutarties esmei. Taigi, anot nuteistojo, pripažindamas jį kaltu teismas privalėjo nurodyti, jog jis pakeitė tikro dokumento tikrumą ar jo turinio teisingumą, tačiau to nepadarė, be to, nenustatė jokių duomenų, pripažintinų įrodymais, kurie patvirtintų, jog jis sukalstojo tikrą dokumentą, įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis. Nuteistasis nesutinka su įrodymų vertinimu, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai sureikšmino liudytojo S. J. parodymus, laikydamas juos esminiu jo kaltės įrodymu, nepaisant to, kad šio asmens parodymai turėjo būti vertinami kritiškiausiai, nes S. J. nėra stabilios psichinės būklės. Kasatorius mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti medicininius dokumentus apie S. J. psichinės sveikatos būklę, taip pažeisdamas bylos nagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo principus. Be to, anot nuteistojo, teismas taip apribojo jo galimybę teikti byloje įrodymus, t. y. gintis nuo pareikšto kaltinimo, bei pats sąmoningai atsisakė galimybės įsitikinti S. J., kaip liudytojo, duodamų paaiškinimų objektyvumu. Kasatorius skunde pažymi, kad teismas nekreipė dėmesio ir į paties S. J. paaiškinimus, kad jis turi problemų su atmintimi, kad gydėsi atminties bei psichikos ligas. Kasatoriaus nuomone, teismas netinkamai įvertino jo ir liudytojo E. B. parodymus, nepagrįstai nurodydamas, kad jų parodymai yra nenuoseklūs. Skunde nuteistasis dėsto bylos aplinkybes, savaip jas interpretuoja ir tvirtina, kad teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, darydamas išvadas nevertino neabejotinai egzistuojančio S. J. motyvo duoti melagingus parodymus. Be to, nuteistasis skunde aptaria specialisto išvadas ir paaiškinimus tvirtindamas, kad jie taip pat neįrodo jo kaltės suklastojus dokumentą. Kasatorius pažymi, kad specialistai savo išvadą grindė vizualiniais pastebėjimais apžiūrėjus Sutartį, tačiau, kasatoriaus nuomone, tokių archajiškų tyrimo metodų nepakanka tam, kad asmenį būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, pilnai neišnagrinėjo jo paduoto apeliacinio skundo, nes nepasisakė dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo, pirmosios instancijos teismo atsisakymo išreikalauti duomenis apie S. J. sveikatos būklę, byloje esančių prieštaravimų vertinimo. Be to, kasatorius nesutinka su teismo motyvais dėl atsisakymo skirti ekspertizę, siekiant patikrinti rašymo priemonių tapatumą, pažymėdamas, kad Lietuos Teismo ekspertizės centro 2008 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. S-787(2) nurodyta, jog, norint objektyviai atlikti tokio pobūdžio tyrimus, būtina atilikti eilę mokslinių tyrimų.

7Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepime prašo nuteistojo A. D. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras pažymi, kad nuteistasis skundžia nuosprendžio pagrįstumą iš esmės atkartodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, dėl kurių jau pasisakė apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Ginčydamas teismo konstatuotus faktus, anot prokuroro, kasatorius pateikia savitą įvykių interpretaciją apie raštelio surašymo ir netesybų bei baudos aptarimo aplinkybes, o tai reiškia, jog visi kasaciniame skunde iškelti argumentai dėl apkaltinamojo nuosprendžio pirmiausia susiję ne su teisės taikymo teismų nustatytiems faktams klausimais, bet su pačių faktų peržiūrėjimu, jų atranka ir vertinimu. Šie kasacinio skundo argumentai, prokuroro nuomone, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, todėl paliktini nenagrinėti. Be to, prokuroras atsiliepime pažymi, kad skunde nurodyti argumentai buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kuris padarė motyvuotas išvadas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo bei teisėtumo. Prokuroro nuomone, taip pat nepagrįsti nuteistojo argumentai apie tai, jog apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų esminių jo apeliacinio skundo argumentų. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visus A. D. apeliacinio skundo argumentus ir kiekvienu klausimu pateikė motyvuotas išvadas. Anot prokuroro, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde visiškai nebuvo prašoma išanalizuoti, kaip prierašai „Preliminari sutartis“ ir „Atsisakius parduoti mokama 6000 (šešis tūkstančius) litų bauda“ keičia sutarties (rankpinigių raštelio) esmę. Skunde, kaip teigia prokuroras, buvo nurodyta, kad teismas, pripažindamas A. D. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, privalėjo įrodyti, kad pareiškėjas pakeitė tikro dokumento tikrumą ar jo turinio teisingumą. Tai, prokuroro nuomone, iš esmės skirtingi reikalavimai. Prokuroras pažymi, kad teismo nutartyje konstatuota, jog minėtų prierašų padarymas sudarė prielaidas gauti nepelnytą turtinę naudą – 6000 Lt, o tai ir yra teisinė pasekmė arba kitaip – juridinę reikšmę turintis veiksnys. Be to, prokuroro nuomone, bet kokio sandorio įtvirtinimas rašytine forma apsaugo konkrečių asmenų (sandorio dalyvių ar trečiųjų asmenų) interesus. Prokuroras nesutinka su kasatoriaus argumentais apie teisės į gynybą suvaržymą, nurodydamas, kad teisme buvo užtikrinta nuteistojo teisė turėti gynėją, jis šia teise pasinaudojo; pateikti prašymai dėl proceso apimties ir eigos išspręsti tinkamai; apeliacinio nagrinėjimo taisyklės nebuvo pažeistos, nekaltumo prezumpcijos principo paisyta. Prokuroro nuomone, kasatoriaus teiginiai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl papildomų dokumentų apie S. J. sveikatos būklę išreikalavimo bei apie tai, kad nepakankamai motyvuotai išanalizuotas teiginys dėl atsisakymo skirti rašysenos ekspertizę, yra klaidinantys ir deklaratyvūs, o kartu neturintys jokios reikšmės ginčijamos nutarties teisėtumui. Prokuroras pažymi, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nebuvo pareikšta jokių prašymų atlikti papildomą įrodymų tyrimą, išreikalauti kokius nors papildomus įrodymus (tame tarpe ekspertizių išvadas) ir juos ištirti ar išreikalauti naujus dokumentus apie S. J. sveikatos būklę. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad teismo nutartyje nurodyti pakankami motyvuotai ne tik dėl to, kodėl abejoti dabartine S. J. sveikatos būkle pagal bylos dokumentus tiriamuoju laikotarpiu nėra jokio pagrindo, bet ir dėl to, kodėl nebuvo būtina skirti naują arba papildomą ekspertinį rašysenos ar kitokį dokumentinį raštelio tyrimą.

8Kasacinis skundas atmestinas.

9Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies taikymo

10Byloje nustatyta, kad: nuteistasis A. D. ir individualios S. J. įmonės ( - ) savininkas S. J. 2007 m. spalio 22 d. rašytine forma sudarė sutartį (surašė ir pasirašė dokumentą) dėl Šiauliuose esančio buto pirkimo-pradavimo sutarties sudarymo ateityje; po sutarties sudarymo A. D. padarė joje tam tikrus prierašus; sutartis buvo sudaryta tik vienu egzempliorium, kurį turėjo A. D.. Pagal bylos duomenis S. J. (antrosios sutarties šalies atstovas) apie tuos prierašus sužinojo 2007 m. lapkričio 13 d., t. y. tik po kurio laiko. Vienašališkas prierašų padarymas dvišalėje sutartyje – tai tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą, nes dvišalėje sutartyje yra fiksuojamos tik abiejų šalių padaryto susitarimo sąlygos. Tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą yra to dokumento klastojimas. A. D. padaryti prierašai neabejotinai pakeitė sutarties turinį (ką savo skunde nepagrįstai neigia kasatorius), nes abiejų šalių suderintame variante netesybos buvo numatytos tik būsimam pirkėjui (sutartyje buvo užfiksuota, kad A. D. būsimų mokėjimų už butą sąskaita perdavė S. J. 2000 Lt, kad šie pinigai liks S. J., jei A. D. pirkti butą atsisakys), o A. D. padarė prierašą apie pardavėjui taikytinas netesybas – 6000 Lt dydžio baudą, kurią jis turėtų sumokėti, jeigu parduoti butą atsisakytų. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptartas prierašų sutartyje padarymas teismo buvo teisingai teisiškai įvertintas kaip BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas dokumento suklastojimas, t. y. pagal byloje nustatytas aplinkybes šis baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

11Byloje nustatyta, kad A. D. 2007 m. gruodžio 5 d. ieškiniu dėl 6000 Lt netesybų (baudos) priteisimo iš S. J. individualios įmonės ( - ) kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, šį reikalavimą pagrįsdamas suklastotu įrašu 2007 m. spalio 22 d. sutartyje, t. y. panaudodamas apgaulę, tačiau nusikaltimas liko neužbaigtas dėl nuo kaltininko nepriklausančių priežasčių. Taip nuteistasis pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą (6000 Lt). Todėl ir ši A. D. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį kaip pasikėsinimas sukčiauti.

12Nuteistasis A. D. kasaciniame skunde tvirtina, kad jokių prierašų 2007 m. spalio 22 d. sudarytoje sutartyje jis nėra padaręs. Šiam teiginiui pagrįsti skirti kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti, nes BPK 376 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Teismo išvadų apie bylos aplinkybes pagrįstumas gali būti ginčijamas tik apeliacine tvarka. Apeliacine tvarka ši byla jau išnagrinėta.

13Dėl kasacinio skundo argumentų apie BPK reikalavimų pažeidimus

14Nuteistasis A. D. kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bei netinkamai įvertino įrodymus, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo byloje paduotą jo apeliacinį skundą. Taip, kasatoriaus nuomone, buvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti, nes jie prieštarauja bylos medžiagai. Iš teismo posėdžio protokolo, skundžiamo nuosprendžio turinio bei iš kitos bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, ir juos įvertino, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o tai reiškia, kad buvo laikytasi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Nuteistojo A. D. apeliacinio skundo ir skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad nutartyje visi nuteistojo apeliacinio skundo tiek įrodymus, tiek baudžiamojo įstatymo taikymą liečiantys esminiai argumentai buvo aptarti ir motyvuotai paneigti. Taip buvo įvykdytas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimas patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

15Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo A. D. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Nuteistojo A. D. kasacinį skundą atmesti.