Byla 2K-197/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

2sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

3dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

4nuteistojo gynėjui advokatui Grigorijui Leonovui,

5civilinio ieškovo atstovui advokatui Mindaugui Vadapalui,

6teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolantos Činčikienės ir civilinio ieškovo D atstovo advokato Mindaugo Vadapalo kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendis pakeistas: R. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadaręs šios veikos. R. R. pagal BK 300 straipsnį paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausmė pakeista į 7800 Lt (60 MGL) dydžio baudą. Panaikintas bausmių subendrinimas pagal BK 63 straipsnį.

7DS S. P. S.A. Vilniaus filialo civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

8Panaikintas sprendimas dėl 6897 Lt atstovavimo išlaidų išieškojimo iš R. R. D Vilniaus filialo naudai.

9Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

10Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu R. R. buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams dešimčiai mėnesių.

11Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta subendrinta trejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

12Iš R. R. priteista civilinio ieškovo D Vilniaus filialui 252 198,77 Lt turtinei žalai atlyginti ir 6897 Lt atstovavimo išlaidų.

13Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Armano Abramavičiaus pranešimą, prokurorės, prašiusios prokurorės kasacinį skundą tenkinti, o civilinio ieškovo atstovo kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinius skundus atmesti, civilinio ieškovo atstovo, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

14R. R. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario mėn. 9–10 d. panaudojo suklastotus dokumentus, pateikdamas antstolei V. Žydelienei, adresu Kranto g. 39–1, Panevėžys, 2010 m. vasario 9 d. garantinį raštą apie užstatomą turtą, kuriame buvo įrašyti neteisingi duomenys, kad UAB „J“ už turimą savo kreditinį įsiskolinimą D Vilniaus filialui užstato ilgalaikį turtą – betarę miltų talpyklą, kurios likutinė vertė 300 000 Lt, bei 2010 m. vasario 10 d. buhalterinę pažymą dėl šio turto, kurioje įrašyti neteisingi duomenys, kad UAB „J“ priklausančio ilgalaikio turto – betarės miltų talpyklos (inv. Nr. 0607) buhalterinė likutinė vertė – 300 000 Lt.

15Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu R. R. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai kad jis, pateikęs netikrus dokumentus: 2010 m. vasario 9 d. garantinį raštą apie užstatomą turtą, jame įrašydamas neteisingus duomenis, kad UAB „J“ už turimą savo kreditinį įsiskolinimą D Vilniaus filialui užstato ilgalaikį turtą – betarę miltų talpyklą, kurios likutinė vertė 300 000 Lt, bei 2010 m. vasario 10 d. buhalterinę pažymą dėl turimo ilgalaikio turto, joje įrašant neteisingus duomenis, kad UAB „J“ priklausančio ilgalaikio turto – betarės miltų talpyklos (inv. Nr. 0607) buhalterinė likutinė vertė – 300 000 Lt, UAB „J“ naudai išvengė bendrovei priklausančio turto arešto bei kartu apgaule išvengė didelės vertės – 206 020 Lt turtinės prievolės D Vilniaus filialui pagal Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-454-544/2010, nes 2010 m. gegužės 31 d., perdavus sprendimą antstoliams vykdyti (antstolis Andrius Bespalovas), buvo nustatyta, kad betarė miltų talpykla UAB „J“ nepriklauso.

16Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolanta Činčikienė kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

17Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus, nes pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 256 straipsnio 4 dalies ir 329 straipsnio 4 punkto reikalavimus.

18Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatorės, padarė išvadas, neatitinkančias bylos faktinių aplinkybių, nepagrįstai susiaurino vienos iš alternatyvių sukčiavimo veikų – „išvengti turtinės prievolės“ – sampratą, nurodydamas, kad toks sukčiavimas paprastai būna tada, kai vengiama atsiskaityti su valstybe, be to, nepagrįstai susiaurino kaltinimą pagal BK 300 straipsnį, pašalindamas alternatyvią nusikalstamą veiką – aplinkybę, kad nuteistasis netikrus dokumentus (garantinį raštą ir buhalterinę pažymą) pagamino. Pirmosios instancijos teismo išvados, pasak kasatorės, buvo padarytos atsižvelgiant į faktines byloje nustatytas aplinkybes, todėl teisingos.

19BK 182 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos: „turtinės prievolės išvengimas ir jos panaikinimas“, nurodytos kaip alternatyvios veikos, todėl bet kurios vienos iš šių veikų padarymas laikytinas sukčiavimu. Teismas, kasatorės teigimu, nepagrįstai nurodė, kad D turtinė prievolė nebuvo panaikinta, todėl kaltinamojo veiksmai neatitinka sukčiavimo veikos.

20Apgaulė reiškiasi asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pasinaudojant nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, objektyviai egzistuojančių faktų nutylėjimu ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2012). Teismų praktikoje pripažįstama, kad veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas ir tais atvejais, kai kaltininkas apgaulę naudoja siekdamas suklaidinti ne tik turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, bet ir asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (teismą, antstolį, notarą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2010, 2K-7-259/2011, 2K-213/2009). Pasinaudojimas suklastotais dokumentais įeina į sukčiavimo sudėtį kaip nusikaltimo padarymo būdas, kaip apgaulės priemonė siekiant užvaldyti ar įgyti teisę į svetimą turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213/2009).

21Kasaciniame skunde teigiama, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog R. R. padaryta veika – suklastotų dokumentų pateikimas antstolei V. Žydelienei, kuri buvo pradėjusi vykdymo procesą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo (arešto) UAB „J“, laikytinas sukčiavimu siekiant išvengiant turtinės prievolės.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatorės, sukritikuodamas pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad R. R., pagamindamas netikrus dokumentus – garantinį raštą bei buhalterinę pažymą bei pateikdamas šiuos suklastotus dokumentus antstoliui, turėjo tikslą apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės, nes antstolė V. Žydelienė buvo UAB „A“ laikinai apribojusi nuosavybės teises į bendrovei priklausančias einamąsias sąskaitas, o pateikus R. R. minėtus dokumentus, buvo panaikintas laikinas nuosavybės apribojimas į lėšas, esančias sąskaitose, nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalimi ir padarė esminį BPK pažeidimą.

23Pirmosios instancijos teismas, kasatorės nuomone, teisingai nustatė, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp R. R. atliktų veiksmų – dokumentų suklastojimo ir šių suklastotų dokumentų panaudojimo, pateikiant juos antstolei, bei kilusių padarinių – turtinės prievolės išvengimo, atsiradusios žalos, t. y. kreditoriaus negalėjimo savo reikalavimo patenkinti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Jeigu R. R. nebūtų atlikęs šios nusikalstamos veikos, civilinis ieškovas būtų turėjęs galimybę laiku išsiieškoti skolą iš UAB „A“, kuri tuo metu turėjo neįkeisto turto, piniginių lėšų, faktiškai vykdė veiklą. Taigi, įmonės vadovui pateikus antstolei suklastotus dokumentus, UAB „A“ „išvengė turtinės prievolės civiliniam ieškovui“. Civilinis ieškovas nebegalėjo savo teisių įgyvendinti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nes bendrovei buvo iškelta bankroto byla.

24Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo išvados, jog negalima R. R. pripažinti kaltu dėl netikrų dokumentų – garantinio rašto ir buhalterinės pažymos pagaminimo, yra nepagrįstos, nes padarytos ne vertinant byloje surinktus įrodymus, ne sukritikuojant pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, o vien tik formaliai konstatuojant, kad R. R. dėl šių dokumentų pagaminimo laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 10 d. negali būti nuteistas, nes šie dokumentai buvo pateikti antstolei V. Žydelienei laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 9 d. iki 2010 m. vasario 10 d., taigi šių dokumentų pagaminimo laikas kaltinime objektyviai negali būti datuotas 2011 metais. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatorės, teisingai nurodė, kad veikos padarymo laikas yra esminė kaltinimo aplinkybė, tačiau iš nuosprendžio motyvų matyti, kad teismas nematė galimybės techninę apsirikimo klaidą rašant datas ištaisyti priimant naują apeliacinės instancijos teismo sprendimą, šiame sprendime nurodant, kad dokumentus nuteistasis pagamino laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 10 d. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nepasinaudodamas jam suteikta teise panaikinti nuosprendžio dalį ir priimti naują nuosprendį, jeigu pirmosios instancijos teismas padarė BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį šio kodekso pažeidimą, pats padarė esminį BPK pažeidimą, numatytą 326 straipsnio 4 dalyje ir 329 straipsnio 4 punkte, kuris gali būti ištaisytas perdavus bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tada, kai kaltininkas apgaule vengia atsiskaityti už gautas prekes, veika atitinka ne sukčiavimą išvengiant prievolės, numatytą BK 182 straipsnyje, bet BK 186 straipsnyje numatytą nusikaltimą, tačiau, kadangi kaltinimų pagal šį straipsnį R. R. pareikšta nebuvo, o byla nagrinėjama tik nuteistojo apeliacinio skundo ribose, teismas R. R. atsakomybės klausimo pagal skirtingą faktinėmis aplinkybėmis kaltinimą, atitinkantį BK 186 straipsnyje numatytos veikos požymius, svarstyti neturi pagrindo.

26Pasak prokurorės, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BPK 255, 256 straipsnių nuostatas, todėl padarė esminį BPK pažeidimą, sukliudžiusį teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

27Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu išaiškino, kad pagal BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kartu su nustatytuoju BPK 256 straipsnio 4 dalyje, kaltinamasis gali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, iš anksto kaltinamajam apie tai nepranešus. Veikos perkvalifikavimas vadovaujantis BPK 256 straipsnio 4 dalimi (kai iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės) nelaikytinas apeliacinio skundo ribų peržengimu.

28BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika yra sunkus nusikaltimas, o BK 186 straipsnio 1 dalyje nurodyta veika – nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnis). Taigi turtinės žalos padarymas apgaule laikytinas lengvesniu nusikaltimu, o vadovaujantis BPK 256 straipsnio 4 dalimi, perkvalifikuojant nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 186 straipsnio 1 dalį, netaikomos BPK 256 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos.

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Tai ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-651/2012; 2K-7-13/2006; Nr. 2K-381/2011).

30Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad kaltinamojo veika atitinka BK 186 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, turėjo pareigą nustatyti, ar neegzistuoja BPK 256 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindai, t. y. įvertinti ir nuosprendyje aptarti, ar perkvalifikuojant veiką keistųsi faktinės bylos aplinkybės ir ar yra pagrindas manyti, kad dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių keistųsi gynybos pozicija, tačiau teismas dėl to nepasisakė ir tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Kita vertus, anot kasatorės, apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl BK 186 straipsnio taikymo padarė remdamasis byloje esančiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tomis, kurios buvo nurodytos kaltinamajame akte, todėl teismui nepateikus argumentų, kuriais remiantis buvo padaryta išvada dėl negalimumo taikyti BK 186 straipsnį, laikytina, kad šios veikos inkriminavimui pakako byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas, nusprendęs, kad nuteistasis neįvykdė veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, turėjo teisę ir pareigą įvertinti, ar jo veika neatitinka BK 186 straipsnio dispozicijos.

31Civilinio ieškovo D atstovas advokatas Mindaugas Vadapalas kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei priteisti kasatoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas.

32Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.

33Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateikiama argumentacija iš esmės atitinka turtinės prievolės panaikinimo, o ne turtinės prievolės išvengimo veiką. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad dėl R. R. panaudotos apgaulės civilinis ieškovas atsisakė reikalavimo teisės. Anot kasatoriaus, byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos UAB „J“ „išvengė turtinės prievolės civiliniam ieškovui“. Civilinis ieškovas nebegali savo teisių įgyvendinti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, tokios galimybės yra iš esmės pasunkintos.

34Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino vienos iš alternatyvių sukčiavimo veikų – išvengti turtinės prievolės – sampratą, nurodydamas, kad toks sukčiavimas paprastai būna tik tada, kai vengiama atsiskaityti su valstybe. Be to, turtinės prievolės išvengimas ir jos panaikinimas BK 182 straipsnyje nurodytos kaip alternatyvios veikos, todėl bet kurios iš šių veikų padarymas laikytinas sukčiavimu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kasatoriaus turtinė prievolė nebuvo panaikinta, todėl kaltinamojo veiksmai neatitinka sukčiavimo veikos. Kasatoriaus manymu, toks BK 182 straipsnio požymių aiškinimas yra ydingas ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasaciniame skunde, konstatuojama, kad R. R. padaryta veika – suklastotų dokumentų pateikimas antstolei V. Žydelienei, kuri buvo pradėjusi vykdymo procesą dėl arešto UAB „J“ pritaikymo, laikytini sukčiavimu išvengiant prievolės. Kasatorius pažymi, kad per laikotarpį iki nusikalstamos veikos atskleidimo, UAB „J“ tapo nemokia, visas turtas buvo perleistas tretiesiems susijusiems asmenims.

35Kasaciniame skunde nurodoma, kad R. R., pagamindamas netikrus dokumentus – garantinį raštą bei buhalterinę pažymą bei pateikdamas šiuos suklastotus dokumentus, turėjo tikslą apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės, t. y. jis siekė, kad civiliniam ieškovui būtų užkirstas kelias nukreipti areštą (vėliau išieškojimą) į jo vadovaujamos įmonės turtą bei pinigines lėšas, kuriomis nusikalstamos veikos padarymo metu disponavo UAB „J“, todėl net ir tuo atveju, jei byloje nebūtų pakankamai įrodymų dėl baigtinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kaltininkui inkriminuotina BK 22 straipsnis 182 straipsnio 2 dalis atsižvelgiant į kaltininko tikslą išvengti turtinės prievolės, kurį jis neabejotinai turėjo suklastodamas bei pateikdamas suklastotus dokumentus antstolei V. Žydelienei.

36Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad R. R. atlikti veiksmai pateikiant suklastotus dokumentus antstolei neatitinka sukčiavimo veikos, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

37Kasatorius nurodo, kad teismai konstatavo, jog civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą, t. y. civilinio ieškovo galimybės patenkinti savo reikalavimą civilinėmis teisinėmis priemonėmis yra panaikintos. Teismas konstatavo, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sudaro tikimybinę prielaidą, kad, nesant nusikalstamų veikų, ieškovo reikalavimas būtų patenkintas, tačiau, kasatoriaus manymu, tokia išvada yra nepakankama priimti nei apkaltinamąjį, nei išteisinamąjį nuosprendį ir akivaizdžiai prieštarauja esminiams baudžiamojo proceso tikslams, įtvirtintiems BPK 1 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatoriaus, privalėjo detaliai išnagrinėti priežastinio ryšio tarp padarytos nusikalstamos veikos ir padarinių klausimą ir nustatyti, ar R. R. padaryta nusikalstama veika buvo būtinoji kilusių padarinių (negalėjimo reikalavimo patenkinti civilinėmis teisinėmis priemonėmis) atsiradimo sąlyga. Teismas deklaratyviai nurodė, kad nusikalstamų padarinių atsiradimą lėmė galbūt kitos priežastys, bet ne padaryta nusikalstama veika, tačiau nenurodė, koks konkretus kitas veiksmas (veiksnys, sąlyga, procesas ir kt.) lėmė neteisėtų padarinių atsiradimą. Priimdamas nuosprendį, teismas negali sukurti teisinio netikrumo ir situacijos, kai net ir konstatavus neteisėtų padarinių kilimą ir nurodžius, kad tikėtina, jog dėl padarinių kilimo atsakingas tam tikras asmuo, civiliniam ieškovui neatkuriama galimybė apginti savo pažeistas teises teisinėmis priemonėmis. Kasatoriaus įsitikinimu, byloje buvo surinkta ir pateikta pakankamai įrodymų, kad būtų padaryta aiški ir nedviprasmiška išvada dėl priežastinio ryšio buvimo ar nebuvimo. Teismas įrodymus vertino formaliai pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

38Kasaciniame skunde teigiama, kad ieškinyje bei atsiliepime į kaltinamojo apeliacinį skundą civilinis ieškovas pateikė išsamius argumentus bei rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamojo atliktų veiksmų – dokumentų suklastojimo ir šių suklastotų dokumentų panaudojimo pateikiant juos antstolei bei kilusių padarinių – turtinės prievolės išvengimo, atsiradusios žalos, t. y. kreditoriaus negalėjimo savo reikalavimo patenkinti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, galimybės patenkinti reikalavimą esminio pasunkinimo. Jeigu kaltinamasis nebūtų atlikęs nusikalstamos veikos, civilinis ieškovas būtų turėjęs galimybę nukreipti areštą į realiai egzistuojantį turtą, pinigines lėšas bei išsiieškoti skolą iš UAB „A“, kadangi įmonė tuo metu (nuo 2010 m. vasario 9 d. iki 2010 m. spalio 21 d.) turėjo neįkeisto turto, piniginių lėšų, faktiškai vykdė veiklą.

39Pagal Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnį, įkeitimu užtikrinti kreditoriaus reikalavimai pirmiausia tenkinami iš įkeisto turto. Kasatoriaus teigimu, UAB „A“ neturi piniginių lėšų. Bendrovės bankroto proceso metu patiriamos išlaidos viršija gaunamas pajamas. Visų debitorinių įsiskolinimų suma sudaro apie 1,5 mln. Lt. Pirmos ir antros eilės kreditorinių reikalavimų dydis taip pat įkeitimu užtikrintų kreditorinių reikalavimų dydis sudaro beveik 9 mln. Lt, t. y. 90 proc. visų kreditorinių reikalavimų, o įmonės turtas bei debitoriniai įsiskolinimai (tuo atveju, jei jie bus realiai išieškoti, dalies jų debitoriai nepripažįsta) sudarytų apie 5,5 mln. Lt. Trečios eilės kreditorių reikalavimai, neužtikrinti įkeitimu ar hipoteka, bankroto proceso metu nebus patenkinti, nes bankrutuojanti bendrovė neturi tiek lėšų. Civilinis ieškovas yra trečios eilės kreditorius, kurio reikalavimas nėra užtikrintas nei įkeitimu, nei hipoteka, todėl realių galimybių, kad bankroto procese civilinis ieškovas atgaus bent dalį skolos – nėra.

40Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad R. R. padaryta veika netinkamai kvalifikuota pagal 182 straipsnį, nes kaltinamojo atlikti veiksmai atitinka BK 186 straipsnyje numatytos veikos požymius, tačiau, kadangi kaltinimų pagal šį straipsnį R. R. pareikšta nebuvo, o byla buvo nagrinėjama tik nuteistojo apeliacinio skundo ribose, tai R. R. atsakomybės klausimo pagal skirtingą faktinėmis aplinkybėmis kaltinimą, atitinkantį BK 186 straipsnyje numatytos veikos požymius, nesvarstė.

41Kasatorius teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu išaiškino, kad pagal BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kartu su nustatytuoju BPK 256 straipsnio 4 dalyje, kaltinamasis gali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, iš anksto kaltinamajam apie tai nepranešus.

42BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika – sunkus nusikaltimas, o BK 186 straipsnio 1 dalyje – nesunkus, todėl perkvalifikuojant veiką iš 182 straipsnio 2 dalies į 186 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 4 dalimi, netaikomos BPK 256 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pasisakė, kad veikos perkvalifikavimas vadovaujantis BPK 256 straipsnio 4 dalimi (kai iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės) nelaikytinas apeliacinio skundo ribų peržengimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą; tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-651/2012, 2K-7-13/2006, 2K-381/2011).

43Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad R. R. veika atitinka BK 186 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, turėjo pareigą nustatyti, ar neegzistuoja BPK 256 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindai, t. y. įvertinti, ar BK 186 straipsnis numato lengvesnį nusikaltimą, ar perkvalifikuojant veiką keistųsi faktinės bylos aplinkybės ir ar yra pagrindas manyti, kad dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių gynyba būtų kitokia. Teismas turėjo teisę ir pareigą įvertinti, ar kaltinamojo veikoje nėra BK 186 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Teismas, pažeisdamas BPK 255–256 straipsnių nuostatas, sudarė prielaidas tikėtina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui likti nenubaustam.

44Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolantos Činčikienės kasacinis skundas tenkintinas, o civilinio ieškovo D atstovo advokato Mindaugo Vadapalo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

45Dėl veikos kvalifikavimo ir iš BPK nuostatų kylančių reikalavimų laikymosi

46Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžiu R. R. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadaręs šios veikos.

47Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012).

48Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013). Sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnį kaip sukčiavimas, svarbu įvertinti ir jo ketinimų turinį bei jų susiformavimo momentą. Šiame kontekste pažymėtina, kad jeigu dėl minėtų kaltininko veiksmų nukentėjusiajam žala neatsiranda, tai kaltininko veika paprastai kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti sukčiavimą.

49Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013).

50Sukčiavimas gali pasireikšti ir nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingą sandorį ir tokiu būdu užvaldant svetimą turtą. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių, iš kurių viena yra pirkimo–pardavimo sutartis, pagrindu. Viena vertus, civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama ar perleidžiama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Kita vertus, turto savininko įtraukimą į tokio pobūdžio sandorius gali lemti ir kitos šios sandorio šalies nesąžiningas elgesys. Tačiau pats savaime nesąžiningas sandorio šalies elgesys dar nereiškia sukčiavimo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje. Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingą sandorį, taip pat ir iš to kylančios turtinės prievolės nevykdymu svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas (kasacinės nutartys Nr. 2K-81/2011, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt.).

51Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai kaltininko apgaulė yra susijusi su vengimu atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas, turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl jo veikos atitikties BK 186 straipsnyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymiams.

52Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad tais atvejais, kai skolininkas neneigia prievolės ir neklaidina dėl skolininko turimos pareigos ir jos apimties, kaltininko veiksmai, kuriais kliudoma antstoliui užtikrinti ieškinį ar įvykdyti teismo sprendimą, nelaikytini sukčiavimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad tam tikri skolininko veiksmai trukdant antstoliui užtikrinti ieškinį net ir tuo atveju, jeigu skolininkas neneigia prievolės ir neklaidina dėl jo turimos pareigos ir šios pareigos apimties, gali būti pripažinti sukčiavimu. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti, ar tokiais veiksmais buvo siekiama sąmoningai sudaryti situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Tam tikrais atvejais ir atitinkamos ieškinio užtikrinimo priemonės išvengimas apgaule, jeigu tokiu būdu siekiama užkirsti kelią nukentėjusiajam civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises, gali būti vertinamas kaip sukčiavimas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl R. R. veikos atitikties sukčiavimo požymiams, iš esmės nepasisakė dėl to, ar R. R. veiksmai pateikiant antstoliui suklastotus dokumentus (garantinį raštą bei buhalterinę pažymą) galėjo reikšti (ar negalėjo reikšti), kad tokiu būdu buvo žymiai pasunkintos ar tapo neįmanomos civilinio ieškovo (kreditoriaus) galimybės per laikotarpį nuo 2010 m. vasario 9 d. iki 2010 m. spalio 21 d. civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises. Apeliacinės instancijos teismas faktiškai tik apsiribojo konstatavimu, kad byloje nesurinkta ir nepateikta pakankamai įrodymų, jog civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą būtent dėl to, kad R. R. antstoliui pateikė suklastotus dokumentus. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas turėjo išnagrinėti ir tai, kokia situacija dėl skolos išsiieškojimo per minėtą laikotarpį būtų susidariusi tuo atveju, jeigu R. R. antstolei, vykdžiusiai nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nebūtų pateikęs suklastotų dokumentų, t. y. ar tada civilinis ieškovas būtų turėjęs realią galimybę išsiieškoti skolą, ar ne. Visa tai turėjo būti analizuojama ir vertinama normų, reguliuojančių vykdymo procesą, kontekste. Be to, pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl R. R. padarytos veikos kvalifikavimo buvo svarbu nustatyti ir tai, kokius ketinimus turėjo R. R. antstolei pateikdamas minėtus suklastotus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje tai iš esmės nėra analizuojama.

53Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, jog tada, kai kaltininkas apgaule vengia atsiskaityti už gautas prekes, veika atitinka ne sukčiavimą išvengiant prievolės, numatytą BK 182 straipsnyje, bet BK 186 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Po to teismas padarė išvadą, pagal kurią, kadangi kaltinimų pagal BK 186 straipsnį R. R. pareikšta nebuvo, o byla buvo nagrinėjama tik nuteistojo apeliacinio skundo ribose, tai teisėjų kolegija R. R. atsakomybės klausimo pagal skirtingą faktinėmis aplinkybėmis kaltinimą, atitinkantį BK186 straipsnyje numatytos veikos požymius, svarstyti neturi pagrindo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas svarstyti klausimą, ar R. R. veika atitinka (neatitinka) BK 186 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius, tik deklaratyviai konstatavo, kad šiuo atveju skiriasi faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, tokios savo išvados nepagrįsdamas byloje nustatytų aplinkybių analize.

54Antai, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime konstatavo, kad pagal BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kartu su nustatytuoju BPK 256 straipsnio 4 dalyje, kaltinamasis gali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, iš anksto kaltinamajam apie tai nepranešus; kad veikos perkvalifikavimas vadovaujantis BPK 256 straipsnio 4 dalimi (kai iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės) nelaikytinas apeliacinio skundo ribų peržengimu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika – sunkus nusikaltimas, o BK 186 straipsnio 1 dalyje – nesunkus, todėl perkvalifikuojant veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 186 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 4 dalimi, netaikomos BPK 256 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos.

55Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų nuteistojo veikos kvalifikavimui, išnagrinėjimu ir tai reiškia iš BPK 20 straipsnio 5 dalies kylančių reikalavimų pažeidimą. Kartu buvo pažeisti ir BPK 305, 331 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai, susiję su nuosprendžio surašymu. Pirmiau išvardyti pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas perduodant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo atsižvelgti į nustatytus šioje nutartyje baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, iš naujo patikrinti apeliacinio skundo argumentus dėl apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į tai, kad Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime pripažinta, jog BPK 256 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis nagrinėjant bylą teisme tvarką tiek, kiek joje nenustatyta, kad teismas savo iniciatyva kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes gali pakeisti iš esmės skirtingomis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

56Kadangi byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kiti kasatorių skundų argumentai paliekami nenagrinėti, nes BPK 386 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.

57Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

58Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,... 3. dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,... 4. nuteistojo gynėjui advokatui Grigorijui Leonovui,... 5. civilinio ieškovo atstovui advokatui Mindaugui Vadapalui,... 6. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 7. DS S. P. S.A. Vilniaus filialo civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.... 8. Panaikintas sprendimas dėl 6897 Lt atstovavimo išlaidų išieškojimo iš R.... 9. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 10. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu R.... 11. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais,... 12. Iš R. R. priteista civilinio ieškovo D Vilniaus filialui 252 198,77 Lt... 13. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Armano Abramavičiaus pranešimą,... 14. R. R. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario mėn. 9–10 d. panaudojo... 15. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu R.... 16. Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 17. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius... 18. Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatorės, padarė išvadas,... 19. BK 182 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos: „turtinės prievolės... 20. Apgaulė reiškiasi asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus,... 21. Kasaciniame skunde teigiama, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant nusikalstamo... 23. Pirmosios instancijos teismas, kasatorės nuomone, teisingai nustatė, kad yra... 24. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo išvados, jog... 25. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tada, kai kaltininkas apgaule... 26. Pasak prokurorės, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BPK... 27. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu... 28. BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika yra sunkus nusikaltimas,... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad faktinės aplinkybės... 30. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad... 31. Civilinio ieškovo D atstovas advokatas Mindaugas Vadapalas kasaciniu skundu... 32. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė... 33. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateikiama... 34. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino... 35. Kasaciniame skunde nurodoma, kad R. R., pagamindamas netikrus dokumentus –... 36. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą... 37. Kasatorius nurodo, kad teismai konstatavo, jog civilinis ieškovas patyrė... 38. Kasaciniame skunde teigiama, kad ieškinyje bei atsiliepime į kaltinamojo... 39. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnį, įkeitimu užtikrinti... 40. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad R. R. padaryta veika... 41. Kasatorius teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m.... 42. BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika – sunkus nusikaltimas,... 43. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad R. R. veika... 44. Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 45. Dėl veikos kvalifikavimo ir iš BPK nuostatų kylančių reikalavimų... 46. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 47. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau... 48. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką... 49. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo... 50. Sukčiavimas gali pasireikšti ir nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam... 51. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai... 52. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad tais atvejais, kai... 53. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, jog tada, kai... 54. Antai, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis... 55. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kasacinės instancijos teismo... 56. Kadangi byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kiti kasatorių... 57. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 58. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...