Byla 2A-636-467/2013
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Andrutės Kalinauskienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas R. K. 2011 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 62 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog ieškovas 2005 m. liepos 12 d. buvo sulaikytas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 13 d. nutartimi Vokietijos Federacijos Eseno prokuratūros 2005 m. gegužės 4 d. išduoto Europos arešto orderio pagrindu jam buvo paskirta kardomoji priemonė – 2 mėnesių suėmimas. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. liepos 22 d. priėmė nutartį byloje Nr.1-515-311/03, kuria patenkino Kauno regiono Kauno miesto ir rajono Pataisos inspekcijos teikimą ir ieškovas buvo grąžintas į Vilniaus 2-uosius pataisos namus atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 25 d. priėmė nutartį, kuria nutarė ieškovą perduoti baudžiamajam persekiojimui Vokietijos Federacinei Respublikai pagal 2005 m. gegužės 4 d. išduotą Europos arešto orderį byloje, tačiau pareigūnai nepatikrino, ar šis Europos arešto orderis dar galioja. Į laisvę ieškovas buvo paleistas 2008 m. rugsėjo 26 d., nors pagal Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį turėjo būti perduotas Vokietijos Federacinei Respublikai. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje sužinojo, kad jo atžvilgiu baudžiamoji byla ar ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ieškovas be reikalo buvo suimtas 62 paras, t.y. nuo 2005 m. liepos 12 d. iki 2005 m. rugsėjo 13 d. Per visą suėmimo laiką ieškovas nei karto nebuvo apklaustas nei Vokietijos, nei Lietuvos pareigūnų, negavo jokios medžiagos, susijusios su kaltinimu, nebuvo atlikti jokie procesiniai veiksmai. Suėmimo metu ieškovui žymiai pablogėjo sveikata. Jis buvo kaltinamas sunkiu nusikaltimu, kurio nepadarė. Ieškovas taip pat prarado galimybę susirasti darbą.

6Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atstovaudama atsakovą Lietuvos Respubliką, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovas nepagrįstai prašo atlyginti žalą, už jo manymu, neteisėtą ir nepagrįstą įkalinimą nuo 2005 m. liepos 12 d. iki 2005 m. rugsėjo 13 d., nes šiuo atveju yra praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškovas objektyviai suvokė apie savo teisės pažeidimą 2005 m. liepos 12 d., todėl ieškinio senaties eigos pradžia turėtų būti laikoma 2005 m. liepos 12 d., o pabaiga 2008 m. liepos 13 d. Ieškovas kreipėsi į teismą 2011 m. rugpjūčio 22 d., t.y. po 3 metų nuo ieškinio senaties termino pabaigos. Ta aplinkybė, kad ieškovas tuo metu buvo įkalintas, o vėliau atliko ir likusią laisvės atėmimo bausmę, negali būti pripažinta svarbia priežastimi, dėl ko jis negalėjo realizuoti savo teisės, nes ir šiuo metu ieškovas atlieka bausmę, bet tai netrukdo jam reikalauti žalos atlyginimo. Viešosios atsakomybės atveju, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius viešosios atsakomybės sąlygų visumą. Šiuo atveju nėra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, nes kardomoji priemonė suėmimas ieškovui buvo paskirta pagrįstai.

7Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaudama atsakovą Lietuvos Respubliką, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovui suėmimas dviejų mėnesių laikotarpiui buvo skirtas teisėtai, t.y. esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir pagrindams. Ieškovui į laisvės atėmimo laiką įskaitytas laikas būnant suėmime nuo 2005 m. liepos 13 d. iki 2005 m. liepos 22 d., todėl ieškovo nurodytas neteisėto suėmimo laikas yra mažesnis negu 62 dienos. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. liepos 22 d. nutartimi nutarė grąžinti ieškovą į pataisos namus atlikti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirtą 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kadangi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovas buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų. Suėmimas, kurio pagrindas buvo Europos arešto orderis, buvo pagrįstas ir teisėtas, skirtas nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, nes tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, remdamiesi Europos arešto orderiu, nusprendė perduoti baudžiamajam persekiojimui ieškovą Vokietijos Federacijos Respublikai. Byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai, t.y. priimant procesinius sprendimus buvo pažeistas baudžiamasis įstatymas. Nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų negali atsirasti pareiga atlyginti žalą.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 13 d. ir 2005 m. liepos 22 d. nutartimis skirtingose bylose, ieškovui buvo taikyti du savarankiški suėmimo pagrindai. Šias aplinkybes jau analizavo ir tai konstatavo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje 2-2678-727/2007 ir su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutiko Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 4 d. nutartyje, apeliacine tvarka pasisakęs dėl 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimo. Šios aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, kadangi pareikšto ieškovo reikalavimo pagrįstumo tyrimui jos yra reikšmingos ir yra įvertintos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovui nustatytas 2 mėnesių suėmimo terminas ir pats šio suėmimo pagrindas bei jo teisėtumas, priėmus 2005 m. liepos 22 d. nutartį dėl ieškovo grąžinimo atlikti likusią dalį kitoje byloje priimtu nuosprendžiu paskirtos bausmės, neišnyko, ir 2005 m. liepos 13 d. teismo nutartis nenustojo galioti. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 13 d. nutartis nebuvo apskųsta, nebuvo duomenų, kad ja paskirtas suėmimo terminas buvo keičiamas ar pan., kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą keisti 2007 m. lapkričio 9 d. sprendime ir 2008 m. kovo 4 d. apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytą išvadą, kad nuo 2005 m. liepos 12 d. iki 2005 m. rugsėjo 13 d. ieškovas suėmime buvo laikomas teisėtai, nes jis buvo suimtas kitoje byloje ir kitu pagrindu, nėra. Tokią teismo išvadą patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis perduoti ieškovą baudžiamajam persekiojimui Vokietijos Federacinei Respublikai pagal Eseno vyriausiojo prokuroro Engelio 2005 m. gegužės 4 d. išduotą Europos arešto orderį. Todėl teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti 62 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už jo įkalinimą nuo 2005 m. liepos 12 d. iki 2005 m. rugsėjo 13 d. yra nepagrįstas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Atsakovas R. K. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 9 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartimi. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nagrinėtoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl to, jog jau po 2005 m. rugsėjo 13 d. ieškovas buvo 13 dienų nepagrįstai suimtas. Be to teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai pripažino, jog nėra kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 9 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 4 d. nutartyje padarytą išvadą, kad ieškovas nuo 2005 m. liepos 13 d. iki 2005 m. rugsėjo 13 d. buvo suimtas teisėtai. Tokia aplinkybė yra tai, jog tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 9 d. sprendimo, tiek ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo metu Vokietijos Federacinė Respublika, kuri ir buvo išdavusi Europos arešto orderį, dar nebuvo nutraukusi baudžiamosios bylos ieškovo atžvilgiu ir panaikinusi reikalavimo dėl ieškovo perdavimo. Be to Kauno miesto apylinkės teismas paskyrė ieškovui kardomąją priemonę – 2 mėnesių suėmimą 2005 m. liepos 13 d., nors Europos arešto orderis buvo gautas tik 2005 m. liepos 14 d. Taigi kardomoji priemonė buvo paskirta neturint informacijos, ar baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad ieškovas padarė nusikaltimą.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atstovaudama atsakovą Lietuvos Respubliką, prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 13 d. ir 2005 m. liepos 22 d. nutartimis ieškovui paskirtų suėmimo pagrindų teisėtumas jau įvertintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje 2-2678- 727/2007. Šis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartimi paliktas galioti. Taigi dar kartą vertinti tai, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 13 d. nutartimi nustatytas suėmimo terminas ir pats šio suėmimo pagrindas bei jo teisėtumas, Kauno miesto apylinkės teismui 2005 m. liepos 22 d. priėmus nutartį dėl ieškovo grąžinimo atlikti likusią dalį kitoje byloje priimtu nuosprendžiu paskirtos bausmės neišnyko ir Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 13 d. teismo nutartis nenustojo galioti, nėra pagrindo.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaudama atsakovą Lietuvos Respubliką, prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 13 d. nutartimi nustatytas 2 mėnesių suėmimo terminas ir pats šio suėmimo pagrindas bei jo teisėtumas, Kauno miesto apylinkės teismui 2005 m. liepos 22 d. priėmus nutartį dėl ieškovo grąžinimo atlikti likusią dalį kitoje byloje priimtu nuosprendžiu paskirtos bausmės, neišnyko, ir Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 13 d. teismo nutartis nenustojo galioti. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 13 d. nutartis nebuvo apskųsta, nebuvo duomenų, kad ja paskirtas suėmimo terminas buvo keičiamas ar pan., kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. apeliacinės instancijos nutartyje padarytą išvadą, kad nuo 2005 m. liepos 12 d. iki 2005 m. rugsėjo 13 d. ieškovas suėmime buvo laikomas teisėtai, nes jis buvo suimtas kitoje byloje ir kitu pagrindu, nėra. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime būtent ir įvertino suėmimo paskyrimo teisėtumą, t.y. visų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, konstatavo, kad dėl suėmimo skyrimo teisėtumo buvo pasisakyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. teismo sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartyje. Tokiu būdu šios aplinkybės nustatinėti iš naujo nereikia, o naujų įrodymų dėl neteisėtų veiksmų, t.y. Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimo, skiriant kardomąją priemonę (suėmimą), apeliantas teismui nepateikė.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo R. K. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

17Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas 2005 m. liepos 12 d. buvo sulaikytas (b.l. 12). Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 13 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, kurio pagrindas – ieškovo atžvilgiu Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno prokuratūros išduotas Europos arešto orderis (b.l. 10, 13-15). Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. liepos 22 d. kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-515-311/2003 priėmė nutartį, kuria patenkino Kauno miesto ir rajono pataisos inspekcijos 2005 m. liepos 5 d. teismui pateiktą teikimą dėl ieškovo, 2005 m. balandžio 28 d. teismo nutartimi lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, grąžinimo į pataisos namus atlikti likusią šioje baudžiamojoje byloje Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (b.l. 9). Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti 62 000 Lt neturtinės žalos už neteisėtą ir nepagrįstą įkalinimą nuo 2005 m. liepos 12 d. iki 2005 m. rugsėjo 13 d. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, jog įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais teismai jau konstatavo, kad nuo 2005 m. liepos 12 d. iki 2005 m. rugsėjo 13 d. ieškovas suėmime buvo laikomas teisėtai ir byloje nėra jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šią išvadą keisti. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, tačiau teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes jie prieštarauja nagrinėjamoje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei esantiems įrodymams.

18Apeliantas skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 9 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, nes šioje civilinėje byloje ieškovas prašė priteisti neturtinę žalą dėl to, jog, įsiteisėjus Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. nutarčiai, jau po 2005 m. rugsėjo 13 d. ieškovas buvo laikomas suimtas neteisėtai. Tačiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, minimoje civilinėje byloje ieškovas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą už tai, jog nuo 2005 m. rugpjūčio 22 d., o ne nuo 2005 m. rugsėjo 13 d. buvo neteisėtai suimtas. Šioje byloje teismas vertino Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. nutartimi ieškovui paskirto suėmimo pagrįstumą, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog 2005 m. liepos 13 d. ieškovui jau buvo paskirtas suėmimas kitoje baudžiamojoje byloje Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno prokuratūros išduoto Europos arešto orderio pagrindu, teismas nustatinėjo, kada pasibaigė Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 13 d. nutartimi paskirtas suėmimas ir kada įsiteisėjo Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. nutartis. Šioje civilinėje byloje tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. balandžio 9 d. sprendime, tiek ir Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 4 d. nutartyje nustatė, jog ieškovui Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 13 d. ir 2005 m. liepos 22 d. nutartimis skirtingose bylose buvo taikyti du savarankiški suėmimo pagrindai ir konstatavo, jog ieškovas, pasibaigus Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 13 d. nutartimi paskirtam suėmimo terminui ir neįsiteisėjus Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. nutarčiai nuo 2005 m. rugsėjo 14 d. iki 2005 m. rugsėjo 26 d. suėmime buvo laikomas nepagrįstai. Taigi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. balandžio 9 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 4 d. nutartyje nustatytos aplinkybės dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovui paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo šiuo atveju turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, kadangi pareikštam ieškovo reikalavimo pagrįstumo tyrimui jos yra reikšmingos ir yra įvertintos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (CPK 182 str. 2 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas šiomis aplinkybėmis pagrįstai rėmėsi.

19Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra nustatytų kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. balandžio 9 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartyje padarytas išvadas. Apelianto teigimu, tokia aplinkybė yra tai, jog tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 9 d. sprendimo, tiek ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo metu Vokietijos Federacinė Respublika, kuri ir buvo išdavusi Europos arešto orderį, dar nebuvo nutraukusi baudžiamosios bylos ieškovo atžvilgiu ir panaikinusi reikalavimo dėl ieškovo perdavimo. Tokie apelianto argumentai atmetami.

20Dėl valstybės pareigūnų ir (arba) institucijų veiksmų neteisėtumo, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas, kaip tokie, nėra pagrindas preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pripažino, jog aplinkybę, kad ieškovas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 13 d. nutartimi buvo suimtas pagrįstai, patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis perduoti ieškovą baudžiamajam persekiojimui Vokietijos Federacinei Respublikai pagal Eseno vyriausiojo prokuroro Engelio 2005 m. gegužės 4 d. išduotą Europos arešto orderį (b.l. 7), kuri palikta galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi (b.l. 5-6). Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta, nes šiuo atveju aplinkybė, kad teismas priėmė nutartį perduoti ieškovą baudžiamajam persekiojimui Vokietijos Federacinei Respublikai pagal Europos arešto orderį, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą teigti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo pradėti teisėtai. Ieškovas neįrodė, kad jam Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 13 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas buvo skirta nepagrįstai. Todėl vien aplinkybė, kad Vokietijos Federacinė Respublika, kuri ir buvo išdavusi Europos arešto orderį, nutraukė baudžiamąją bylą ieškovo atžvilgiu ir panaikino reikalavimą dėl ieškovo perdavimo, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas nuo 2005 m. liepos 13 d. iki 2005 m. rugsėjo 22 d. buvo suimtas nepagrįstai. Nenustačius ieškovo nepagrįsto suėmimo, kaip privalomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimą priteisti 62 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už jo įkalinimą atmetė.

21Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

22Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

24Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas R. K. 2011 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir... 6. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atstovaudama atsakovą Lietuvos... 7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaudama atsakovą Lietuvos... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Atsakovas R. K. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinė... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 17. Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas 2005 m. liepos 12 d. buvo... 18. Apeliantas skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 19. Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 20. Dėl valstybės pareigūnų ir (arba) institucijų veiksmų neteisėtumo, kaip... 21. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir... 22. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 24. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti...