Byla 3K-3-219/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. Š. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau - STT), 25 040 Lt (12 040 Lt negauto darbo užmokesčio ir 13 000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti) turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

5Byloje nustatyta, kad A. Š., įtariant jį nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymu, 2006 m. vasario 27 d. buvo sulaikytas, o kovo 1 d. – paleistas iš Vilniaus miesto VPK areštinės, paskyrus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Jis buvo laikinai nušalintas nuo Vilniaus miesto VPK KP Ekonomių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigų nuo 2006 m. kovo 1 d. iki rusėjo 17 d. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 1, 2 dalis ir 300 straipsnio 1 dalį nuteisė A. Š. ir, subendrinęs bausmes, paskyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Apeliacinės instancijos teismas 2007 m. spalio 3 d. nutartimi nuosprendį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi panaikino nurodytus nuosprendį ir nutartį bei nutraukė baudžiamąją bylą, motyvuodama tuo, kad duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, todėl jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės. Kolegija konstatavo, kad byloje išnaudotos teisėtos galimybės nustatyti tikrąsias faktines įvykio aplinkybes, nėra priemonių gauti daugiau įrodymų, kurių pagrindu būtų galima priimti išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį byloje, todėl baudžiamoji byla dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nutraukta.

6Ieškovo manymu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis reiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumą. Joje pažymėta, kad kompetentinga valstybės institucija, kuriai atstovavo STT pareigūnai, apribojo ieškovo teisę į susižinojimo ir privataus gyvenimo slaptumo gerbimą. Taip pat konstatuota, jog duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, todėl jo metu gauta informacija neturi įrodomosios vertės. Visi ieškovui taikyti baudžiamieji procesiniai sprendimai yra neteisėti. Be šių neteisėtų veiksmų padaryta ir kitų pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų: judėjimo laisvės, darbo ir kt. STT inicijuojant ikiteisminį tyrimą buvo pažeista ieškovo teisė į privatų gyvenimą, tai taip pat lėmė neturtinės žalos atsiradimą. Dėl neteisėtai skirtos procesinės prievartos priemonės – laikinojo nušalinimo nuo pareigų ieškovas nurodė negavęs 12 040 Lt darbo užmokesčio, be to, baudžiamajame procese turėjo 13 000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo (STT), prokuratūros bei teismų institucijų veiksmų ieškovas patyręs didelių neigiamų dvasinių išgyvenimų bei sukrėtimų, nepatogumų, negalėjo išvykti į Rusiją ir aukštojoje mokykloje ginti magistro darbo. Tokiais neteisėtais veiksmais jis buvo pažemintas, įžeistas, pablogėjo jo reputacija, neturėjo galimybės įsidarbinti valstybės tarnyboje, kurį laiką jam nebuvo skirta ir mokama VRM sistemos pareigūnų pensija.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros bei Specialiųjų tyrimų tarnybos, 12 000 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė.

9Teismas nurodė, kad priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo ieškovas nuteistas kriminaline bausme, buvo panaikintas kaip neteisėtas, tai leidžia konstatuoti neteisėtų ikiteisminio tyrimo institucijų bei teismo veiksmų nuteisiant ieškovą buvimą ir ieškovo teisės į žalos atlyginimą atsiradimą. Ieškovo negautas darbo užmokestis negali būti priteisiamas kaip žalos atlyginimas iš valstybės, o turi būti išmokamas darbdavio – Vilniaus miesto VPK, todėl ši ieškinio dalis netenkinta. Byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad 2006 m. lapkričio 20 d. ir 2007 m. liepos 10 d. ieškovas sumokėjo advokatui už gynimą baudžiamojoje byloje 12 000 Lt. Teismas sprendė, kad nurodytos išlaidos nelaikytinos didelėmis ir neprotingomis, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 12 000 Lt advokato pagalbai apmokėti. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo atlikimo metu mokėsi Maskvos naujojo teisės instituto Teisės fakultete. Dėl paskirto rašytinio pasižadėjimo neišvykti ieškovui buvo apribota judėjimo laisvė. Teismo manymu, ieškovas dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo, neteisėto nušalinimo nuo pareigų bei apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų bei sukrėtimų, nepatogumų, informacija apie ieškovo nuteisimą pasklido visuomenės informacijos priemonėse, todėl teismas konstatavo, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ieškovas nebuvo išteisintas reabilituojančiais pagrindais. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo praktiką šios kategorijos bylose, kompensacinę instituto paskirtį, priteisė ieškovui iš Lietuvos valstybės 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą: priteisė ieškovui iš Lietuvos valstybės 12 040 Lt negautą darbo užmokestį kaip turtinės žalos atlyginimą; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

11Kolegija nesutiko su STT motyvu, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir procesiniai veiksmai atlikti teisėtai, nes kasacinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarties turinys leidžia daryti išvadą apie viso baudžiamojo proceso neteisėtumą nuo pat jo pradžių. Kolegija taip pat nesutiko su argumentu, kad ieškovo elgesys lėmė žalos jam atsiradimą, nes byloje nėra tai patvirtinančių procesinio sprendimo ar kitokių įrodymų. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurių pagrindu atmestas ieškovo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės ir priteisė šį užmokestį ieškovui. Kolegija sprendė, kad, baudžiamąją bylą nutraukus dėl esminių BPK pažeidimų, gynybai nuo tokio neteisėto proceso panaudotos ieškovo išlaidos turi būti atlygintos.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

141. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-150/2006; 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-215/2006) baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis proceso normų. Kasacinis teismas 2008 m. balandžio 29 d. nutartyje konstatavo, kad tam tikri reikšmingi įrodymai baudžiamojoje byloje gauti neteisėtu būdu, tačiau tai nereiškia viso baudžiamojo proceso neteisėtumo. Pagal BPK 2 straipsnį ir 171 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas esant pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. D. Š. pareiškimas apie reikalaujamą kyšį, nepriklausomai nuo garso įrašo, buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, ieškovas buvo teisiamas ne tik dėl galimo neteisėtai priimto 1000 Lt atlygio, kurį įrodinėjant konstatuota proceso teisės pažeidimų, bet ir dėl galimo dokumento suklastojimo fakto bei su tuo susijusiu galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Teismai neatsižvelgė į įrodymus apibrėžiantį BPK 20 straipsnį, pažeidė CPK 185 straipsnį, todėl netinkamai nustatė neteisėtų veiksmų apimtį, konstatuodami viso baudžiamojo proceso neteisėtumą. Dėl to nustatant žalos dydį netinkamai taikyta CK 6.250 straipsnio 2 dalis ir 272 straipsnis.

152. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui atlygintinos žalos dydį, nevertino ieškovo bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsargiai, CK 6.253 straipsnio 5 dalies ir 6.282 straipsnio 1 dalies aspektais bei nenurodė argumentų, kodėl atmetė atsakovų argumentus, kuriais pasisakoma apie ieškovo kaltę dėl atsiradusios žalos (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis). Ieškovas pripažino, kad paėmė 1000 Lt kaip atlyginimą už konsultacijas, patarimus, kad šiais veiksmais jis pažeidė teisės aktų reikalavimus. Šie duomenys patvirtina ieškovo veiksmų neteisėtumą ir jo didelį neatsargumą civilinės teisės prasme, taigi jis prisiėmė šių veiksmų negatyvių padarinių riziką. Baudžiamojoje ir civilinėje bylose įrodinėtinos aplinkybės gali nesutapti, veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003, svarbu įvertinti ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bet ir paties ieškovo veiksmus. Teismai nevertino nurodytų baudžiamosios bylos duomenų, pažeisdami CPK 185 straipsnį.

163. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išlaidos, turėtos už savo iniciatyva kviesto advokato atstovavimą baudžiamojoje byloje, savo prigimtimi yra baudžiamojo proceso išlaidos. Teismas, priteisdamas ieškovo išlaidas už advokato atstovavimą baudžiamojoje byloje iš atsakovo, neatsižvelgė į BPK 103 straipsnio 6 punktą ir 104 straipsnio 2 dalį. Pagal šias teisės normas ieškovas baudžiamojoje byloje turėjo teisę reikalauti išlaidų baudžiamajame procese atlyginimo. Tai, kad ieškovas neprašė tokių išlaidų atlyginti baudžiamojoje byloje, nesudaro teisinio pagrindo reikalauti tokių išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka, nes subjektinė ieškovo teisė kilusi ne iš civilinių teisinių santykių. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į BPK 103 straipsnio 6 punktą ir 104 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio apygardos prokuratūra ir kt. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-458/2006; 2008 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. G. Č., bylos Nr. 3K-3-331/2008).

17Kasaciniu skundu atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nurodydama argumentus, kurie iš esmės atitinka argumentus, išdėstytus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos kasaciniame skunde.

18Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pareiškė prisidėjimą prie kasacinių skundų.

19Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pareiškė prisidėjimą prie Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros kasacinio skundo.

20Atsiliepimais į kasacinius skundus ieškovas A. Š. prašo skundus atmesti ir priteisti iš kasatorių bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas šiuos argumentus:

211. Kasacinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatyta, kad baudžiamasis procesas dėl ieškovo pradėtas neteisėtai, jo metu gauta informacija neturi įrodomosios vertės, todėl vėliau tas pats procesas ar jo atskiri veiksmai ir jų metu gauta informacija netapo teisėti ir jais vadovautis nėra teisinio pagrindo. Kasatorius Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintą teisę gintis nuo neteisėtai pareikštų įtarimų nepagrįstai traktuoja kaip neteisėtus veiksmus civilinės teisės prasme. Ieškovo nuomone, jo veiksmus vertinti pagal rūpestingo, apdairaus ir protingo žmogaus elgesio kriterijus būtų galima, jei baudžiamasis procesas būtų pradėtas teisėtai. Pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka teismų praktiką.

222. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išlaidų, turėtų už savo iniciatyva kviesto advokato atstovavimą baudžiamojoje byloje, įstatymas nelaiko proceso išlaidomis ir nereglamentuoja jų atlyginimo net tais atvejais, kai išteisinamuoju nuosprendžiu kaltinamasis išteisinamas (BPK 103 straipsnis). Kadangi kasatoriaus inicijuotas baudžiamasis procesas buvo neteisėtas, tai išlaidos, turėtos advokato pagalbai apmokėti, turėtų būti atlyginamos konstatavus proceso prieš ieškovą pažeidimo faktą.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Dėl civilinės atsakomybės pagal CPK 6.272 straipsnį taikymo sąlygų

26Ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius grindžiamas CK 6.272 straipsnio 1 dalimi. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi, šioje normoje nustatytas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis – valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinio veiksmo baudžiamajame ir administraciniame procese. Įstatymo nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. P. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010; kt.). Kadangi prievolės atlyginti žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų atsiradimo viena iš būtinų sąlygų yra neteisėtų veiksmų konstatavimas, tai svarbu nustatyti, kokie veiksmai pripažintini neteisėtais, kokie neteisėtumo konstatavimo kriterijai.

27Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K- 7- 381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-183/2006; kt.).

28Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ir, kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) garantuojamų teisių apsauga, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K- 7- 381/2003; 2008 m. liepos 8 d. nutartis, civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje M. T., UAB „Drevida“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; kt.).

29Šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-141/2008, kuria baudžiamoji byla A. Š. nutraukta, konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, todėl neteisėti ir visi kiti po to sekę procesiniai veiksmai, taip pat ir tie, kuriuos ieškovas nurodo kaip žalos atsiradimo pagrindą (kardomosios priemonės- rašytinio pasižadėjimo neišvykti skyrimas, laikinas nušalinimas nuo pareigų) ir šių procesinių veiksmų teisėtumo netyrė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoje 2008 m. balandžio 29 d. nutartyje išvados, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, nėra. Nutartyje konstatuota, kad duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, suvaržantis žmogaus teises (Konvencijos 8 straipsnis) ir pažeidžiantis BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, todėl jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės. Nutartyje taip pat pažymėta, kad byloje išnaudotos teisėtos galimybės nustatyti tikrąsias faktines įvykio aplinkybes, nes nėra priemonių gauti daugiau įrodymų, kurių pagrindu būtų galima priimti išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį byloje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija baudžiamąją bylą dėl esminių BPK pažeidimų nutraukė. Baudžiamąją bylą nagrinėjusi kolegija vertino įrodymų rinkimo teisėtumą ir teisėtai surinktų įrodymų pakankamumą apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui, kitaip tariant, asmens veiksmus tyrė ir vertino baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. Minėta, kad įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, bylai reikšmingas aplinkybes turi įvertinti civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

30Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl įtarimo, kad ieškovas galėjo būti padaręs nusikaltimą, pagrįstumo, turėjo vertinti visą baudžiamosios bylos medžiagą, taip pat ir D. Š. pranešimą apie iš jo reikalaujamą kyšį, o ne tik kasacinės instancijos teismo nutartį, ir dėl visų veikų, kurių padarymu jis buvo įtariamas. Be to, vertinant pastarąją nutartį turi būti atsižvelgta į visus bylos nutraukimo motyvus, išdėstytus nutartyje.

31Jei būtų nustatyta, kad asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog jis padarė nusikaltimą, ir kad ikiteisminio tyrimo pradžios momentu nebuvo aplinkybių, nurodytų BPK 168 straipsnio 1 dalyje bei 3 straipsnio 1 dalyje, teismas turėtų aiškintis, ar teisėtai skirtos kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės, ar jų skyrimas atitiko bendrąsias šių priemonių skyrimo nuostatas, nustatytas BPK. Turi būti įvertinta ir tai, ar asmuo pasinaudojo galimybe baudžiamojo proceso tvarka skųsti procesinius dokumentus, kuriais skirtos kardomosios ar kitos procesinės prievartos priemonės, t. y. ar jis išnaudojo visas gynybos priemones. Tuo atveju, jei šių priemonių taikymo teisėtumas baudžiamojoje byloje buvo tikrinamas instancine tvarka, civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo padaryti dėl šios aplinkybės atitinkamas teisines išvadas. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės ar pritaikytos kitokios procesines prievartos priemonės teisėtumo, būtina įvertinti ir šių priemonių skyrimo tikslą: jas skiriant asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą.

32Bylą nagrinėję teismai prieš tai nutartyje nurodyta apimtimi netyrė ir nevertino duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti pakankamumo, taip pat baudžiamosios bylos duomenų, atskleidžiančių kardomosios priemonės (rašytinio pasižadėjimo neišvykti) ir laikino nušalinimo nuo pareigų skyrimo pagrindą, tai reiškia, kad nepakankamai tyrė ir vertino valstybės civilinei atsakomybei atsirasti būtiną sąlygą – neteisėtus veiksmus.

33Dėl nukentėjusio asmens veiksmų įtakos valstybės atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnį

34Nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą, yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005).

35Teisėjų kolegija nepasisako dėl konkretaus atlygintinos žalos dydžio, nes jis be kita ko, sietinas su nustatytais neteisėtais veiksmais (jei tokie bus nustatyti) ir jų padariniais, tačiau kasaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl CK 6.282 straipsnio taikymo, nustatant atlygintinos žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, dydį.

36Padarytos ir atlygintinos žalos dydis valstybės deliktinės atsakomybės dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų atveju nustatomas pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles. Dėl to atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas tuo pagrindu, kad paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusio asmens dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas baudžiamajam persekiojimui prasidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2008 m. liepos 8 d. nutartis, civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008). Elgdamasis nerūpestingai ar aplaidžiai asmuo iš dalies prisiima negatyvių padarinių, galimų patenkant į atitinkamą situaciją, riziką. Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą, ar pats nukentėjusysis savo veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidinimo, būtina nustatyti šių veiksmų tiesioginį ar netiesioginį ryšį su žala.

37Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat svarbi kasacinio teismo formuojama praktika, kad kai kurie teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes, minėta, baudžiamojoje byloje asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu, o civilinėje byloje – civilinių padarinių aspektu. Dėl to įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingas, asmens veiksmai vertinami pagal skirtingus kriterijus. Tai reiškia, kad asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. U. ir kt. v. D. N. ir kt., byla Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir A. Č. v. A. M., byla Nr. 3K-3-554/2008; 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje N. ir A. K. v. D. P. ir kt., byla Nr. 3K-7-874/2001). Dėl to ir sprendžiant dėl nukentėjusio asmens didelio neatsargumo jo veiksmai turi būti vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus.

38Bylą nagrinėję teismai neatliko išsamaus ieškovo veiksmų vertinimo pagal civilinio proceso taisykles civilinių teisės normų (CK 6.282 straipsnio) aspektu: pirmosios instancijos teismas dėl galimybės taikyti CK 6.282 straipsnį iš viso nepasisakė, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra procesinio sprendimo, kurio turinio pagrindu būtų galima teigti, kad ieškovo veiksmai galėjo turėti įtakos žalai jam pačiam atsirasti, nėra įrodymų apie paties ieškovo veiksmų neteisėtumą. Pažymėtina, kad klausimas dėl paties ieškovo veiksmų, galinčių turėti reikšmės nustatant atlygintinos žalos dydį, kasatorių procesiniuose dokumentuose buvo keliamas nuo pat proceso pradžios, nurodant konkrečius veiksmus, kurie, jų manymu, vertintini kaip neatsargus elgesys, tačiau teismas šių veiksmų ir su tuo susijusių įrodymų netyrė ir nevertino. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovo atstovo Specialiųjų tyrimų tarnybos paduotame apeliaciniame skunde pateikta faktinių aplinkybių interpretacija neatitinka CK 6.282 straipsnio 1 dalies normos turinio, teisiškai neargumentuota. Kolegija sutinka su kasatoriaus atstovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros argumentu, kad ieškovo elgesys turi būti vertinamas taikant valstybės pareigūnų elgesiui nustatytą standartą, nes veiksmai, tapę ikiteisminio tyrimo objektu, atlikti vykdant tarnybos pareigas.

39Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.282 straipsnį, CPK 182 straipsnio 3 dalį, pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus.

40Kolegija sprendžia, kad išdėstyti argumentai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad svarbiausių faktinių ir teisinių aplinkybių neišaiškinimas reiškia, kad teismai neatskleidė bylos esmės ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos Nr.3K-3-121/2009; 2010 gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos v. A. R., bylos Nr.3K-3-213/2010; kt.), todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

41Dėl prieštaravimo teismų praktikai

42

43Valstybės atstovo Specialiųjų tyrimų tarnybos kasaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad teismas, kaip žalos atlyginimą priteisdamas ieškovui jo patirtas išlaidas advokato darbui apmokėti, nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

44Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pasisakė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas, ir kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

45Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą akcentavo, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr. 3K-3-252/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje S. V. J. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, Alytaus miesto savivaldybė, UAB „Alytaus prekyba“, bylos Nr. 3K-3-230/2009; kt.).

46Kasatoriaus nurodomos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos ir nagrinėjama byla skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Panevėžio apygardos prokuratūra ir kt. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-458/2006, buvo sprendžiamas valstybės išlaidų, atsiradusių dėl asmens baudžiamojo persekiojimo (susijusių su ekstradicija), išieškojimo klausimas iš šio asmens; civilinėje byloje L. B. ir kt. v. G. Č., bylos Nr. 3K-3-331/2008), spręstas reikalavimas išlaidų advokato darbui apmokėti baudžiamajame procese, pradėtame tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, atlyginimo klausimas, todėl šiose nutartyse suformuota teismo praktika netaikytina kaip precedentas nagrinėjamoje byloje.

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360, 362 straipsniais,

Nutarė

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. Š. patikslintu ieškiniu prašė priteisti... 5. Byloje nustatyta, kad A. Š., įtariant jį nusikalstamos... 6. Ieškovo manymu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d.... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 9. Teismas nurodė, kad priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo ieškovas... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 11. Kolegija nesutiko su STT motyvu, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos... 14. 1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (2006 m. vasario... 15. 2. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui atlygintinos žalos... 16. 3. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išlaidos, turėtos už savo... 17. Kasaciniu skundu atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos... 18. Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo... 19. Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos specialiųjų... 20. Atsiliepimais į kasacinius skundus ieškovas A. Š.... 21. 1. Kasacinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatyta, kad... 22. 2. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išlaidų, turėtų už savo... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Dėl civilinės atsakomybės pagal CPK... 26. Ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius grindžiamas CK 6.272 straipsnio 1... 27. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad neteisėti veiksmai, su... 28. Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo... 29. Šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai,... 30. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos... 31. Jei būtų nustatyta, kad asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas... 32. Bylą nagrinėję teismai prieš tai nutartyje nurodyta apimtimi netyrė ir... 33. Dėl nukentėjusio asmens veiksmų... 34. Nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio... 35. Teisėjų kolegija nepasisako dėl konkretaus atlygintinos žalos dydžio, nes... 36. Padarytos ir atlygintinos žalos dydis valstybės deliktinės atsakomybės dėl... 37. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat svarbi kasacinio teismo formuojama... 38. Bylą nagrinėję teismai neatliko išsamaus ieškovo veiksmų vertinimo pagal... 39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai... 40. Kolegija sprendžia, kad išdėstyti argumentai sudaro pagrindą naikinti... 41. Dėl prieštaravimo teismų praktikai... 42. ... 43. Valstybės atstovo Specialiųjų tyrimų tarnybos kasaciniame skunde, be kita... 44. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime... 45. Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą akcentavo, kad nagrinėdamas bylas... 46. Kasatoriaus nurodomos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos ir nagrinėjama... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...