Byla 2S-2308-413/2014
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hakuna“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo civilinėje byloje Nr.2-19692-713/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hakuna“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybų kontinentas“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 19342,07 Lt skolos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – areštuoti pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant daryti mokėjimus į valstybės biudžetą, darbuotojams bei atsiskaityti su ieškove. Nurodė, jog ieškinio suma yra didelė, o tai objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir sukelti realią grėsmę ieškovės turtiniams interesams. Be to, aplinkybės, kad atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, pardavė dvi, iš keturių turėtų, transporto priemones, įsiskolinimai valstybės biudžetui sudaro daugiau nei 5500 Lt, 2014 m. gegužės mėn. areštuotas atsakovės turtas, atsakovė juridinių asmenų registrui neteikė 2013 metų finansinės atskaitomybės duomenų, patvirtina realią atsakovės turto mažinimo grėsmę.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas, atmesdamas ieškovės prašymą, nustatė, kad atsakovė yra ūkinę–komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis atsakovei, be šioje byloje pareikštų reikalavimų, yra pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, susijęs su darbo santykiais, Įmonių turto ir mokumo rizikos vertinimo sistemoje nurodyta, jog atsakovė juridinių asmenų registrui neteikė 2013 m. finansinės atskaitomybės duomenų. Tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės nurodytą aplinkybę, jog atsakovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui taip pat vertino nepakankama spręsti, ar atsakovei pareikšto ieškinio suma yra didelė ir gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas nurodė, kad šalys skolų suderinimo aktą, kuriuo ieškovė grindžia savo reikalavimus, pasirašė 2014 m. liepos 14 d., o atsakovė dvi transporto priemones pardavė 2014 m. liepos 1 d., todėl transporto priemonių perleidimo faktas taipogi nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė gali imtis skubių priemonių, kad jos piniginės lėšos ar turtas būtų paslėpti, perleisti, tokiu būdu užkertant galimybę iš tokio turto ar piniginių lėšų išieškoti.

  1. Atskirojo skundo argumentai

6Atskiruoju skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą tenkinti. Nurodo, jog teismas netinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes, sąlygojančias būtinumą ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas neįvertino, kad atsakovės turtas yra areštuotas, kad atsakovė turi skolą biudžetui, o apsiribojo tik aplinkybe, kad atsakovei teisme iškelta tik viena civilinė byla. Nurodydamas, kad atsakovė nėra pateikusi savo finansinės atskaitomybės už 2013 metus, teismas nepagrįstai nespendė ieškinio sumos dydžio atsakovės atžvilgiu klausimo, nors atsakovei pareikšto reikalavimo mastas, neturint jokių duomenų apie jos turtą bei finansines galimybes, sudarė pirmosios instancijos teismui pakankamą pagrindą manyti, kad galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.

7IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

8Atskirasis skundas tenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas nustatytas aplinkybes, jog atsakovė yra ūkinę–komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, kad atsakovei, be šioje byloje pareikštų reikalavimų, yra pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kad atsakovė juridinių asmenų registrui nepateikusi 2013 m. finansinės atskaitomybės duomenų, turi skolą biudžetui, vertino kaip nesudarančias pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad remiantis šiomis aplinkybėmis nėra galimybės įvertinti atsakovės turtinės padėties ir spręsti, ar pareikštas reikalavimas atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų atžvilgiu yra didelis ar ne. Tačiau ieškovė pagrįstai skunde teigia, kad teismas preliminariai neįvertino pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir kad pareikšto reikalavimo mastas, neturint jokių duomenų apie atsakovės turtą bei finansines galimybes, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.

13Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir antra - grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Formuojama teismų praktika, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Atkreiptinas dėmesys, kad visų pirma, teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o būtent – grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013).

14Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2014-02-14 iki 2014-06-04 išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras už atsakovei parduotas įvairias statybinės paskirties prekes (b. l. 3-5). Prie ieškinio pateiktas šalių tarpusavio atsiskaitymo suderinimo 2014-07-04 aktas, kuriuo atsakovė pripažįsta 20342,07 Lt skolą ieškovei (b. l . 7). Taigi preliminariai sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo yra pagrindas išvadai, kad ieškovės pateikti ieškinį pagrindžiantys įrodymai gali būti pagrindu skolai priteisti. Byloje nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, todėl vertintina, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Kaip minėta, antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei dėl 19 342,07 Lt skolos, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo. Tokio dydžio suma, nors ir juridiniam asmeniui, laikytina pakankamai didele (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės pareikšto reikalavimo mastą ir į tai, kad atsakovės finansinė padėtis šio klausimo nagrinėjimo metu nėra žinoma, kas leidžia daryti prielaidą dėl didelės ieškinio sumos reikšmės bei sudaro pagrindą vertinti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

15Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl tenkinant atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

16Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

17panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hakuna“ ieškinio reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-19692-713/2014 užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybų kontinentas“, įmonės kodas 302635318, priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant atlikti mokėjimus į valstybės biudžetą, darbuotojams bei atsiskaityti su ieškove bendrai 19 342,07 Lt (devyniolikos tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt dviejų litų ir 07 ct ) sumai.

18Areštuojamą turtą surasti ir aprašyti pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui.

19Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

20Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai