Byla AS-492-258-13
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Trakų rajono savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Trakų rajono savivaldybės skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Trakų rajono savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas, Savivaldybė) kreipėsi su skundu į teismą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2011 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. (9-1)-D8-84136; 2) panaikinti Aplinkos ministerijos 2012 m. sausio 24 d. patikslintą raštą Nr. (9-1)-D8-811; 3) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-60560. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. (9-1)-D8-84136 ir Aplinkos ministerijos 2012 m. sausio 24 d. patikslinto rašto Nr. (9-1)-D8-811 panaikinimo paduoti.

6Nurodė, kad gavęs Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 19 d. ir 2012 m. sausio 24 d. raštus, dėl jų neatitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 3 ir 8 straipsniams, nepripažino kaip teikimą, kaip tai yra nustatyta Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo (toliau – ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo) 4 straipsnio 4 dalyje. Aplinkos ministerijai 2012 m. birželio 11 d. raštu Nr. (9-1)-D8-5374 nesutikus atšaukti VMI adresuotų minėtų raštų ir pripažinti tinkamu lėšų panaudojimą bei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-662-2003/2012 pakeitus susiformavusią praktiką, iškilo būtinybė pateikti skundą dėl minėtų raštų. Todėl prašė atnaujinti terminą skundui dėl minėtų raštų panaikinimo paduoti.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi (b. l. 38–39) netenkino pareiškėjo Savivaldybės prašymo atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą dalyje dėl Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. (9-1)-D8-84136 ir Aplinkos ministerijos 2012 m. sausio 24 d. patikslinto rašto Nr. (9-1)-D8-811 panaikinimo ir skundą šioje dalyje atsisakė priimti bei nusprendė, kad nutartyje nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, skundas dalyje dėl VMI 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-60560 bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

9Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu būtų pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 2 dalį, prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą akcentavo, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti prašymą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą (Aplinkos ministerijai nesutikus atšaukti VMI adresuotų 2011 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. (9-1)-D8-8413 ir 2012 m. sausio 24 d. patikslinto rašto Nr. (9-1)-D8-811 ir pripažinti tinkamu lėšų panaudojimą bei LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-662-2003/2012 pakeitus susiformavusią praktiką), negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti terminą paduoti skundą. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas 2012 m. liepos 12 d. buvo pateikęs teismui skundą, kuriame taip pat prašė panaikinti Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. (9-1)-D8-84136 ir 2012 m. sausio 24 d. patikslintą raštą Nr. (9-1)-D8-811. Teismas 2012 m. liepos 19 nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Ši teismo nutartis nebuvo skundžiama, todėl yra įsiteisėjusi. Be to, LVAT, kaip nurodo pareiškėjas, susiformavusią pareiškėjui aktualią praktiką pakeitė 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, skundą pareiškėjas teismui pateikė tik 2013 m. sausio 10 d., tačiau kitų termino praleidimo priežasčių pareiškėjas nenurodė.

10ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Kadangi prašymas atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą dalyje dėl minėtų Aplinkos ministerijos raštų panaikinimo netenkinamas, pareiškėjo skundą šioje dalyje atsisakė priimti, o pareiškėjo skundas dalyje, kurioje prašoma panaikinti VMI 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-60560, neatitinka ABTĮ 39 straipsnio reikalavimų.

11III.

12Pareiškėjas Trakų rajono savivaldybė pateikė atskirąjį skundą (b. l. 41–43), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas jo prašymas atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą dėl Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 19 d. rašto ir 2012 m. sausio 24 d. patikslinto rašto panaikinimo ir patenkinti šį prašymą.

13Nurodo, kad LVAT ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtys laiku paduoti prašymą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.

14Pareiškėjas teigia, kad skunde nurodė, jog Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 19 d. raštas ir 2012 m. sausio 24 d. patikslintas raštas, nebuvo pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, juose nebuvo suformuluotos nustatytos arba suteikiamos Trakų rajono savivaldybei teisės ir pareigos, jie nebuvo patvirtinti antspaudais, nenurodyta aktų apskundimo tvarka, neatitiko valdymo aktams keliamų reikalavimų, klaidinančiai pavadinti, neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas šiuos Aplinkos ministerijos raštus nepripažino kaip teikimą, kaip tai yra nustatyta Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje. LVAT tuo metu laikėsi pozicijos, kad Aplinkos ministerijos raštai traktuotini kaip nesukeliantys teisinių padarinių ir todėl nevertintini kaip individualūs teisės aktai, kurie gali būti skundžiami administraciniams teismams ABTĮ nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I- 3795-189/2012 pasisakė, kad tokie Aplinkos ministerijos raštai yra administracinės procedūros iki valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo išieškoti lėšas iš savivaldybės ne ginčo tvarka priėmimo dalis, t. y. procedūrinis dokumentas, kuriuo pradedama vykdyti procedūra dėl lėšų išieškojimo ir kurio apskundimo tvarkos teisės aktai nenumato.

15Pareiškėjas tiktai 2012 m. gruodžio 10 d. gavo VMI sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto bei atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos administracinis teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 1-3795-189/2012 pradėjo rengti skundą dėl nepagrįsto sprendimo išieškoti į biudžetą. Rengiant šį skundą paaiškėjo, kad pasikeitė susiformavusi praktika tokio pobūdžio bylose (LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2003/2012).

16Pareiškėjas teigia, kad ankščiau paminėtos aplinkybės nepriklausė nuo jo valios ir jos sudarė jam objektyvias kliūtys laiku paduoti prašymą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus. Kadangi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. (23.17-08)-320-60560 yra išvestinis iš Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 19 d. rašto ir Aplinkos ministerijos 2012 m. sausio 24 d. patikslinto rašto, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis užkerta kelią pareiškėjui įrodyti, kad aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos buvo panaudotos tinkamai.

17Teisėjų kolegija konstatuoja:

18IV.

19Atskirasis skundas atmestinas.

20Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkino ir pareiškėjo skundą toje dalyje atsisakė priimti, kaip paduotą praleidus apskundimo terminą.

21Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstuticija ) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.

22Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką reglamentuoja ABTĮ. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., LVAT 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010, kt.).

23Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. (9-1)-D8-84136 ir Aplinkos ministerijos 2012 m. sausio 24 d. patikslintą raštą Nr. (9-1)-D8-811. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas 2012 m. liepos 12 d. buvo pateikęs teismui skundą, kuriame taip pat prašė panaikinti minėtus raštus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Ši teismo nutartis nebuvo skundžiama, todėl yra įsiteisėjusi.

24Pareiškėjo skundas dėl jo skundžiamų 2011 m. rugsėjo 19 d., 2012 m. sausio 24 d. raštų pirmosios instancijos teisme gautas ir 2013 m. sausio 10 d., t. y. praleidus jų apskundimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, jog šių aplinkybių neginčija ir pats pareiškėjas, jis pripažįsta, kad apskundimo terminas yra praleistas, tačiau prašo atnaujinti terminą skundui paduoti. Prašymą atnaujinti terminą grindžia tuo, kad LVAT susiformavusią pareiškėjui aktualią praktiką pakeitė 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi.

25Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr, pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

26Pareiškėjas nurodė laiku skundo teismui nepateikęs dėl to, kad skundžiamuose raštuose nebuvo aiškiai išdėstyta jo apskundimo tvarka be tai, kad juose nebuvo suformuluotos nustatytos Trakų rajono savivaldybei teisės ir pareigos, nebuvo patvirtinti antspaudais, neatitiko valdymo aktams keliamų reikalavimų, klaidinančiai pavadinti, neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 2 dalyje nurodyta, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte įrašyta bendro pobūdžio nuoroda į atitinkamą įstatymą, kuriame nustatyta sprendimo apskundimo tvarką, nelaikytina tinkamu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų vykdymu. Įstatymo reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą (žr, pvz., LVAT 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–423/08).

27Net ir vertinant tą aplinkybę, kad administracinių teismų formuojama praktika buvo koreguota LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, tačiau pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi tik 2013 m. sausio 10 d., t. y. pareiškėjas žymiai praleido terminą ginčijamiems aktams apskųsti, kuris nebuvo pagrįstas.

28Atkreiptinas dėmesys, jog minėtoje 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad šioje byloje įtvirtinta taisyklė dėl Aplinkos ministerijos rašto pripažinimo individualiu teisės aktu negali užkirsti pareiškėjams galimybių ginti įstatymo saugomo intereso, nes kitoks aiškinimas suponuotų konstitucinio lygiateisiškumo principo pažeidimą, kai bylos šaliai būtų taikoma taisyklė, kuri neegzistavo jo kreipimosi į teismą metu. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą bei teismų instancinė sistema nulemia tai, jog teisingumas turi būti vykdomas taip, kad visada būtų paliekama galimybė ištaisyti galimą klaidą ar pakeisti sprendimą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 24 d. nutarimas) (žr. LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012). Taigi pareiškėjui nėra užkertamas kelias spręsti klausimą dėl ginčijamo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-60560 teisėtumo bei pagrįstumo.

29Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jos objektyviai apsunkino jo galimybes paduoti skundą ir jis dėl to praleido skundo padavimo terminą. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su ginčijamų aktų apskundimu, jas įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas neapskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 19 nutarties.

30Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymo dalies dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti skundo dalį ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo normas ir pagrįstai nutarė atmesti prašymą dėl termino atnaujinimo ir pareiškėjo skundo dalies nepriimti. Konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Pareiškėjo Trakų rajono savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.

33Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

34Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Trakų... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Trakų rajono savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas,... 6. Nurodė, kad gavęs Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 19 d. ir 2012 m.... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi (b.... 9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 10. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teisėjas (teismas)... 11. III.... 12. Pareiškėjas Trakų rajono savivaldybė pateikė atskirąjį skundą (b. l.... 13. Nurodo, kad LVAT ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti... 14. Pareiškėjas teigia, kad skunde nurodė, jog Aplinkos ministerijos 2011 m.... 15. Pareiškėjas tiktai 2012 m. gruodžio 10 d. gavo VMI sprendimą išieškoti... 16. Pareiškėjas teigia, kad ankščiau paminėtos aplinkybės nepriklausė nuo jo... 17. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 18. IV.... 19. Atskirasis skundas atmestinas.... 20. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria... 21. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos... 22. Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių... 23. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo... 24. Pareiškėjo skundas dėl jo skundžiamų 2011 m. rugsėjo 19 d., 2012 m.... 25. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis... 26. Pareiškėjas nurodė laiku skundo teismui nepateikęs dėl to, kad... 27. Net ir vertinant tą aplinkybę, kad administracinių teismų formuojama... 28. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtoje 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartyje... 29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo... 30. Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 32. Pareiškėjo Trakų rajono savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.... 33. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį palikti... 34. Nutartis neskundžiama....