Byla 2A-2328-560/2012
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui S. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė L. P. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-05-30 sprendimu iš atsakovo S. P. priteisto išlaikymo dydį sūnui E. P., padidinant išlaikymo dydį iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nutraukiant santuoką iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas sūnui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Nurodė, kad pajamų vaiko išlaikymui neužtenka, todėl prašė padidinti išlaikymo dydį iki 500 Lt.

5Atsakovas S. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad jo turtinė padėtis nuo santuokos nutraukimo pablogėjo, nuo 2011 m. spalio mėnesio jis niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, aktyviai ieškosi darbo. Oficialių pajamų negauna. O pajamos yra apie 800 Lt kas mėnesį, kurių užtenka tik minimaliems poreikiams. Turto neturi, gyvena nuomojamame bute su kita šeima, prie kurios išlaikymo taip pat bent minimaliai turi prisidėti. Didesnio išlaikymo vaikui jis negali skirti, tai jam būtų nepakeliama našta. Pasak atsakovo, ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė. Ieškovė nenurodė konkrečių vaiko poreikių pasikeitimo, nepateikė tą patvirtinančių įrodymų. Vaiko poreikiai nėra iš esmės pasikeitę (padidėję).

6Išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškinys pareikštas išimtinai nepilnamečio interesais, nes teismo sprendimu priteistas 200 Lt išlaikymas sūnui kas mėnesį yra nepakankamas ir neužtikrina net būtinų kasdienių berniuko poreikių patenkinimo, taip pat neatitinka nustatytos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Pakeitus išlaikymo dydį bus tvirčiau apsaugoti vaiko interesai ir užtikrinta teisė į tinkamo išlaikymo įgyvendinimą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-02-23 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-05-30 sprendimą bei nustatė, jog atsakovas S. P. privalo mokėti savo sūnaus E. P. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2011-10-03 iki jo pilnametystės; pavedė uzufrukto teise vaiko E. P. išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti jo motinai L. P.; taip pat priteisė iš atsakovo S. P. ieškovei L. P. 1 000 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas atsižvelgė į pateiktus duomenis apie ginčo šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir nustatė, kad abiejų šalių galimybės teikti išlaikymą sūnui yra lygios, atsakovo galimybės išlaikyti vaiką yra pakankamos, todėl nepilnamečio tėvas – atsakovas turi skirti bent pusę lėšų, reikalingų minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Ginčo šalių sūnus yra 10 m., mokosi 4 klasėje, lanko nemokamą kūno kultūros būrelį, neturi sveikatos problemų. Teismas pažymėjo, kad paprastai vaiko poreikiai didėja jam augant, o išlaikymo dydis nebuvo keičiamas virš 6 metų. Dėl šių aplinkybių apylinkės teismas laikė, kad iš atsakovo 2005-05-30 teismo sprendimu priteistas 200 Lt dydžio išlaikymas sūnui kas mėnesį yra nepakankamas ir neužtikrina net būtinų kasdienių berniuko poreikių patenkinimo, todėl išlaikymo dydį padidino iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovas S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimą. Nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis nepablogėjo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės gaunamos pajamos yra gan didelės (apie 2 000 Lt), ieškovė turi pakankamai nekilnojamojo turto, jos dabartinis sutuoktinis taip pat turi neblogas pajamas, todėl net nebuvo pagrindo ieškovei reikšti ieškinį dėl išlaikymo padidinimo. Pažymi, kad šiuo metu jis yra bedarbis, intensyviai ieško darbo, todėl teismo išvada, kad jis gali sūnui teikti išlaikymą po 400 Lt, yra nepagrįsta. Pagal LR CK 3.192 str. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio tėvų turtinei padėčiai. Pasak apelianto, nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad gautina iš tėvo 200 Lt išlaikymo suma neužtikrina vaiko poreikių, yra pažeidžiami vaiko interesai, kadangi byloje nėra nustatyta, kad jis, kaip tėvas, piktnaudžiavo savo valdžia, piktybiškai slėpė gaunamas pajamas. Pažymi, kad dėl šalyje esančios krizės jis neteko ir nelegalių pajamų, jį išlaiko motina. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, apelianto teigimu, vaiko poreikių užtikrinimo didesnė dalis tenka vaiko motinai. Taip pat apelianto įsitikinimu, skundžiamu sprendimu priteistos per didelės atstovavimo išlaidos, neatitinkančios darbo sąnaudų, nes civilinė byla nėra sudėtinga. Renkant įrodymus, ruošiant procesinius dokumentus nebuvo poreikio naudoti daug teisinės literatūros, ją analizuoti. Byla buvo išnagrinėta viename teismo posėdyje. Teismas be pagrindo vadovavosi Rekomendacijomis ir nevertino, kokia civilinės bylos apimtis, jos sudėtingumas. Atsakovo manymu, priteistos išlaidos turi būti sumažintos iki minimumo.

11Ieškovė L. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo pareikštas išimtinai vaiko interesais, padidėjus jo poreikiams. Anksčiau nustatytas išlaikymo dydis (200 Lt) nėra pakankamas 10 metų vaiko poreikiams patenkinti. Atsiliepime pažymima, kad nors apeliantas šiuo metu oficialiai nedirba, tačiau pats pirmosios instancijos teisme pripažino, kad turi neoficialių pajamų, gyvena su kita šeima, prisideda prie jos išlaikymo. Atsakovo teiginiai, jog jis yra išlaikomas motinos, visiškai nepagrįsti. Iš esmės abiejų tėvų turtinė padėtis yra beveik vienoda. Pažymi, kad ieškovė, norėdama savo vaikams užtikrinti tinkamas vystymosi sąlygas, dirba ne vienoje darbovietėje, o atsakovas be jokio pagrindo nutraukia darbinius santykius bei iš gaunamos pašalpos dar išlaiko sugyventinės vaiką. Pažymi, kad priešingai nei laiko atsakovas, ieškovės pajamos nuo 2005 m. sumažėjo, kadangi ji bylos nagrinėjimo metu jau augino 2 vaikus, laukėsi trečio vaiko, todėl jos įsipareigojimai šeimai padidėjo, o turtinė padėtis pablogėjo, nes gimus antram vaikui jai tenka našta išlaikyti ne vieną, o du nepilnamečius vaikus (dabartiniu metu jau tris). Pažymi, kad tėvų sunki padėtis gali būti vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis, tačiau jis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Atsakovo apeliavimas į bendrą Lietuvos ekonominę krizę bei jo formalią bedarbystę negali būti vertintinas kaip pakankamas pagrindas atmesti vaiko motinos, kuri šiuo metu išlaiko jau tris nepilnamečius vaikus, ieškinį ir palikti galioti anksčiau priteisto išlaikymo dydį. Pažymėjo, kad sudėtinga ekonominė situacija šalyje taip pat paveikė ir pačią ieškovę. Pažymi, kad anksčiau priteisto išlaikymo dydis nepakankamas išlaikyti ginčo šalių sūnų, kurio poreikiai vis auga. Taip pat pažymi, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo sumažinti ieškovei priteistas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, kadangi jos atitinka bylos apimtį, sudėtingumą, nustatytus Rekomendacijos dydžius.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atsakovo S. P. apeliacinis skundas atmestinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme; apeliaciniame skunde negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d., 311 str.)

15Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimą iš kartu negyvenančios tėvo, šio išlaikymo dydžio nustatymą bei išlaikymo dydžio bei formos pakeitimą. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą teismui pakeisti ankstesniu sprendimu S. P. nustatytą sūnaus išlaikymo dydį. Teismas atsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes, taip pat ir į tai, kad sūnaus poreikiai nuo santuokos nutraukimo išaugo, jam reikalingas didesnis išlaikymas, taip pat ir į ginčo šalių turtinę padėtį. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

16Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-05-30 sprendimu buvo nutraukta L. P. ir S. P. santuoka bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje buvo numatyta, kad ieškovas savo sūnaus E. P. (gim. ( - )) išlaikymui mokės 200 Lt per mėnesį. Ieškovė L. P. kreipėsi į teismą, prašydama padidinti vaiko išlaikymo dydį iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pagrinde motyvuojant tuo, kad vaiko poreikiai išaugo, o jos turtinė padėtis pablogėjo (sumažėjo gaunamos pajamos, ji susilaukė dukters bei laukiasi dar vieno vaiko). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-02-23 sprendimu pareikštą ieškinį patenkino iš dalies ir padidino S. P. teikiamą sūnaus išlaikymą iki 400 Lt dydžio. Apeliantas, nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, pagrinde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovas negalintis teikti sūnui didesnio dydžio išlaikymą.

17CK 3.201 str. 1 d. įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis; aiškinant šią nuostatą sistemiškai su CK 3.201 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus vaiko poreikiams.

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Be to, nustatant nepilnamečio vaiko (vaikų) išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

19Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, padarė pagrįstas išvadas, kad nuo santuokos nutraukimo (t.y. nuo 2005 m.), vaikui augant, šalių sūnaus poreikiai ženkliai padidėjo, atsirado papildomų ugdymo ir laisvalaikio poreikių. Be to, dėl per šešerius metus pasikeitusios ekonominės situacijos padidėjo ir kitos vaiko išlaikymo išlaidos (išlaidos maistui, rūbams ir pan.), dėl ko ankstesniu teismo sprendimu priteista išlaikymo suma (200 Lt per mėnesį) tapo nepakankama net ir būtiniems vaiko poreikiams patenkinti. Tą pažymėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad yra pagrindas padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgė į abiejų šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, taip pat ir į tai, kad atsakovas sprendimo priėmimo metu nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, jo oficialias pajamas sudarė gaunama pašalpa, ir, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei pareigą abiem tėvams prisidėti prie vaiko išlaikymo, priteisto sūnaus išlaikymo dydį pagrįstai padidino iki 400 Lt per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, negali sutikti su apelianto teiginiais, kad toks teismo sprendimas yra neteisingas, neatitinka įstatymo nuostatų ar formuojamos šiuo klausimu teismų praktikos.

20Nesutiktina su apelianto teiginiais, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindų padidinti priteisto išlaikymo dydį, jog ieškovės turtinė padėtis, lyginant su jo turtine padėtimi, yra ženkliai geresnė, jog jis negalintis gauti didesnių pajamų dėl susiklosčiusios sudėtingos ekonominės padėties šalyje, jog būtent ieškovė turėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo didesne dalimi. Byloje nustatyta, kad po santuokos nutraukimo ieškovės gaunamos pajamos sumažėjo, sprendimo priėmimo metu ieškovės gaunamos pajamos buvo apie 2 000 Lt dydžio, ieškovė sudarė antrą santuoką, yra susilaukusi dar vieno vaiko (šiuo metu yra susilaukusi trečio vaiko), yra bendrasavininkė nekilnojamojo turto, jos nuosavybes teise turima nekilnojamojo turto dalis yra neženkli. Taigi, šios nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė, ji turi prisidėti prie dar dviejų vaikų išlaikymo, jai tenka rūpintis kasdiene sūnaus priežiūra, jo auklėjimu, padidėjusių poreikių tenkinimu. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo sutikti su apeliantu, jog jo turtinė padėtis yra ženkliai blogesnė nei ieškovės, bei kad būtent ieškovė turinti prisidėti didžiąja dalimi prie sūnaus išlaikymo. Nors bylos duomenys rodo, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu atsakovo turtinė padėtis nuo santuokos nutraukimo dienos taip pat kiek pasikeitė, jo gaunamos pajamos sumažėjo, sprendimo priėmimo metu sudarė apie 900 Lt kas mėnesį, atsakovas neturi registruoto nekilnojamojo turto, tačiau byloje esantys įrodymai bei ieškovės paaiškinimai (kurių nepaneigė atsakovas) taip pat patvirtina, kad atsakovas darbo santykius su ankstesniais darbuotojais nutraukė savo noru, kas patvirtina, kad atsakovas pats pablogino savo turtinę padėtį, todėl sprendžiant klausimą dėl sūnaus išlaikymo padidinimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis atsakovo teiginiais, jog jo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, bei šiuo pagrindu atmesti pareikštą ieškinį. Be to bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, neturi kitų didelių finansinių įsipareigojimų, gyvena su kita šeima. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Vertindamas tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padidėjusius šalių sūnaus poreikius, šalių turtinę padėtį, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, kuris turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti didesnį išlaikymą savo augančiam sūnui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Byloje esantys duomenys bei apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia atsakovo galimybės sūnui teikti didesnį, teismo nustatytą išlaikymą – 400 Lt kas mėnesį. Tuo labiau, kad, kaip nurodoma Sodros duomenų bazėje, atsakovas S. P. nuo 2012-06-21 įsidarbino UAB „ARX autoservisas“ ir šiuo metu jo gaunamos pajamos kas mėnesį sudaro apie 2 000 Lt (atskaičius mokesčius), kas sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog teismo sprendimas padidinti S. P. teikiamo sūnui išlaikymą iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra teisėtas ir pagrįstas.

21Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai ir jų pagrindu netenkintinas apeliacinis skundas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padidintas šalių sūnaus išlaikymo dydis iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atitinka vaiko teisėtus interesus, atitinka vaiko ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą (LR CK 3.192 str. 2 d.), užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

22Atsakovas S. P. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad skundžiamu sprendimu ieškovei buvo priteistas per didelis patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis, kad priteistos išlaidos neatitinka bylos sudėtingumą, darbo sąnaudas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Rekomendacijų nuostatomis. LR CK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (LR CK 98 str. 2 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinį L. P. vardu parengė ir pasirašė advokatė, kuri ieškovės interesus taip pat atstovavo teismo posėdyje bei kuri rinko bei teismui pateikė papildomus įrodymus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo iš atsakovo ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma (1 000 Lt) neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, yra adekvati bylos sudėtingumui (CPK 98 str. 2 d.), todėl nėra pagrindo priteistą sumą mažinti.

23Ieškovė L. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 600 Lt, kurias patvirtina kartu pateikti atstovavimo sutartis, 2012-03-30 sąskaita už teisines paslaugas Nr. JP-2/2012, 2012-03-30 pinigų priėmimo kvitas. Remiantis LR CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 98 str., 98 str. 2 d., toks ieškovės prašymas tenkintinas, nes patirtos išlaidos yra protingos, adekvačios, jos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.11. p.).

24Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 80 str. 1 d. už kiekvieną ieškinį turi būti mokamas nustatyto žyminis mokestis. Pagal CPK 80 str. 4 d. už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus CPK 80 str. 1 d. 1 p. nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Pažymėtina, kad pagal LR CPK 83 str. 1 d. 2 p. nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami tik asmenys, byloje pareiškiantys reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovas J. P. nuo žyminio mokesčio mokėjimo LR CPK 83 str. 1 d. 2 p. prasme nėra atleistas, todėl už bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose jis privalo sumokėti valstybei žyminį mokestį. Pagal LR CPK 85 str. 1 d. 6 p. bylose dėl išmokų ar davinių sumažinimo arba padidinimo ieškinio suma apskaičiuojama pagal sumą, kuria sumažinamos arba padidinamos išmokos ar daviniai, bet ne daugiau kaip už vienerius metus. LR CPK 96 str. 1 d. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Skundžiamu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimu buvo padidintas iš atsakovo S. P. priteistas sūnaus E. P. išlaikymo dydis iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (t.y. kasmėnesinis vaiko išlaikymas padidintas 200 Lt), tačiau sprendimu iš atsakovo nebuvo priteistas valstybei mokėtinas žyminis mokestis – 72 Lt (200 Lt x 12 mėn. x 3 proc.). Taip pat atsakovas nėra sumokėjęs tokio pat dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl iš atsakovo S. P. priteistina valstybės naudai 144 Lt žyminio mokesčio.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

Nutarė

26Atsakovo S. P. apeliacinį skundą atmesti.

27Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš atsakovo S. P. (a.k. ( - ) ieškovei L. P. (a.k. ( - ) 600 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

29Priteisti iš atsakovo S. P. (a.k. ( - ) valstybės naudai 144 Lt žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė L. P. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus... 5. Atsakovas S. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti.... 6. Išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-02-23 sprendimu ieškinį patenkino... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovas S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2... 11. Ieškovė L. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Atsakovo S. P. apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 16. Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto 2... 17. CK 3.201 str. 1 d. įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, jog teismas,... 19. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais... 20. Nesutiktina su apelianto teiginiais, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindų... 21. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio... 22. Atsakovas S. P. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad skundžiamu sprendimu... 23. Ieškovė L. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jos... 24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 80 str. 1 d. už... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 26. Atsakovo S. P. apeliacinį skundą atmesti.... 27. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą palikti... 28. Priteisti iš atsakovo S. P. (a.k. ( - ) ieškovei L. P. (a.k. ( - ) 600 Lt... 29. Priteisti iš atsakovo S. P. (a.k. ( - ) valstybės naudai 144 Lt žyminio...