Byla 2A-370/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audronės Jarackaitės, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Albertui Štopui, atsakovo atstovui A. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Springer & Sohn GmbH & Co apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-564-538/2009 pagal ieškovo Springer & Sohn GmbH & Co ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Subarė“ dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas Springer & Sohn GmbH & Co 2008-12-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Subarė“, prašydamas priteisti 156 568 EUR (540 159,60 Lt) nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas (CK 6.217 str., 6.245 str. 1 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 7 d.).

5Ieškovas nurodė, kad nuo 2004 metų tarp jo ir atsakovo vyko aktyvi su metalo laužo prekyba susijusi komercinė veikla, o sutartys dėl konkretaus žaliavos kiekio pardavimo sąlygų buvo sudaromos faksu, telefonu arba trumposiomis žinutėmis (toliau – SMS žinutės). Atsakovo vardu veikė prezidentas A. M. ir darbuotojas R. D.. Teigė, jog 2008-04-01 šalys pradėjo derybas dėl trečios rūšies metalo laužo pirkimo–pardavimo, ieškovas pasiūlė kainą - 325 EUR/t už „vokišką/gerą“, o 310 EUR už toną už „lietuvišką 3“. Šalys 2008-04-02 sudarė sutartį SMS žinutėmis, susitardami, kad perkamas metalo laužo kiekis – 2 500 tonų, o vienos tonos kaina – 310 EUR. Tą pačią dieną ieškovas išsiuntė atsakovui sutartį, prašydamas ją patvirtinti raštu, tačiau šis ją patvirtino SMS žinute. Ieškovas pažymėjo, jog iš atsakovo elgesio buvo matyti jo valia sudaryti sandorį, todėl remdamasis CK 1.71 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004), nurodė, jog šis sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, turi būti laikomas sudarytu. Nurodė, kad ginčo sandorio pagrindu 2008-04-04 sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu Vokietijos įmone TSR Recycling GmbH & Co. KG dėl iš atsakovo įsigyto metalo laužo realizavimo ir įsipareigojo trečiajam asmeniui atlyginti būsimus nuostolius, jeigu iki 2008-05-07 jam nebus pateiktas sutartas metalo laužo kiekis. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, nepateikė 2 500 tonų metalo laužo, todėl ieškovas 2008-05-28 šią sutartį nutraukė, o trečiajam asmeniui sumokėjo 112 500 EUR nuostolių atlyginimą.

6Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad 2008-04-02 sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, todėl jis neprivalo atlyginti reikalaujamus nuostolius. Atsakovas sutiko, kad ieškovas SMS žinute pateikė pasiūlymą pirkti trečios rūšies metalo laužą po 325 EUR/t, todėl atsakovas taip pat SMS žinute išsiuntė patvirtinimą, jog su tokia kaina sutinka. Tačiau ieškovo elektroniniu paštu atsiųstoje sutartyje buvo nurodyta kita kaina - 310 EUR/t, kuri atsakovo netenkino, todėl jis šios sutarties nepasirašė. Be to atsakovas pažymėjo, jog su ieškovu derybų procese susirašinėjo jo darbuotojas R. D., kaip mokantis vokiečių kalbą, tačiau jis nebuvo įgaliotas pasirašyti sutarčių.

7Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų. Nurodė, kad metalo trečios rūšies laužas buvo diferencijuojamas į dvi rūšis: „lietuvišką“ ir „vokišką/gerą“. Atsižvelgdamas į CK 6.306 straipsnio 4 dalį, pagal kurią pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį, teismas konstatavo, kad šalys nesusitarė dėl esminių sutarties sąlygų, tai yra dėl sutarties dalyko – trečios rūšies metalo, kadangi atsakovas atsiuntė žinutę, jog sutinka parduoti „vokišką/gerą“ metalo laužą už 325 EUR, o „lietuvišką 3“ – už 310 EUR. Ieškovas išsiuntė rašytinį pasiūlymą – sutartį, kad pirks „vokišką/gerą“ metalo laužą už 310 EUR/t, kurios atsakovas nepatvirtino. Šalys nesusitarė dėl sutarties dalyko, todėl teismas konstatavo, jog nesuderino savo valios ir dėl kainos, nes metalo laužo rūšis „lietuviška 3“ buvo pigesnė nei „vokiška/gera“. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad tarp šalių susitarimas nebuvo pasiektas ir ieškovo pasiūlymas nebuvo akceptuotas.

8Ieškovas Springer & Sohn GmbH & Co apeliaciniu skundu prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei ieškinį tenkinti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

91. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2008-04-02 sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Atsakovas, kreipdamasis į ieškovą, nurodė, kad lietuviškos rūšies metalo laužą gali pateikti balandžio, o vokiškos – gegužės mėnesį. Ieškovas nurodė abiejų rūšių supirkimo kainas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog sutartis buvo sudaryta 2008-04-02, akivaizdu, kad buvo susitarta pirkti lietuvišką metalo laužą, todėl visos esminės sutarties sąlygos buvo suderintos ir aiškios. Be to, metalo rūšis, kiekis ir kaina buvo nustatyti rašytinėje sutartyje, kuri buvo pavirtinta SMS žinute.

102. Teismas neteisingai nustatė esminę reikšmę turinčias aplinkybes konstatuodamas, kad atsakovo atstovas išsiuntė žinutę, kuria buvo išreikštas sutikimas parduoti vokišką metalo laužą už 325 EUR/t, o lietuvišką už 310 EUR/t, nes tokią žinutę atsakovui siuntė ieškovas, o atsakovas į šią žinutę atsakė: ,,sutinku“. Be to, raštiškoje sutartyje nustatytos ne pakeistos pasiūlymo sąlygos, kaip nustatė teismas, o aptartos prieš tai derantis, tai yra 310 EUR/t už lietuvišką metalo laužą.

113. Teismas neteisingai įvertino 2008-04-03 atsakovo siųstą žinutę, nes jos turinys (,,rytoj sutartis bus patvirtinta“) rodo, kad jam buvo žinomos visos sudarytos sutarties sąlygos. Taigi sutartis buvo sudaryta tinkamai.

124. Teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos įrodymus vertinti pagal tikimybių pusiausvyros principą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl netinkamai nustatė byloje esančius faktinius duomenis

13Atsakovas UAB „Subarė“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad trečios rūšies metalas yra laikomas geros kokybės, ieškovo siūlymas mokėti po 310 EUR/t ženkliai neatitiko tuo metu verslo rinkoje buvusių kainų ir atsakovui buvo aiškiai nenaudingas, todėl sutartis ir nebuvo sudaryta. Atsakovas pažymėjo, jog pagal tarp šalių susiklosčiusią prekybos praktiką, derybos dėl prekių rūšies, kiekio ir kainos vykdavo telekomunikacijų galiniais įrenginiais, tačiau sutartis dėl metalo laužo pirkimo buvo laikoma sudaryta nuo to momento, kai atsakovo prezidentas ar jo įgaliotas asmuo raštu patvirtindavo ieškovo pateiktą susitarimą dėl prekių kainos ir kiekio. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo pateikta rašytinė sutartis, kurios atsakovas nepasirašė, kadangi ieškovo pasiūlymas netenkino.

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė proceso ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, o atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).

17Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jis ir atsakovas UAB „Subarė“ 2008-04-02 sudarė metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartį. Šią išvadą grindė CK 6.306 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta tuo atveju, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį. Teismas konstatavo, kad šalys nesusitarė dėl esminių sutarties sąlygų, tai yra dėl sutarties dalyko: koks trečios rūšies metalas bus perkamas, „vokiškas/geras“ ar „lietuviškas 3“, o nesutarus dėl konkrečios prekės, nagrinėjamu atveju negalėjo būti suderina šalių valia ir dėl kainos, kuri skyrėsi priklausomai nuo metalo rūšies.

18Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, kad teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai įvertino jo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamos aplinkybės, patvirtinančios, jog buvo susitarta dėl esminių sutarties sąlygų. Apelianto nuomone, dėl šių priežasčių teismas padarė neteisingą išvadą, jog 2008-04-02 sutartis nebuvo sudaryta.

19Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teisingai nurodo, jog teismas pagal tikimybių pusiausvyros principą, gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2002 ir kt.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris yra pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes. Tokia įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010). Išanalizavusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad teismas nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeidė minėtų įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė sutarties sudarymo fakto. Atsižvelgdama į tai, kolegija atmeta apelianto teiginius, susijusių su netinkamu įrodymų vertinimu (CPK 178 str.).

20Kaip žinoma, pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Taigi sutarties esmė – šalių suderintos valios išraiška. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 str. 1 d.).

21Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant ar šalys sudarė sutartį ir ji galioja, svarbu nustatyti ar šalys sutarė dėl visų esminių sutarties sąlygų pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį. Taigi vertinant, ar sutartis buvo sudaryta, ar ne, esminę reikšmę turi šalių susitarimo pasiekimas, o ne formalūs dalykai. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui), o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Todėl nagrinėjamu atveju teismo išvada, kad šiuo atveju esminėmis pirkimo–pardavimo sutarties sąlygomis laikytinas sutarties dalykas ir kaina, yra pagrįsta (CPK 185 str.).

22Teismas nagrinėjamoje byloje teisingai nustatė, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi verslo praktika pirkti metalo laužą ir sutartis sudaryti telekomunikacijų galiniais įrenginiais, tai yra faksu, telefonu ar trumposiomis SMS žinutėmis. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys trumposiomis žinutėmis, telefonu buvo pradėjusios derybas dėl trečios rūšies metalo laužo pirkimo (t. 1 b. l. 150-160). Šių aplinkybių šalys neginčija. Iš byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina SMS žinučių turinį, matyti, kad šalys derybas pradėjo dėl trečios rūšies metalo laužo abiejų porūšių – ir dėl „vokiško/gero“, ir „lietuviško 3“ (SMS žinutės: ,,lietuviškos 3 balandį. Vokiška gegužę“; ,,geros R3 325E/t cif Hamburgas arba Bremenas. Lietuviškos R3: 310“ (t. 1 b. l. 150, 157). Kaip įtvirtinta CK 6.193 straipsnyje, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Tačiau byloje nėra duomenų, kad kuri nors šalis būtų konkrečiai įvardijusi kurį nors metalo laužo porūšį, kurių kainos skyrėsi. To negalima nustatyti ir analizuojant šalių ketinimus, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo prekiaujama abiejų rūšių metalo laužu. Todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, teismas teisingai nurodė, jog šalys SMS žinutėmis nesusitarė dėl perkamos metalo laužo porūšio, ir laikė, kad sutartis nebuvo sudaryta (CPK 185 str.).

23Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginį, jog šalys susitarė būtent dėl lietuviško porūšio metalo laužo. Jo teigimu, derybų metu atsakovas nurodė galįs pateikti lietuviškos rūšies metalo laužą balandžio, o vokiškos – tik gegužės mėnesį, sutartis buvo sudaryta 2008-04-02 ir dėl šios prekės buvo susitarta. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien šie apelianto nurodyti faktai nesudaro pagrindo teigti buvus susitarimą pirkti minėto porūšio metalo laužą. Pagal CK 6.306 straipsnio 1 dalį, pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali būti daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti, ar pardavėjo įsigyti ateityje, todėl šalys galėjo iš anksto sudaryti sutartį ir dėl prekių, kurios dar tik bus pristatytos. Tačiau turint omenyje tai, kad šalys pradėjo tartis dėl abiejų porūšių metalo laužo, ir nesant įrodymų, kad toliau buvo deramasi tik dėl vieno iš metalo laužo porūšio pirkimo, anksčiau paminėti apelianto teiginiai nepagrįsti (CPK 178 str.).

24Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad metalo rūšis, kiekis ir kaina buvo nustatyti rašytinėje sutartyje, kurią, jo teigimu, atsakovas pavirtino SMS žinute. Teisėjų kolegija pažymi, kad rašytinė sutartis, kurią pateikė ieškovas atsakovui, galėjo būti patvirtinta tik ją pasirašius, o ne SMS žinute. Kaip žinoma, CK 1.73 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais, tokiems dokumentams prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Byloje pateikti šalių įrodymai, apibūdinantys ankstesnę šalių verslo praktiką rodo, kad tarp jų buvo susiklosčiusi praktika raštu patvirtinti sutartį, ir jos buvo laikomasi, o 2008-04-02 sutartis raštu nebuvo patvirtinta (t. 1 b. l. 104, t. 2 b. l. 5). Rašytinė sutartis turėjo būti patvirtinta įmonės prezidento ar jo įgalioto asmens. Apelianto nurodomas SMS žinutes apie sutarties patvirtinimą siuntė atsakovo darbuotojas R. D., neturintis įgaliojimų sudaryti ar pasirašyti sutartis, nes jis tik dalyvavo derybų procese, kaip asmuo, mokantis vokiečių kalbą. Šią aplinkybę, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas žinojo (t. 1 b. l. 106). Atsakovo prezidentas A. M. sutarties nepatvirtino.

25Apeliantas, grįsdamas savo ieškinio reikalavimus, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004 nuostatomis, kad SMS žinučių tekstai laikytini rašytiniais sandorio įrodymais. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios kasacinio teismo nagrinėtos bylos ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, nes kasacinio teismo nutartyje ieškovas savo reikalavimą atlyginti skolą grindė rašytine sutartimi, o SMS žinutėmis buvo vadovaujamasi kaip papildomais įrodymais (CPK 4 str.). Kasacinis teismas, priešingai, nei teigia apeliantas, šioje nutartyje nurodė, kad SMS žinutės laikytinos tik netiesioginiais įrodymais. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju savo teiginius apie sudarytą sutartį apeliantas grindžia iš esmės vien SMS žinučių tekstais (CPK 178 str.).

26Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad rašytinės sutarties pasirašymas tebuvo formalus veiksmas, patvirtinantis prieš tai SMS trumposiomis žinutėmis sudarytą sutartį, nes, kaip buvo paminėta anksčiau, tarp šalių susiklosčiusi praktika rodo, jog sutartys buvo patvirtinamos raštu. Tokias aplinkybes patvirtina ir faktas, kad ieškovas siuntė atsakovui patvirtinti rašytinę sutartį.

27Teismo išvada, kad atsakovo atstovas išsiuntė žinutę, kuria buvo išreikštas sutikimas parduoti vokišką metalo laužą už 325 EUR/t, o lietuvišką už 310 EUR/t, nors šią žinutę siuntė ieškovas, o atsakovas į šią žinutę atsakė: ,,sutinku“, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina apsirikimu, neturinčiu įtakos priimto teismo sprendimui teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 185 str.).

28Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apelianto apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai neduoda pagrindo spręsti, kad teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

29Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad nėra pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas skunde nurodytais motyvais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

31Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovas Springer & Sohn GmbH & Co 2008-12-22 kreipėsi į teismą su... 5. Ieškovas nurodė, kad nuo 2004 metų tarp jo ir atsakovo vyko aktyvi su metalo... 6. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas... 7. Klaipėdos apygardos teismas 8. Ieškovas Springer & Sohn GmbH & Co apeliaciniu skundu prašo minėtą... 9. 1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2008-04-02 sutartis tarp šalių nebuvo... 10. 2. Teismas neteisingai nustatė esminę reikšmę turinčias aplinkybes... 11. 3. Teismas neteisingai įvertino 2008-04-03 atsakovo siųstą žinutę, nes jos... 12. 4. Teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos... 13. Atsakovas UAB „Subarė“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų... 16. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas... 17. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jis ir atsakovas UAB... 18. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, kad teismas,... 19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas, remdamasis Lietuvos... 20. Kaip žinoma, pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį, sutartis yra dviejų ar... 21. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju... 22. Teismas nagrinėjamoje byloje teisingai nustatė, kad tarp šalių buvo... 23. Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginį, jog šalys susitarė būtent dėl... 24. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad metalo rūšis, kiekis... 25. Apeliantas, grįsdamas savo ieškinio reikalavimus, remiasi Lietuvos... 26. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad rašytinės sutarties... 27. Teismo išvada, kad atsakovo atstovas išsiuntė žinutę, kuria buvo... 28. Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apelianto apeliaciniame skunde nurodyti... 29. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 31. Klaipėdos apygardos teismo