Byla 2-12934-769/2012
Dėl 2012 m. rugpjūčio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymo Nr.2012/113P „Dėl darbo sutarties su darbuotoju V. T. nutraukimo“ ir 2012-08-17 darbo ginčų komisijos sprendimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Agnei Virketytei-Malakauskienei, Kristinai Mečinskienei, vertėjaujant Svetlanai Agafonovai, Virginijai Narmontaitei, dalyvaujant ieškovui V. T., jo atstovui advokatui Kęstučiui Virkečiui, atsakovės UAB „( - )“ direktoriui D. I. ( D. I.), atsakovės atstovams advokatui Raimondui Kivyliui, advokato padėjėjai Aušrinei Zaburienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei UAB „( - )“ dėl 2012 m. rugpjūčio 6 d. UAB „( - )“ generalinio direktoriaus įsakymo Nr.2012/113P „Dėl darbo sutarties su darbuotoju V. T. nutraukimo“ ir 2012-08-17 darbo ginčų komisijos sprendimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2012 m. rugpjūčio 6 d. UAB „( - )“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr.2012/113P „Dėl darbo sutarties su darbuotoju V. T. nutraukimo“, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, grąžinti V. T. į jo buvusias pareigas, panaikinti 2012-08-17 darbo ginčų komisijos sprendimą ir įpareigoti apskaičiuoti ir paskirti kintamą darbo užmokesčio priedą už 2012 m. balandžio- liepos mėnesius, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti 20000 litų neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad įsakymas dėl atleidimo iš darbo yra neteisėtas, nes nėra aišku, dėl kokių priežasčių jis buvo atleistas iš darbo, jo pareigybė buvo panaikinta formaliai, struktūriniai pakeitimai nebuvo atliekami, jis buvo atleistas iš darbo, nes neįtiko bendrovės savininkui, ieškovui nebuvo pasiūlytas jo kvalifikaciją atitinkantis darbas; ieškovui nebuvo mokami priedai nuo 2012 metų balandžio, 2012-08-17 darbo ginčų komisijos posėdis vyko pažeidžiant procedūrinius reikalavimus; ieškovas buvo pažemintas savo kolegų, tarptautinių partnerių akyse, jam buvo uždrausta bendrauti su tiekėjais. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis nori dirbti ir mano, kad galėtų toliau dirbti UAB „„( - )“, realiai restruktūrizacijos bendrovėje nebuvo, bendrovės finansinė padėtis buvo gera, buvo atleistas, nes neatitiko jo ir valdybos pirmininko nuomonės, vidutinis jo darbo užmokestis su priedais buvo apie 8000 litų; tiekėjų kainos buvo sumažintos, nes, ieškovo nuomone, tiekėjai, gamintojai buvo apgauti. Ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti, nurodęs, kad ieškovo pareigybė buvo panaikinta formaliai, Drbo kodekso 130 straipsnio reikalavimai buvo pažeisti, 2012-06-05 potvarkiu buvo apribotos ieškovo teisės, o kitą dieną valdybos posėdyje panaikinta pareigybė, akivaizdūs pažeidimai ir dėl darbo ginčo komisijos posėdžio, kuriam pirmininkavo D. I..

3Atsakovė atsiliepime nurodė nesutinkanti su ieškiniu, teigdama, kad įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą atitiko įstatymo reikalavimus, buvo nurodyta, kad darbo sutartis bus nutraukta dėl vykdomų struktūrinių pertvarkymų, ieškovas pats dalyvavo valdybos posėdyje; ieškovo pareigybė yra panaikinta; įstatymas nesuteikia teismui įgaliojimų vertinti etatų mažinimo tikslingumo ir pagrįstumo; ieškovui buvo pasiūlytos tuo metu laisvos pardavimų administratoriaus ( Vokietija) ir Bakelių cecho operatoriaus vietas; dėl ieškovo netinkamo pareigų vykdymo, produkcijos pirkimo aukštesnėmis kainomis, atsakovė patyrė nuostolių, todėl atsakovas visiškai pagrįstai nusprendė nemokėti kintamo priedo; ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto. Teismo posėdžio metu bendrovės direktorius nurodė, kad dėl ieškovo darbo kilo įtarimai balandžio mėnesį, per visą ieškovo darbo laiką jo darbo, pasirašomų sutartčių niekas netikrino, nustatyta, kad bendrovė prarado kelis šimtus tūkstančių litų, nes iš tiekėjų buvo perkama aukštesne kaina, dėl patirtų nuostolių nusprendė ieškovui nebemokėti priedų; gegužės pradžioje buvo žodžiu pranešta, kad nebeleidžiama dirbti su tiekėjais, 2 mėnesius T. nieko nebedirbo, todėl nebuvo už ką mokėti priedų. Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti nurodęs, kad atleidimo pagrindas yra restruktūrizacija, struktūriniai pertvarkymai, valdybos nutarimas nebuvo ginčytas, ieškovo negalima grąžinti į pareigas, nes jų nebėra; ieškovui išreikštas nepasitikėjimas susijęs su priedų nemokėjimu; darbo ginčų komisijos neteisėtumas nepažeidė ieškovo teisių, nes jis kreipėsi į teismą, komisijos posėdžio metu ieškovas nebebuvo bendrovės darbuotojas.

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Bylos duomenimis nustatyta, kad V. T. buvo priimtas į darbą 2003-01-29, darbo sutartis nutraukta 2012-08-13 pagal Darbo kodekso 129 str.2 d. ( 19-20 b.l.); 2012-05-31 D. I. paprašė V. T. pasiaiškinti raštu iki 2012-06-06 dėl derybų su tiekėjais ir kainų neatitikimo ( 27 b.l.); 2012-06-06 buvo pateiktas atsakymas ( 28-32 b.l.); 2012-06-05 bendrovės generalinis direktorius potvarkiu apribojo ieškovo įgaliojimus dėl nepasitikėjimo, uždraudžiant kontaktuoti su įmonės tiekėjais, atimant antspaudą sutartims ir pan. ( 33 b.l.); 2012-06-05 ieškovo prašoma pasiaiškinti iki 2012-06-08 dėl nesumontuotos fasavimo linijos, nurodant, kad ieškovas pažeidė Pareiginių nuostatų pagrindinių funkcijų, atsakomybės, teisės, spec.užduočių 3 p. ( 34 b.l.); 2012-06-05 ieškovo prašoma pasiaiškinti iki 2012-06-08 dėl nesumontuotos naujos automatinės alyvos išpilstymo linijos, nurodant, kad ieškovas pažeidė Pareiginių nuostatų 3 punktą ( 35 b.l.); 2012-06-06 UAB ‚„( - )“ valdybos posėdyje buvo nutarta panaikinti generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigybę (36 b.l.); 2012-06-07 ieškovui įteiktas pranešimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 129 str.2p. ( 37 b.l.); 2012-06-08 atsakyme į prašymus pasiaiškinti ieškovas nurodo, kad jam mesti kaltinimai yra nepagrįsti, nes ieškovas tevykdė tiesioginius generalinio direktoriaus nurodymus (38-41 b.l.); 2012-06-12 atsakyme dėl Darbo sutarties nutraukimo V. T. nurodo, kad bendrovės atliekamas struktūrinis pertvarkymas yra apsimestinis ( 42-43 b.l.); 2012-08-06 įsakymu darbo sutartis su V. T. nutraukta pagal LR DK 129 str.2 d. nuo 2012-08-13 ( 44 b.l.); Pareiginių nuostatų 3 punkte nurodyta, kad gen.direktoriaus pavaduotojas koordinuoja ir kontroliuoja fasavimo atsargų užsakymą ir savalaikį pristatymą, produkcijos išvežimą- atkrovimus, sutarčių sudarymą ir vykdymą, kontaktus su užsienio užsakovais ir tiekėjais, klientų atsiskaitymus, įsiskolinimus, kainoraščių sudarymus ir laikymąsi ( 45-46 b.l.); 2007-05-24 įsakymu Nr.94P/2007 dėl kintamų priedų mokėjimo nuostatų patvirtintuose nuostatuose nurodyta, jog priedas nemokamas<...>netinkamai vykdantiems padalinio vadovo pavestas funkcijas ir darbus; „galutinį sprendimą dėl priedo dydžio priimamas generalinio direktoriaus, patvirtinamas įsakymu“; kintami priedai gali būti dalinai sumažinti arba nemokami generalinio direktoriaus pavaduotojui už <...> gautas pretenzijas iš akcininko, valdybos narių dėl blogai atliekamų įvairių užduočių ir t.t. ( 47-64 b.l.); 2012-07-20 ieškovas užklausimu Nr.1616 prašė generalinio direktoriaus paaiškinti, kodėl 2012-07-04 įsakymu nebuvo paskirtas priedas už birželio mėnesį ( minimi ir 2012-05-07, 2012-06-07 įsakymai, dėl priedų nemokėjimo už balandžio – gegužės mėnesius ( 65 b.l.); 2012-08-10 atsakyme į užklausimą D. I. nurodo, kad priedas nemokamas dėl sumažėjusio ieškovo darbo krūvio ( 68 b.l.); 2012-08-17 Darbo ginčų komisijos posėdžio metu komisijos pirmininkas D. I. nurodė, kad generalinis direktorius turi teisę nemokėti kintamo priedo prie darbo užmokesčio,- ieškovo darbo krūvis yra sumažėjęs, taip pat dėl tam tikrų kainų nesutapimo atsirado nepasitikėjimas ( 68-71 b.l.); ieškovo kintamas mėnesis priedas prie darbo užmokesčio 2012 metų sausį buvo 3016,36 Lt, vasarį 3160 Lt, kovą 3002 Lt ( 125 b.l.); 2012-05-07 įsakymu Nr.2012/42P dėl priedų prie darbo užmokesčio mokėjimo nurodyta, kad V. T. už balandžio mėnesį nustatytas 0 proc. priedas. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. Z. nurodė, kad dalyvavo ir valdybos posėdyje ir darbo ginčų komisijos posėdyje, 2012-06-06 valdybos posėdis vyko 5-6 minutes, buvo tik formalumas, iki posėdžio buvo nuspręsta panaikinti direktoriaus pavaduotojo pareigybę, posėdyje pasisakė V. T., jis vienintelis buvo „prieš“, pareigos buvo naikinamos dėl restruktūrizacijos, posėdžio metu nebuvo aišku, kam bus perduotos T. vykdytos funkcijos, nebuvo aišku, ar kiti darbuotojai „paveš“; oficialus funkcijų perskirstymas buvo atliktas tik 2012-08-15, liudytojos teigimu, pareigos buvo naikinamos dėl restruktūrizacijos. Liudytoja nurodė, kad ginčų komisijos posėdis buvo sušauktas pirmą kartą, todėl neturėjo patirties, nežinojo, kad komisijos posėdžio pirmininku negalėjo būti bendrovės direktorius, priedai prie darbo užmokesčio nebuvo ieškovui mokėti teisėtai, dėl išreikšto jam nepasitikėjimo.

6Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

7Dėl darbo sutarties nutraukimo.

8Ieškovas savo prašymą panaikinti 2012-08-06 įsakymą Nr.2012/113P grindžia tuo, kad nebuvo nurodyta konkreti atleidimo priežastis, - pažeista teisė ginti teisėtus lūkesčius į darbo vietą, pareigybė buvo panaikinta formaliai, atsakovas tepasiūlė dvi laisvas vietas, kurios akivaizdžiai neatitiko jokių protingumo kriterijų.

9Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas panaikinus generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigybę, darbo sutartis su ieškovu nutraukta DK 129 straipsnio pagrindu – darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Toks darbo sutarties nutraukimas galimas tik dėl svarbių priežasčių, kurias teisme turi įrodyti darbdavys (CPK 178 straipsnis). Darbo sutarties nutraukimo svarbia priežastimi gali būti darbovietės struktūriniai pertvarkymai; jie turi būti realūs, t. y. privalo egzistuoti ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas, bet ir toks sprendimas turi būti realiai vykdomas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje nurodyta, kad atleidžiant darbuotojus dėl įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros struktūrinių pertvarkymų, tokie pertvarkymai turėtų būti įforminami atitinkamo valdymo organo (kurio kompetencijai pagal įstatymą, įstatus ar pan. priklauso tokio sprendimo priėmimas) sprendimu ir paprastai tik po tokio sprendimo priėmimo darbuotojai įspėjami apie būsimą darbo santykių pabaigą. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą turi atitikti DK 130 straipsnio 2 dalyje nustatytus turinio reikalavimus. Įspėdamas darbuotojus, darbdavys turi laikytis nustatytų įspėjimo turinio ir formos reikalavimų, tačiau ne kiekvienas nukrypimas nuo nustatytos darbuotojų įspėjimo tvarkos reiškia darbuotojo atleidimo iš darbo neteisėtumą. Įspėjimo tikslas – informuoti darbuotoją apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, konkrečią darbo sutarties nutraukimo priežastį, laiką, atsiskaitymo tvarką, t. y. suteikti darbuotojo teisėms įgyvendinti reikalingą informaciją. Po įspėjimo įteikimo darbdavys įgyja pareigą siūlyti įspėtam darbuotojui laisvas darbo vietas (129 straipsnio 1 dalis), suteikti jam laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms (DK 130 straipsnio 3 dalis), o darbuotojas – teisę sutikti su darbo pasiūlymais ar jų atsisakyti, naudotis įstatymo nustatytos trukmės darbo laiku savarankiškoms kito darbo paieškoms, pranešti darbdaviui ir teikti dokumentus apie turimas garantijas (DK 131–134 straipsniai) ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2012 yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar darbuotojas buvo tinkamai įspėtas apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, net ir konstatavęs tam tikrus pažeidimus, kiekvienu atveju turėtų įvertinti nustatyto pažeidimo reikšmę bei jo sukeltus teisinius padarinius darbuotojui ir tik priklausomai nuo to, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis) spręsti, ar toks pažeidimas konkrečiu atveju sudaro savarankišką pagrindą pripažinti atleidimą neteisėtu (DK 297 straipsnio 3 dalis). Ieškovas teigia, jog jo teisės buvo pažeistos, nes įspėjimas dėl atleidimo iš darbo buvo nekonkretus, nes atleidimo pagrindu nurodytas DK 129 straipsnio 2 punktas ( nenurodyta dalis), 2012-08-06 įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo jau nurodyta DK 129 straipsnio 2 dalis, tačiau nenurodytos priežastys. Atsižvelgiant į auksčiau išdėstytą, įvertinęs bylos medžiagą teismas negali sutikti su ieškovo teiginiais, kad jam nebuvo žinomos atleidimo priežastys, nes 2012-06-07 pranešime Nr.1265 buvo nurodyta, jog nuo 2012-08-06 naikinamos generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigos dėl UAB „( - )“ vykdomų struktūrinių pokyčių ( 37 b.l.), be to, ieškovas pats dalyvavo 2012-06-06 valdybos posėdyje ir apie priimtą sprendimą žinojo. Teismas sutinka, kad pranešime neteisingai buvo nurodytas atleidimo pagrindas,- DK 129 str. 2 punktas, tačiau įvertinus, kad pranešime buvo nurodytos atleidimo priežastys, laikas, atsiskaitymo tvarka, buvo pasiūlytos laisvos darbo vietos, pranešimas dėl darbo sutarties nutraukimo buvo priimtas po valdymo organo,- bendrovės valdybos priimto sprendimo dėl pareigybių naikinimo, laikytina, kad ieškovas buvo tinkamai įspėtas apie būsimą darbo sutarties nutraukimą. Teismas, įvertinęs, kad ieškovo atleidimo iš darbo priežastys buvo nurodytos pranešime Nr.1265, daro išvadą, kad darbo sutarties nutraukimo priežastys darbuotojui buvo žinomos. Be to, ieškovo teigimu, įmonėje struktūrinių pertvarkymų nebuvo, jo atleidimo iš darbo priežastis,-nesutarimai su akcininku ir valdybos pirmininku J. S. ( J. S.). Savo teiginius, kad pertvarkymai bendrovėje nebuvo realūs, ieškovas grindžia tuo, kad bendrovėje nebuvo aptariami ir tvirtinami planai dėl struktūros pakeitimo, nebuvo realių veiksmų dėl darbuotojų veiklos efektyvumo didinimo, atleidimų ar priėmimų ir pan. Su tokiais ieškovo teiginiais teismas negali sutikti. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika nurodo, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį, jeigu dėl tų pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti reikia mažiau darbuotojų, valdymo organo priimtas sprendimas turi būti realiai vykdomas. Iš bylos duomenų, atsakovo paaiškinimų matyti, kad dar prieš 2012-06-06 valdybos posėdį bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu buvo apribotos ieškovo teisės vykdant savo tiesiogines darbines pareigas, - tas funkcijas perėmė pats generalinis direktorius, derėdamasis su tiekėjais dėl palankesnių kainų, kas atsakovo teigimu, leido bendrovei sutaupyti kelis šimtus tūkstančių litų, išsiderėti palankesnes pervežimo kainas ir t.t. Iš to darytina išvada, kad valdymo organo priimtas sprendimas dėl generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigybės panaikinimo buvo realiai vykdomas dar ir tebesitęsiant ieškovo įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminui,- dauguma ieškovo funkcijų perėmė pats generalinis direktorius, likusios funkcijos buvo perskirstytos kitiems padalinio vadovams, administratorei ( 83-90 b.l.), -valdymo organo priimtas sprendimas buvo realiai vykdomas, bendrovėje realiai įvyko struktūriniai pertvarkymai, buvusioms funkcijoms atlikti reikėjo mažiau darbuotojų, generalinio direktoriaus pavaduotojo kompetencijai priskirtos darbo funkcijos buvo padalintos padalinio vadovams, administratorei, generaliniam direktoriui. Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje nurodyta, kad darbdaviui tenka ir pareiga išnaudoti visas galimybes perkelti darbuotoją jo sutikimu į kitą darbą, t.y., per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį iki pat faktinės atleidimo iš darbo dienos imtinai ieškoti galimybės perkelti darbuotoją į kitą darbą ir, esant jo sutikimui, perkelti į kitą darbą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2004). Šią pareigą darbdavys įgyvendina informuodamas darbuotoją apie esamas laisvas darbo vietas, pasiūlydamas kitą darbą, jeigu tokia galimybė yra, ir, darbuotojui sutikus, perkeldamas jį į kitą darbą. Ieškovo teigimu, atsakovo jam pasiūlytos dvi laisvos vietos neatitiko jokių protingumo kriterijų. Atsakovo teigimu, kitų laisvų darbo vietų nebuvo, todėl ieškovui atsisakius siūlomo darbo, darbo sutartis buvo nutraukta. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų apie įspėjimo laikotarpiu buvusias, ieškovo vertinimu, protingumo kriterijų atitinkančias darbo vietas, kurios nebuvo pasiūlytos ieškovui. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui taip pat buvo suteiktas laisvas nuo darbo laikas naujo darbo paieškoms. Įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, kad darbdavio pareiga perkelti įspėtą apie būsimą atleidimą darbuotoją į kitą darbą kartu reiškia ir darbuotojo teisę būti perkeltam į kitą darbą, kurį jis pagal profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir reikiamais atvejais sveikatos būklę, gali dirbti; ši teisė gali būti įgyvendinama ir darbdavio, ir darbuotojo iniciatyva, kurie turi sąžiningai naudotis savo teisėmis ir tinkamai vykdyti pareigas (DK 35 straipsnis), darytina išvada, kad darbdavys įstatymo nustatytos pareigos nepažeidė, ieškovas iš darbo DK 129 str. 2 dalies pagrindu atleistas teisėtai, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

10Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo.

11Ieškovas savo reikalavimą panaikinti ginčų komisijos sprendimą grindė tuo, kad ginčų komisijos posėdis vyko pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, nes darbuotojų atstovai paskirti paties generalinio direktoriaus, posėdyje dalyvavo daugiau darbdavio atstovų, pirmininkavo pats generalinis direktorius, V. T. nebuvo informuotas apie posėdžio datą ir laiką; be to, išreikštas nepasitikėjimas ieškovu buvo formalus, ieškovui buvo nepagrįstai nesumokėti jam priklausantys darbo priedai už 2012 m. balandžio – liepos mėnesius.

12Darbo kodekso 288 straipsnyje nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos sudaromos iš vienodo skaičiaus darbuotojų ir darbdavio atstovų. Darbuotojų atstovus renka darbuotojų susirinkimas (konferencija). Darbdavio atstovus savo įsakymu (potvarkiu) skiria darbdavys. Teismas sutinka su posėdžio metu šalių pateiktais argumentais, kad darbo ginčų komisijos sprendimas negali būti pripažintas teisėtu, nes jo priėmimo metu šalių nebesiejo darbiniai santykiai. DK 295 straipsnyje nurodyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai, <..> kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę ( 2 d.5 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad V. T. iš bendrovės buvo atleistas 2012-08-13, todėl darbo ginčų komisijos posėdžio 2012-08-17 metu jo ir UAB „( - )“ darbo santykiai nebesiejo, ginčų komisija įgaliojimų spręsti darbo ginčo nebeturėjo. Taip pat teismas sutinka su ieškovo teiginiais, kad buvo pažeisti darbo kodekso reikalavimai ir dėl netinkamos darbo ginčų komisijos sudėties, dėl generalinio direktoriaus neteisėto pirmininkavimo posėdžiui. Įvertinus aukščiau išdėstytą 2012-08-17 UAB „( - )“ darbo ginčų komisijos sprendimas Nr.2012/1 naikintinas kaip neteisėtas. Darbo ginčas nagrinėtinas iš esmės.

13Ieškovas prašo įpareigoti apskaičiuoti ir paskirti kintamą darbo užmokesčio priedą už 2012 m. balandžio- liepos mėnesius, nurodydamas, kad jam turėjo būti mokami priedai, nes išreikštas nepasitikėjimas buvo formalus, kriterijai, pagal kuriuos kintami priedai gali būti sumažinti ar nemokami, kintamų priedų mokėjimo taisyklių 7.15 punkte ir papunkčiuose nenustatyti, apie juos jis nebuvo informuotas.

14Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-05-24 įsakymu Nr.94P/2007 Dėl kintamų priedų mokėjimo nuostatų, patvirtintuose nuostatuose nurodyta, jog sprendimą dėl darbuotojų kintamų priedų priima įmonės generalinis direktorius ( 2 p.), kurio įsakymu įforminamas ir kintamų priedų, mokamų prie darbo užmokesčio už kiekvieną mėnesį dydis; priedas mokamas už <...>, nepriekaištingą darbo sutarties vykdymą, <...> ekonomiją visose jos išraiškose, <...>, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, dorumą, sąžiningumą, kūrybinę iniciatyvą ( 4 p.); 7.15 p. nurodyta, kad kintami priedai gali būti sumažinti arba nemokami generalinio direktoriaus pavaduotojui už <...> gautas pretenzijas iš akcininko, valdybos narių dėl blogai atliekamų įvairių užduočių, <...> už savo pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, netinkamą vykdymą arba nevykdymą ir t.t. 2012-08-10 atsakymas į ieškovo užklausimą generalinis direktorius nurodė, kad priedas nebemokamas dėl sumažėjusio darbo krūvio ( 68 b.l.). Teismas negali sutikti su ieškovo teiginiais, kad jam turėjo būti išmokėti priedai prie atlyginimo, nes, kaip matyti iš aukščiau minėtų nuostatų, priedai yra bendrovės darbuotojų skatinimo priemonė už nepriekaištingą darbą, dėl kurių mokėjimų sprendimą priima generalinis direktorius, kuris nėra saistomas padalinių vadovų, akcininkų, valdybos narių nuomonės, ir kuris turi teisę be Nuostatų 7 punkte išvardintų kriterijų, leidžiančių dalinai sumažinti arba iš viso nemokėti priedų prie atlyginimų, taikyti ir kitus kriterijus, kurie turi įtakos įmonės rezultatams, saugiam ir kokybiškam darbui (Nuostatų 7.21 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad bendrovės generaliniam direktoriui įtarimai dėl V. T. darbo kilo balandžio mėnesį, gegužės mėnesį bendrovės generalinis direktorius ieškovo paprašė pasiaiškinti dėl kainų neatitikimo, dėl vykdomų derybų, birželio mėnesio 5 dienos potvarkiu ieškovui buvo išreikštas nepasitikėjimas ir apribotos jo darbinės funkcijos; teismo posėdžio metu bendrovės generalinis direktorius nurodė, kad V. T. 2012-06-05 buvo iš dalies nušalintas nuo pareigų, kai buvo apskaičiuoti bendrovės patirti nuostoliai dėl netinkamo kainų nustatymo, paskaičiuota tik dalis bendrovės patirtų nuostolių sudarė kelis šimtus tūkstančių litų, įsitikinus generalinio direktoriaus pavaduotojo nelojalumu bendrovei, priimtas sprendimas priedų V. T. nemokėti nuo balandžio mėnesio. Įvertinus aukščiau išdėstytą, atsižvelgiant į generaliniam direktoriui suteiktas teises priimti sprendimus dėl priedų mokėjimo/ nemokėjimo, atsižvelgiant į teismo posėdžio metu atsakovo duotus parodymus, kad nuo 2012 metų balandžio mėnesio buvo tikrinama gauta informacija dėl V. T. atliekamų darbo funkcijų kokybės, iš pradžių ieškovo buvo prašoma pasiaiškinti žodžiu, tik vėliau raštu, įvertinus generalinio direktoriaus teiginius dėl bendrovės patirtų nuostolių, išreikšto nepasitikėjimo ieškovu, atsižvelgiant į Nuostatose įtvirtintas priedų mokėjimo sąlygas, nemokėjimo kriterijus, darytina išvada, kad bendrovės generalinio direktoriaus sprendimai nemokėti ieškovui kintamo darbo užmokesčio priedų už 2012 metų balandžio- liepos mėnesius yra teisėti.

15Dėl neturtinės žalos priteisimo.

16Savo reikalavimą priteisti 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo ieškovas grindžia tuo, kad patyrė didelį spaudimą išeiti iš darbo, turėjo aiškintis dėl nepagrįstų kaltinimų, buvo uždrausta bendrauti su tiekėjais, atsakovas paskleidė melagingą informaciją dėl jo nesugebėjimo dirbti ir pan. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra neatsiejamas nuo asmens teisių pažeidimo nustatymo (pripažinimo), nes tik nustatęs (pripažinęs) asmens teisių pažeidimą, teismas gali tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nenustačius, kad ieškovo atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, ieškovui nepagrindus savo teiginių dėl prašomos priteisti neturtinės žalos pagrindų, dydžio, atsakovo kaltų veiksmų, reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestinas.

17Laikant, kad tenkinta ketvirtadalis visų reikalavimų, iš atsakovo ieškovui priteistinos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3872 Lt už ieškinio parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato, advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio ( CPK 98 str.2d.). Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio ( 2004-04-02 patvirtintų LR Teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85) ( toliau Rekomendacijos) nurodyta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme nustatyta 0,15 minimalios mėnesinės algos dydžio užmokestis ( 8.18 p.). Bylos nagrinėjimas vyko dviejuose posėdžiuose 3 valandas. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, priteistinų sumų dydį, spręstus teisinius klausimus bei įvertinus kitus kriterijus, nustatytus Rekomendacijose, laikytina, kad optimalus priteistinas užmokestis už advokato atstovavimo valandą teisme,-100 Lt, už 3 valandų atstovavimą - 300 Lt. Už ieškinio surašymą ieškovas prašo priteisti 1600 Lt. Atsakovas prašo priteisti 3025 Lt už susipažinimą su ieškiniu, atsiliepimo paruošimą. Kadangi šalių faktiškai sumokėtos sumos advokatams viršija teismo priteistinas, bei įvertinus, kad patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, laikant, kad patenkinta 1/4 ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 475 Lt jo patirtų bylinėjimosi išlaidų ( (300+1600)/4), atsakovui iš ieškovo, įvertinus, kad pirmame posėdyje buvo atstovauta advokato padėjėjos, priteistina 1395 Lt ((200*0,8+100+1600)*3/4). Įskaičius mokėtinas sumas iš ieškovo atsakovui priteistina 920 Lt jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymu buvo atleistas, todėl iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimus iš atsakovo valstybei priteistinas 143 Lt žyminis mokestis. Iš šalių valstybei priteistina po 16,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str., teismas

Nutarė

19Ieškinį tenkinti iš dalies.

20Panaikinti 2012-08-17 Darbo ginčų komisijos sprendimą.

21Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

22Priteisti iš ieškovo V. T., a.k. ( - ), gyv. ( - ) atsakovei UAB „( - )“ 920 Lt ( devyni šimtai dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

23Priteisti iš atsakovės UAB „( - )“, kodas „( - ), ( - ), valstybei 143 Lt žyminio mokesčio, 16,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

24Priteisti iš ieškovo V. T., a.k. ( - ), gyv. ( - ), valstybei 16,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

25Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant... 2. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2012 m. rugpjūčio 6 d.... 3. Atsakovė atsiliepime nurodė nesutinkanti su ieškiniu, teigdama, kad... 4. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 5. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. T. buvo priimtas į darbą 2003-01-29, darbo... 6. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 7. Dėl darbo sutarties nutraukimo.... 8. Ieškovas savo prašymą panaikinti 2012-08-06 įsakymą Nr.2012/113P grindžia... 9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas panaikinus... 10. Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo.... 11. Ieškovas savo reikalavimą panaikinti ginčų komisijos sprendimą grindė... 12. Darbo kodekso 288 straipsnyje nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos sudaromos... 13. Ieškovas prašo įpareigoti apskaičiuoti ir paskirti kintamą darbo... 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-05-24 įsakymu Nr.94P/2007 Dėl kintamų... 15. Dėl neturtinės žalos priteisimo.... 16. Savo reikalavimą priteisti 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo ieškovas... 17. Laikant, kad tenkinta ketvirtadalis visų reikalavimų, iš atsakovo ieškovui... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str., teismas... 19. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 20. Panaikinti 2012-08-17 Darbo ginčų komisijos sprendimą.... 21. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 22. Priteisti iš ieškovo V. T., a.k. ( - ), gyv. ( - ) atsakovei UAB „( - )“... 23. Priteisti iš atsakovės UAB „( - )“, kodas „( - ), ( - ), valstybei 143... 24. Priteisti iš ieškovo V. T., a.k. ( - ), gyv. ( - ), valstybei 16,40 Lt... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...