Byla 2-194/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 2 d. nutarties, kuria nutarta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-95-54/2006 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Volnata“, tretiesiems asmenims T. Š. , uždarajai akcinei bendrovei DK „Baltic polis“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovė A. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Volnata“ ir prašė iš atsakovo priteisti dėl jo darbuotojo kaltės padarytą 300 000 Lt neturtinę žalą, 1 MGL dydžio periodines išmokas iki ieškovės gyvos galvos, 5 606,70 Lt už sūnui pastatytą paminklą bei bylinėjimosi išlaidas.

4Vilniaus apygardos teismas 2005 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovės A. M. reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui UAB „Volnata“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą 309 000 Lt sumai, o jo nesant ar neužtenkant – pinigines lėšas.

5Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. spalio 30 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą.

6Atsakovas UAB „Volnata“ 2007 m. vasario 1 d. pateiktu teismui prašymu prašė panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme nurodė, kad 2006 m. balandžio 19 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės A. M. ieškinį atmetė. 2006 m. spalio 30 d. Lietuvos apeliacinis teismas ieškovės apeliacinį skundą atmetė ir sprendimą paliko nepakeistą. Teismas, atmetęs ieškinį, neišsprendė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo, todėl atsakovas UAB „Volnata“ negali laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu, kas trukdo normalią ūkinę veiklą.

7Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 2 d. nutartimi nutarė panaikinti 2005 m. lapkričio 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui UAB „Volnata“ nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto 309 000 Lt sumai, o jo nesant ar neužtenkant – piniginių lėšų, areštą.

8Teismas nutartyje nurodė, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2006 m. spalio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą palikus nepakeistą, šis įsiteisėjo. Teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones, nes šis klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu (CPK 150 str. 4 d.).

9Atskiruoju skundu ieškovė A. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 2 d. nutartį ir palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones.

10Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovė pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą, kuriuo apskundė Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartį, o teismas šį skundą įrašė į kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. Teismui patenkinus kasacinį skundą, jo nutarties įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų, sunkinančių ar darančių visai neįmanomą realų jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos iki kasacinio skundo išnagrinėjimo.
  2. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neišnyko. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, gali kilti reali grėsmė, kad pažeistos ieškovės subjektinės teisės gali likti neapgintos, tad nebus išlaikyta šalių interesų pusiausvyra ir bus atsižvelgta tik į atsakovo interesus. Tai, kad dėl turto arešto atsakovas negali laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu, kad tai trikdo jo normalią veiklą, nėra pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Teismas, išskyrus teismo sprendimo įsiteisėjimą, nenurodė jokių kitų motyvų, dėl kurių laikinosios apsaugos priemonės yra naikinamos. Teismas neteisingai aiškino CPK 150 straipsnio ketvirtąją dalį. Nurodo, kad prašymas taikyti laikinąsias pasaugos priemones gali būti pateiktas ir paduodant kasacinį skundą. Nėra pagrindo teigti, kad, atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos: įstatymas numato tik teismo pareigą išspręsti klausimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

11Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Volnata“ nurodo, kad atskirasis skundas nepagrįstas, bei prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir skirti ieškovei 1 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškus nepagrįstą atskirąjį skundą.

12Atskirasis skundas tenkintinas.

13Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl prevencinės laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, jos gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

14Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi panaikino atsakovo UAB „Volnata“ turto, t. y. kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, o jo nesant ar neužtenkant - piniginių lėšų, 309 000 Lt sumai areštą, vadovaudamasis CPK 150 straipsnio ketvirtąja dalimi, numatančia, jog, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurių buvo imtasi, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose civilinė byla yra išnagrinėjama iš esmės, tuo tarpu kasacinė instancija yra išimtinė procesinių teismų sprendimų peržiūrėjimo forma, kuria pasinaudoti, atsižvelgiant į civilinio proceso įstatyme nustatytus kasacijos ribojimus (CPK 341 str., 346 str.), kasacinio skundo priėmimo tvarką (CPK 350 str.), taip pat tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja tik teisės klausimus (CPK 353 str. 1 d.), gali ne kiekvienas suinteresuotas asmuo. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, apskundė kasaciniu skundu (b.l. 10-24), kuris, kaip matyti iš teismų informacinėje duomenų bazės viešai skelbiamų duomenų, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo priimtas ir dėl kurio nagrinėjimo yra paskirtas teismo posėdis.

15Taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos kai išnyksta pagrindas jas taikyti arba kai to reikalauja viešasis interesas. Peržiūrint kasacine tvarka įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti neišnykęs. Todėl CPK 144 straipsnio pirmosios bei trečiosios dalies ir 150 straipsnio ketvirtosios dalies normos aiškintinos sistemiškai. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, neišspręstą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo ieškinys atmestas ir kurio teisėtumas bei pagrįstumas dėl kasacinio skundo tikrinamas kasacine tvarka, turi aiškinti, ar išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nustačius, kad toks pagrindas neišnyko, taikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi būti panaikinamos vien dėl to, kad teismo sprendimas įsiteisėjo, o prašymas dėl šių priemonių taikymo gali būti pateiktas kasacinės instancijos teismui.Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, po įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo kasacine tvarka (CPK 150 str.). Atsižvelgdama į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.), taip pat į ieškinio reikalavimų pobūdį ir dydį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes pagrindas šias priemones taikyti neišnyko, kadangi galimas kitokio teisinio rezultato byloje pasiekimas laikytinas pakankamu pagrindu teigti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes bei padarė nepagrįstą išvadą dėl pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl skundžiama teismo nutartis, kuria panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo UAB „Volnata“ priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, o jo nesant ar neužtenkant – piniginių lėšų, 309 000 Lt sumai areštas, panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmestinas.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

17Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 2 d. nutartį, kuria panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Volnata“ nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto 309 000 Lt sumai, o jo nesant ar neužtenkant – piniginių lėšų, areštas.

18Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Volnata“ prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai