Byla 2S-1205-603/2012

Dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo netinkamu, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Gilojos transportas“, V. Ž., nutraukta

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Giloja“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Giloja“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei DNB lizingui dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo netinkamu, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Gilojos transportas“, V. Ž., nutraukta.

2Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Giloja“ ieškiniu prašė pripažinti lizingo sutarčių, sudarytų 2007-10-16 Nr. 200710F-1449, 200710F-1450, 200710F-1451, 200710F-1452, 200710F-1453, 200710F-1454, 200710F-1455, 200710F-1456, 200710F-1457, 200710F-1458, 200710F-1460, 200710F-1461, 200710F-1462, 200710F-1463, 200710F-1464 ir sudarytų 2007-07-17 Nr. 200707F-242, 200707F-244, 200707F-246, 200707F-247, nutraukimą netinkamu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra trečiojo asmens BUAB „Gilojos transportas“ akcininkas. UAB „Gilojos transportas“ atžvilgiu nuo 2009 m. sausio 29 d. pradėtos bankroto procedūros. Pažymėjo, kad nutraukdamas sutartis su UAB „Gilojos transportas“ atsakovas pažeidė įstatymines pareigas, tarp jų pranešti apie sutarties nutraukimą prieš 30 dienų, kas lėmė netinkamą sutarčių nutraukimą. Paaiškino, kad ieškinį jis reiškia kaip BUAB „Gilojos transportas“ vienintelis akcininkas ir laiduotojas pagal ginčo sutartis, nes pati BUAB „Gilojos transportas“ jokių veiksmų dėl atsakovo netinkamo elgesio nesiėmė. Ieškovo manymu, tokie atsakovo neteisėti ir nesąžiningi veiksmai, dėl ko tarp BUAB „Gilojos transportas“ ir atsakovo sudarytos lizingo sutartys buvo nutrauktos nesilaikant sutarčių nutraukimo tvarkos, pripažintini neteisėtais.

5Atsakovas AB DNB lizingas atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad iš ieškinio neaišku, kokių teisinių pasekmių siekia ieškovas: ginčo lizingo sutartys nutrauktos prieš trejus metus, prieš trejus metus UAB „Gilojos transportas“, pripažinus ją nemokia, iškelta bankroto byla, prieš dvejus metus patvirtintas atsakovo kreditorinis reikalavimas, tuo pripažįstant jį pagrįstu, pati UAB „Gilojos transportas“ sutarčių nutraukimo fakto ir teisėtumo neginčijo, nors bankroto byla buvo iškelta po pusmečio nuo ginčo lizingo sutarčių nutraukimo, akivaizdu, kad UAB „Gilojos transportas“ lizingo sutarčių vykdyti negalės bet kuriuo atveju, tokių pasekmių neprašė ir ieškovas. Atsakovas nesutiko, jog ginčo lizingo sutartys nutrauktos neteisėtai.

6Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pateikė prašymą dėl bylos nutraukimo, nurodydamas, kad toks ieškinys nenagrinėtinas teisme. Paaiškino, kad CK 1.138 str. numato, jog asmenys gali ginti savo teises kreipdamiesi į teismą dėl jų pripažinimo. Šiuo atveju jokių teisių pripažinimo ieškovas nesiekia.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 14 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Giloja“ ieškinį atsakovui AB DNB lizingui dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo netinkamu, tretieji asmenys BUAB „Gilojos transportas“, V. Ž., nutraukė. Teismas ieškovo, jo atstovo paaiškinimais nustatė, kad ieškiniu ieškovas nesiekia atstatyti iki sutarčių nutraukimo buvusią padėtį, atnaujinti sutartis, nes tai yra neįmanoma, UAB „Gilojos transportas“ yra bankrutuojanti. Ieškovas teismo tik prašė konstatuoti, kad atsakovui nutraukiant ginčo objektu esančias lizingo sutartis buvo padaryti tam tikri pažeidimai, todėl nutraukimas buvo netinkamas (neteisėtas), kas galimai lems ieškovo naują ieškinį dėl žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad prašymas pripažinti sutarčių nutraukimą netinkamu reiškia ne ką kita, kaip fakto, kad atsakovas, nutraukdamas ginčo objektu esančias lizingo sutartis, nesilaikė sutartyse ir įstatymuose nustatytos tvarkos, pripažinimą. Teismo tvarka faktai yra nustatinėjami, jeigu jie turi juridinę reikšmę (paprastai ypatingosios teisenos tvarka). Pirmosios instancijos teismo teigimu, tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, todėl teismo nespręstinas ir tuo atveju, kai jis išdėstytas ieškininiame pareiškime kaip materialinis teisinis reikalavimas. Pripažinimas kaip pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo būdas yra žinomas, tačiau įstatymas kalba ne apie fakto pripažinimą, o apie teisės pripažinimą (CK 1.138 str.). Šiuo atveju ieškovas prašo ne teisės pripažinimo, taip pat reiškia ne negatyvų ieškinį dėl pripažinimo – pripažinti sutartis negaliojančiomis, o prašo pripažinti minėtą faktą, kuris galimai bus reikšmingas kitoje ieškovo svarstomoje inicijuoti byloje dėl žalos atlyginimo, pripažinimo.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovas UAB „Giloja“ atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą dėl bylos nutraukimo atmesti. Paaiškino, kad ieškovas šioje civilinėje byloje ėmėsi veiksmų ir pareiškė ieškinį atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimas dėl sutarčių galiojimo yra praktiškai neįgyvendinamas, dėl ko pats procesas tokioje byloje būtų netikslingas ir beprasmis, nes atstatyti tai, kas neatstatoma, šiuo metu yra neįmanomas reikalavimas. Todėl ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo netinkamu, o tuo pačiu tai reikštų ir tokio nutraukimo neteisėtumą. Pažymi, kad ieškinių dėl pripažinimo prigimtis yra nustatyti tam tikrą faktą, kadangi tokios rūšies ieškiniais nėra siekiama įpareigoti atsakovą atlikti kokius nors veiksmus, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai ar modifikuoti tarp šalių esančius santykius. Ieškovas prašo teismo remtis Lietuvos apeliacinio teismo suformuluota teismų praktika 2009 m. vasario 5 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-83/2009. Pažymi, kad tokio pobūdžio bylos yra sprendžiamos ginčo teisena, o ne pirmosios instancijos teismo nurodyta ypatingąja teisena dėl juridinio fakto nustatymo. Ieškovo įsitikinimu, teismas netinkamai įgyvendino precedento taisyklę, dėl ko skundžiama nutartis buvo priimta pažeidus proceso teisės normas ir gali būti pripažinta kaip absoliučiai nepagrįsta ir neteisėta.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB DNB lizingas prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Pažymi, kad 2012 m. kovo 8 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovas sukonkretino savo poziciją, nurodydamas, kad jis nesiekia atnaujinti lizingo sutarčių vykdymo ar jas kitaip modifikuoti, o tik siekia, kad teismas nustatytų netinkamo lizingo sutarčių nutraukimo faktą, kurį ieškovas galimai vėliau norės panaudoti pradėdamas kitus teisminius procesus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismas nustatinėja tik tuos faktus, kurie nurodyti CPK 444 straipsnyje. Pažymi, kad remiantis apelianto logika, sutartį nutraukęs lizingas taip pat galėtų kreiptis į teismą dėl tokios sutarties nutraukimo pripažinimo tinkamu, tokiu būdu siekdamas apsisaugoti nuo daugiau nei po trejų metų pareiškiamo ieškinio dėl sutarties nutraukimo pripažinimo netinkamu. Pabrėžia, kad visi faktai, reikšmingi kitiems galimai pareikštiniems reikalavimams nagrinėti turi būti nustatomi ne savarankiškoje byloje, o byloje, kurioje reikalavimai ir reiškiami, todėl ieškovas reikalavimus dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu turėtų reikšti vienoje byloje kartu su reikalavimais dėl tokio fakto nustatymo pasekmių. Teigia, kad ieškovo nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-83/2009 savo ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėtų faktinių aplinkybių ir ieškinio reikalavimų.

4. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas atmestinas.

11Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

12Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Ieškinio ar kito procesinio dokumento priėmimo ar bylos nagrinėjimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę tinkamai įgyvendina (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tuo atveju, kai teismas ieškinio priėmimo stadijoje ar bylos nagrinėjimo metu nustato, jog jis negali būti priimtas, nes tokio pobūdžio ginčai teisme nenagrinėtini, ieškinį priimti atsisako arba civilinę bylą nutraukia (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

13Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovo ieškinyje suformuluotas reikalavimas negali būti laikomas materialiniu teisiniu reikalavimu, pagrįstai nutraukė civilinę bylą dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo netinkamu. Pažymėtina, kad reikalavimai ieškiniui negali nepagrįstai varžyti asmens teisės kreiptis į teismą, į teismą besikreipiantis asmuo neturi pareigos įvardyti pasirinktą civilinių teisių gynimo būdą CK 1.138 straipsnio prasme, t. y. neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti. Pakanka, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbi aplinkybė nustatant, ar ieškovo reikalavimas nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, yra ta, kad 2012 m. kovo 8 d. pirmosios instancijos teismas parengiamojo posėdžio metu, siekdamas išsiaiškinti ieškovo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, uždavė ieškovui klausimus, prašydamas patikslinti, kokius konkrečiai reikalavimus reiškia ieškovas. Ieškovas aiškiai įvardijo, kad nekelia klausimo dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, jų atnaujinimo bei restitucijos taikymo, o tik prašo pripažinti sutarčių nutraukimą netinkamu, nes, anot ieškovo, kyla klausimas dėl įmonei padarytos žalos (t. 1, b. l. 194). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš esmės tokios pačios pozicijos ieškovas laikosi ir atskirajame skunde, teigdamas, kad ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo netinkamu, o tuo pačiu tai reikštų ir tokio nutraukimo neteisėtumą. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškinio reikalavimo pripažinti sutarčių nutraukimą neteisėtu ieškovas nereiškia.

14Apeliantas, įrodinėdamas, kad ieškinio reikalavimas pripažinti sutarčių nutraukimą netinkamu yra nagrinėtinas kaip savarankiškas materialinis reikalavimas teisme, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kurioje teismas pasisakė, jog reiškiamu reikalavimu dėl 2008 m. rugpjūčio 20 d. statybos rangos sutarties pripažinimo negaliojančia neprašoma priteisti pinigų ar kito turto, o tik prašoma nustatyti faktą, tai yra reiškiamas negatyvus ieškinys dėl pripažinimo (dėl sandorio negaliojimo fakto pripažinimo). Šiuo atveju ieškovas nereikalauja, kad teismas įpareigotų atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus jo atžvilgiu (pavyzdžiui, atlyginti žalą ar perduoti turtą ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-83/2009). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su minėta nutartimi, daro išvadą, kad Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės ir reikalavimai skiriasi iš esmės nuo nustatytų nagrinėjamoje byloje. Apeliacinio teismo nutartis priimta ne dėl ieškinio teismingumo, o dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo viešųjų pirkimų bylose, be to, nurodytoje byloje buvo keliamas klausimas dėl rangos sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl to Lietuvos apeliacinis teismas ir konstatavo, kad buvo pareikštas negatyvus ieškinys dėl sandorio negaliojimo fakto pripažinimo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovas aiškiai nurodė, kad sutarčių nutraukimo fakto pripažinti negaliojančiu neprašo, nereikalauja taikyti ir su sutarčių nutraukimo neteisėtumu susijusių teisinių pasekmių (pvz. atlyginti žalą), todėl darytina išvada, jog byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pripažinimas, kad sutartys nutrauktos netinkamai, jokių materialių teisių ieškovui nesukurs (CK 1.138 straipsnis). Akivaizdu ir tai, kad pats ieškovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde konkrečiai nenurodo, kokios pažeistos teisės yra ginamos jo ieškinio reikalavimu, o tiesiog apsiriboja teiginiais, jog netinkamu sutarčių nutraukimu buvo pažeistos teisės į sutarties laisvę, sutarties tinkamą vykdymą, sutartinės tvarkos nutraukiant sutartį laikymąsi ir kitokias teises, tuo akivaizdžiai pripažindamas, kad ieškiniu nesiekia jokių konkrečių savo pažeistų teisių gynybos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarčių pripažinimas nutrauktomis netinkamai (galimi procedūriniai sutarties nutraukimo pažeidimai), galėtų būti vertinamas civilinėje byloje dėl žalos, padarytos tokiu nutraukimu, atlyginimo kaip priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos ieškovui, tačiau šių galimų pažeidimų fakto nustatymas nelaikytinas savarankišku materialiniu ieškinio reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pripažįstant, kad tokio pobūdžio reikalavimas dėl fakto nustatymo yra nagrinėtinas teisme, susidarytų situacija, kuomet ir atsakovas, nutraukęs sutartis, galėtų kreiptis į teismą, siekdamas pripažinti, jog sutartys nutrauktos tinkamai, taip siekdamas išvengti galima ieškinio dėl sutarčių neteisėto nutraukimo. Tačiau tokia situacija nėra galima, kadangi ieškovas gali kreiptis į teismą ne su bet kokiais reikalavimais, o tik su tais, kurie apgintų, atkurtų ar pripažintų pažeistas pareiškėjo teises (CK 1.138 straipsnis).

15Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ginčo nagrinėtinumą teisme, teisingai nustatė, kad pareikštas reikalavimas nesukurs ieškovui materialinių teisių, dėl ko priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį civilinę bylą nutraukti. Šią nutartį panaikinti arba pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

16Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

17Vilniaus miesto 2 apylinkės 2012 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.