Byla 2-586/2013
Dėl bankroto administratoriaus prašymo pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Vadrama“ bankrotą tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vadrama“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties dėl bankroto administratoriaus prašymo pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Vadrama“ bankrotą tyčiniu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5BUAB „Vedrama“ bankroto administratorius prašė pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Prašymą grindė FNTT specialisto 2011 m. liepos 1 d. ir 2012 m. kovo 20 d. išvadomis dėl įmonės ūkinės finansinės veiklos. Nurodė, kad buvęs įmonės direktorius R. V. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, išvaistė jos turtą, klastojo dokumentus, apgaule vengė atsiskaityti su vienu iš kreditorių. Dėl nurodytų nusikalstamų veikų šiam asmeniui yra iškelta baudžiamoji byla.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą atmetė.

8Teismas nurodė, kad pagrindinė įmonės veikla buvo medienos apdirbimas ir pervežimas. Teismas pripažino, kad 2012 m. kovo 20 d. specialisto išvadoje yra nurodyti sandoriai, reikšmingi sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Tokie sandoriai yra 17 512,07 Lt dydžio avansiniai mokėjimai: UAB „Inepas“ – 10 580,36 Lt; UAB „Alobera Mediena“ – 2601,52 Lt; UAB „Askerta“ – 2301,20 Lt; UAB „Alytaus prekyba“ – 982,96 Lt; UAB „Rafranka“ – 928,20 Lt; UAB „Ulpas“ 117,83 Lt. Teismo nuomone, kiti išvadoje minimi sandoriai nagrinėjamam klausimui yra nereikšmingi, nes jais įmonė neprisiėmė finansinių įsipareigojimų, taip pat nenaudojo savo pinigų.

9Teismas, remdamasis specialisto išvada, nustatė, kad įmonė 2009 m. gruodžio 7 d. – 2010 m. sausio 4 d. laikotarpiu sumokėjo UAB „Inepas“ 13 580,37 Lt, tačiau prekių gavo tik už 3 000,01 Lt. UAB „Inepas“ pateikė duomenis, kad 2009 m. gruodžio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu išrašė įmonei sąskaitų už 10 280,37 Lt, kurios buvo apmokėtos ir įsiskolinimo nebuvo. Išvadoje nurodoma, kad įmonės apskaitoje neregistruotas prekių įsigijimas iš UAB „Inepas“ 10 580,37 Lt sumai. Teismas padarė išvadą, kad nors pagal įmonės buhalterinius duomenis UAB „Inepas“ buvo skolingas jai 10 280,37 Lt, tačiau dėl aplaidžiai vedamos UAB „Vadrama“ buhalterijos, joje nebuvo nurodytos 10 580,37 Lt dydžio ūkinės operacijos. Teismas nurodė, kad 2009 m. spalio 15 d. įmonė avansu pervedė „Alobera Mediena“ 2 601,53 Lt, prekes gavo, todėl įsiskolinimo nėra. 2009 m. lapkričio 20 d. UAB „Askerta“ išrašė sąskaitą faktūrą 2301,20 Lt sumai už parduotą medieną, įsiskolinimų nėra. 2009 m. rugsėjo 21 d. UAB „Alytaus prekyba“ gavo 982,96 Lt dydžio avansą už prekes. UAB „Alytaus prekyba“ pateikė dokumentus, kad tą dieną iš jo buvo pirkta prekių už 982,96 Lt, tačiau apskaitoje nenurodyta, kas yra pirkėjas. 2009 m. liepos 10 d. UAB „Rafranka“ išankstinio apmokėjimo pagrindu gavo 928,20 Lt už medienos apdirbimą, kuri buvo pristatyta įmonei.

10Teismas nurodė, kad nagrinėjamos operacijos buvo atliktos 2009 m., todėl, vertinant jų reikšmę įmonės mokumo aspektu, yra aktualus 2009 m. įmonės balansas. Jau 2008 m. balanse atsispindėjo sunki įmonės finansinė padėtis ir pagal jį įmonei grėsė bankrotas. Todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad sekančiais metais atliktos finansinės operacijos turėjo įtakos įmonės nemokumui susidaryti, kad, akivaizdžiai gresiant bankrotui, įmonės turtas buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims. Akivaizdu, kad šios operacijos buvo įprasta įmonės ūkinė veikla, visi apmokėjimai buvo atliekami už gautas prekes (paslaugas), nei vieno iš šių sandorių negalima laikyti kenkiančiu įmonės mokumui. Tai, kad įmonei grėsė bankrotas, o ji toliau vykdė veiklą, teismo manymu, tik patvirtina jos siekį toliau išsilaikyti rinkoje ir vystyti veiklą. Visos aptartos operacijos buvo įvykdytos, įsiskolinimų pagal jas nėra, jos tik buvo neteisingai apskaitomos (neapskaitomos) įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokių klaidingų operacijų mastas yra 17 512,07 Lt, o 2009 m. pradžioje įmonė turto turėjo už 294 192 Lt, todėl negalima teigti, jog įmonės vadovas akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą, sudarė įmonei nuostolingus sandorius žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, kitaip labiau pablogino įmonės finansinę padėtį, ar kad tai buvo atlikta dėl įmonės vadovo tikslingų tyčinių veiksmų.

11Teismas taip pat nurodė, kad didžiausi kreditoriniai reikalavimai, turėję didelės įtakos įmonės nemokumui, susidarė iš nesumokėtų mokesčių valstybei. R. V. paaiškino, kad mokesčius stengėsi mokėti; kad į pagrindinę jo įmonę buvo investuota 1,8 mln. Lt, tačiau ji bankrutavo; kad visos trys jo įmonės sunkiai finansiškai vertėsi, todėl atitinkamai ir mokesčiai buvo mokami tam, kad būtų užtikrintas tolimesnis įmonės gyvavimas; kad negalėjo pirmiausia mokėti mokesčių, nes jam būtų atjungę elektrą, dėl ko įmonė visai negalėtų vystyti veiklos. Teismo nuomone, iš to darytina išvada, kad įmonės mokestinės nepriemokos susidarė per ilgą laiko tarpą dėl sunkios įmonės finansinės padėties, kuomet įmonė, siekdama vykdyti veiklą, pinigus skirstė taip, kad užtektų ir veiklai vystyti, ir iš dalies mokėti mokesčius. Byloje nėra duomenų, kad įmonė būtų tyčia vengusi mokėti mokesčius, kad tai darė sistemingai siekdama dirbtinai pabloginti įmonės finansinę padėtį taip, kad ji nebegalėtų atstatyti savo mokumo.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13Apeliantas BUAB „Vadrama“ bankroto administratorius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

14Apelianto teigimu, teismas neteisingai interpretavo jo prašymą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Teismas klaidingai suvokė įmonės vadovo veiksmus. Nagrinėjamu atveju tyčinis bankrotas pasireiškė tuo, jog, įmonei faktiškai esant nemokiai, jos turtas buvo tyčia iššvaistytas, paslėptas ir sunaikintas, kad būtų išvengta atsiskaitymo su kreditoriais. Įmonė jau 2008 m. buvo nemoki, o tolimesni vadovo veiksmai dar labiau pablogino jos padėtį. 2009 m. birželio 1 d. – 2009 m. spalio 26 d. laikotarpiu vadovas išvaistė 8 946,88 Lt. Be to, vadovas 2009 m. spalio mėn. pateikė pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo nagrinėjančiam teismui netikrus duomenis apie įmonės turtą. Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas neįvertino dalies FNTT pateiktos medžiagos, iš kurios matosi, kad vadovas apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Neįvertinta ir tai, kad vadovas apgaule vengė atsiskaityti su vienu iš kreditorių, padarė jam žalos. Apelianto nuomone, išdėstytos aplinkybės rodo, kad įmonės vadovas veikė nesąžiningai, akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, įmonės sudarytais sandoriais nuosekliai ir kryptingai siekė įmonės bankroto.

15Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos palaiko apelianto skundą ir prašo jį tenkinti.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) tyčinį bankrotą apibrėžia kaip įmonės privedimą prie bankroto tyčia (2 str. 12 d.). Iš šio apibrėžimo, teisėjų kolegijos nuomone, seka, kad įmonės tyčiniu bankrotu kaltinamas asmuo turi suvokti, jog jo veiksmai (neveikimas) veda įmonę prie nemokumo ir sąmoningai siekti tokios įmonės būsenos. Taigi, nepaisant to, kad asmens veiksmai (neveikimas), vedantys įmonę į bankrotą, kiekvienu konkrečiu atveju gali būti labai skirtingi, juos visuomet sieja asmens tyčia paversti įmonę nemokia.

18Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad tyčinis bankrotas pasireiškė tuo, jog, įmonei faktiškai esant nemokiai, jos turtas buvo tyčia iššvaistytas, paslėptas ir sunaikintas, kad būtų išvengta atsiskaitymo su kreditoriais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

19Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad 17 512,07 Lt dydžio įmonės avansiniai mokėjimai jos apskaitoje yra neteisingai apskaityti (nepanaikinti), nes prekės (paslaugos) pagal šiuos mokėjimus yra gautos (t. 3, b. l. 4-19). Tai, kad dalį prekių (paslaugų) pagal šiuos sandorius, apelianto teigimu, realiai galėjo gauti kiti asmenys, atsižvelgiant į visos aptariamos avansinių mokėjimų sumos santykį su tuomečiu įmonės turtu, neleidžia spręsti, jog tokiais veiksmais buvo siekiama įmonės bankroto. Bankroto administratorius, manydamas, kad tokie sandoriai yra neteisėti, turi teisę juos ginčyti. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos, šiuo metu nepradėta nei viena tokio pobūdžio byla.

20Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad mokesčiai buvo nemokami ne tyčia, o todėl, kad jiems neužteko lėšų. Jokių argumentų, galinčių paneigti šią išvadą, apeliantas nepateikia. Apelianto teiginiai, kad nebuvo atsiskaityta su vienu iš įmonės kreditorių, kad teismui buvo pateikti tikrovės neatitinkantys dokumentai apie įmonės turtinę ir finansinę padėtį, savaime neleidžia spręsti, jog įmonė prie bankroto privesta tyčia. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodomuose veiksmuose (neveikime) negalima įžvelgti bendro siekio privesti įmonę prie bankroto. Tai, kad galėtų būti sprendžiamas įmonės vadovų ar savininkų atsakomybės klausimas prieš įmonės kreditorius ar pačią įmonę, neleidžia vien šiuo pagrindu konstatuoti tyčinio bankroto.

21Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, skundą atmeta, o teismo nutartį palieka nepakeistą.

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. BUAB „Vedrama“ bankroto administratorius prašė pripažinti įmonės... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi bankroto... 8. Teismas nurodė, kad pagrindinė įmonės veikla buvo medienos apdirbimas ir... 9. Teismas, remdamasis specialisto išvada, nustatė, kad įmonė 2009 m.... 10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos operacijos buvo atliktos 2009 m., todėl,... 11. Teismas taip pat nurodė, kad didžiausi kreditoriniai reikalavimai, turėję... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 13. Apeliantas BUAB „Vadrama“ bankroto administratorius prašo panaikinti... 14. Apelianto teigimu, teismas neteisingai interpretavo jo prašymą, todėl... 15. Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) tyčinį... 18. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad tyčinis bankrotas pasireiškė tuo,... 19. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad 17 512,07 Lt... 20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad mokesčiai buvo nemokami ne tyčia,... 21. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, skundą atmeta, o teismo nutartį... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį nepakeistą....