Byla 2A-622/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, Dianai Lavrinovičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui, atsakovo atstovui Virginijui Varnaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-643-601/2009 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo ir neteisėto nuteisimo, bei

Nustatė

2Ieškovas R. A. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 4-13, 116-123), kuriuo, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 35 600 Lt turtinės ir 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui (1 t., b. l. 4-13, 116-123).

3Nurodė, kad 1999 m. sausio 19 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūroje buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 20-2-012-99 pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2321 str. 3 d., 327 str. 2 d. 1999 m. sausio 19 d. ieškovas buvo sulaikytas, įtariant jį neteisėtu narkotinių medžiagų gaminimu, laikymu, įgijimu, gabenimu, pardavimu, netikrų pinigų gaminimu, laikymu, paleidimu apyvarton. 1999 m. sausio 21 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi paskyrė ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams. 1999 m. vasario 5 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą pakeisti suėmimą į 20 000 Lt užstatą, kurį sumokėjo ieškovo žmona Z. A., pasiskolinusi 16 000 Lt ir už tai vėliau sumokėjusi 1 600 Lt palūkanų. Šiai paskolai grąžinti ieškovas penkeriems metams pasiskolino 20 000 Lt ir sumokėjo 24 000 Lt palūkanų. 1999 m. vasario 8 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, o 1999 m. kovo 16 d. pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro raštą buvo apribota atsakovo teisė laikyti šaunamąjį ginklą.

42001 m. birželio 14 d. Kauno apygardos teismas priėmė ieškovo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 327 str. 2 d., neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2003 m. birželio 10 d. Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus prokuroro apeliacinį skundą. Tik įsiteisėjus nuosprendžiui, ieškovui buvo panaikinti pirmiau nurodyti jo teisių suvaržymai ir apribojimai. Išteisinamasis nuosprendis, anot ieškovo, patvirtina, kad jis buvo nepagrįstai apkaltintas nusikaltimo padarymu, neteisėtai sulaikytas ir suimtas, neteisėtai paskirtas užstatas, areštuotas turtas, apribotas šaunamojo ginklo laikymas. Be to, visas bylos nagrinėjimas truko nepagrįstai ilgai (nuo 1999 m. sausio mėn. iki 2003 m. birželio mėn.), dėl ko buvo pažeista jo teisė, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Dėl minėtų neteisėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė 35 600 Lt turtinę žalą, kuri susidarė dėl sumokėtų palūkanų už pasiskolintus pinigus užstatui sumokėti – 25 600 Lt ir dėl advokatams sumokėtų už suteiktą teisinę pagalbą – 10 000 Lt. Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 250 000 Lt, nes dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų patyrė daug dvasinių išgyvenimų, prarado normalų bendravimą su draugais, jaučiasi pažemintas, apie jo suėmimą ir pareikštus kaltinimus buvo paskelbta laikraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Kauno diena“, neturėjo galimybės normaliai dirbti, išvykti dirbti į užsienį, pablogėjo sveikata, 1999 m. birželio 14 d. buvo nustatytas nęįgalumas (darbingumas 40 procentų). Ieškinį teismui pateikė tik 2008 m. lapkričio 17 d., nes tik tuomet, įsiskaitęs į nuosprendžius suprato, kad jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai ir jis turi teisę į žalos atlyginimą.

5Atsakovo Lietuvos valstybės atstovai atsiliepimuose į ieškinį (1 t., b. l. 127-130, 143-146) prašė ieškinį atmesti, taikant ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovas savo teisę į žalos atlyginimą grindžia vieninteliu faktiniu pagrindu - išteisinamuoju nuosprendžiu, todėl įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui (2003 m. birželio 10 d.), ieškovui atsirado teisė į ieškinį dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas, todėl ieškovas, ieškinį teismui pateikęs tik 2008 m. lapkričio 17 d., praleido ieškinio senaties terminą, dėl to yra pagrindas ieškinį atmesti, nes išnyko teisė į teisminę pažeistos teisės gynybą.

6Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu (1 t., b. l. 168-170) taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2003 m. birželio 10 d., kuomet įsiteisėjo išteisinamasis nuosprendis, nes šiuo nuosprendžiu buvo panaikintos taikytos procesinės prievartos priemonės, išnyko kiti jo teisių apribojimai, be to, pats ieškovas pareigūnų veiksmų neteisėtumą siejo su šio nuosprendžio priėmimu. Ieškinį teismui ieškovas pateikė 2008 m. lapkričio 17 d., t. y. praėjus daugiau kaip 5 metams po to, kai sužinojo (2003 m. birželio 10 d.) apie savo teisių pažeidimą, todėl praleido 3 metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo. Duomenų, jog buvo sustabdyta, pratęsta ar nutraukta ieškinio senaties eiga, byloje nenustatyta.

7Ieškovas apeliaciniame skunde (1 t., b. l. 176-179) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo sprendimą ir priteisti iš Lietuvos Respublikos jo naudai 35 600 Lt turtinės bei 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas neteisingai aiškino CK 1.127 straipsnio nuostatas. Ieškovo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų pasekmės pasireiškė ir 2008 m. gegužės – liepos mėnesiais, nes 2008-05-15 ieškovui buvo pakartotinai išduotas neįgaliojo asmens pažymėjimas ir nustatytas 40 proc. nedarbingumas, be to, 2008-07-04 buvo nutraukta santuoka su Z. A. Taigi ieškinio senaties termino pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo pasekmių atsiradimo.
  2. Šiuo atveju ieškovo atžvilgiu padarytas tęstinis pažeidimas, nes jo pasekmes ieškovas jaučia iki šiol, todėl ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną iš naujo (CK 1.127 str. 5 d., 2002 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reguliuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje 8.6 p.).
  3. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kadangi CK 1.134 straipsnio 1 punkte numatyta, jog ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams.

8Atsakovo atstovai atsiliepimuose į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti (2 t., b. l. 1-5), o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodoma:

  1. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo pasekmių atsiradimo momento, nes ieškovo atžvilgiu padarytas tęstinis pažeidimas. Tęstinis pažeidimas - tai toks pažeidimas, kuris vyksta kiekvieną dieną, nes asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo (CK 1.127 str. 5 d.). Baudžiamasis persekiojimas apelianto atžvilgiu buvo nutrauktas 2003 m. birželio 10 d., įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui. Po šios datos jokie veiksmai, susiję su ieškovo atžvilgiu iškelta baudžiamąja byla nebuvo ir negalėjo būti atliekami. Įstatymas nesieja ieškinio senaties su galimų neteisėtų veiksmų pasekmėmis. Ieškinio senatis skaičiuojama ne nuo šių pasekmių išnykimo dienos, tačiau nuo sužinojimo apie savo teisės pažeidimą dienos.
  2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškinio senatis negalėjo būti taikoma reikalavimams, kylantiems iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimo. Asmeninės neturtinės teisės - tai teisė į vardą, teisė į gyvybę, teisę į žmogaus garbę ir orumą, teisė į autoriaus vardą, teisė į juridinio asmens pavadinimą ir kitos ekonominio turinio neturinčios ir neatskiriamai susijusios su jų turėtoju teisės (CK 1.114 str., 1.115 str.). Kadangi ieškovas ieškinio reikalavimų nesieja su šių teisių pažeidimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netaikyti ieškinio senaties termino. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą pareikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008).

9Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.

10Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apelianto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

11Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas bei turėjo pagrindą atmesti ieškinio reikalavimus dėl teismo sprendime nurodytų motyvų, su kuriais sutinka ir teisėjų kolegija, o jų nepaneigė ieškovo apeliacinio skundo argumentai ir apeliacinės instancijos teismui pateikti kiti duomenys.

12Apeliaciniame skunde ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, aiškinimu bei taikymu, todėl kolegija pasisako dėl šio instituto taikymo nagrinėjamoje byloje.

13Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę.

14Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tada, kai asmeniui atsiranda teisė į ieškinį. Ši teisė atsiranda, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Teisės į ieškinį atsiradimas kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti pažeidus jo teises). Tuo atveju, kai teisės pažeidimo ir sužinojimo apie pažeidimą momentai nesutampa, įstatymas suteikia asmeniui galimybę įrodinėti, kad apie pažeistą teisę jis sužinojo vėliau, nei ši buvo pažeista. Tačiau siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią būtina išsiaiškinti, ar asmuo apie pažeistą teisę pavėluotai sužinojo ne dėl savo nerūpestingumo ir aplaidaus elgesio, t. y. privalu išsiaiškinti, kurią dieną apdairus ir rūpestingas asmuo, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista, nuo kurios ir skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.

15Apygardos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį (tarp jos ir senaties termino pradžią) reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad turtinę ir neturtinę žalą jis patyrė dėl neteisėto jo sulaikymo bei suėmimo, kitų procesinių prievartos priemonių jam taikymo (1 t., b. l. 4-13, 116-123). Tai, kad teisėsaugos institucijų ir pareigūnų veiksmai jo atžvilgiu buvo neteisėti, apelianto teigimu, paaiškėjo priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. birželio 10 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo išteisintas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir buvo panaikintos jo atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės bei kiti jo teisių suvaržymai. Taigi senaties termino pradžia pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė minėto teismo išteisinamojo nuosprendžio datą (2003-06-10), kadangi būtent tada ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškinį ieškovas pateikė tik 2008 m. lapkričio 17 d., t. y. praėjus daugiau kaip 5 metams po sužinojimo apie savo teisių pažeidimą, pagrįstai konstatavo, jog buvo praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.).

16Nepagrįstas apelianto teiginys, jog šis nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuris turi būti skaičiuojamas nuo jo nurodytų pasekmių atsiradimo momento, nes ieškovo atžvilgiu buvęs padarytas tęstinis pažeidimas. Tęstinis pažeidimas - tai toks pažeidimas, kuris vyksta kiekvieną dieną, nes asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo (CK 1.127 str. 5 d.). Teisėjų kolegija sutinka, jog kai kurie teisėsaugos institucijų veiksmai, jei jie būtų pripažinti neteisėtais, atitiktų įstatyme numatytus tęstinio pažeidimo požymius (suėmimas, baudžiamasis persekiojimas), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog baudžiamasis persekiojimas apelianto atžvilgiu buvo nutrauktas 2003 m. birželio 10 d., įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamajam nuosprendžiui, kuriuo buvo panaikintos ieškovo atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės bei kiti jo teisių suvaržymai. Taigi nuo šio momento visi ieškovo nurodyti, jo manymu, neteisėti veiksmai nutrūko. Taigi Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio priėmimo momentas nagrinėjamu atveju yra ne tik ieškovo sužinojimo apie jo galimą teisių pažeidimą momentas (CK 1.127 str. 1 d.), bet ir neteisėtų veiksmų pabaigos momentas (CK 1.127 str. 5 d.), todėl, minėta Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, taigi ir įsiteisėjimo (BPK 336 str. 3 d.) data yra ieškinio senaties termino pradžia. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008).

17Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškinio senatis negalėjo būti taikoma reikalavimams, kylantiems iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimo. Asmeninės neturtinės teisės - tai teisė į vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą, autoriaus vardą, dalykinę reputaciją, juridinio asmens pavadinimą, prekių (paslaugų) ženklus ir kitos ekonominio turinio neturinčios ir neatskiriamai susijusios su jų turėtoju teisės (CK 1.114 str., 1.115 str.). Iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams ieškinio senatis netaikoma (CK 1.135 str. 1 p.). Tačiau, nors ieškovo ieškinyje ir jo papildyme reikalavimas atlyginti neturtinę žalą buvo argumentuojamas ir ieškovo garbės ir orumo bei privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimu (ieškovo anketinių duomenų paskelbimas spaudoje, pažeminimas artimųjų ir draugų tarpe), tačiau reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmais buvo reiškiamas CK 6.272 str. pagrindu, o ne pagal CK 1.114 str. dėl garbės ir orumo, ar privataus gyvenimo neliečiamumo gynimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 1.135 straipsnio 1 punkto dėl ieškinio senaties termino netaikymo.

18CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Įstatymuose nėra nurodyti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar ieškovas buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

19Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

20Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį teisme pareiškė nuo senaties termino pabaigos praėjus daugiau nei dvejiems metams, o atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Nei ieškinyje, nei nagrinėjant bylą iš esmės, o taip pat ir apeliaciniame skunde apeliantas neprašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą bei nenurodė svarbių šio termino praleidimo priežasčių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog teismas neturėjo pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.131 str. 2 d.).

21Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329-330 str.).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas R. A. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu (1 t., b. l.... 3. Nurodė, kad 1999 m. sausio 19 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūroje buvo... 4. 2001 m. birželio 14 d. Kauno apygardos teismas priėmė ieškovo atžvilgiu... 5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovai atsiliepimuose į ieškinį (1 t., b. l.... 6. Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu (1 t., b. l.... 7. Ieškovas apeliaciniame skunde (1 t., b. l. 176-179) prašo panaikinti Kauno... 8. Atsakovo atstovai atsiliepimuose į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį... 9. Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.... 10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 11. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos... 12. Apeliaciniame skunde ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 13. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 14. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tada, kai asmeniui atsiranda... 15. Apygardos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį (tarp jos ir... 16. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog šis nepraleido ieškinio senaties termino... 17. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškinio senatis negalėjo... 18. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jei teismas... 19. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti... 20. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas praleido trejų metų ieškinio... 21. Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 23. Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą....