Byla 3K-3-150/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ADB ,,RESO Europa“, atsakovo UAB ,,Vilniaus autobusai“ ir ieškovų R. J., T. P. ir R. P. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 16 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. J., T. P. ir R. P. ieškinį atsakovams UAB ,,Vilniaus autobusai“, ADB ,,RESO Europa“, trečiajam asmeniui V. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovai R. J., T. P. ir R. P. ieškiniu prašė teismo: a) ieškovės T. P. naudai priteisti iš atsakovų UAB ,,Vilniaus autobusai“ ir ADB ,,RESO Europa“ 6347 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; b) ieškovų R. J. ir R. P. naudai priteisti iš atsakovų po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

6Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje šalių ginčas yra dėl draudiko pareigos atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl asmens gyvybės atėmimo eismo įvykio metu, taip pat dėl neturtinės žalos dydžio.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies ir nuspręsta priteisti iš atsakovo ADB ,,RESO Europa“ ieškovei T. P. 730,11 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo ADB ,,RESO Europa“ ieškovams R. J. ir R. P. po 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

9Teismas nustatė, kad 2003 m. gegužės 8 d. Vilniuje, Olandų g., ,,Polocko“ autobusų stotelėje A. P., lipdamas iš autobuso, kurį vairavo V. G., suklupo ir pateko po autobuso ratais bei buvo pervažiuotas ir dėl to mirė. Trečiasis asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindais (baudžiamoji byla Nr. 10-1-1176-03). Baudžiamojoje byloje priimtu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyta trečiojo asmens V. G. kaltė, neteisėti veiksmai ir jų bei žalos priežastinis ryšys. Civilinę atsakomybę už žalą tretiesiems asmenims UAB ,,Vilniaus autobusai“ apsidraudė 2003 m. kovo 20 d. sutartimi ADB ,,RESO Europa“. Prie draudiminių įvykių priskirti trečiųjų asmenų reikalavimai UAB ,,Vilniaus autobusai“ atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Teismas vadovavosi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (įstatymo 2001 m. birželio 14 d. redakcija) 13 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią privaloma draudimo suma – 30 000 Lt asmeniui ir 30 000 Lt turtui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad draudimo suma asmeniui apima turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą neviršijant draudimo sumos (bylos Nr. 3K-3-482/2005, Nr. 3K-3-509/2005). Ieškinys teismui pateiktas 2004 m. vasario 4 d. nepraėjus vieneriems metams po A. P. mirties, dėl to nepraleistas ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino eiga nutrūko priėmus Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 23 d. nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas. Dėl turtinės žalos dydžio teismas nurodė, kad dokumentais patvirtinta 1480,11 Lt, į kuriuos įskaičius 750 Lt laidojimo pašalpą, priteistina 730,11 Lt turtinės žalos atlyginimo iš ADB ,,RESO Europa“. Ieškovams teismas pripažino teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Dėl neturtinės žalos dydžio teismas įvertino ieškovų dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, vienatvės jausmą po netikėtos vyro ir tėvo mirties, taip pat ieškovų brandų amžių, savarankišką gyvenimą ir priteisė po 10 000 Lt kiekvienam iš ADB ,,RESO Europa“.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsakovo ADB ,,RESO Europa“ apeliacinį skundą atmetė, ieškovų R. J., T. P. ir R. P. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir nutarė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 16 d. sprendimą. Nutartimi ieškovei T. P. padidintas turtinės žalos atlyginimas iki 5597 Lt, visiems ieškovams priteistas neturtinės žalos atlyginimas padidintas iki 20 000 Lt kiekvienam.

11Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškinys paduotas nepraleidus CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto vienerių metų senaties termino, nes reikalavimai kildinami ne iš draudimo teisinių santykių, o iš žalos, padarytos nusikaltimu, asmens gyvybei. Nors ir nustatytas nukentėjusiojo girtumas, tačiau jo veiksmai nepripažintini dideliu neatsargumu, šalinančiu civilinę atsakomybę. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma nusikaltimu atėmus asmens gyvybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartyje O. V. v. UAB DK ,,PZU Lietuva“ byloje Nr. 3K-7-115/2006 konstatuota, kad pagal 2001 m. birželio 14 d. redakcijos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, kai draudiko įsipareigojama atlyginti žalos asmeniui rūšis (turtinė, neturtinė) neaptarta draudimo sutartyje, draudikas atsako už abiejų rūšių žalą. Dėl neturtinės žalos dydžio teisėjų kolegija nusprendė, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei susiklosčiusią teismų praktiką atitinka 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis kiekvienam ieškovui. Dėl priteistinų laidojimų išlaidų teisėjų kolegija rėmėsi paprastai tokiais atvejais teismų praktikoje atlyginamomis laidojimo pagal krikščioniškas apeigas išlaidomis ir sprendė, kad ieškovės prašoma atlyginti laidojimo išlaidų suma yra pagrįsta, iš šios sumos išskaičiavus laidojimo pašalpą.

12III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovas ADB ,,RESO Europa“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 16 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo ir šią ieškinio dalį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

141. Teismai neatsižvelgė į tai, kad autobuso vairuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta dviem draudimo sutartimis ir netaikė ADB ,,Snoro garantas“ (ankstesnis ADB ,,RESO Europa“ pavadinimas) Sausumos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių, priimdami sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vietoje šių taisyklių teismai nepagrįstai taikė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, taip pažeidė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis D. V. v. AB ,,Lietuvos draudimas“ byloje Nr. 3K-3-174/2005).

152. Ieškinys kasatoriui pareikštas praėjus dvejiems metams nuo žalos atsiradimo, suėjus vienerių metų ieškinio senaties terminui (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Sužinoję apie atsakingo už eismo įvykio metu atsiradusią žalą asmens draudiką ieškovai privalėjo per tris darbo dienas kreiptis dėl draudimo išmokos, tačiau praleido šį terminą (Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 1100 patvirtintų Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 65.1 punktas).

163. Baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas prejudicinis faktas, kuriuo civilinėje byloje teismai nesivadovavo, kad nukentėjusiojo rizikingi veiksmai turėjo įtakos eismo įvykiui (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismai nenustatė nukentėjusiojo kaltės dalies dėl įvykio. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį ir 6.282 straipsnį asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės arba žalos atlyginimo dydis sumažinamas, jeigu nukentėjusysis neatsargumu prisidėjo prie žalos atsiradimo. Būdamas neblaivus nukentėjusysis negalėjo suvokti savo veiksmų ir elgtis kaip protingas autobuso keleivis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis J. J. v. V. Š. byloje Nr. 3K-3-691/2003).

174. Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį pilnamečiai asmenys, taigi ir ieškovai, neįgyja teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Be to, neįrodytos CK 6.250 straipsnio 1 dalies aplinkybės dėl neturtinės žalos kriterijų.

18Atsiliepimu į atsakovo ADB ,,RESO Europa“ kasacinį skundą ieškovai R. J., T. P. ir R. P. prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

191. Ieškovai nėra draudimo teisinių santykių dalyviai, dėl to jiems netaikytinos CK 1.125 straipsnio 7 dalies vienerių metų ieškinio senaties nuostatos. Pareiga pranešti apie draudiminius įvykius taikoma draudėjui, ne ieškovams.

202. Nukentėjusiojo elgesys teismų baudžiamojoje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo įvertintas kaip didelis neatsargumas, dėl to nėra pagrindo atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti atlygintinos žalos dydį. Kasatoriaus nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį byloje Nr. 3K-3-691/2003 nepagrįsta, nes nurodomoje byloje konstatuotas nukentėjusiojo didelis neatsargumas, taigi iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

213. Pripažįstama, kad pilnamečiai žuvusiojo vaikai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-351/2007, 2005 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-86/2005). Teismai pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą iš draudiko ieškovams. Ieškovai dėl įvykusios nelaimės patyrė neigiamas pasekmes: sielvartą, dvasinį sukrėtimą, gyvenimo džiaugsmo praradimą, užvaldė liūdesys, pablogėjo šeimos turtinė padėtis, nes žuvusysis buvo darbingo amžiaus, turintis nuolatines darbo pajamas. Į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė, nustatydamas neturtinės žalos dydį.

22Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Vilniaus autobusai“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 16 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo ir šią ieškinio dalį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

23Priteisdami neturtinės žalos atlyginimą teismai neįvertino to, kad žuvusysis buvo neblaivus ir elgėsi neatsargiai, rizikingai lipdamas atbulas iš autobuso, kai durys buvo uždaromos. Dėl tokių aplinkybių turėjo būti taikomos CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl neturtinės žalos neatlyginimo. Nukentėjusysis dėl neblaivumo nesuvokė situacijos pavojingumo. Ieškovai yra pilnamečiai ir nebuvo žuvusiojo išlaikomi, dėl to nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimo.

24Kasaciniu skundu ieškovai R. J., T. P. ir R. P. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo ir padidinti priteistinos žalos atlyginimą ieškovams po 30 000 Lt kiekvienam. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

251. Vienintelis ieškovų patirtų praradimų dėl žuvusiojo mirties kompensacijos būdas yra piniginio žalos ekvivalento priteisimas. Šia kompensacija turėtų būti maksimaliai sušvelnintos negatyvios pasekmės. Žuvusįjį ir ieškovus siejo šeimos ryšiai, glaudūs tarpusavio santykiai. Nustatant neturtinės žalos dydį reikia atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus. Žalos atlyginimo subjektams – atsakovams – prašoma priteisti suma yra nedidelė ir neturės didelės įtakos jų veiklai. Žalą padaręs ir atsakingi už ją asmenys neatsiprašė žuvusiojo šeimos, neišreiškė užuojautos ir nepasiūlė pagalbos. Atsižvelgiant į teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose Nr. 3K-3-575/2006, 3K-3-371/2003, 3K-7-255/2005, 3K-3-511/2004) ieškovų prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka šią praktiką.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

282003 m. gegužės 8 d. Vilniuje, Olandų g., ,,Polocko“ autobusų stotelėje A. P., būdamas neblaivus, lipdamas iš autobuso, kurį vairavo V. G., suklupo ir pateko po autobuso ratais bei buvo pervažiuotas, dėl to mirė. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-14/2004 priimtu įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. birželio 2 d. nuosprendžiu nustatyta trečiojo asmens V. G. kaltė. Vairuotojo civilinę atsakomybę už žalą tretiesiems asmenims UAB ,,Vilniaus autobusai“ apdraudė 2003 m. kovo 20 d. savanoriškojo draudimo sutartimi ADB ,,RESO Europa“, šios sutarties pagrindu draudikas išrašė draudėjui 2003 m. kovo 28 d. draudimo polisą (T. 1 , b. l. 31, 44), taip pat nurodytos šalys sudarė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, jos sudarymą patvirtina 2003 m. kovo 26 d. draudimo polisas (T. 1, b. l. 43). Šios sutartys eismo įvykio metu buvo galiojančios.

29V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Kasacija yra išimtinė teismų sprendimų teisėtumo patikrinimo forma. Kasacinis teismas, remdamasis byloje teismų priimtuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina kasacine tvarka skundžiamus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).

31Byloje paduotų kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai yra dėl teisės normų, reglamentuojančių transporto priemonių savininkų ir jų valdytojų civilinę atsakomybę už kelių eismo įvykio metu padarytą žalą tretiesiems asmenims, taikymo. Nurodytus teisės klausimus sprendžia bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija.

32Kadangi byloje draudiko prievolė atlyginti ieškovams neturtinę žalą kildinama iš dviejų draudimo sutarčių - privalomojo ir savanoriškojo draudimo, pagal kurias draudikas prisiėmė įsipareigojimus atlyginti žalą, tai teisėjų kolegija įvertina draudiko prievolę atskirai pagal šias abi sutartis.

33Atsakovai tarpusavyje sudarė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės tretiesiems asmenims privalomojo draudimo sutartį, kuria draudikas prisiėmė įsipareigojimus dėl iki 30 000 Lt žalos asmeniui ir iki 30 000 Lt žalos turtui atlyginimo, bei savanoriškąją transporto priemonių savininkų (valdytojų) civilinės atsakomybės tretiesiems asmenims sutartį, kuria draudikas įsipareigojo atlyginti iki 100 000 Lt žalą, neišskiriant žalos rūšių. Tokia savanoriškojo transporto priemonių savininkų (valdytojų) civilinės atsakomybės draudimo sutartis iš esmės atitinka papildomo draudimo požymius, kai draudėjas, pagal vieną draudimo sutartį apdraudęs tik dalį turto ar rizikos vertės, turi teisę papildomai juos apdrausti, sudarydamas papildomą draudimo sutartį su tuo pačiu ar kitu draudiku, tokiu atveju bendra draudimo suma pagal visas draudimo sutartis negali viršyti draudimo vertės (CK 6.1000 straipsnis).

34Eismo įvykio 2003 m. gegužės 8 d. metu, dėl kurio atsirado žala, galiojusiuose CK 6.987 straipsnyje ir 2001 m. birželio 14 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Nr. IX-378) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudiko atsakomybė atlyginti apdraustos transporto priemonės savininko ir valdytojo civilinės atsakomybės draudimu žalą tretiesiems asmenims, padarytą valdant tą transporto priemonę. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudimo suma 30 000 Lt asmeniui ir 30 000 Lt turtui, šiais dydžiais privalomojo draudimo atveju ribojama draudiko prievolė atlyginti trečiųjų asmenų padarytą žalą. Šią įstatymo nuostatą detalizuojančiame 2001 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1100 patvirtintų Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 51 punkte nustatyta, kad draudimo išmokos dėl žalos asmeniui dydis priklauso nuo autoavarijos metu padarytos žalos trečiojo asmens sveikatai ir žalos, atsiradusios kaip autoavarijos pasekmė, dydžio.

35Neturtinė žala yra žalos asmeniui rūšis, teisę į ją asmuo įgyja visais sveikatos sužalojimo, taip pat gyvybės atėmimo ar žalos padarymo nusikaltimu atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Dėl draudiko prievolės atlyginti neturtinę žalą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika yra suvienodinta bei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartyje O. V. v. UAB DK ,,PZU Lietuva“ byloje Nr. 3K-7-115/2006, kurioje išaiškinta, kad ,,tais atvejais, kai draudiko įsipareigojamos atlyginti žalos asmeniui rūšis (turtinė, neturtinė) neaptarta transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje, nekonkretizuota šiuos draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą – turtinę ir neturtinę. Tokiais atvejais draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, neatsižvelgiant į jos rūšį, riboja tik draudimo išmokų dydis“.

36Nagrinėjamoje byloje atsakovų sudarytoje privalomojo draudimo sutartyje nenurodytos žalos asmeniui rūšys (turtinė, neturtinė), todėl draudikas privalo atlyginti abiejų rūšių – tiek turtinę, tiek neturtinę – žalą, kurios dydis ribojamas maksimalia įstatyme ir sutartyje nustatyta draudimo asmeniui išmokos 30 000 Lt suma. Be to, šalių sudarytos savanoriškojo draudimo sutarties 6.4 punktu susitarta, kad draudėjui suteikiamas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės savanoriškas draudimas 100 000 Lt draudimo sumai vienam ir (ar) visiems įvykiams (metinis limitas) turtui ir (ar) sveikatai atskirai ir (ar) kartu paėmus. Šios draudimo sutarties sudedamąja dalimi esančių draudiko patvirtintų sausumos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 007 II dalies 1 punkte draudimo objektu įvardyta transporto priemonių savininkų (teisėtų valdytojų) civilinė atsakomybė tretiesiems asmenims už kelių eismo įvykių metu padarytą žalą trečiųjų asmenų turtui ir sveikatai, gyvybei. Taigi pagal savanoriškojo draudimo sutartį šalys neabejotinai susitarė dėl žalos asmens sveikatai draudimo. Kadangi žalos asmens sveikatai rūšis – turtinė ar neturtinė – sutartyje nekonkretizuota, tai nėra pagrindo išvadai, kad šia sutartimi šalys nesusitarė dėl neturtinės žalos draudimo. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Nagrinėjamos bylos atveju sudarydamas savanoriškojo draudimo sutartį draudėjas prisijungė prie draudiko patvirtintų standartinių šios rūšies draudimo taisyklių. Taigi turėjusi galimybę aiškiai išdėstyti sutarties sąlygas jų neaiškumu ar neapibrėžtumu jas pasiūliusi sutarties šalis (draudikas) negali remtis, siekdama išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Dėl to draudiko prievolė atlyginti neturtinę žalą kyla tiek iš transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, tiek iš šios draudimo rūšies savanoriškojo draudimo sutarties.

37CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl asmens gyvybės atėmimo atsiranda teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama asmens gyvybės atėmimo atveju pilnamečių asmenų teisė į neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis A. A., G. A. v. AB ,,Lietuvos draudimas“ byloje Nr. 3K-3-86/2005, 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis E. P., V. M. v. AB ,,Karigė“). Dėl to ir nagrinėjamoje byloje ieškovai, kaip pilnamečiai žuvusiojo artimieji giminaičiai, įgijo teisę reikalauti jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

38Draudiko prievolės atlyginti neturtinę žalą ieškovams nepanaikina bylą išnagrinėjusių teismų nustatyta aplinkybė dėl žuvusiojo neatsargaus elgesio eismo įvykio metu. Žuvusiojo elgesys eismo įvykio metu, jo kaltės forma yra fakto klausimai, kurie yra nustatyti byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų ir iš naujo kasaciniame teisme nenustatomi (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teismai ištyrė ir įvertino eismo įvykį, žuvusiojo elgesį jo metu, įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje nustatytas aplinkybes, iš šių duomenų nepripažino žuvusiojo didelio neatsargumo. Tokia išvada padaryta visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos įrodymų duomenis, nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Įstatyme įtvirtinta, kad kai paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, tai žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Taigi nesant nustatytos nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, nėra teisinio pagrindo, atsižvelgiant tik į nukentėjusiojo kaltės formą (paprastą neatsargumą), sumažinti neturtinės žalos dydį. Teismai teisiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovams neturtinė žala yra atlygintina.

39Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartyje apskaičiuotos ir priteistos ieškovams neturtinės žalos dydžiu. Ieškovams priteistas kiekvienam po 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra realus, pagrįstas CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, neviršijantis draudimo sumų pagal abi draudimo sutartis. Dėl to keisti priteistinos neturtinės žalos dydį nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

40Atsakydama į kasaciniame teisme šalių keliamus ieškinio senaties taikymo klausimus, teisėjų kolegija nurodo, kad byloje ieškinio reikalavimas yra dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriam pareikšti pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių pareikštiems reikalavimams, t. y. draudėjui ir draudikui pareiškus vienas kitam reikalavimus pagal draudimo sutartį, tačiau byloje tokių reikalavimų nėra, dėl to negali būti taikoma vienerių metų ieškinio senatis. Neturtinės žalos atsiradimą nulėmė 2003 m. gegužės 8 d. eismo įvykis, su ieškiniu į teismą kreiptasi 2005 m. vasario 4 d., taigi trejų metų ieškinio senaties terminas nepasibaigė.

41Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad nenustatyta CPK 346 straipsnio pagrindų naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovai R. J., T. P. ir R. P. ieškiniu prašė teismo: a) ieškovės T. P.... 6. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje šalių ginčas yra dėl draudiko... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinys tenkintas... 9. Teismas nustatė, kad 2003 m. gegužės 8 d. Vilniuje, Olandų g., ,,Polocko“... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007... 11. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškinys paduotas... 12. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai... 13. Kasaciniu skundu atsakovas ADB ,,RESO Europa“ prašo pakeisti Vilniaus... 14. 1. Teismai neatsižvelgė į tai, kad autobuso vairuotojo civilinė atsakomybė... 15. 2. Ieškinys kasatoriui pareikštas praėjus dvejiems metams nuo žalos... 16. 3. Baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas... 17. 4. Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį pilnamečiai asmenys, taigi ir ieškovai,... 18. Atsiliepimu į atsakovo ADB ,,RESO Europa“ kasacinį skundą ieškovai R. J.,... 19. 1. Ieškovai nėra draudimo teisinių santykių dalyviai, dėl to jiems... 20. 2. Nukentėjusiojo elgesys teismų baudžiamojoje byloje ir nagrinėjamoje... 21. 3. Pripažįstama, kad pilnamečiai žuvusiojo vaikai turi teisę į... 22. Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Vilniaus autobusai“ prašo pakeisti Vilniaus... 23. Priteisdami neturtinės žalos atlyginimą teismai neįvertino to, kad... 24. Kasaciniu skundu ieškovai R. J., T. P. ir R. P. prašo pakeisti Lietuvos... 25. 1. Vienintelis ieškovų patirtų praradimų dėl žuvusiojo mirties... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 28. 2003 m. gegužės 8 d. Vilniuje, Olandų g., ,,Polocko“ autobusų stotelėje... 29. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Kasacija yra išimtinė teismų sprendimų teisėtumo patikrinimo forma.... 31. Byloje paduotų kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai yra dėl... 32. Kadangi byloje draudiko prievolė atlyginti ieškovams neturtinę žalą... 33. Atsakovai tarpusavyje sudarė transporto priemonių savininkų ir valdytojų... 34. Eismo įvykio 2003 m. gegužės 8 d. metu, dėl kurio atsirado žala,... 35. Neturtinė žala yra žalos asmeniui rūšis, teisę į ją asmuo įgyja visais... 36. Nagrinėjamoje byloje atsakovų sudarytoje privalomojo draudimo sutartyje... 37. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl... 38. Draudiko prievolės atlyginti neturtinę žalą ieškovams nepanaikina bylą... 39. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartyje... 40. Atsakydama į kasaciniame teisme šalių keliamus ieškinio senaties taikymo... 41. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad nenustatyta CPK 346 straipsnio... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...