Byla 2A-477/2012
Dėl netinkamo sutarties vykdymo, baudos ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, Jungtinės Karalystės įmonė Jaguar Cars Limited ir Suomijos įmonė Inchcape Motors Finland OY

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Jungtinės Karalystės įmonės Jaguar Cars Limited apeliacinį skundą ir prie skundo prisidėjusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilbana“ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lavisos agrogrupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilbana“ dėl netinkamo sutarties vykdymo, baudos ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, Jungtinės Karalystės įmonė Jaguar Cars Limited ir Suomijos įmonė Inchcape Motors Finland OY.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą priimti netinkamos kokybės automobilį Jaguar S-Type Luxury ir sumokėti ieškovui 154 000 Lt, priteisti iš atsakovo 54 143,98 Lt nuostolių atlyginimą, 7700 Lt baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 531 Lt bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad iš atsakovo įsigijo automobilį Jaguar S-Type, kuris po eismo įvykio yra nebeeksploatuojamas. Eismo įvykis įvyko dėl automobilio gamintojo kaltės, dėl netinkamos automobilio detalės kokybės. Automobilis Jaguar S-Type buvo įsigytas reprezentacijai, jį praradus, buvo išnuomotas kitas automobilis, už kurio nuomą sumokėta 33 097,50 Lt. Byloje buvo paskirtos dvi ekspertizės. Antroji ekspertizė atlikta užsienyje, pirmąją ekspertizę atlikę ekspertai savo paaiškinimus pateikė teismo posėdžio metu. Ieškovo nuomone, teismas turėtų vadovautis pirmosios ekspertizės išvadomis, kuriose konstatuota, jog buvo automobilio detalės gedimas, dėl ko įvyko eismo įvykis. Kadangi atsakovas pardavė ieškovui netinkamos kokybės automobilį, yra atsakovo kaltė. Paskutinės ekspertizės išvada remtis negalima, kadangi vienas iš ekspertizę atlikusių ekspertų yra ne tas, kuriam teismas pavedė atlikti ekspertizę.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo UAB „Vilbana“ priimti iš UAB „Lavisos agrogrupė“ grąžinamą automobilį Jaguar S-Type Luxury, priteisė iš UAB „Vilbana“ UAB „Lavisos agrogrupė“ naudai 154 000 Lt automobilio kainos, 25 707,36Lt nuostolių atlyginimo, 11 469,60Lt išlaidų už ekspertizę, 4 605,11Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 4 427Lt sumokėto žyminio mokesčio, iš viso – 200 209,07Lt, 6% dydžio metines palūkanas už priteistą 179 707,36Lt sumą nuo 2004-04-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Spęsdamas dėl ko kilo 2003 m. lapkričio 3 d. eismo įvykis, teismas vadovavosi V. M. ir S. J. C. atlikta komisijine kompleksine metalografijos – autotechnine ekspertize ir jos išvadomis, kurios yra padarytos visapusiškai ištyrus tiek eismo įvykio kilimo aplinkybes, tiek atlikus automobilio detalių metalografijos tyrimą. Teismui nekilo abejonių dėl ekspertų kompetencijos, kadangi V. M. yra technikos mokslų daktaras, turintis eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją ir 14 m. praktinę darbo patirtį, o S. J. C. yra Kauno technologijos universiteto Mechanikos fakulteto Metalų technologijos katedros docentas, mokslų daktaras. Komisijinės kompleksinės metalografijos – autotechninės ekspertizės išvados patvirtino, kad eismo įvykis kilo dėl automobilio priekinio kairiojo rato pakabos pasukamojo kumštelio sulūžimo, kuris įvyko dėl išsivysčiusio eksploatacinio įtrūkimo, kuris susidarė ir vystėsi dėl lydinio metalurginių defektų. Teismas konstatavo, kad atsakovas pardavė ieškovui automobilį su paslėptu trūkumu (pirkimo-pardavimo sutarties 5.4.p.). Byloje nėra duomenų, kad apie šį trūkumą ieškovas, įsigydama automobilį, žinojo arba negalėjo nežinoti, automobilio kokybės trūkumas nebuvo toks akivaizdus, kad be specialaus tyrimo būtų pastebėtas. Pirkimo-pardavimo sutarties 5.1.p. atsakovė garantavo, kad automobilio kokybė visiškai atitinka automobilio specifikacijoje nurodytas sąlygas ar paprastai tokiems gaminiams keliamas sąlygas, gamintojo nustatytus standartus. Sutarties 5.3.p. atsakovė suteikė automobiliui ir jo visoms dalims 36 mėnesių, nepriklausomai nuo ridos, garantinį terminą, skaičiuojamą nuo automobilio priėmimo-perdavimo dienos. Jeigu garantijos laikotarpiu paaiškės paslėpti automobilio trūkumai ar jis kitaip neatitiks sutarties sąlygų, pirkėjas (ieškovė) turi teisę reikalauti, kad pardavėjas (atsakovė) priimtų automobilį atgal ir grąžintų pirkėjui sumokėtą už jį pinigų sumą (sutarties 5.4.3.p.). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nurodytos automobilio detalės metalurginiai defektai atsirado iki automobilio įsigijimo, atsakovas yra atsakingas už automobilio trūkumus, todėl įpareigojo priimti iš ieškovo automobilį Jaguar S-Type Luxury, o iš atsakovo ieškovui priteisė už automobilį sumokėtą kainą – 154 000 Lt (CK 6.333 str. 1 d., 6.334 str. 1 d. 4 p.) taip pat 11 469,60 Lt išlaidas už ekspertizę (CPK 79str., 88str. 1d. 1p., 93str. 1d.). Ieškovas teigė, kad dėl atsakovo netinkamo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo ieškovui kilo nuostoliai, kuriuos sudaro: palūkanos, sumokėtos UAB „Hanza lizingas“ už automobilio įsigijimą išsimokėtinai, pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties mokestis, automobilio draudimas bei kito automobilio nuoma. Teismas nustatė, kad ieškovas palūkanas už automobilio įsigijimą išsimokėtinai mokėjo ir tada, kai nebegalėjo naudotis automobiliu. Tokiu būdu dalis sumokėtų palūkanų laikytini ieškovo nuostoliais dėl atsakovo netinkamo pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovas UAB „Hanza lizingas“ sumokėjo 16 485,50Lt palūkanų, kurių dalis, t. y. 9158,61 Lt už 20 mėnesių, laikytini ieškovės patirtais nuostoliais, kuriuos turi atlyginti atsakovas. Teismas konstatavo, kad ieškovo sumokėtas 1 305,08 Lt sutarties mokestis negali būti pripažįstamas ieškovo nuostoliais, kadangi ieškovas 16 mėnesių automobiliu naudojosi, todėl bet kokiu atveju turėjo tiek pirkti draudimus, tiek mokėti pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties mokestį. Ieškovas patyrė nuostolius dėl kito automobilio nuomos, tačiau teismas 33 097,50 Lt sumą už automobilio nuomą šešiems mėnesiams (5 516,25Lt vienam mėnesiui) vertino kaip per didelę ir sumažino per pusę. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7 700Lt baudą dėl atsakovo pirkimo-pardavimo sutarties 5.p. numatyto įsipareigojimo nevykdymo (sutarties 6.2.p.). Šį reikalavimą ieškovas grindė garantinio termino laikotarpiu atsiradusiais automobilio gedimais, kurie galėjo būti sąlygoti automobilio priekinio kairiojo rato stebulės kumščio ąsos liejinio metalurginio defekto. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šį argumentą, todėl teismas jį atmetė (CPK 178 str.).

  1. Apeliacinio skundo argumentai

6Apeliantas – trečiasis asmuo Jungtinės Karalystės įmonė Jaguar Cars Limited – apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Byloje buvo pateikta ne vien Dr. V. M. įmonės „Impulsana“ atliktos ekspertizės išvada. Byloje savo išvadas ir paaiškinimus pateikė trečiojo asmens Jaguar Cars Limited specialistai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57512008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009). Teismas, nemotyvuotai atmesdamas ir nesivadovaudamas Jaguar Cars Limited specialistų paaiškinimais ir moksliškai pagrįstų išvadų duomenimis, pažeidė CPK 185 str. 1 d., o sprendime, nepasisakydamas dėl Jaguar Cars Limited specialistų nustatytų aplinkybių, pažeidė CPK 265 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą.
  2. Teismas byloje buvo paskyręs pakartotinę komisinę kompleksinę metalografinę – autotechninę ekspertizę, kurią pavedė atlikti Exova AB ekspertams. Ekspertai 2009 m. spalio 11 d. išvadoje Nr. TEK09-0296 konstatavo, kad lūžusi automobilio detalė neturėjo jokių metalo defektų, toleruotino medžiagos korėtumo, jos atsparumas apkrovoms buvo didesnis nei nurodyta Jaguar gamykliniuose reikalavimuose, o lūžis buvo sukeltas ne ilgalaikio detalės nuovargio (nusidėvėjimo), bet vienkartinės didelės apkrovos metu, kuomet automobilio ratas trenkėsi į kelio atitvarą. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo Exova AB ekspertizės duomenimis ir šią ekspertizę atmetė CKP 218 straipsnio pagrindu, tuo pažeidė CPK 179 straipsnį, 185 straipsnį, 212 straipsnio 1 dalį, 218 straipsnį.
  3. Teismas byloje ekspertizę atlikti paskyrė Švedijos įmonei Exova AB. Ekspertizė buvo atlikta ir jos išvada pateikta laikantis civilinio proceso įstatymo ir teismo nutarties reikalavimų, todėl teismas nepagrįstai nevertino 2009 m. spalio 11 d. ekspertų išvados Nr. TEK09-0296 ir nepagrįstai atmetė ekspertų išvadą tuo pagrindu, kad ekspertizę atliko ne teismo paskirtas ekspertas.
  4. CPK 179 straipsnis nustato, kad tuo atveju jei byloje pateiktų įrodymų neužtenka, teismas byloje dalyvaujančių šalių gali pareikalauti pateikti papildomus įrodymus. CPK 8 straipsnis nustato, kad teismas siekdamas, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai, turi bendradarbiauti su byloje dalyvaujančiais asmenimis. Teismas byloje dalyvaujančių šalių nepareikalavo patikslinti eksperto D. H. kvalifikacijos, tuo pažeidė CPK 8 straipsnį ir 179 straipsnį. Exova AB atliktos ekspertizės kaina yra 56 971 Lt (16 500 EUR). Teismas, atmesdamas ekspertų išvadą tuo pagrindu, kad ekspertizę atliko ne teismo paskirtas ekspertas, pažeidė Teismų įstatymo 34 straipsnyje nustatytą proceso ekonomiškumo principą.
  5. Exova AB ekspertų išvada yra patikimas įrodymas, paremtas mokslinio tyrimo duomenimis. Tyrimą atliko Exova AB ekspertai D. H., turintis 9 metų patirtį metalurgijos ir avarijų srityje, ir ekspertas U. B. turintis 29 metų patirtį metalurgijos ir medžiagų atsparumo srityje. Tyrimo metu buvo panaudota pažangi laboratorinė įranga, pritaikyti net 4 moksliniai metodai detalei ištirti. Pateikta išvada yra išsami, joje yra atsakyta į visus teismo nutartyje nurodytus klausimus, išvada yra detalizuota ir pagrįsta ne tik techniniais duomenimis, bet ir vizualine medžiaga. Teismas, priimdamas sprendimą, Exova AB 2009 m. spalio 11 d. ekspertizės išvadą Nr. TEK09-0296 privalėjo vertinti kaip eksperto išvadą (didesnį patikimumą turintį įrodymą), kadangi ekspertizės išvada atitiko visus CPK 212 straipsnio ir 216 straipsnio reikalavimus. Teismas, neįvertinęs ekspertų išvadoje pateiktų mokslinio tyrimo rezultatų, pažeidė CPK 218 straipsnį ir 185 straipsnį.
  6. Vienas iš teismo argumentų, kuriais teismas rėmėsi atmesdamas Exova AB 2009 m. spalio 11 d. ekspertų išvadą Nr. TEK09-0296, buvo tas, kad ekspertai savo išvadoje nevertino eismo įvykio mechanizmo bendrame kontekste. Šis teismo argumentas yra nepagrįstas. Exova AB ekspertai, susipažinę su ankstesnių ekspertizių išvadomis, turėdami eismo įvykio brėžinius, lūžusią ir su ja susijusias automobilio pakabos detales, o taip pat vizualiai apžiūrėję automobilį ir atlikę metalografinę ekspertizę – atsakė į ekspertizės užduoties klausimą, koks buvo autoįvykio mechanizmas atsižvelgiant į metalurgijos ekspertizės rezultatus. Teismas nenagrinėjo įrodymų, kurie paneigia ankstesnės metalografinės ir auto techninės ekspertizės rezultatus ir patvirtina, kad kairiojo rato stebulės kumščio didžioji ąsa lūžo automobilio susidūrimo su kelio atitvaru metu, o ne dėl detalės defekto.
  7. Dr. V. M. įmonės „Impulsana“ 2007 m. vasario 20 d. ekspertizės akte yra įvertinti automobilio pakabos detalių sugadinimai ir nurodomas galimas eismo įvykio mechanizmas. Dr. V. M. išvadose nurodo, kad visi automobilio pakabos detalių sugadinimai atsirado po to, kai lūžo kairiojo rato stebulės kumščio didžioji ąsa, tačiau ekspertas išvadoje nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių šią išvadą. Išvadoje po apgadintų automobilio pakabos detalių aprašymo seka išvada, kad dėl lūžusios kairiojo rato stebulės kumščio didžiosios ąsos automobilis trenkėsi į kelio atitvarą. Atsižvelgiant į tai, kad eksperto išvadoje nėra pateikiama argumentų dėl didžiosios ąsos lūžimo aplinkybių ir atsižvelgiant į tai, kad metalurginė detalės ekspertizė buvo atlikta anksčiau (2006-03-27, t. y. 1 metai prieš galutinę ekspertizės išvadą) tikėtina, kad Dr. V. M. aprašytas auto įvykio mechanizmas ir ekspertizės išvada yra grindžiami S. J. C. metalurginės ekspertizės akte pateikta išvada, kurioje yra nustatyta, kad rato stebulės kumščio didžioji ąsa turėjo metalurginių defektų. S. J. C. 2006 m. kovo 27 d. metalurginės ekspertizės aktas yra neišsamus ir nemotyvuotas.
  8. Jaguar Cars Limited specialistai savo išvadoje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad detalės metalografinį tyrimą būtina atlikti skanuojančiu elektroniniu mikroskopu, kadangi tik tokiu mikroskopu galima pamatyti smulkiąsias daleles, jų akytumą, dalelių dydžio skirtumus ir įvertinti, ar yra defektas. S. J. C. tyrimo metu naudota įranga, binokuliariniu mikroskopu ir kompiuterizuotu mikrospektriniu analizatoriumi, tiksliai šių metalo savybių ištirti yra neįmanoma. Dr. V. M., dalyvavęs visuose teismo posėdžiuose šios Jaguar Cars Limited specialistų išvados neneigė.
  9. Įvertinus Jaguar Cars Limited specialistų pateiktas išvadas, Exova AB ekspertų išvadą, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2005 m. birželio 14 d. specialisto išvadą Nr. 11-4003 (04) ir Dr. V. M. įmonės „Impulsana“ 2007 m. vasario 20 d. ekspertizės išvadą, nėra jokių aplinkybių ir objektyvių prielaidų abejoti, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis, įvyko ne dėl metalurginio detalės defekto, o dėl to, kad kairiojo rato stebulės kumščio didžioji ąsa lūžo automobiliui atsitrenkus į kelio atitvarą.

7Atsakovas UAB „Vilbana“ Lietuvos apeliaciniam teismui 2011 m. balandžio 6 d. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo.

8Atsiliepimų į apeliacinį skundą nėra gauta.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Byloje nustatyta, kad 2002 m. birželio 14 tarp atsakovo ir UAB „Hanza lizingas“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo perduoti UAB „Hanza lizingas“ naują automobilį Jaguar S-Type 2,5 Luxury UAB „Hanza lizingas“ nuosavybėn, o UAB „Hanza lizingas“ įsipareigojo priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą kainą – 154 000 Lt. Pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties pagrindu UAB „Hanza lizingas“ 2002 m. birželio 14 d. perdavė automobilį ieškovui. 2002 m. birželio 14 d. susitarimu dėl nuosavybės teisės perleidimo UAB „Hanza lizingas“ perleido ieškovui, o ieškovas įgijo privačios nuosavybės teisę į lengvąjį automobilį Jaguar S-Type 2,5 Luxury.

10Kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 251 kilometre 2003 m. lapkričio 3 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis, kurį vairavo V. P.. V. P. teigimu, staigiai pasukęs vairą į kairę pusę, išgirdo duslų dungtelėjimą kairiojo priekinio rato arkoje, po kurio automobilis pasidavė į kairę ir nevaldomai iš inercijos trenkėsi į kelio aptvarą. Eismo įvykio metu automobilis buvo apdraustas UAB DK „Baltic polis“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu, o automobilio savininko bei valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK „Baltic polis“ Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

11UAB DK „Baltic Polis“, siekdama nustatyti automobilio detalės lūžio priežastis, kreipėsi į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Suvirinimo ir medžiagotyros problemų institutą, kuris atlikęs automobilio rato stebulės kumščio lūžio metalografinį tyrimą, nustatė, jog automobilio rato stebulės kumščio didžiosios ąsos lūžis nevienkartinis, automobilio rato stebulės kumščio didžiosios ąsos lūžimą paspartino metalo įtrūkimo buvimas metalurginio defekto vietoje. Be to, transporto priemonės techninę ekspertizę atliko Lietuvos-Lenkijos įmonė „Transporto mokslinis-tiriamasis centras“, kuri konstatavo, jog autoįvykio priežastimi tapo nekokybiškas kairiojo rato stebulės kumščio didžiosios ąsos liejinys.

12UAB DK „Baltic polis“ 2004 m. sausio 12 d. atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad 2003 m. lapkričio 3 d. eismo įvykis yra nedraudiminis, kadangi eismo įvykį sąlygojo automobilio kairiojo rato stebulės kumščio didžiosios ąsos brokas. Draudimo bendrovei atsisakius sumokėti draudimo išmoką, ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti pardavėją priimti parduotą automobilį, kuris pardavimo metu turėjo paslėptą detalės defektą, grąžinti jo kainą, atlyginti nuostolius bei sumokėti baudą.

13Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pardavėjo atsakomybės pardavus automobilį, kuris ieškovo (pirkėjo) nuomone, turėjo paslėptų trūkumų. Ieškovo teigimu, pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo automobilio priekinio kairiojo rato pakabos pasukamojo kumštelio sulūžimas, kuris įvyko dėl išsivysčiusio eksploatacinio įtrūkimo, kuris susidarė ir vystėsi dėl lydinio metalurginių defektų. Kadangi byloje nurodomoms aplinkybėms nustatyti ir ištirti reikalingos specialios žinios, buvo paskirtos ekpertizės, kurių metu turėjo būti nustatyta, ar eismo įvykis įvyko dėl paslėpto automobilio trūkumo, ar visi apgadinimai yra eismo įvykio pasekmė.

14Nagrinėjamoje byloje buvo atliktos dvi teismo ekpertizės. Pirmąją 2007 m. vasario 20 d. atliko Kauno technologijos universiteto Mechanikos fakulteto Metalų technologijos katedros docentas dr. Sangaudas J. C. (ekspertizės metalografinė dalis) bei dr. V. M. (ekspertizės autotechninė dalis). Kitą ekspertizę 2009 m. spalio 11 d. atliko Švedijos įmonės „Exova AB“ ekspertai. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi pirmosios ekspertizės išvadomis ir nesivadovavo antrąja ekspertize iš esmės dėl to, kad ją atliko ne teismo paskirtas ekspertas bei dėl to, kad joje nėra aptartas eismo įvykio mechanizmas.

15Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, pastebi, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. nutartimi ekspertizę pavedė atlikti Švedijos įmonei „Bodycote Materials Testing AB“ (dabartinis pavadinimas „Exova AB“). Teismo nutartyje nėra nurodyta, kad minėtą ekspertizę turėjo atlikti konkretūs ekspertai, todėl teismas neturėjo pagrindo atmesti ekspertizės išvadą dėl to, kad ji buvo atlikta ne to eksperto.

16Be to, teismas nesivadovavo „Exova AB“ ekspertizės išvadomis ir dėl to, kad ji buvo atlikta netiriant eismo įvykio aplinkybių. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį teismas gali paskirti ekspertizę, kai reikia išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. Kolegija pastebi, kad antrosios ekspertizės išvadose yra nurodyta, kad „gulbės kakliuko“ (didžiojo kumštelio) įtrūkimą sukėlė lenkimo jėga, kai „gulbės kakliukas“ lenkiamas į vidų. Ši jėga greičiausiai atsiranda, kai automobilis trenkiasi į kliūtį, kuri prispaudžia rato viršutinę dalį prie „gulbės kakliuko“. Lenkimo jėga sukelia didelius įtempimus vidinėje „gulbės kakliuko“ dalyje, kur ir įvyko įtrūkimas. Kadangi visus įtrūkimus sukėlė statinės apkrovos ir nebuvo užfiksuoti jokie metalurginiai defektai ar per didelis medžiagos akytumas, susijęs su įtrūkimais pradiniuose taškuose, akivaizdu, kad priekinės pakabos gedimą sukėlė smūgis, kai automobilis atsitrenkė į kelio kliūtį. Teisėjų kolegijos nuomone, ekspertai vadovaudamiesi turimomis technikos ir mokslo žiniomis bei metalurgijos ekspertizės rezultatais, atsakė į teismo nutarties dėl ekspertizės paskyrimo trečią klausimą apie eismo įvykio mechanizmą. Išvadose nurodyta, kad priekinės pakabos gedimą sukėlė smūgis, kai automobilis atsitrenkė į kelio kliūtį. Kolegijos nuomone, tokia ekspertų išvada yra pagrįsta ekspertų turimomis specialiomis žiniomis ir yra pakankama, tuo tarpu faktines aplinkybes, susijusias su eismo įvykiu ar iki jo, turi nustatinėti teismas, tirdamas kitus byloje esančius įrodymus. Kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas taip pat turėjo vertinti Jaguar Cars Limited teismo posėdyje dalyvavusių specialistų paaiškinimus.

17Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas vertinti antrosios ekspertizės išvadas bei nevertindamas Jaguar Cars Limited specialistų paaiškinimų, pažeidė CPK 176 ir 185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl byloje priėmė neteisingą sprendimą.

18Kaip jau buvo minėta, byloje buvo atliktos dvi teismo paskirtos ekspertizės. Teisėjų kolegija nenustatė proceso pažeidimų, kurie neleistų remtis šių ekspertizių išvadomis, todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, vertina abu šiuos įrodymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertai, pateikdami išvadą, atsako į teismo nutartyje suformuluotus klausimus (CPK 213 str.) ir tik tuo atveju, jeigu nustato, kad yra reikšmingų bylai faktų, pasisako dėl papildomų aplinkybių (CPK 216 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, išanalizavusi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 8 d. bei 2009 m. birželio 30 d. nutartis dėl ekspertizės paskyrimo, nustatė, kad šiose nutartyse ekspertams buvo patekti skirtingi klausymai. Pirmosios ekspertizės metu buvo reikalaujama atsakyti į klausimus dėl eismo įvykio aplinkybių bei įtakos, kokią turėjo eismo įvykio pasekmių sunkumui automobilio priekinio rato stebulės kumščio didžiosios ąsos lūžio paviršiuje buvęs nuovarginis eksploatacinis įtrūkimas ir metalurginiai defektai. Tuo tarpu antrosios ekspertizės metu buvo tiriama ar lūžio paviršiuje buvo nuovarginis eksploatacinis įtrūkimas, atsiradęs dėl metalurgijos ar kitų defektų, ar priekinio rato stebulės kumščio didžioji ąsa lūžo dėl vienkartinės perkrovos smūgio metu bei koks buvo autoįvykio mechanizmas.

19Pažymėtina, kad pirmosios ekspertizės metu ekspertų nebuvo klausiama, ar detalė turėjo metalurginių defektų, o buvo klausiama dėl tų defektų įtakos atsiradusioms pasekmėms. Ekspertas išvadoje nurodė, kad eksploataciniam įtrūkimui susidaryti ir vystytis tiesioginę įtaką turėjo lydinio metalurginiai defektai. Iš eksperto S. J. C. atlikto tyrimo matyti, kad jis detalių lūžius tyrė binokuliariniu mikroskopu ?MC-9 ir kompiuterizuotu lazeriniu mikrospektriniu analizatoriumi LMA10 (C. Z. J.). Detalių kietumas buvo matuojamas superrokvelo kietmačiu TKC-1M. Antrosios ekspertizės metu automobilio mechanizmo detalės buvo tiriamos šviesos optiniu mikroskopu (LOM), skenuojančiu elektroniniu mikroskopu (SEM), įtrūkimo zonos peršviestos rentgenu bei buvo atliktas viršutinės „gulbės kakliuko“ dalies tempimo stiprumo ribos bandymas. Atlikę minėtus tyrimus, „Exonova AB“ ekspertai priėjo prie išvados, kad nėra jokių „gulbės kakliuko“ medžiagos porų ar kitų defektų, kad nėra užfiksuoti jokie metalurginiai defektai, kad medžiaga atitinka mechaninio stiprumo reikalavimus.

20Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių bei specialistų paaiškinimus teismo posėdžio metu bei apeliacinio skundo argumentus dėl ekspertizių metu naudojamų metodų detalių metalurginiams ar kitiems defektams nustatyti, sprendžia, kad antrosios ekspertizės metu ekspertai turėjo tiesioginę užduotį nustatyti detalių defektus ir tyrimus dėl šių defektų nustatymo atliko pažangesniais būdais, todėl mano, kad šioje byloje turi būti remiamasi „Exonova AB“ išvada.

21„Exonova AB“ ekspertai priėjo prie išvados, kad abu priekinės pakabos lanksto įtrūkimai įvyko dėl statinės perkrovos, be jokių metalo nuovargio ženklų. Priekinės pakabos lanksto medžiaga atitinka mechaninio stiprumo reikalavimus. Nepastebėta „gulbės kakliuko“ medžiagos porų ar kitų defektų. „Gulbės kakliuko“ (didžiojo kumštelio) įtrūkimą sukėlė lenkimo jėga, kai gulbės kakliukas lenkiamas į vidų. Ši jėga greičiausiai atsiranda, kai automobilis trenkiasi į kliūtį, kuri prispaudžia rato viršutinę dalį prie „gulbės kakliuko“. Lenkimo jėga sukelia didelius įtempimus vidinėje „gulbės kakliuko“ dalyje, kur ir įvyko įtrūkimas. Valdymo svirties (mažojo kumštelio) įtrūkimą sukėlė lenkimo jėga, veikiant žemyn, atgal ir tikriausiai įvyko, nulūžus „gulbės kakliukui“. Kadangi visus įtrūkimus sukėlė statinės apkrovos ir nebuvo užfiksuoti jokie metalurginiai defektai ar per didelis medžiagos akytumas, susijęs su įtrūkimais pradiniuose taškuose, akivaizdu, kad priekinės pakabos gedimą sukėlė smūgis, kai automobilis atsitrenkė į kelio kliūtį. Ši ekspertų išvada patvirtina aplinkybę, kad automobilio detalė iki eismo įvykio neturėjo defektų, kurie galėtų būti eismo įvykio priežastimi. Tokią išvadą patvirtino ir Jaguar Land Rover inžinieriai, kurie įvertino automobilio ir pakabos konstrukcijas, lūžio paviršius, avarijos aplinkybes.

22Byloje pateikti ir kolegijos įvertinti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ginčo automobilis neturėjo tokių detalių defektų, kurie galėtų būti eismo įvykio priežastimi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje yra pareikštas reikalavimas dėl įpareigojimo priimti grąžinamą automobilį dėl to, kad jis turėjo paslėptų trūkumų, tačiau bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ieškovo įsigytas automobilis tokių trūkumų turėjo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkinti ieškinio reikalavimai įpareigoti atsakovą priimti grąžinamą automobilį, atlyginti nuostolius, priteisti baudą bei palūkanas, panaikinama, o pareikšti reikalavimai atmetami. Teismo sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo priėmimo ir bylos dalies nutraukimo bei dėl kitų reikalavimų atmetimo, paliekama nepakeista.

23Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas UAB „Vilbana“ prašė priteisti 5 900 Lt išlaidų advokato atstovavimo pagalbai pirmosios instancijos teisme (3 t., b. l. 121, 123) apmokėti bei 3 025 Lt išlaidų advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme (5 t., b. l. 93-94) apmokėti. Trečiasis asmuo Jaguar Cars Limited prašė priteisti 11 000 EUR už ekspertizę, 620 EUR už advokato atstovavimą bei 100 EUR už vertimą į lietuvių kalbą (4 t., b. l. 196), iš viso 11 720 EUR (11 720 EUR x 3,4528 Lt = 40 466,82 Lt) bei 4 594 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas tenkino trečiojo asmens Jaguar Cars Limited apeliacinį skundą bei priėmė atsakovo UAB „Vilbana“ pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, o ieškovo reikalavimus atmetė, todėl yra tenkinami atsakovo bei trečiojo asmens prašymai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Teismas taip pat priteisia iš ieškovo 243,35 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme valstybei.

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsnio 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lavisos agrogrupė“ ieškinio reikalavimai, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šiuos ieškinio reikalavimus atmesti.

26Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

27Iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lavisos agrogrupė“ (j. a. k. 6031792, buveinė: Gedimino g. 110, Kupiškis) priteisti 8 925 Lt (aštuonis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt penkis litus) advokato atstovavimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilbana“ (j. a. k. 2303863, buveinė: Žadeikos g. 1b, Vilnius), 45 060,82 Lt (keturiasdešimt penkis tūkstančius šešiasdešimt litų 82 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui Jaguar Cars Limited bei 243,35 Lt (du šimtus keturiasdešimt tris litus 35 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą priimti... 5. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 6. Apeliantas – trečiasis asmuo Jungtinės Karalystės įmonė Jaguar Cars... 7. Atsakovas UAB „Vilbana“ Lietuvos apeliaciniam teismui 2011 m. balandžio 6... 8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nėra gauta.
    9. Byloje nustatyta, kad 2002 m. birželio 14 tarp atsakovo ir UAB „Hanza... 10. Kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 251 kilometre 2003 m. lapkričio 3 d. įvyko... 11. UAB DK „Baltic Polis“, siekdama nustatyti automobilio detalės lūžio... 12. UAB DK „Baltic polis“ 2004 m. sausio 12 d. atsisakė išmokėti ieškovui... 13. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pardavėjo atsakomybės pardavus automobilį,... 14. Nagrinėjamoje byloje buvo atliktos dvi teismo ekpertizės. Pirmąją 2007 m.... 15. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, pastebi, kad... 16. Be to, teismas nesivadovavo „Exova AB“ ekspertizės išvadomis ir dėl to,... 17. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios... 18. Kaip jau buvo minėta, byloje buvo atliktos dvi teismo paskirtos ekspertizės.... 19. Pažymėtina, kad pirmosios ekspertizės metu ekspertų nebuvo klausiama, ar... 20. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių bei specialistų paaiškinimus teismo... 21. „Exonova AB“ ekspertai priėjo prie išvados, kad abu priekinės pakabos... 22. Byloje pateikti ir kolegijos įvertinti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad... 23. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies... 26. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 27. Iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lavisos agrogrupė“ (j. a. k....