Byla 3K-3-130/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Fabrikant corporation“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002008 m. lapkričio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Fabrikant corporation“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus ūkas“ dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – A. S.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas pareiškė atgręžtinį reikalavimą ir prašė teismo regreso tvarka priteisti iš atsakovo 21 tūkst. Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad prekybos centre „Akropolis“ 2005 m. spalio 19 d. ieškovui priklausančiame juvelyrinių dirbinių skyriuje esančio prekystalio, kurį pagal ginčo šalių 2004 m. kovo 31 d. ir 2004 m. gegužės 4 d. sudarytas baldų sukonstravimo, pagaminimo bei sumontavimo sutartis suprojektavo, pagamino ir sumontavo atsakovas, pastatomas baldinis kampas užkrito ant trečiojo asmens nepilnametės dukters ir ją sužalojo. Prekystalio kampas nukrito, nes buvo nepritvirtinta prie kitų prekybinio stendo dalių. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2007 m. vasario 20 d. sprendimu (civilinėje byloje pagal A. S. ieškinį atsakovui UAB „Fabrikant corporation“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, byla Nr. 2-13265-235/2006) patenkino sužalotos mergaitės motinos ieškinį ir priteisė sužalotajai iš UAB „Fabrikant corporation“ 21 tūkst. Lt neturtinės žalos. Nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas papildomai konstatavo, kad UAB „Fabrikant corporation“, kaip įrenginių savininkas, sužalotam asmeniui atsako be kaltės, todėl šios civilinės atsakomybės sąlygos nenustatinėjo. Ieškovas teigia, kad kampas nukrito, nes atsakovas netinkamai suprojektavo ir sumontavo prekybinius baldus. Atsakovas su tuo nesutinka ir nurodo, kad be jo žinios ieškovas permontavo ginčijamus baldus.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

6Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 21 tūkst. Lt žalai atlyginti, 630 žyminio mokesčio ir 4720 Lt advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo reikalavimą teismas pripažino regresiniu reikalavimu, nes ieškovas atlygino sužalotam asmeniui 21 tūkst. Lt žalos, kuri, teismo vertinimu, atsirado dėl atsakovo kaltės ir veiksmų – netinkamai sukonstruoto ir sumontuoto prekybos baldo – kampo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui atsirado civilinė atsakomybė, nes yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: netinkamai sukonstruotas ir sumontuotas baldas, kuris nuvirto; žala, kurią dėl nukritusio baldo patyrė sužalotas vaikas; atsakovo kaltė. Šią išvadą teismas grindė ieškovo pateiktu ir UAB „Impeksservis“ parengta 2005 spalio 26 d. ekspertizės ataskaita, nes ši ekspertizė atlikta praėjus tik kelios dienoms nuo nelaimingo atsitikimo, be to, joje nustatytas aplinkybes patvirtino liudytojas. Atsakovo pateiktą ir Všį „Tuvtechnika“ parengtą 2008 m. balandžio 10 d. ekspertizės aktą, kuriame konstatuota, kad baldas suprojektuotas, pagamintas ir pirmą kartą sumontuotas tinkamai, teismas atmetė, nes jis parengtas apžiūrėjus ginčijamus baldus, pastatytus jau kitoje parduotuvėje, po kelerių metų.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu patenkino atsakovo apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 4 d. sprendimą, atmetė ieškinį ir priteisė atsakovui iš ieškovo 630 Lt žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes nevisapusiškai ištyrė ir įvertino įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad neatsirado atsakovo civilinė atsakomybė, nes po baldų pastatymo ieškovo patalpose ne ieškovo darbuotojai, bet pašaliniai asmenys ardė ir surinkinėjo ginčijamus baldus. Apeliacinės instancijos teismas atmetė UAB „Impeksservis“ ekspertizės aktą, nes jis parengtas nesiremiant atsakovo sudarytais konstrukciniais brėžiniais, kuriuose nustatyta, jog baldai, taip pat ir ginčijamas kampas tvirtinami medvaržčiais.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 4 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje M. J. v. K. B., byla Nr. 3K-3-203/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, jog šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų (CPK 182 straipsnio 2 punktas), nes padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl žalos nepilnametei padarymo kaltas ne atsakovas, suprojektavęs baldus, bet ne kartą juos savo iniciatyva ardęs kasatorius. Kasatorius pabrėžė, kad Vilniaus apygardos teismas neatsižvelgė į kitoje civilinėje byloje teismo nutartimi nustatytą prejudicinį faktą, kad už nepilnametei padarytą žalą kasatorius atsako be kaltės, kaip prekybos įrangos savininkas, t. y. kad kitoje byloje kasatoriaus kaltė nenustatyta.
  2. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo laikyti patikimais ir besąlygiškai vertinti atsakovo nurodomų aplinkybių, susijusių su ginčijamų baldų gamyba ir montavimu, nes jos yra prieštaringos: pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, jog baldus tik montavo, apeliacinės instancijos teisme atsakovas nurodė, kad baldus gamino ir montavo, o kitoje byloje atsakovas iš viso neigė, kad baldus gamino ir montavo.
  3. Kasatorius tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi baldų konstrukciniais brėžiniais, nes jie galėjo būti parengti iškėlus bylą teisme, t. y. po baldų pagaminimo ir sumontavimo. Be to, tai yra tik vidinis atsakovo įmonės dokumentas, kurių atsiradimo data neaiški.
  4. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nes neargumentavo, kodėl atmetė įrodymą, kuriuo turėjo remtis – liudytojo S. J. parodymus, kad po nelaimingo atsitikimo kasatoriaus vadovo prašymu buvo sutvirtinti nestabilūs baldai.
  5. Kasatorius taip pat pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai atmetė ir kitą įrodymą – UAB „Impeksservis“ parengtos ekspertizės ataskaitos, kurioje konstatuota, jog baldai yra nekokybiški ir nesaugūs eksploatuoti.

10Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

  1. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, o kasacinis skundas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovas pabrėžia, kad kasatoriaus teiginys, jog kitoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 25 d. priimta nutartimi konstatavo atsakovo kaltę dėl mažamečio vaiko sužalojimo, t. y. prejudicinę faktą šiai bylai, yra neteisingas, nes nurodyta nutartimi nespręstas šios bylos ieškovo ir atsakovo kaltės klausimas, o kasatoriui taikyta tik civilinė atsakomybė be kaltės. Be to, atsakovas teigia, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 25 d. nutartimi nepanaikino pirmosios instancijos išvados, kad UAB „Fabrikant corporation“ yra kalta dėl vaiko sužalojimo.
  2. Atsakovas nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai atmetė UAB „Inpeksservis“ ekspertizės ataskaitą, nes teismas šio įrodymo neatmetė, bet vertino kaip rašytinį įrodymą. Taip pat atsiliepime tvirtinama, kad nurodyta ekspertizės ataskaita neatitinka tikrovės, yra neišsami, nes: UAB „Impeksservis“ neatlieka baldų projektavimo, montavimo ir konstravimo ekspertizių; jos darbuotojai neturi tinkamo – inžinerinio – išsilavinimo, atliekant ekspertizę atsakovas nedalyvavo; nepateikė jai atlikti reikalingos informacijos ir dokumentų (gamybinių konstravimo brėžinių); ataskaitą parengę asmenys negalėjo vadovautis subjektyviais kasatoriaus – jų užsakovo – paaiškinimais; baldai apžiūrėti neišsamiai – tik iš išorės, bet ne iš vidaus, nepatikrinti jų matmenys. Ataskaita prieštarauja liudytojo S. J. parodymams, nes jis nurodė, kad kampą sutvirtino po kelių dienų, o po penkių dienų nuo įvykio atliktoje ataskaitoje nustatyta, jog kampas nesutvirtintas.
  3. Atsiliepime tvirtinama, kad kasatoriaus neveikimas, nerūpestingumas, aplaidumas ir baldo nuvirtinas bei mergaitės sužalojimas taip pat turi tiesioginį priežastinį ryšį, nes kitoje pirmesnėje civilinėje byloje kasatoriaus vadovas nurodė, jog baldus galėjo išjudinti pravažiuojančios grindų plovimo mašinos, o kiti kasatoriaus darbuotojai paliudijo, kad baldams pradėjus klibėti nebuvo imtasi jokių priemonių.
  4. Atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai vertino liudytojo S. J., kuris po įvykio sutvirtino baldus, parodymus ir pripažino, jog šis asmuo nebuvo atsakovo darbuotojas.
  5. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pasisakė dėl gamybinių konstrukcinių brėžinių, nes būtent pagal juos gaminami konkretūs baldai.
  6. Atsiliepime pritariama apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad ginčijami baldai po jų pirminio sumontavimo kelis kartus buvo išardomi ir surenkami, bet kasatorius nepateikė įrodymų, jog visais atvejais tuos darbus atliko atsakovas. Atsakovas įsitikinęs, kad jis neturi atsakyti už kitų asmenų netinkamai atliktą darbą. Atsakovas teigia, kad ginčijamas baldų kampas pagamintas su šoninėmis sienelėmis.
  7. Atsiliepime ginčijamas kasatoriaus patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis. Atsakovas mano, kad jis yra per didelis, nes gerokai viršija teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas, bendra jų suma sudaro daugiau kaip pusę ieškinio sumos, nagrinėjamoje byloje nereikėjo advokato didelio įdirbio, nes visi duomenys buvo surinkti kitoje civilinėje byloje, apeliacinės instancijos teismo posėdis truko apie vieną val., išlaidų dydis neatitinka kasatoriaus ir advokatės pasirašytos sutarties sąlygų.

11Teisėjų kolegija konstatuoja:

12V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

13Kasaciniame skunde keliamos 182 straipsnio 2 punkto ir 185 straipsnio aiškinimo bei taikymo problemos, t. y. įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo klausimai. Tai yra teisės klausimai ir teisėjų kolegija dėl jų pasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

14Dėl įsiteisėjusia teismo nutartimi kitoje civilinėje byloje nenagrinėtų aplinkybių nepripažinimo prejudiciniais faktais

15Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo sprendimo prejudicinė galia, tai yra teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. UAB „Midoja“ ir kt., byla Nr. 3K-3-374/2004; 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje J. Č. firma v. AB DnB NORD bankas, byla Nr. 3K-3-615/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Z. A. v. Varėnos 1–asis notarų biuras ir kt., byla Nr.3K-3-627/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. G. D., byla Nr. 3K-3-191/2008).

16Nagrinėjamoje byloje kasatorius kaip prejudiciniu faktu remiasi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 25 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje pagal A. S. ieškinį atsakovui UAB „Fabrikant corporation“ dėl neturtinės žalos atlyginimo), kuria kasatoriui taikyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės už asmens sužalojimą CK 6.263 straipsnio 3 dalies, 6.266 straipsnio pagrindu. Kasatorius pabrėžė, kad nagrinėjamo ginčo atveju apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į nurodytoje teismo nutartyje nustatytą prejudicinį faktą, kad už nepilnametei padarytą žalą kasatorius atsako be kaltės, kaip prekybos įrangos savininkas, t. y. kad kasatoriaus kaltė nenustatyta. Šį kasatoriaus argumentą teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu, nes civilinėje byloje pagal A. S. ieškinį atsakovui UAB „Fabrikant corporation“ dėl neturtinės žalos atlyginimo deliktinė civilinė atsakomybė kasatoriui taikyta CK 6.263 straipsnio 3 dalies, 6.266 straipsnio pagrindu. Nurodytose teisės normose nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatė būtent nurodytas kasatoriaus civilinės atsakomybės sąlygas. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama. Šios sąlygos nenustatinėjo ir Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2007 m. gegužės 25 d. nutartį. Kasatoriaus kaltės aspektu nurodyta nutartis nagrinėjamoje byloje prejudicinę reikšmę turėtų tuo atveju, jeigu joje (nutartyje) būtų konstatuota kasatoriaus kaltė, ir byloje, kurioje ji priimta, būtų buvę privaloma nustatyti šią civilinės atsakomybės sąlygą. Taigi teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamo ginčo atveju, kai kasatorius CK 6.280 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškė atgręžtinį reikalavimą atsakovui, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 25 d. nutartimi kasatoriaus kaltės požiūriu neturi prejudicijos, nes kaltė civilinėje byloje pagal A. S. ieškinį atsakovui UAB „Fabrikant corporation“ dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo nustatinėjama, t. y. nebuvo įrodinėjimo dalykas. Nurodytoje byloje ir nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalykas yra skirtingas, nes šiam kasatoriaus ir atsakovo ginčui išspręsti bei kasatoriaus regreso teisės (atgręžtinio reikalavimo) į žalos padariusį asmenį pagrįstumui patikrinti būtina nustatyti tai, dėl kieno kaltės – kasatoriaus ar atsakovo – prekystalio kampas buvo sumontuotas blogai ir nuvirto. Dėl to nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 23 d. teismo nutartimi (priimta civilinėje byloje pagal A. S. ieškinį atsakovui UAB „Fabrikant corporation“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, byla Nr. 2-13265-235/2006) ir vertino šalių veiksmus kaltės aspektu. Pažymėtina, kad nurodytoje nutartyje teismas nesvarstė UAB „Fabrikant corporation“ argumentų dėl įrangos gamintojo UAB „Vilniaus ūkas“ kaltės, bet pabrėžė, jog šie argumentai turėtų reikšmės nagrinėjant UAB „Fabrikant corporation“ regresinį reikalavimą. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti įrodinėjimo taisyklės, nustatytos CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame reglamentuojamas aplinkybių pripažinimas prejudiciniais faktais, pažeidimo.

17Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ir ekspertizės išvados, kaip įrodinėjimo priemonės, reikšmės

18Kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą taip pat keliami įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų CPK 176–185 straipsniuose ir susijusių su ekspertizės išvadų vertinimu, aiškinimo klausimai.

19Pirmiausia pažymėtina, kad teismų praktikoje įrodinėjimo dalykas aiškinamas kaip juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialines teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. V. B.; byla Nr. 3K-3-20/2008). Tai reiškia, jog civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, byla Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-439/2008). Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Tomis“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Lazdijų darbo birža v. A. K. individualioji įmonė ,,Mugė“; byla Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Albektus“ v. D. A. A. ir kt.; byla Nr. 3K-3-110/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendime dėl kiekvieno ieškinio reikalavimo turi būti pasisakyta išsamiai, nurodant teismo padarytų išvadų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. A. K. ir kt., byla Nr. 3K-3-67/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, byla Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos v. UAB „Kriptonika“ ir kt., byla Nr. 3K-3-355/2008). Dėl to privalu laikytis CPK nustatyto reikalavimo teismo sprendimo turiniui, kad teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

20Įrodinėjimo tikslui užtikrinti CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialiųjų mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Pasisakydamas dėl eksperto išvados, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ji kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl iškeltoje civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo, pritaikęs specialiąsias žinias. Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Tai turto įvertinimo, defektų nustatymo, įrengimų ir mechanizmų ištyrimo ar kitokie aktai, kurie yra surašyti atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų po ištyrimo. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 73 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Valvikė“ v. UAB „Laugina“, byla Nr. 3K-3-575/2008; 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. A. R. Ž., byla Nr. 3K-3-8/2005).

21Aiškindamas CPK 212 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva, jeigu teismui iškyla neaiškūs, specialių žinių reikalaujantys klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje M. Ž. A. v. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir kt., byla Nr. 3K-3-26/2005; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Neptis“ v. MRU Teismo ekspertizės institutas, byla Nr. 3K-3-587/2006; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ruuki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, byla Nr. 3K-3-222/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, byla Nr. 3K-3-484/2007 ir kt.).

22Išvadą, kad atsakovo kaltė dėl prekystalio kampo nuvirtimo neįrodyta, skundžiamame sprendime Vilniaus apygardos teismas motyvavo tuo, kad kasatoriaus užsakymu atsakovas sukonstravo nuvirtusi prekystalio kampą ir kitus prekybos baldus pagal atsakovo parengtus konstrukcinius brėžinius, kuriuose numatytas ginčijamo kampo tvirtinimas medvaržčiais su plokšte. Apeliacinės instancijos teismas atmetė UAB „Impeksservis“ 2005 spalio 26 d. ekspertizės ataskaitą, kurioje konstatuota, kad nuvirtęs pristatomas baldų kampas buvo netinkamai sutvirtintas, nes joje neatsakyta į kasatoriaus užduotus klausimus, bet teismas nepateikė kitų šio įrodymo atmetimo motyvų. Teismas pripažino, kad pagal šalių 2004 metais sudarytas sutartis atsakovas po baldų pastatymo neprivalėjo demontuoti ir iš naujo surinkti prekybos baldų, nors civilinėje byloje pagal A. S. ieškinį atsakovui UAB „Fabrikant corporation“ dėl neturtinės žalos atlyginimo kasatoriaus atstovai nurodė, kad baldai buvo permontuoti ir šiuos darbus atliko atsakovo darbuotojai. Taip pat teismas rėmėsi liudytojo S. J., kuris atliko ginčijamų prekybos baldų pastatymo, demontavimo ir po nelaimingo atsitikimo sutvirtinimo (remonto) darbus, parodymais, jog jis nėra atsakovo darbuotojas, o darbus atliko ieškovo pavedimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir įrodymus bei nemotyvavo, dėl kokių priežasčių juos atmeta. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo pateiktą VšĮ baldų bandymo centro „Tuvtechnika“ 2008 m. balandžio 10 d. ekspertizės aktą, nes jis parengtas po kelerių metų nuo nelaimingo atsitikimo, apžiūrėjus ginčo baldus, perkeltus į kitą prekybos vietą. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio ekspertizės akto nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į liudytojo S. J. parodymus, kad nuvirtęs kampas nebuvo tinkamai pritvirtintas prie kitų prekybos baldų – nebuvo kampo šoninės plokštės, kuri medvaržčiais tvirtinama prie vitrinos šoninės sienos. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas taip pat netikrino. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole esančių kasatoriaus atstovo paaiškinimų matyti, kad atsakovas pas kasatorių dėl baldų montavimo visada siųsdavo S. J. Taigi apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino šio asmens ir šalių tikrųjų santykių ir rėmėsi vien nurodyto liudytojo parodymais, kad, nuvirtus kampui, jį telefonu iškvietė kasatoriaus vadovas. Pažymėtina, kad dėl ginčijamo kampo pastatymo atsakovo pozicija kelis kartus keitėsi ir yra prieštaringa: atsakovas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog baldus tik montavo, apeliacinės instancijos teisme – kad baldus gamino ir montavo, o civilinėje byloje pagal A. S. ieškinį atsakovui UAB „Fabrikant corporation“ dėl neturtinės žalos atlyginimo – iš viso neigė, kad baldus gamino ir montavo. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų aplinkybių neanalizavo. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamo Vilniaus apygardos teismo sprendimo matyti, kad apeliacinės instancijos teismas detaliai neanalizavo šių įrodymų, jų nevertino visų faktinių bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiamame sprendime nurodyti nesutikimo su aptariamais įrodymais ir aplinkybėmis motyvai nėra pakankami ir reikiamai pagrįsti. Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad ekspertizės išvada, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas kasatoriaus ieškinį, yra nepakankamas pagrindas pripažinti esant nustatytą aplinkybę, jog atsakovas buvo tinkamai sumontavęs ir sutvirtinęs nuvirtusį baldų kampą, nes UAB „Inpeksservis“ parengta ekspertizės ataskaita atlikta reikiamo amato techninių žinių neturinčių asmenų: UAB „Impekservis“ neatlieka baldų projektavimo, montavimo ir konstravimo ekspertizių; jos darbuotojai neturi tinkamo – inžinerinio – išsilavinimo (tai neatitinka CPK 212 straipsnio 2 dalies reikalavimų); atliekant ekspertizę atsakovas nedalyvavo; nepateikė jai atlikti reikalingos informacijos ir dokumentų (gamybinių konstravimo brėžinių); ataskaitą parengę asmenys vadovavosi vien kasatoriaus – užsakovo – paaiškinimais; baldai apžiūrėti tik iš išorės, nepatikrinti jų matmenys. Nurodyta ataskaita prieštarauja liudytojo S. J. parodymams, nes jis nurodė, kad kampą sutvirtino po kelių dienų, o po penkių dienų nuo įvykio atliktoje ataskaitoje nustatyta, jog kampas nesutvirtintas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi atsakovo parengtais konstrukciniais brėžiniais, iki galo nepatikrinęs jų patikimumo, nes nenustatyta jų sudarymo data, jie nepateikti civilinėje byloje pagal A. S. ieškinį atsakovui UAB „Fabrikant corporation“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, o pateikti šios bylos iškėlimo 2008 metais, t. y. po kelerių metų nuo nelaimingo įvykio. Atsakovas teigia, kad ginčijamas baldų kampas pagamintas su šoninėmis sienelėmis, o kasatorius tai neigia. Iš šių bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju iškilo klausimas, ar nuvirtęs baldų kampas buvo su projektiniais–konstrukciniais trūkumais. Šiam klausimui išsiaiškinti reikia specialių technikos ir amato žinių. Dėl to šio ginčo atveju teismui buvo tikslinga skirti ekspertizę CPK 212 straipsnyje nustatyta tvarka. Byloje pateikti UAB „Impeksservis“ 2005 spalio 26 d. ekspertizės ataskaita ir VšĮ „Tuvtechnika“ 2008 m. balandžio 10 d. ekspertizės aktas gauti ne CPK 212 straipsnyje nustatyta tvarka, yra subjektyvūs, priešingi, neišsamūs ir nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste neatitinka įrodymų pakankamumo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo motyvas ir kasatoriaus atstovės teiginys, kad baldai šiuo metu yra kitoje vietoje, perdaryti ir pakitę, dėl ko ekspertizės skyrimas baldų projektiniams–konstrukciniams trūkumams nustatyti netikslingas, yra nepagrįstas, nes byloje yra pakankamai duomenų, pagal kuriuos ir neapžiūrint baldų vietoje būtų galima nustatyti, ar yra projektinių–konstrukcinių trūkumų dėl baldų sutvirtinimo, o tam nustatyti reikia specialių žinių (UAB „Impeksservis“ 2005 spalio 26 d. ekspertizės ataskaita, parengta praėjus vos kelioms dienoms nuo nelaimingo įvykio, įvykusio 2005 m. spalio 19 d.; VšĮ „Tuvtechnika“ 2008 m. balandžio 10 d. ekspertizės aktas; šalių sutartys su brėžiniais dėl prekybos baldų pagaminimo, perdavimo ir sumontavimo nelaimingo įvykio vietoje ir kitose prekybos vietose; projektiniai baldų gamybos brėžiniai). Be to, iškilus poreikiui, ginčijami baldai gali būti apžiūrimi, nes jie sumontuoti kitoje prekybos vietoje.

23Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes šis teismas pažeidė proceso teisės normas, kuriose reglamentuojamos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės bei ekspertizės skyrimas (CPK 176, 185, 212 straipsniai), taip pat apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turiniui keliami reikalavimai, nes motyvuojamojoje sprendimo dalyje nepateikta argumentų, dėl kurių priimami ar atmetami įrodymai (CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Nustatytų proceso teisės normų pažeidimų kasacinis teismas negali pats pašalinti, nes yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių ir negali nustatyti naujų aplinkybių, o apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis patikrina teisės, bet ne fakto aspektu, todėl ši byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, atsižvelgus į tai, kad nekonstatuoti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai ir proceso teisės normų pažeidimai gali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4 dalis, 360 straipsnis).

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

25Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

26Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas pareiškė atgręžtinį reikalavimą ir prašė teismo regreso... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 6. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 4 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 10. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 11. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 12. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 13. Kasaciniame skunde keliamos 182 straipsnio 2 punkto ir 185 straipsnio... 14. Dėl įsiteisėjusia teismo nutartimi kitoje civilinėje byloje nenagrinėtų... 15. Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 182... 16. Nagrinėjamoje byloje kasatorius kaip prejudiciniu faktu remiasi Vilniaus... 17. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ir ekspertizės... 18. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą taip pat keliami... 19. Pirmiausia pažymėtina, kad teismų praktikoje įrodinėjimo dalykas... 20. Įrodinėjimo tikslui užtikrinti CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 21. Aiškindamas CPK 212 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas yra konstatavęs,... 22. Išvadą, kad atsakovo kaltė dėl prekystalio kampo nuvirtimo neįrodyta,... 23. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 26. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...