Byla A-976-143/2015
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja L. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu (b. l. 1–6) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5620 ,,Dėl atsisakymo atnaujinti terminą ir atsisakymo nagrinėti 2013 m. rugpjūčio 29 d. prašymo ir 2013 m. spalio 2 d. skundo dalį“; 2) panaikinti atsakovo VSDFV 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (6.5) I-4510 ,,Dėl 2013 m. rugpjūčio 29 d. prašymo ir 2013 m. spalio 2 d. skundo“ dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) išmokėti jai 2010– 2011 m. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sumažintos pensijos dalį; 3) įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių išmokėti jai 11 947,78 Lt senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą, jei jis praleistas.

5Pareiškėja nurodė, kad, vadovaujantis Laikinuoju įstatymu, jai nuo 2010 m. sausio mėn. buvo mokama perskaičiuota sumažinta socialinio draudimo senatvės pensija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, kad Konstitucijai prieštaravo šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis vadovaujantis jai buvo perskaičiuota senatvės pensija. Siekdama atgauti susidariusią pensijos nepriemoką, kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių, kuris pateikė informaciją apie neišmokėtos pensijos dalį, tačiau atsisakė ją išmokėti. Taip pat kreipėsi į VSDFV, kuri nurodė, kad ji praleido teritorinio skyriaus sprendimo perskaičiuoti senatvės pensiją apskundimo terminą, ir jos reikalavimų nepatenkino. Pareiškėja teigė, kad šie sprendimai nepagrįsti ir senatvės pensijos dalis, taikant Konstitucijai prieštaraujančias Laikinojo įstatymo nuostatas, neišmokėta neteisėtai. Iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo, kuriuo buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai įstatymų nuostatos, kurių pagrindu pensija buvo perskaičiuota, neturėjo galimybės ginčyti teritorinio skyriaus 2010 m. sausio mėn. akto, nes jis buvo priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Paminėtame Konstitucinio Teismo nutarime buvo nurodyta įstatymų leidėjo pareiga nustatyti neišmokėtų pensijų kompensavimo mechanizmą, todėl į VSDFV nesikreipė tikėdamasi, kad įstatymų leidėjas ją vykdys. Dėl šių priežasčių, pareiškėjos nuomone, turi teisę į dėl Konstitucijai prieštaraujančių įstatymų nuostatų taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį.

6Atsakovas VSDFV atsiliepimu į skundą (b. l. 26–31, 32–37) prašė nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjos reikalavimo atnaujinti terminą skundui paduoti, o likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

7VSDFV nurodė, kad pareiškėja apie pensijos sumažinimą sužinojo išmokėjus pirmąją sumažintą pensiją. Prašydama išmokėti pensijos dalį, kuri nebuvo išmokėta skundžiamu laikotarpiu dėl Laikinojo įstatymo taikymo, pareiškėja kreipėsi į VSDFV. Nagrinėdama šį skundą, VSDFV nustatė, kad pareiškėja praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą. Vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 punktu, atsisakė nagrinėti šį skundą. Teigė, kad Laikinasis įstatymas taikytas pagrįstai, skundo padavimo termino pradžia laikytina pirmosios perskaičiuotos senatvės pensijos išmokėjimo momentas, todėl, atsižvelgiant

8į ginčo santykių teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiami VSDFV sprendimai priimti pagrįstai.

9Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į skundą (b. l. 58–64) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

10VSDFV Kauno skyrius nurodė, kad senatvės pensijų skyrimą 2010–2011 m. reglamentavo, inter alia, Laikinasis įstatymas. Pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos dydis viršijo nustatytą ribinį 650 Lt pensijos dydį, pareiškėja dirbo, turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl paskirta senatvės pensija buvo perskaičiuota ir mokama atsižvelgiant į draudžiamąsias pajamas. Ginčo laikotarpiu senatvės pensija pareiškėjai buvo mokama vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo nuspręsta dėl pareiškėjos pensijos perskaičiavimui taikytų Laikinojo įstatymo nuostatų prieštaravimo Konstitucijai, taikytinas į ateitį, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos skundą ir išmokėti dėl Laikinojo įstatymo negautą senatvės pensijos dalį. Sumažintos pensijos bus kompensuojamos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengtą tvarką. Šiuo metu ji nėra parengta, todėl neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjos reikalaujamą pensijos nepriemoką.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 2 d. sprendimu (b. l. 82–87) patenkino pareiškėjos skundą. Teismas panaikino VSDFV 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4510 ir 2014 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5620 bei įpareigojo VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai 11 947,78 Lt neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo pensijos.

13Teismas nustatė, kad VSDFV Kauno skyrius, taikydamas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, pareiškėjai mokėjo sumažintą senatvės pensiją nuo 2010 m. sausio mėn., kadangi ji Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų. Vadovaudamasis suformuota teismų praktika, teismas laikė, kad apie šį teritorinio skyriaus sprendimą ji sužinojo išmokėjus pirmąją 2010 m. sausio mėn. sumažintą senatvės pensiją.

14Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo mokama senatvės pensijos dalis, atsižvelgiant į jos praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, kad Laikinojo

15įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata prieštaravo Konstitucijai. Pagal VSDFV Kauno skyriaus pateiktus duomenis, dėl šių, pripažintų Konstitucijai prieštaraujančiomis nuostatų, pareiškėjai ginčo laikotarpiu buvo neišmokėta 11 947,78 Lt dydžio paskirtos pensijos dalis.

16Teismas nurodė, kad teisės į senatvės pensiją gynimo privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka šiuo atveju nustatyta Pensijų įstatyme ir Taisyklėse. Nuostatos dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų ir veiksmų apskundimo įtvirtintos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.). Teismas atsižvelgė į iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 1, 2, 4 dalis, Taisyklių 31 punktą.

17Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamas ginčas yra susijęs su asmens konstitucine teise į pensiją, kylančia iš Konstitucijos 52 straipsnio (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d. nutarimai). Be to, teisės į pensiją turtiniai aspektai ginami įgyvendinant nuosavybės neliečiamumo principą, įtvirtintą Konstitucijos 23 straipsnyje (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d. nutarimai). Taigi nuosavybės teisių apsauga suponuoja valstybės pareigą garantuoti šią ir su ja siejamas konstitucines teises, o šių teisių pažeidimo atveju – užtikrinti veiksmingas teisminės gynybos priemones (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Nuosavybės teisių apsaugą garantuoja ir tarptautiniai teisės aktai: Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnis.

18Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Konstitucijoje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis taikytina ne tik tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, ir teismas sustabdo šios bylos nagrinėjimą bei kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, jeigu minėta išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebūtų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio

19teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014; ir kt.). Dėl asmens pažeistų teisių teisminės gynybos, pripažinus įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs ir kitose nutartyse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, ,,Administracinių teismų praktika“ Nr. 22, p. 318–325; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010).

20Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjos pažeistos teisės privalo būti apgintos realiai ir veiksmingai. Pareiškėja nurodė, kad kreipimosi į VSDFV terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, kuriuo buvo pripažintos prieštaraujančiomis Laikinojo įstatymo nuostatos, pagal kurias buvo perskaičiuota senatvės pensija, vadovavosi įstatymų teisėtumo prezumpcija, tikėjosi, kad įstatymų leidėjas atlygins susidariusius praradimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad analogiškomis aplinkybėmis, siekiant užtikrinti realią ir veiksmingą asmens pažeistų teisių gynybą, kilusios pasekmės dėl prieštaraujančių Konstitucijai Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies taikymo, perskaičiuojant senatvės pensiją, turi būti visiškai pašalintos, t. y. turi būti priteista visa senatvės pensijos nepriemoka, susidariusi dėl antikonstitucinių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo. Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendime pažymėjo, kad, užtikrinant teisingą patirtų praradimų kompensavimą, praradimai, kurie atsirado senatvės pensijas sumažinus įstatymo nuostatomis, pripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai, turi būti kompensuoti visa apimtimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014). Šioje byloje taikytinos tos pačios teisės normos, todėl, pagal Konstitucinį Teismą, paminėtas išaiškinimas šiuo atveju turi teisiškai saistančią galią (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

21Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju būtų netikslinga atnaujinus kreipimosi terminą grąžinti VSDFV iš esmės išnagrinėti prašymą dėl pensijos nepriemokos. Skundu prašomi panaikinti VSDFV Kauno skyriaus raštai šiuo atveju yra informacinio pobūdžio, juose pateikiami duomenys apie pensijos mokėjimą skundžiamu laikotarpiu. Dėl to nagrinėjant pagrindinį pareiškėjos reikalavimą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, nėra pagrindo panaikinti šiuos teritorinio skyriaus raštus. Šiuo atveju byloje atsiliepimu ginčus ikiteismine tvarka įgaliota nagrinėti institucija yra aiškiai išreiškusi teisinę poziciją ginčijamu klausimu (dėl ginčo esmės), todėl sprendimas asmenį vis tiek įpareigoti iš naujo pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka būtų nesuderinamas su iš Konstitucijos kylančiais teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo imperatyvais, nuo kurių neatsiejami ir ikiteisminei ginčų nagrinėjimo tvarkai keliami veiksmingumo bei operatyvumo reikalavimai. Taigi toks aiškinimas sudarytų prielaidas pažeisti nurodytus principus, paverčiant reikalavimą laikytis ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos formaliu ir iš esmės apsunkinančiu asmens teisių bei jo interesų gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-191/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007).

22Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas įstatymų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs skundo turinį, padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas dėl, taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnį, susidariusios senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo tenkintinas. Taip pat dėl nurodytų pagrindų VSDFV 2014 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. (6.5) I-4510 ir 2014 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. (6.5) I-5620 naikintini ir VSDFV Kauno skyrius įpareigotinas išmokėti pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. 11 947,78 Lt neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo pensijos (ABTĮ 88 str. 2 p.).

23III.

24Atsakovas VSDFV apeliaciniu skundu (b. l. 91–98) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

251. Pareiškėjai pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas dėl turėtų draudžiamųjų pajamų sumažinta senatvės pensija išmokėta 2010 m. sausio mėn., ji dėl sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo pirmą kartą kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 29 d. prašymu (pateiktas VSDFV teritoriniam skyriui), praėjus daugiau nei 3 metams (Pensijų įstatymo 45 str. 1 d., redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) nuo sužinojimo apie pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas mokamą ne viso dydžio paskirtą senatvės pensiją. VSDFV pagrįstai nusprendė atsisakyti atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė iš esmės nagrinėti pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio

2629 d. ir 2013 m. spalio 2 d. prašymus dėl 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, nes praleistas apskundimo VSDFV terminas, o pareiškėjos 2014 m. birželio 5 d. skunde pateikti argumentai, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą ji praleido dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jos valios, negali būti laikomi pakankamu pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti.

272. Pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 29 d. ir 2013 m. spalio 2 d. prašymų reikalavimas dėl 2010–2011 m. negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo VSDFV nėra išnagrinėtas iš esmės privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl sprendimo išmokėti jai negautą senatvės pensijos dalį, kuri nebuvo išmokėta kaip dirbančiai pensininkei, teisme negalėjo būti nagrinėjamas iš esmės. VSDFV pateikta informacija niekaip negali būti laikoma pareiškėjos prašymo dėl negautos pensijos dalies išnagrinėjimu iš esmės.

283. Rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas VSDFV teritoriniai skyriai nepriėmė, o sprendimu šiuo atveju laikytinas VSDFV Kauno skyriaus vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aktas (veiksmas) – perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį senatvės pensijos išmokėjimas 2010 m. sausio mėn. Ta aplinkybė, kad senatvės pensija pareiškėjai buvo perskaičiuota VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. sausio mėn. sprendimu, išreikštu valiniu aktu (veiksmu), neužkirto kelio pareiškėjai skųsti šio teritorinio skyriaus veiksmus laiku (Pensijų įstatymo 45 str. (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytu terminu).

294. Reikšdama reikalavimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo tiesiogiai teismui, kai šio klausimo pagal priskirtą kompetenciją nesprendė VSDFV (Įstatymo 37 str.), pareiškėja

30iš esmės prašė, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją. Teismas, iš esmės išnagrinėjęs bylą, iš esmės priėmė sprendimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, t. y. atliko viešojo administravimo institucijos funkciją, o tai neįeina į teismo kompetenciją.

315. Teismas, iš esmės nagrinėdamas bylą (t. y. nuspręsdamas atnaujinti pareiškėjai skundo padavimo terminą), nenurodė, dėl kokių, teismo požiūriu, svarbių, objektyvių, ekstraordinarių priežasčių pareiškėja per 3 metus negalėjo apskųsti sprendimo, kuris, jos nuomone, pažeidžia jos interesus. Teismo sprendime išdėstytos priežastys, dėl kurių teismas nusprendė atnaujinti terminą, yra abstrakčios, tinkančios bet kuriam asmeniui.

326. Teismo sprendime nėra pateikta jokių motyvų ir argumentų, remiantis kuriais VSDFV sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, ir yra pagrindas juos panaikinti.

33Atsakovas VSDFV Kauno skyrius apeliaciniu skundu (b. l. 102–107) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

341. Pareiškėjos gaunama senatvės pensija viršijo ribinį dydį, todėl ji buvo perskaičiuota Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, pareiškėjai, kaip draustai privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir turinčiai draudžiamųjų pajamų, mokėjo perskaičiuotos pensijos dalį, nustatytą taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio pareiškėjos draudžiamųjų pajamų dydį. Nuo 2012 m. sausio 1 d. pareiškėjai mokama viso paskirto dydžio senatvės pensija.

352. VSDFV sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 straipsniu, Įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 31 punktu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika. Teismas, tenkindamas pareiškėjos skundą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 suformuotos praktikos. VSDFV sprendimuose buvo teisingai įvertintos termino kreiptis į VSDFV praleidimo priežastys ir pagrįstai pritaikytas Taisyklių 31 punktas, o pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 29 d. prašymas ir 2013 m. spalio 2 d. skundas buvo palikti nenagrinėti. Pareiškėja nesilaikė nustatytos privalomos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti, kadangi pareiškėja praleido nustatytą terminą skundui paduoti, todėl skundas VSDFV nebuvo išnagrinėtas iš esmės.

363. VSDFV Kauno skyriui, kaip viešojo administravimo subjektui, nesuteikta teisė paminėtas teisės normas aiškinti plečiamai ir skirti bei mokėti pensijas kitaip, nei numatyta teisės aktuose. Pareiškėjai senatvės pensija buvo mažinama, vadovaujantis tuo metu galiojančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, kurios privalėjo būti taikomos, atsižvelgiant į įstatymų privalomumo principą, todėl VSDFV Kauno skyriaus veiksmai buvo teisėti. Sprendimas mokėti pareiškėjai

37ne visą paskirtą senatvės pensiją jau yra įvykdytas. Todėl, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pareiškėjai neišmokėtos pensijos atžvilgiu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata netaikytina. Asmenys savo teises turi ginti laikydamiesi teisės aktų nustatytų terminų bei protingumo ir sąžiningumo principų. Netaikant teisės aktuose nustatytų terminų ginant pažeistas teises, valstybėje susiklostytų piktnaudžiavimo savo teisėmis situacija.

38Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 114–120) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:

391. Išnaudodama ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, pakartotinai kreipėsi į atsakovą VSDFV, pateikdama patikslintą skundą bei įrodymus dėl termino praleidimo priežasčių. Nepaisant to, kad VSDFV nurodė, jog atsisakė nagrinėti jos 2013 m. rugpjūčio 29 d. prašymą, 2013 m. spalio 2 d. skundą bei 2014 m. birželio 5 d. prašymą, tačiau juos išnagrinėjo iš esmės. VSDFV vis tiktai aiškiai išreiškė savo nuomonę dėl prašymų ir skundų išnagrinėjimo, t. y. tai, kad neturi teisės šiuo metu išmokėti neteisėtai nuskaičiuotos pensijos, todėl visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsisako nagrinėti skundus ir prašymą. Atsakovai iš esmės išnagrinėjo skundus ir prašymą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl kliūčių bylą nagrinėti teisme nėra. Dar kartą kreiptis į atsakovą būtų neefektyvu ir vėlgi būtų sudaromos prielaidos vilkinti ginčo išnagrinėjimą iš esmės. VSDFV, atsisakydama nagrinėti jos 2013 m. spalio 2 d. skundą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir piktavališkai nevykdo įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-5760-244/2014.

402. Ginčas yra susijęs su asmens konstitucine teise į pensiją, kylančia iš Konstitucijos 52 straipsnio. Teisės į pensiją turtiniai aspektai ginami įgyvendinant ir nuosavybės neliečiamumo principą, įtvirtintą Konstitucijos 23 straipsnyje. Būtent paviešinus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, suprato, kad jos teisių pažeidimas pripažintas, todėl prašo dėl neteisėtų įstatymo nuostatų užtikrinti jos socialines teises, teisėtus lūkesčius ir įvykdyti pažadus išmokėti sumažintą pensiją. Apie neteisėtą pensijos sumažinimą nebuvo informuota atskiru sprendimu. Iki šiol neturėjo pagrindo netikėti, jog nebus grąžinta neteisėtai sumažinta valstybinės pensijos

41dalis. Gavusi pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodama, ko iš jos reikalauja teisė, neturėjo

42realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje. Paminėtos aplinkybės laikytinos svarbiomis atnaujinti terminą skundui paduoti.

433. Sprendimą ir atsisakymą išmokėti neteisėtai neišmokėtą, bet uždirbtą pensiją

44skundė laiku, tačiau laikydamas, kad ji praleido terminą skundui paduoti, teismas pagrįstai jį atnaujino, kadangi terminas yra praleistas dėl svarbių, pateisinamų ir ne nuo jos valios priklausančių priežasčių. Jos pažeistos teisės privalo būti apgintos realiai ir veiksmingai – turi būti priteista

45visa nepriemoka, susidariusi dėl antikonstitucinių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo. Atsakovų elgesys analogiškose bylose patvirtina, jog yra pažeidžiami lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principai.

46Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į atsakovo VSDFV apeliacinį skundą (b. l. 112–113) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

47VSDFV Kauno skyrius nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu.

48Teisėjų kolegija

konstatuoja:

49IV.

50Apeliaciniai skundai tenkintini.

51Pareiškėja siekia VSDFV Kauno skyriaus jai paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo

528 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atgavimo.

53Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjos nurodytas senatvės pensijos sumažinimas vyko VSDFV Kauno skyriui, kuris administravo teisinius santykius dėl šios pensijos pareiškėjai skyrimo ir mokėjimo, tiesiogiai taikant paminėtas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio

541 dalies nuostatas, kurių taikymas buvo nutrauktas nuo 2012 m. sausio 1 d. Taip pat nekvestionuojama aplinkybė, kad taip sumažinta senatvės pensija pareiškėjai faktiškai buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio mėn.

55Iš bylos matyti, kad:

561) 2013 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėja padavė VSDFV Kauno skyriui prašymą apskaičiuoti ir išmokėti jai sumažintą senatvės pensijos dalį (b. l. 40);

572) šį pareiškėjos prašymą kartu su jos atsakovui VSDFV paduotu 2013 m. spalio 2 d. skundu išnagrinėjo VSDFV, kuri (pareiškėjos skundžiamu šioje administracinėje byloje) 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu atsisakė nagrinėti jį iš esmės. Šiame sprendime VSDFV nurodė, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio nustatytą 3 metų terminą apskųsti sprendimą dėl jai paskirtos senatvės pensijos sumažinimo, pasiūlė pareiškėjai iki 2014 m. birželio 10 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą (b. l. 46-48);

583) 2014 m. birželio 5 d. patikslintu skundu pareiškėja, reaguodama į paminėtą pasiūlymą, nurodė, kad apie savo teisės į visą jai paskirtą senatvės pensiją pažeidimą sužinojo tik po paminėto Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo, iki tol kreiptis į teismą nebuvo prasmės. Tai yra svarbios jos nesikreipimo dėl senatvės pensijos nepriemokos grąžinimo priežastys (b. l. 52-53);

594) pareiškėjos šioje administracinėje byloje taip pat skundžiamame VSDFV 2014 m. birželio 25 d. sprendime šis atsakovas, nurodęs argumentus, kad paminėtas 3 metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., ir konstatavęs, kad pareiškėja nenurodė svarbių šio termino praleidimo priežasčių, atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą (b. l. 49-51).

60Kolegija pažymi, kad nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjos paminėtu laikotarpiu tariamai pažeistos teisės į visą jai paskirtą senatvės pensiją gynimo būdo tinkamumas ta prasme, ar pareiškėja, siekdama atgauti pensijos nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos.

61Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

62Konkrečiai imant, tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje

63Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

64Kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, pažymi, kad paminėtas pareiškėjos VSDFV Kauno skyriui paduotas 2013 m. rugpjūčio 29 d. prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodama šį prašymą (skundą), pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija.

65Pasisakydama dėl šio termino atnaujinimo galimybės, kolegija pirmiausia pažymi, kad aptariamas 3 metų terminas pagal savo pobūdį yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje. Todėl jo atnaujinimo (Taisyklių 20 p. taikymo prasme) klausimas yra VSDFV (išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) diskrecija. Teismas, patikrindamas Taisyklių 20 punkto taikymo pagrįstumą, gali nesutikti su šios institucijos atsisakymu atnaujinti aptariamą terminą tik tais atvejais, kai toks atsisakymas akivaizdžiai neatitinka bendrųjų teisės taikymo protingumo ir (ar) teisingumo principų. Kolegija taip pat pažymi, kad, pagal administracinių teismų praktiką, priežastys, dėl kurių buvo praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas, gali būti pripažintos svarbiomis (ir nurodytas terminas gali būti atnaujintas), tačiau tai turi būti individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai užkirto (apsunkino) kelią asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą.

66Pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime nėra nurodyta, kokios individualaus pobūdžio priežastys nulėmė paminėto 3 metų termino praleidimą. Taip pat teismas, nurodęs, kad atnaujina šį terminą, nepateikė jokio šio termino praleidimo priežasčių įvertinimo Taisyklių

6720 punkto taikymo prasme.

68Kaip jau buvo pasakyta pirmiau, nagrinėjamoje situacijoje aptariamo 3 metų termino eiga skaičiuotina nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėja pirmą kartą gavo dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo sumažintą senatvės pensiją. Pareiškėjos nurodytas nežinojimas apie jos teisių pažeidimą iki paminėto Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo (jo įsigaliojimo) praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi. Todėl kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu pareiškėjos praleisto termino kreiptis į išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (VSDFV) atnaujinimu ir konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje pagrindo atnaujinti pareiškėjai šį terminą nėra.

69Pasisakydama dėl pareiškėjos skundžiamų VSDFV sprendimų reikšmės nagrinėjamai bylai ta prasme, ar juose buvo išreikšta šios institucijos (Pensijų įstatymo 45 str. taikymo prasme išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) pozicija ir valia dėl nagrinėjamo ginčo esmės, kolegija, išanalizavusi šių sprendimų turinį, konstatuoja, kad juose nėra išreikšta šio atsakovo (VSDFV) pozicija dėl pareiškėjos prašymo grąžinti ginčo nepriemoką nepagrįstumo.

70Atsižvelgdama į išvardytus argumentus ir padarytas išvadas, kolegija konstatuoja, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalių (2007-12-20 įstatymo

71Nr. X-1396 redakcija) taikymo požiūriu pareiškėja nepasinaudojo privaloma jos iškelto ginčo dėl pensijos nepriemokos priteisimo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjos reikalavimo dėl įpareigojimo išmokėti jai šią nepriemoką iš esmės.

72Apibendrindama padarytas išvadas, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Todėl šis sprendimas kolegijos naikintinas, o pareiškėjos teismui paduotas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

73Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio

741 dalies 2 punktu, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

75Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti, o pareiškėjos L. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

76Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja L. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi... 5. Pareiškėja nurodė, kad, vadovaujantis Laikinuoju įstatymu, jai nuo 2010 m.... 6. Atsakovas VSDFV atsiliepimu į skundą (b. l. 26–31, 32–37) prašė... 7. VSDFV nurodė, kad pareiškėja apie pensijos sumažinimą sužinojo... 8. į ginčo santykių teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio... 9. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į skundą (b. l. 58–64) prašė... 10. VSDFV Kauno skyrius nurodė, kad senatvės pensijų skyrimą 2010–2011 m.... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 2 d. sprendimu (b. l.... 13. Teismas nustatė, kad VSDFV Kauno skyrius, taikydamas Laikinojo įstatymo 8... 14. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki... 15. įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata prieštaravo Konstitucijai. Pagal... 16. Teismas nurodė, kad teisės į senatvės pensiją gynimo privaloma... 17. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamas ginčas yra susijęs su asmens... 18. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra... 19. teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis... 20. Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, konstatavo, kad nagrinėjamoje... 21. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju būtų netikslinga atnaujinus kreipimosi... 22. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas įstatymų nuostatas, Lietuvos... 23. III.... 24. Atsakovas VSDFV apeliaciniu skundu (b. l. 91–98) prašo panaikinti Vilniaus... 25. 1. Pareiškėjai pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas dėl turėtų... 26. 29 d. ir 2013 m. spalio 2 d. prašymus dėl 2010 m. sausio 1 d.–2011 m.... 27. 2. Pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 29 d. ir 2013 m. spalio 2 d. prašymų... 28. 3. Rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas... 29. 4. Reikšdama reikalavimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo tiesiogiai... 30. iš esmės prašė, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos... 31. 5. Teismas, iš esmės nagrinėdamas bylą (t. y. nuspręsdamas atnaujinti... 32. 6. Teismo sprendime nėra pateikta jokių motyvų ir argumentų, remiantis... 33. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius apeliaciniu skundu (b. l. 102–107) prašo... 34. 1. Pareiškėjos gaunama senatvės pensija viršijo ribinį dydį, todėl ji... 35. 2. VSDFV sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis Pensijų... 36. 3. VSDFV Kauno skyriui, kaip viešojo administravimo subjektui, nesuteikta... 37. ne visą paskirtą senatvės pensiją jau yra įvykdytas. Todėl, remiantis... 38. Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 114–120) prašo... 39. 1. Išnaudodama ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, pakartotinai... 40. 2. Ginčas yra susijęs su asmens konstitucine teise į pensiją, kylančia iš... 41. dalis. Gavusi pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodama, ko iš jos... 42. realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo... 43. 3. Sprendimą ir atsisakymą išmokėti neteisėtai neišmokėtą, bet... 44. skundė laiku, tačiau laikydamas, kad ji praleido terminą skundui paduoti,... 45. visa nepriemoka, susidariusi dėl antikonstitucinių Laikinojo įstatymo... 46. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į atsakovo VSDFV apeliacinį skundą... 47. VSDFV Kauno skyrius nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu.... 48. Teisėjų kolegija... 49. IV.... 50. Apeliaciniai skundai tenkintini.... 51. Pareiškėja siekia VSDFV Kauno skyriaus jai paskirtos ir, pritaikant Laikinojo... 52. 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas,... 53. Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjos nurodytas... 54. 1 dalies nuostatas, kurių taikymas buvo nutrauktas nuo 2012 m. sausio 1 d.... 55. Iš bylos matyti, kad:... 56. 1) 2013 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėja padavė VSDFV Kauno skyriui prašymą... 57. 2) šį pareiškėjos prašymą kartu su jos atsakovui VSDFV paduotu 2013 m.... 58. 3) 2014 m. birželio 5 d. patikslintu skundu pareiškėja, reaguodama į... 59. 4) pareiškėjos šioje administracinėje byloje taip pat skundžiamame VSDFV... 60. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjos paminėtu... 61. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus... 62. Konkrečiai imant, tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra... 63. Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio... 64. Kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje... 65. Pasisakydama dėl šio termino atnaujinimo galimybės, kolegija pirmiausia... 66. Pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime nėra nurodyta, kokios... 67. 20 punkto taikymo prasme.... 68. Kaip jau buvo pasakyta pirmiau, nagrinėjamoje situacijoje aptariamo 3 metų... 69. Pasisakydama dėl pareiškėjos skundžiamų VSDFV sprendimų reikšmės... 70. Atsižvelgdama į išvardytus argumentus ir padarytas išvadas, kolegija... 71. Nr. X-1396 redakcija) taikymo požiūriu pareiškėja nepasinaudojo privaloma... 72. Apibendrindama padarytas išvadas, kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 73. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140... 74. 1 dalies 2 punktu, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija... 75. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą... 76. Sprendimas neskundžiamas....