Byla 2-12-630/2011
Dėl daikto pirkimo kainos sumažinimo, trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujant V. J

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Zitai Gauzienei, dalyvaujant ieškovams D. R., J. R., jų atstovei advokatei A.B.R., atsakovams I. G., R. G., jų atstovui advokatui E.P. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. R. ir J. R. ieškinį atsakovams I. G. ir R. G. dėl daikto pirkimo kainos sumažinimo, trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujant V. J., ir ,

Nustatė

2Ieškovai palaikė ieškinį, ieškinyje ir dublike nurodė, ieškovė D. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2008-02-21 šalys sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai įsipareigojo nupirkti, o atsakovai įsipareigojo parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,0501 ha ploto žemės sklypą ir jame esantį sodo namą su priklausiniais, esančius ( - ). Ieškovų šeima nusprendė įsigyti namą užmiestyje nuolatiniam gyvenimui, todėl ieškojo internete skelbimų. Rado šio sodo namo nuotraukas, namas buvo geroje vietoje, be to ieškovas J. R. pažinojo namo savininką atsakovą R. G., todėl buvo pasitikėjimas. Šalys susitarė susitikti, tai buvo žiemos metas, lauke šalo apie – 5-7 laipsnius, tačiau viduje buvo šilta, atsakovai iškūreno pirtį, rūsyje kūrenosi židinys. Jie apžiūrėjo ir kitus kambarius, atrodė tamsoka, lubos žemos, kitų trūkumų nepastebėjo. Minėjo pardavėjams, kad nori pastoviai gyventi, atsakovai jiems užtikrino, kad nebus problemų pakeisti sodo namo paskirtį į gyvenamąją, nurodė, kad šį namą rengė pats atsakovas R. G. su broliu sau, todėl namas šiltas, be to 2006 m. atlikta namo rekonstrukcija. Jie sutiko pirkti, nors dar keletą kartų norėjo atvykti apžiūrėti, tačiau atsakovai vis negalėdavo parodyti. Antrą kartą buvo apžiūrėti pavasarį, kai jau buvo šilta. 2008-06-12 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, šį turtą įsigijo už 540000 Lt. Atsakovai turėjo nusižiūrėję kitą būstą kaime, planavo vystyti verslą, todėl pardavė savo būstą. Įsikėlę gyventi vasarą, trūkumų nepastebėjo, tvarkėsi aplinką, tačiau spalio mėnesį pradėjus kūrenimo sezoną, židinys pradėjo rūkti. Skambino atsakovui R. G., kuris sakęs, kad nemoka kūrenti. Tada išsikvietė meistrą, kuris paaiškino, kad užsikimšęs kaminas, nėra įdėklo, gali kilti gaisras. Nors kaminą išvalė, tačiau židinys neatitiko reikalavimų namui apšildyti, pastoviai kūrenant būdavo 8-10 laipsniai šilumos, rūsyje buvo labai šalta, nebuvo įmanoma maudytis vonioje, nes ji įrengta rūsyje, dukra išsikraustė gyventi pas ieškovės motiną. Be to drėko sienos rūsyje, bėgdavo vanduo po lietaus, rūsio sienos apkaltos plastikinėmis lentelėmis, o po jomis viskas supeliję. Jokių kitų darbų jie nedarė, tik sutvarkė aplinką, išvežė šiukšles, išvalė kaminą ir tvarkė stogo dalį prie kamino, kadangi ten bėgo vanduo. Kreipėsi į atsakovus prašydami sumažinti kainą, tačiau jie iš pradžių sakė pagalvos, o paskui nesutiko. Jei būtų žinoję apie tokius trūkumus, būtų nesudarę pirkimo-pardavimo sutarties. Jie pasitikėjo atsakovais, kadangi vyrai buvo pažįstami iš anksčiau, kartu sportavo, todėl nebuvo atsivędę statybininkų ar kitų specialistų namui apžiūrėti. 2009 m. jie su V. J. sudarė mainų sutartį su priemoka ir šį sodo namą išmainė į trijų kambarių butą. Jie dar skolingi atsakovams 89 tūkstančius litų, kadangi perkant šį sodo namą jie pardavė savo butą, be to bankas nesuteikė tokio dydžio paskolos, todėl jie už 170 tūkstančių Lt skolą atsakovams įkeitė dalį savo motinos namo, o dabar kainos yra kritusios, atsakovai šį turtą perėmė už daug mažesnę kainą. Ieškovas J. R. papildomai paaiškino jog su atsakovu R. G. pažįstami nuo vaikystės, kartu sportavo, šeimomis nebendravo, draugai nebuvo. Atsakovas užsiminė, kad parduoda namą, sakėsi sau statęs, viskas tvarkoje. Nuvykę apžiūrėti matė, kad namas plytų mūro, sakė yra oro tarpas, namas ir stogas apšiltintas, kanalizacija vietinė. Jis ne statybininkas, jo išsilavinimas vidurinis, jis buvęs profesionalus sportininkas, todėl nelabai suprato ir pasitikėjo atsakovu. Atsakovas minėjo, kad gyveno name su vaikais. Atsakovai norėjo įsigyti kitą būstą, todėl buvo skubinimas iš jų pusės. Trūkumai išaiškėjo vėliau, neveikė židinio ortakių sistema, buvo labai šalta, buvo problemų su kanalizacija, šuliniai užsipildydavo labai greitai, pradėjo bėgti per stogą po lietaus, kieme nebuvo drenažo, buvo klampynė. Antrą kartą tokios klaidos nedarytų, kai mainė sodo namą į butą, jau pasikvietė specialistus apžiūrėti. Ieškovai prašo 95800 Lt sumažinti pirkimo kainą, nustatytą pirkimo pardavimo sutartyje už nekilnojamąjį turtą ( - ) žemės ūkio (sodų) paskirties 0,0501 ha ploto žemės sklypą – skl. Nr. 58, pastatą – sodo namelį, priklausinius- kitus statinius ir priteisti solidariai iš atsakovų I. G. ir R. G. 95800 Lt, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovai nesutiko su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį, dublike nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovė I. G. paaiškino, jog 2008 m. sausio mėnesį įdėjo skelbimą į internetą, jog parduoda jiems priklausantį sodo namą. Dėl namo pardavimo paskambino J. R., kurį pažinojo jos vyras ir jie susitarė susitikti. Ieškovai pas juos lankėsi du kartus, pirmą kartą sausio mėnesio pabaigoje, buvo diena, savaitgalis. Antrą kartą atvažiavo vasario mėnesio pradžioje su dukra, jie visi pabuvo pusdienį, kūreno pirtį, buvo normali temperatūra. Šiame name jie gyveno beveik 10 metų, čia užaugo jų dukros, namas apšildomas židinio kapsule, jie kurdavo malkomis, o ne briketais, žiemos metu kambariuose būdavo 18-20 laipsnių šilumos, vonioje veikė elektrinis radiatorius, ji minėjusi ieškovei, jog negalint ilgai pasilepinti vonioje, jie įsirengė pirtį. Jie darė namo rekonstrukciją, pakėlė antro aukšto sienas, įrengė papildomus kambarius, namas buvo priduotas po rekonstrukcijos kaip tinkamas naudoti. Ką ieškovai klausė, tą jie atsakydavo, jie neskubino sudaryti pirkimo sutarties, nes jų pačių nusižiūrėtos sodybos pirkimas užsitęsė. Jie neplanavo keisti sodo namo paskirties, kadangi jis yra sodų bendrijoje ir ten visi namai tokios paskirties. Atsakovas R. G. papildomai paaiškino, jog su ieškovu žaidė vienoje komandoje, jo šeimos nepažinojo. Ieškovas jam pirmas paskambino ir paklausė, ar parduoda namą, nes jis buvo įdėjęs skelbimą internete. Kai ieškovai buvo atvykę apžiūrėti, jie kalbėjosi, ką klausė ieškovas, tą jis atsakydavo. Jie patys namą pirko jau pastatytą, bet neįrengtą, patys įrenginėjo. Yra namo inventorinė byla, kurioje nurodyta, kokio storio yra sienos, koks oro tarpas, jis darė rekonstrukciją, pakėlė antro aukšto sienas, šiltino stogą, cokolinį aukštą, visa tai pasakė ieškovui. Viduje būdavo normali temperatūra, name augo maži vaikai. Kūrenant židinio kapsule, reikia žinoti tam tikras subtilybes, didelę reikšmę turi kuro rūšis, galima kūrenti tik lapuočių mediena, apie tai jis patarė ieškovui, kad pasiektų geresnį efektyvumą. Namo kanalizacija yra vietinė, jis traukdavo šulinius vieną kartą per mėnesį. Jie nežadėjo mažinti kainos, tikėjosi brangiau parduoti įkeistą turtą, tačiau kainos krito, todėl ieškovai liko jiems skolingi ir dėl šios priežasties pareiškė ieškinį.

4Tretysis asmuo V. J. paaiškino, jog 2009 m. įsigijo sodo namelį mainais į butą su priemoka. Ji matė namo trūkumus, be to patys atsivežė ekspertą, kuris iš karto pasakė, kad namas šaltas, stoge yra nešiltintų vietų, todėl prašė mažinti kainą. Su židinio kapsulės šildymu gyveno tik rugsėjo mėnesį, kol dar nebuvo šalta, šiltą orą pūsdavo tik iki antro aukšto, vaiko kambaryje ortakis neveikė, todėl iš karto keitė šildymo sistemą. Kanalizacija vietinė, du maži šuliniai, meistrai paskaičiavo 16 tūkst. Lt už valymo įrenginius, buvo per brangu, todėl patys savo jėgomis pagilino šulinius, kurie buvo užsinešę, pasidarė drenažą. Vasaros metu rūsyje kaupiasi drėgmė nuo kondensato, nes vonioje nėra ventiliacijos, virtuvės kriauklės kanalizacija nebuvo įvesta į šulinį. Šiuo metu jie gyvena name, namo tvarkymui išleido mažiau negu 36 tūkst. Lt, dar nori pasikeisti šiltinimo vatas, nes jos yra sudrėkusios, kambariuose yra pajuodusios ir papelijusios lentelės, tačiau nurodė nemačiusi, kad būtų bėgęs vanduo per stogą. Ji sandorį sudarė 2009 m., kai jau buvo kritusios nekilnojamojo turto kainos, be to nurodė namo trūkumus ir nusiderėjo kainą, ieškovai ne visus trūkumus patys nurodė.

5Ieškinys atmestinas.

6Byloje nustatyta, jog ieškovai D. R. ir J. R. ir atsakovai I. G. ir R. G. 2008-02-21 sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią iki 2008-05-30 ieškovai įsipareigojo nupirkti, o atsakovai įsipareigojo parduoti jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą : 0.0501 ha ploto žemės sklypą, sodo namelį ir priklausinius (šulinį, kanalizacijos šulinius), esančius ( - )., už 540000 Lt (b.l. 16-21, t.1). Iš atsakovų paaiškinimų ir jų pateiktų elektroninio pašto išrašų (b.l. 35, 36 t.2) matyti, jog atsakovai 2008 m. sausio mėnesio pradžioje į internetą patalpino šio parduodamo turto nuotraukas ir informaciją apie parduodamą turtą. Šalys sutiko, jog atsakovų pasiūlymas sudaryti sutartį buvo viešas, kadangi oferta buvo adresuota ne konkretiems asmenims - ieškovams, o nenustatytam asmenų skaičiui ( CK 6.167 str. 2 d.). Šalys skirtingai nurodė aplinkybes, kaip įvyko akceptavimas, tai yra ieškovai nurodė, jog atsakovas R. G. pasiūlė ieškovui J. R. pirkti jų parduodamą turtą, o atsakovai nurodė, jog ieškovai patys susirado skelbimą internete ir jiems paskambino, tačiau šios aplinkybės neturi didelės reikšmės ginčo išsprendimui. Šalys pripažįsta, jog iki preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tarp jų vyko derybos ir perkamo turto apžiūra. Ieškovai nurodė, jog iki preliminarios sutarties sudarymo perkamą turtą jie apžiūrėjo vieną kartą, dar kartą apžiūrėti turtą jiems trukdė atsakovai, negalintys suderinti atvykimo laiką, tai nurodė ir liudytoja I. R., kuri yra ieškovų dukra. Atsakovai paneigė šias aplinkybes, nurodydami, jog ieškovai iki preliminarios sutarties sudarymo jų namuose buvo du kartus, antrą kartą buvo su dukra, jie neskubino sudaryti sutarties, kadangi jų perkamo kito turto sandoris taip pat nebuvo sudarytas. Liudytojos I. R. parodymus teismas vertina kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens parodymus, kadangi liudytoja tiesiogiai kaltino atsakovus melu ir apgavyste, ji yra pakankamai jauno amžiaus, todėl jos išankstinė nuomonė suformuota tėvų ieškovų požiūrio į bylos aplinkybes. Be to iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, jog atsakovai naują būstą įsigijo tik 2008-07-02, tai yra po sandorio su ieškovais. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, jog ieškovas R. G. 2008-02-04 siuntė atsakovei D. R. parduodamo turto nuotraukas (b.l. 33,34, t.2), ieškovai buvo apžiūrėti parduodamo turto, atsakovų namuose praleido pusę dienos, kaitinosi pirtyje. Ieškovai patys pripažino, jog esminė aplinkybė, kodėl nusprendė pirkti šį turtą buvo ta, jog jiems labai patiko vieta – šalia pušyno ir upės. Šalys sutiko, jog ieškovas J. R. ir atsakovas R. G. buvo pažįstami, ieškovas J. R. nurodė, jog tai įtakojo sandorio sudarymą, tačiau kita vertus ši pažintis ieškovams suteikė didesnes galimybes apžiūrėti perkamą turtą, juk nepažįstamiems asmenims nebūtų sudarytos sąlygos būti perkamuose namuose pusę dienos, kaitintis pirtyje. Atkreiptinas dėmesys, jog šalys nebuvo draugai, iki sandorio sudarymo šeimomis nebendravo, jokių kitų santykių, išskyrus sporto reikalus žaidžiant vienoje komandoje, tarpusavyje neturėjo, todėl ši pažintis negalėjo turėti esminės įtakos protingo ir apdariaus žmogaus sprendimui perkant turtą už 540000 Lt. Ieškovas J. R. nurodė, jog “aklai” pasitikėjo R. G. ir turtą įsigijo beveik neapžiūrėjęs, tačiau negalėjo nurodyti duomenų, kuriuos klaidingai ar melagingai jam pateikė atsakovas R. G.. Ieškovai ir jų dukra liudytoja I. R. paiškino, jog atsakovas R. G. teigė namą statęs sau, jog čia viskas gerai, gyvena su šeima daug metų. Šias palinkybes patvirtino ir pats atsakovas R. G., nurodęs, jog 2006 m. darė rekonstrukciją, šiltino stogą, cokolinį aukštą, taip pat atsakęs į visus ieškovų užduotus klausimus, tai patvirtina ir bylos medžiaga bei liudytojų J. M. ir A. B. parodymai, jog atsakovai 1998-12-23 pagal pirkimo-pardavimo sutartį isigijo nebaigtos satybos sodo namą, patys jį įrenginėjo ir jame gyveno su dviem dukrom apie 10 metų. Iš 2006-06-02 Statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto matyti, jog sodo namelis su priestatu ir terasa pastatytas pagal 1988 m. balandžio 27 d. projektą ir tos pačios dienos statybos leidimą Nr. 43 bei pagal 1997 m. gegužės 20 d. Kauno r. savivaldybės Kraštotvarkos architektės N. L. suderintą projekto korektūrą, yra tinkamas naudoti (b.l. 139, t.1). Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, bylos medžiagą, nerado pagrindų manyti, jog atsakovai elgėsi nesąžiningai esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 str.). 2008-06-12 šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį tomis pačiomis sąlygomis, kaip numatė preliminarioje sutartyje (b.l. 22-28, t.1). Pagal sutarties 5.5 p., pirkėjai pareiškia, jog turėjo galimybę ir susipažino su perkamo turto būkle, paskirtimi, naudojimo būdu, dėl to pretenzijų nereiškia, pirkėjai dėl turto kokybės pardavėjams pretenzijų neturi, parduodamo turto kokybė atitinka jų, kaip pirkėjų keliamus reikalavimus, bei atitinka pardavimo kainą kurią pirkėjai moka pardavėjams už parduodamą turtą. Pagal pirkimo – pardavimo sutarties 4.5 p., pardavėjai pareiškia ir garantuoja, jog šios sutarties sudarymo metu nėra paslėptų parduodamo turto trūkumų, dėl kurių šio turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai tuos trūkumus žinodami nebūtų jo visai pirkę arba nebūtų už jį tiek mokėję, pardavėjai įstatymo nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumu, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po turto perdavimo momento ar dėl pirkėjų kaltės, ar trečiųjų asmenų kaltės, ar dėl nenugalimos jėgos.

7Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys - įsipareigojimas perduoti tinkamus daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Pažymėtina ir tai, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą. Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui; laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotas kitos rūšies daiktas, negu numatyta sutartyje, pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. (CK 6.333 straipsnio 1, 2, 4, 7 dalys).

8Šioje byloje reikia nustatyti, ar parduodant daiktą, jis turėjo paslėptų trūkumų, apie kuriuos pardavėjas turėjo informuoti pirkėją ir pirkėjas apie juos žinojo, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir, ar galima daiktą naudoti pagal paskirtį. Ieškovai ieškinį grindžia aplinkybėmis, jog atsakovai neinformavo apie paslėptus parduoto turto trūkumus ir remiasi pastato naudojimo paskirties nustatymo ir atstatymo kaštų vertės nustatymo ataskaita (toliau - Atasakaita) bei UAB “Įrąža” eksperto išvada (toliau - Išvada). Šie įrodymai nelaikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, kadangi tyrimas atliktas ne teisminio bylos nagrinėjimo metu, nedalyvaujant kitai šaliai, jie vertinti kaip paprasti rašytiniai įrodymais. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo ir pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog ieškovai nupirko, o atsakovai pardavė pastatą – sodo namelį, kurio paskirtis kita (sodų) ir kurio plotas 131,55 kv. m. Pagal STR 1.01.09:2003 “Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį” 5.14 p., statinio naudojimo paskirtis – statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose, pagal 5.16 p. - sodo namas - nesudėtingas poilsiui skirtas statinys. Nors remiantis liudytojo J. R. parodymais pagal STR 1.01.07:2002 “Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai)” didžiausias sodo namo kaip nesudėtingo statinio plotas gali būti 80 kv. m., tačiau šis liudytojo nurodytas norminis aktas negalioja nuo 2010-10-01, be to visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Ieškovai nurodė, jog atsakovai žinojo, kad jie perka namą nuolatiniam gyvenimui, šių aplinkybių neneigė ir patys atsakovai, nurodę, jog šiame pastate su šeima nuolatinai gyvena apie 10 metų. Iš Ataskaitos ir liudytojų J. R., V. J. parodymų, trečiojo asmens V. J. paaiškinimų nustatyta, jog šiuo metu šiame sodo name nuolatinai gyvena trečiojo asmens V. J. šeima, jog nėra realios grėsmės gyventi šiame pastate, jis nėra avarinės būklės. Parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. jog daiktas neatitinka sutartyje numatytų kokybės ir kitų kriterijų turi įrodyti pirkėjas. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad atsakovai sodo namelio nestatė, jį tik įrenginėjo. Ieškovai turėjo galimybę ir apžiūrėjo perkamą turtą, todėl Išvadoje nurodytus trūkumus, susijusius su nuotekų kaupimo rezervuarų įrengimu, patalpų aukščiu, apšvietimu, perdangų įlinkimu ir siūbavimu vikštant, turėjo matyti ir matė, tai patvirtino liudytojos I. R. ir J. S., nurodžiusios, jog kambariai žemi ir tamsoki. K. I. nurodyti trūkumai taip pat nelaikyti paslėptais, kadangi pastato inventorinėje byloje yra nurodyta sienų konstrukcija, jų apšiltinimas yra akivaizdus, nei atsakovai, nei ieškovai nematavo pastato šiluminės varžos, pastato šildymo sistema buvo akivaizdi, atsakovai žinojo, jog pastatas apšildomas židiniu, I-o aukšto ir mansardos patalpos šyla per įrengtus kanalus konvekcijos būdu patenkančiu židinio pašildytu oru. Atsakovai pateikė lizingo objekto perdavimo-priėmimo aktą, iš kurio matyti, jog atsakovai 1999-10-25 įsigijo ugniakurą J. P. (b.l. 32, t.2). Pagal UAB “Jotul” atstovo Lietuvoje pateiktą informaciją, tokio tipo ugniakurai jau nebegaminami, bet jo parametrai atitinka šiuo metu gaminamo Jotul 118 techninius parametrus, iš kurių matyti, kad tokio tipo ugniakuras tinkamas pastoviam kūrenimui iki 220 kv. m. patalpų (b.l. 37-39, t.2). Nors ieškovai ir liudytojai I. R., I. A., J. S. parodė, jog žiemos metu pastoviai kūrenant kambario temparatūra būdavo apie 10-15 laipsnių šilumos, tačiau atsakovai argumentavo, jog ugniakuro efektyvumui didelę reikšmę turi kuro rūšis, jog jų namuose būdavo normali temperatūra – 18-20 laispnių šilumos, tai patvirtino liudytojai A. B., J. M.. Tretysis asmuo V. J. ir liudytojas J. J. negalėjo nurodyti šildymo sistemos trūkumų, kadangi prieš šildymo sezono pradžią pakeitė šildymo sistemą. Esant nurodytoms aplinkybėms, šis ieškovų nurodytas trūkumas nelaikytinas sutartyje privalomu aptarti trūkumu, todėl teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nuslėpė trūkumus nuo pirkėjų ir tokiu būdu juos apgavo. Trečiojo asmens V. J. nurodyti ateityje planuojami atlikti papildomi darbai vertintini kaip priemonė pastato stiprumui, ilgaamžiškumui bei normaliai eksploatacijai užtikrinti. K. I. nurodyti trūkumai, susiję su pamatų hidroizoliacija, drenažo sistema, yra nepaslėpti, ieškovai nepateikė įrodymų apie drėgmės kaupimąsi rūsyje po lentelėmis, šių duomenų nežinojo netgi dabartinė namo savininkė, nurodydama, jog rūsyje kaupiasi tik kondensatas vasaros metu. Vertinant ieškovų elgesį, turi būti remiamasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais. Pirkėjas turi teisę prieš mokėdamas patikrinti perkamus daiktus bet kuriuo būdu ar metodu, kuris atitiktų protingumo kriterijus. Bet koks apdairus, rūpestingas, atidus žmogus, pirkdamas daiktą už 540000 Lt, tokioje situacijoje būtų papildomai patikrinęs perkamo daikto kokybę prieš sutarties pasirašymą, arba atsisakęs pirkinio, arba pasinaudojęs kvalifikuota pagalba.

9Iš Ataskaitos matyti, jog ginčo objektas – sodo namas buvo vertinamas pagal STR 2.02.-01:2004, kuriame regamentuojami pagrindiniai reikalavimai gyvenamiesiems pastatams, tai yra gyvenamiesiems namams, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti tokia paskirtimi (b.l. 93, t.1 ). Iš Išvados matyti, jog vertinamas objektas neatitinka esminių statinio reikalavimų, numatytų STR 2.02.01:2004 “Gyvenamieji namai” ir STR 2.02.09:2005 “Vienbučiai gyvenamieji pastatai” (b.l. 35-39, t.1). Iš vertinamo turto apžiūros akto matyti, jog šiame akte nurodyti duomenys yra pačių ieškovų J. R. ir D. R. paaiškinimai, liudytojas A. B. patvirtino šias aplinkybes, jog remėsi ieškovų nurodytomis aplinkybėmis apie vidaus temperatūrą, lietaus vandens ir drėgmės kaupimąsi statinio viduje, todėl šis vertinamo turto apžiūros aktas nelaikytinas objektyviu rašytiniu įrodymu (b.l. 101-102, t.1), kadangi jame nurodyti duomenys gauti ne iš objektyvaus šaltinio. Iš šios Ataskaitos matyti, jog turto vertinimas atliktas siekiant rekonstruoti nekilnojamajį daiktą – sodo namą ir pakeisti jo paskirtį į gyvenamojo namo, tokių atstatymo kaštų vertė, pritaikant statinį ir infrastruktūros elementus gyvenamojo namo paskirčiai yra 95800 Lt. Byloje nėra pateikta duomenų, jog šalys susitarė dėl nekilnojamojo daikto paskirties pakeitimo, tokios aplinkybės nenumatytos ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje, be to ieškovų reikalavimas yra visiškai nesusijęs su šioje ataskaitoje paskaičiuotų darbų verte. Pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius. Specialūs pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.334 straipsnyje, pirkėjas jais turi teisę naudotis savo pasirinkimu. Skirtingi pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami kartu, jeigu vieno jų nepakanka pažeistoms teisėms atkurti. Ieškovai pasirinko vieną iš CK 6.334 nustatytų pirkėjo teisių gynimo būdų, tai yra jie prašo sumažinti nupirkto daikto kainą dėl pardavėjo nenurodytų paslėptų trūkumų, šis būdas neturi nieko bendro su Ataskaitoje nustatytomis sodo namo paskirties pakeitimo į gyvenamąjį pastatą išlaidomis. Be to ieškovai nepatyrė ir jų prašomų priteisti iš atsakovų nuostolių, kadangi 2009-06-26 sudarė žemės sklypo su pastatu ir buto mainų sutartį su trečiuoju asmeniu V. J., ieškovai patvirtino, jog neatliko jokių remonto ir statybos darbų. Iš trečiojo asmens V. J. paaiškinimų ir liudytojo V. J. parodymų matyti, jog dabartiniai ginčo objekto savininkai nuolatinai gyvena šiame sodo name, savo iniciatyva pakeitė šildymo sistemą ir investavo apie 20 tūkstančių litų, be to atsižvelgiant į tai, jog atsakovai ginčo objekte gyveno apie 10 metų, šias aplinkybes ieškovai žinojo, todėl darytina išvada, jog ieškovai galėjo naudoti nupirktą daiktą pagal paskirtį.

10Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos mėn. 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009 nurodyta, jog CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pirkėjo teisių gynimo būdo esmė yra ta, kad pirkėjas gali naudoti daiktus pagal paskirtį, tačiau jų kaina pardavimo metu dėl neaptartų trūkumų viršijo rinkos vertę; taikant šį teisių gynimo būdą turi būti nustatyta, kokia kaina pardavimo metu buvo „atitinkama“, t. y. adekvati prekių kokybei ir tokios kokybės prekių rinkos vertei.

11Ieškovai, pasirinkdami šį teisių gynimo būdą, nepateikė tokių įrodymų, jog jų sumokėta kaina nebuvo adekvati prekės kokybei ir rinkos vertei, visiems žinoma ir pripažinta aplinkybė, jog sandorius jie sudarė nekilnojamo turto kainų pakilimo laikotarpiu 2008 m. pradžioje, todėl teismas negali remtis 2010 m. balandžio 6 d. nustatyta šio objekto kaina – 360000 Lt.

12Atsakovų atstovas prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Ieškovų atstovė nurodė, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas. Šioje byloje būtina atskirti garantinį terminą ir sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, numatytą 1.125 str. Garantinis terminas – tai įstatymo arba šalių susitarimu nustatytas terminas, per kurį galioja vienos iš sutarties šalių garantija, jog perduotas ir tinkamai naudojamas daiktas arba suteikta paslauga atitinka sutartyje bei daiktų arba paslaugų kokybę reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytus kokybės reikalavimus bei galės patikimai tarnauti arba būti patikimai naudojamas (pavyzdžiui, CK 6.338 str.). Garantinių terminų pasibaigimas paprastai nulemia sandorio šalies suteiktos garantijos pasibaigimą, taigi ir atsakomybės už daiktų arba paslaugų kokybės trūkumus, iškilusius ar paaiškėjusius po garantinio termino pabaigos, išnykimą. Tai reiškia, kad asmuo netenka teisės į ieškinį dėl daiktų arba paslaugų kokybės trūkumų, iškilusių arba paaiškėjusių po garantinio termino pabaigos, t.y. skirtingai nei ieškinio senaties termino pasibaigimo atveju, išnyksta ne tik teisė į ieškinio priverstinį patenkinimą, bet ir pati subjektinė teisė. Paprastai garantinis terminas lemia vėliausią momentą, kada gali prasidėti ieškinio senaties termino eigos ieškiniams dėl daiktų arba paslaugų trūkumų pareikšti pradžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio mėn. 20 d. Teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-39). Pagal CK 6.338 str. 2 d., kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudotis terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Tačiau jeigu apie daikto arba paslaugos trūkumus nepareikšta per garantinį terminą, garantija pasibaigia ir išnyksta asmens atsakomybė už daikto arba paslaugos trūkumus. Tokiu atveju pareikštas ieškinys dėl daikto arba paslaugos trūkumų atmetamas dėl jo nepagrįstumo, o ne dėl ieškinio senaties pasibaigimo, kadangi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik esant teisės pažeidimui. Taigi šiuo atveju ieškovų ieškinys priimtas 2010-05-25, tai yra nepasibaigus dvejų metų garantiniam terminui ir ieškinio senaties termoinas nepraleistas.

13Kadangi ieškovų ieškinys atmestinas, todėl iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

14Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.338.str. 2 d., 6.167 str. 2 d., k.333 str. 1, 2 , 4, 7 d., 6.327 str. 1 d., 6.334 str., 1.125 str. 2 d., 1.5 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., STR 1.01.09:2003 “Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį”, CPK 270 str., 88 str., 96 str., teismas

Nutarė

15ieškovų D. R. ir J. R. ieškinį atmesti.

16Priteisti iš ieškovų D. R., asmens kodas ( - ) ir J. R., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), lygiomis dalimis po 30,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

17Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

18Teisėjos parašas.

19Nuorašas tikras :

Ryšiai